Persikraustymas į Vokietiją: kainos, paslaptys ir kaip nenukentėti piniginės

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimt metų ir, turiu pasakyti, persikraustymas į Vokietiją niekada nesukasi pagal tą patį scenarijų. Vieniems tai lengvas pavasario vėjas, kitiems – tikras košmaras su dėžėmis, prarastais raktais ir vokišku biurokratiniu intensyvumu. Dažnai klientai sako: „o, tai tik 800 kilometrų“, tačiau realybėje tai yra kompleksinis procesas, kuriam reikia ne tik vairuotojo, bet ir stratego. Čia ne tik apie tai, kaip pavogti sofą per ketvirtą aukštą be lifto, bet ir apie tai, kaip išvengti tūkstančių eurų baudų už netinkamai užpildytus dokumentus arba nelegaliai pastatytą sunkvežimį Miuncheno centre. Rašau tai ne kaip reklamos brošiūrą, o kaip žmogus, kuris mačiau viską – nuo puikių, šampano pykstančių iškilmių iki tų momentų, kai nori užsidaryti garaže ir nieko nebevežti. Jei planuojate kelionę į Vokietiją, geriausiai pasiruoškite, o aš papasakosiu, kas iš tikrųjų laukia už „pigaus pervežimo“ skelbimų.

Kainos ir piniginės reikalai (o jų daugiau nei atrodo)

Kiek iš tikrųjų kainuoja persikraustymas į Vokietiją?

Viskas čia labai priklauso nuo to, kiek daiktų turite ir ar jums reikia mokėti už nešimą rankomis. Vidutiniškai, jei kalbame apie vieno kambario butą (tarkime, 15–20 kubinių metrų), persikraustymas į Vokietiją kainuos nuo 800 iki 1500 eurų. Jei tai jau pilnas namas su baldais, kainos šoka iki 3–4 tūkstančių. Žinoma, kiekvienas brėžia savo kainas, bet įsidėmėkite – jei kas siūlo pervežti pilną sunkvežimį už 500 eurų, tai arba jis pavogs jūsų daiktus, arba važiuos be draudimo. Taip pat nepamirškite, kad kaina dažnai priklauso nuo degalų kainos, kuri, kaip žinome, šuoliuoja kaip nori.

Ar kaina priklauso nuo to, į kurį miestą važiuojame?

Žinoma, ir dar kaip. Vaziuoti į Berlyną ar Hamburgą viena, o į kąžkokį Bavarijos kaimelį – visai kita. Mieste reikia gauti specialius leidimus stovėjimui, o kai kurie rajonai, pvz., tiesioginis Miuncheno centras, yra tiesiog pragaras vairuotojui – ten tenka važiuoti naktį arba naudoti mažesnes mašinas. Persikraustymas į Vokietiją, ypač į didmiesčius, visada brangesnis dėl „Umweltzone“ (ekologinės zonos) ženklų ir brangių stovėjimo vietų. Dar prisideda tas faktas, kad Vokietijoje keliai, nors ir geri, bet statomi mokesčiai (mautai), kurie taip pat įeina į galutinę sąskaitą.

Kas yra šie „kubiniai metrai“ ir kodėl visi skaičiuoja pagal juos?

Tai standartas mūsų srityje. Vienas kubinis metras – tai dėžė 1x1x1 metras. Klientai dažnai matai sako: „aš turiu tik du sofas ir du lovų komplektus“, o realiai išeina 30 kubinių, nes tarp baldų yra daug smulkių daiktų. Aš asmeniškai visada patariu padaryti vaizdinį apžvalgą (video survey), nes žmogus akyje pamato viena, o realybėje – visai kitą erdvę. Jei klaidingai įvertinsite tūrį, gali tekti mokėti už antrą mašinos reisą, o tai tikrai nėra smagu.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių, apie kuriuos niekas nesako?

Čia esą gana pikta vieta. Daugelis firmų brauną į kainą „pakuolių mokestį“ arba „ilgos nešimo mokestį“. Pavyzdžiui, jei sunkvežimis negali užvažiuoti prie pat paties namo ir reikia nešti 200 metrų, tai kiekvienas metras gali kainuoti. Dar būna, kad reikia naudoti keltuvus (liftus), ypač jei gyvenate be lifto penktame aukšte – tai irgi pinigai. Viskas turi būti parašyta sutartyje, bet žmonės dažnai neskaitytos detalės, o tada stebisi, kodėl galutinė suma padidėjo trečdaliu.

Kodėl kai kurios firmos daro nuolaidas, o kitos ne?

Tai paprasta verslo logika. Didelės firmos, kurios turi daug mašinų, gali leisti sau mažesnes maržas, nes jiems važiuoja kasdien ir tuščia grįžti nebeina. O mažos, šeimines firmos, kaip mano, turi įskaičiuoti, kad grįžtant gali tekti važiuoti tuščia, todėl kaina yra fiksuota. Dar žiūrime ir sezonus – vasarą viskas brangiau, nes visi nori persikraustyti, kai vaikai baigia mokyklą.

Ar verta laukti paskutinės minutės pasiūlymų?

Labai pavojinga žaisti. Kartais gaunu skambučius: „reikia vežti rytoj“. Žinoma, aš galiu padėti, jei turiu laisvą mašiną, bet tai kainuos dvigubai. Tas pats ir su persikraustymu į Vokietiją – jei užsakykite mėnesį iki, gausite gerą kainą ir galimybę pasirinkti datas. O skubantys klientai dažnai turi susitaikyti su tuo, kas liko, o dažnai lieka tik blogiausių įvertinimų turintys pervežėjai.

Kas vyksta kelyje ir Vokietijoje (realus gyvenimas)

Ar jūsų vairuotojai suvežia daiktus tiesiai į butą?

Taip, tai mūsų darbas. Mes ne paliekame daiktų gatvėje (jei tik tai ne nurodyta). Vairuotojai turi nešti, iškrauti ir padėti ten, kur jūs sakote. Bet turiu pasakyti, jei jūsų bute yra labai siauri laiptai arba didelė sofa, kuri neina per duris (o tai Vokietijoje dažna bėda, senosiuose namuose), mes negalime priversti fizikos veikti stebuklus. Kartais tenka išardyti baldus arba net palikti juos priešais namus.

Kas daroma, jei vokiškas kaimynas pradeda šauktis, kad mašina trukdo?

Tai klasika. Vokiečiai yra labai disciplinuoti ir mėgsta tvarką. Jei mes užstatysime gatvę netinkamai, policija gali atvykti per 10 minučių. Todėl mes visada stengiamės susitarti dėl stovėjimo vietų iš anksto. Kartais teko nešti daiktus per pusę miesto, nes vietinis „Ordnungsamt“ (tvarkos tarnyba) uždraudė stovėti net ir su įspėjimo ženklu. Tai nervuojantis, bet tenkime su tuo.

Ar daiktai saugūs kelyje?

Turiu būti sąžiningas – dauguma firmų, ir tame tarpe aš, dirbame tvarkingai. Viskas užkabinama, užfiksuojamos juostos. Bet yra ir tokių, kurie „metė ir važiavo“. Aš girdėjau istorijų, kai atvykus į Vokietiją, buvę sužaloti baldai arba susilūžęs indai. Todėl labai svarbu pasitikrinti draudimą. Mano patirtis sako, kad 95% atvejų viskas vyksta gerai, bet tas 5% gali sugadinti jūsų nuotaiką visam mėnesiui.

Ilgiausiai užtrukęs maršrutas, ką mačiau?

O čia buvo kažkas tokio... Vaziavome į Štutgartą, ir ties Lenkijos-Vokietijos siena užstrigome eismo eilėje dėl avarijos. Stovėjome 12 valandų. Klientas buvo piktas, sakydamas, kad jo šaldytuvas sušils. Niekas negalėjo nieko padaryti. Tokios situacijos retos, bet jos įvyksta. Dabar mes visada įspėjame, kad persikraustymas į Vokietiją gali užtrukti ilgiau dėl oro sąlygų ar eismo.

Ar galima vežti augalus ir gyvūnus?

Augalus galima, bet yra rizika, kad jie užšals arba nukentės nuo karščio, jei žiema ar vasara. Gyvūnus mes dažniausiai nevežame sunkvežimiais – tai nelegalu ir netinkamai jų gerovei. Gyvūnus reikia vežti asmeniniu automobiliu arba specialiomis paslaugomis. Nors kartą teko vežti šunį, kuris buvo toli nuo savo šeimininko, bet tai buvo išimtinis atvejas ir daug problemų su veterinarinėmis kontrolėmis.

Kaip su tvarka pačiame Vokietijoje, ar dažnai sustabdo?

Daug rečiau nei anksčiau, nes mes žinome taisykles. Bet jei mašina yra purva, arba per daug triukšminga, galima gauti rėžį. Vokiečiai mėgsta skųstis. Geriausia, kai vairuotojas elgiasi ramiai, mandagiai ir turi visus dokumentus paruošus. Tada net ir griežčiausias policininkas tik nuleis akis.

Ar reikia dalyvauti pačiame iškrovime?

Nebūtina, bet labai rekomenduoju. Kas nors turi būti ten, kad parodytų, kur dėti ką. Jei paliksite raktus vairuotojui ir išvyksite, gali rasti savi daiktus pasklidusius po butą ne taip, kaip norėjote. Vairuotojas nenori spręsti, kur jūsų pyragai ar indai, jis tiesiog nori baigti darbą.

Ar atvežate ir surenka baldus atgal?

Taip, tai įeina į standartą. Mes išardome čia, Lietuvoje, ir surenka ten. Bet turiu pasakyti – jei jūsų spinta yra 30 metų amžiaus, ji gali neišsilaikyti dar vieno surinkimo. Senas medis suyja. (Aš čia turiu omenyje, kad ne visos spintos yra tokios stiprios kaip IKEA). Mes stengiamės būti atsargūs, bet neatsakingame už jūsų baldų senėjimą.

Dokumentai, daiktai ir keisti klausimai

Kokius dokumentus reikia tur�ti išvykstant?

Svarbiausias – inventoriaus sąrašas (packing list). Jis turi būti detalus, ne tiesiog „baldai“. Vokiškai paremti sąrašas labai padeda, jei kyla klausimų sienoje. Taip pat reikia asmens dokumentų, o jei vežate transporto priemonę – tai jos techninio paso ir registracijos. Be šių dalykų gali būti problemų.

Ar reikia mokėti muitą ar PVM?

Nes, jei persikraustote gyventi ilgam (keičiate gyvenamąją vietą), tai galima taikyti nulinį PVM tarifą ir be muito importui. Reikia tik pateikti dokumentus, kad jūsų buvusi adresas Lietuvoje ir naujas Vokietijoje yra tikri. Jei bandysite vežti prekes parduoti, tai jau kita istorija – tuomet Vokietijos muitinė labai greitai susigaudys.

Kas dėl elektros prietaisų, ar jie veiks Vokietijoje?

Įtampa tokia pati (230V), taigi įrenginiai veiks. Bet kištukai gali skirtis – Vokietijoje naudojami „F“ tipo kištukai (dvi šakutės su žeme), o pas mus dažnai būna „C“. Taigi, reikės adapterių arba reikės pakeisti lizdus. Tai smulkmena, bet labai erzinanti, kai nusipirkus kavos viryklę negalima jos įjungti.

Ar galima vežti maisto produktus?

Gali, bet ne viską. Mėsą, pieno produktus ir kiaušinių dažniausiai draudžiama arba griežtai ribojama dėl sanitarijos taisyklių. Dėžės su keptuviu arba alkoholio – ribojamos kiekiais. Nereikėtų vežti pusę sandėlio lietuviško degtinės, nors kai kas bando. Geriau palikti maistą čia, nupirkti ten – jų parduotuvės irgi nieko blogo.

Ar reikia deklaruoti ginklus ar vaistus?

Absoliučiai taip. Vaistus, ypač stiprius (narkotinius), reikia turėti receptą ir vertimą. Ginklus – tik su licencija ir deklaracija. Vokietijos policija labai jautri dėl šių dalykų. Negalima tiesiog padėti šautuvo į dėžę tarp drabužių ir tikėtis, kad niekas nepastebės.

Kaip elgtis su paveldėtais daiktais arba brangiomis vertybėmis?

Jei turite paveikslus, brangius jewelery ar antikvariatą, geriausia juos vežti su savimi asmeniniu automobiliu. Sunkvežimyje rizika didesnė, o draudimas gali neįtraukti visos vertės. Jei visgi vežate, būtinai nurodykite tai inventoriaus sąraše ir pasitarkite dėl papildomo draudimo.

Ar galima vežti degalus arba statybines medžiagas?

Degalus – griežtai ne, tai pavojinga. Statybines medžiagas (plytas, cementą) galima, jei tai ne komercinis kiekis, o asmeninis poreikis remontui. Bet tada gali kilti klausimų dėl svorio ir saugumo. Aš asmeniškai nebūčiau pradėjęs vežti penkių tonų smėlio, jei nesate tikri, kad tai leidžiama.

Kaip su telefonų numeriais ir bankais? (Neklauso į pervežimus, bet svarbu)

Žinau, kad ne mano sritis, bet pasakysiu – pasikeiskite iš karto. Vokietijoje be vietinio numerio ir banko sąskaitos (IBAN) gyventi sunku. O persikraustymas į Vokietiją taip pat reiškia ir biurokratinį persikraustymą. Nereikia laukti, kol rasiote butą, susitarkite su tuo iš karto.

Ar reikia vertinimo apžvalgos (video survey)?

Labai rekomenduoju. Nereikia, kad aš važiuočiau pas jus namo, užtenka tiesiog pokalbio per „WhatsApp“ ar „Zoom“. Matome erdvę, įvertiname kiek reikia dėžių ir vyrų. Tai apsaugo jus nuo to, kad vairuotojas atvyks ir pasakys „o, mašina per maža, reikia 500 eurų daugiau“.

Problemų ir apgavysčių medžioklė (kaip nesukti ant pirštų)

Kaip atpažinti blogą pervežėją?

Pirmiausia – žiūrėkite į kainą. Jei ji per maža, tai signalas. Antra – ar jie turi realų adresą ir tinklalapį? Trečia – ar atsako į telefonus? Jei rašote el. paštu ir gaunate atsakymą po savaitės, vėliau ir su problema nebesusisieksite. Dar dažnai apgaudinėja tie, kurie reikalauja 100% išankstinio mokėjimo. Niekada nemokėkite viso iš karto.

Kas nutinka, jei dėžė dingsta?

Tai blogiausias scenarijus. Jeigu pasirašėte inventoriaus sąrašą, turiu pagrindo reikalauti kompensacijos iš draudimo. Jei sąrašo nebuvo, bus žodžiai prieš žodžius. Aš visada įrašau: „ klientas patvirtino, kad visos dėžės atvyko“. Jei po to pasirodo, kad trūksta dėžės su televizoriumi, tai jau ne mano problema. Todėl tikrinkite viską dar vairuotojui esant vietoje.

Ar dažnai sulūžta daiktai?

Nebent klientai blogai supako. Jei į dėžę metate stiklinius indus be užpildo (putplasčio, popieriaus), jie sulūš. Aš galiu garantuoti važiavimą, bet negaliu garantuoti, kad jūsų supakyta dėžė išgyvens „vokišką“ bumpą kelyje. Mūsų keliai geros kokybės, bet bet kas gali nutikti.

Ką daryti, jei vairuotojas elgiasi neprofesionaliai?

Skambinkite man (arba savo vadovui) iš karto. Mes turime ryšius su vairuotojais. Jei jis girtas, arba nieko nenori nešti, mes sprendžiame problemą. Negalima leisti jiems išvykti, kol viskas neišspręsta, nes vėliau gauti pinigus bus beveik neįmanoma.

Ar yra būtinybė duoti arbatpinigių?

Nebūtina, bet vairuotojai to labai vertina. Jei jie nešė jūsų sofos į penktą aukštą be lifto ir nenukentėjo, 20–50 eurų komandiruojančiam būriui yra puikus ženklas pagerbimo. Tai užtikrina, kad jie elgsis dar geriau su jūsų daiktais.

Kokias problemas sukelia „Umweltplakette“ (ekologinis ženklas)?

Be jo neįsivažiuosite į daugumą miestų centrų. Jei mūsų mašina neturi šio ženklo, mes tiesiog negalime važiuoti. Tai reiškia, kad reikės iškrauti už miesto ribų ir vežti mažesnėmis mašinomis, o tai papildomi kaštai. Geriausiai visada pasitikrinti, ar pervežėjas tai turi.

Ar verta rizikuoti su „nelegaliais“ pervežėjais iš skelbimų?

Niekada. Tie žmonės neturi draudimo, jų mašinos techninė būklė abejotina, o jei įvyks avarija, jūs neturėsite kam kreiptis. Jūsų persikraustymas į Vokietiją gali baigtis tuo, kad jūsų daiktai bus areštuoti policijos tuo pačiu metu. Taupykite ant maisto, o ne ant saugumo.

Kas daryti, jei atvyksta vėluoti?

Būkite kantrūs. Kartais vėluojame dėl eismo, o kartais dėl to, kad ankstesnis klientas nepasiruošė. Jei vėlavimas ilgesnis nei para, tada galima kalbėti apie nuolaidas arba kompensacijas, bet valanda-dvi – tai normalu mūsų versle.

Ar galima kažką paslėpti dėžėse (pavyzdžiui, daugiau svorio)?

Ne, mes svėrime mašiną. Jei svoris viršija leistiną, mes turime problemą su policija. Be to, jei paslėpsite kažką pavojingo, tai tiesiog negerai. Pasitikėkite mus, mes esame čia, kad padėtume, o ne kad tardyti.

Kaip apsisaugoti nuo to, kad jums neparduos kitų klientų daiktų?

Kodėl jums kas nors parduotų? Tai keistas klausimas. Bet jei turite omeny, kad vairuotojai paima kažką iš kitų? Tai galima tik su blogomis firmomis. Geri pervežėjai žino, kad jų reputacija brangesnė už naudotą sofą.

Paskutiniai patarimai tiems, kurie rytoj išvyksta.

Gerkite kavą, atsipalaiduokite. Visas persikraustymas į Vokietiją yra tik laikinas nepatogumas. Po savaitės jūs jausitės kaip namie, o šie dėžės bus pamiršti. Svarbiausia – pasirinkite patikimą partnerį, pasirašykite sutartį ir tikėkite geriausiu. Ir nepamirškite pasidžiaugti nauju gyvenimu Vokietijoje, ten tikrai yra kur tobulėti.

Išvada

Galiausiai, noriu pasakyti, kad nors šis procesas atrodo sudėtingas, su tinkama pagalba viskas įmanoma. Persikraustymas į Vokietiją yra ne tik fizinis daiktų perkelimas, bet ir naujo gyvenimo etapo pradžia. Nereikia bijoti biurokratijos ar kainų, svarbiausia – būti informuotam ir pasiruošus. Po dvidešimt metų darbo šioje srityje galiu pasakyti vieną: gerai suplanuotas persikraustymas yra pusė sėkmės. Sėkmės jums ir saugios kelionės!