Persikraustymas į Vokietiją iš Lietuvos: kas tikrai svarbu žinoti

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt metų, o vokiečiai vis dar sugeba nustebinti savo tvarka. Persikraustymas į Vokietiją iš Lietuvos atrodo paprastas dalykas – pakrau dėžes ir važiuoji, tačiau praktikoje visada kažkas trūksta. Žmonės dažnai užmiršta, kad tai ne tik fizinis darbas, bet ir biurokratija, kurios Vokietijoje gausu. Be to, kainos šiuo metu šokiruoja, o vairuotojų trūksta jaučiamas visur. Tiesiog noriu pasakyti, kad geriau pasiruošti iš anksto, nei verkti prie sienos uždarose muitinėse. O ir kava vokiškose degalinėse vis brangesnė.

Dokumentai ir biurokratinės smulkmenės

Kokie pagrindiniai dokumentai reikalingi persikraustant?

Sąrašas nėra ilgas, bet jei ko nors trūks, muitinėje gali užstringti. Būtinas asmens dokumentas, vairuotojo pažymėjimas, techninė apžiūra ir transporto priemonės draudimo polisas (tarptautinis „Žaliasis kortelės“ tipas). Jei keliaujate ne savo mašina, reikės notarinio įgaliojimo vairuotojui arba sutarties su pervežimo kompanija. Vokiškai tai vadinasi Verladebescheinigung, bet dažnai pakanka ir suprastinamo sąrašo. Be to, patartina turėti dvi šaltosios kraujavimo sustabdymo priemonės, nors tai jau techninė reikalavimų dalis, ne dokumentų.

Ar reikia deklaruoti visus daiktus?

Ne visada, tai priklauso nuo to, ar tai jūsų asmeniniai daiktai, ar ne. Jei persikraustote į nuolatinę gyvenamąją vietą, daiktai, naudoti daugiau kaip šešis mėnesius, gali būti atleisti nuo muito. Tačiau jei vežate naujus, su etiketėmis daiktus, pvz., iš parduotuvės Kaune, tai jau gali būti traktuojama kaip importas. Tada reikės mokėti PVM ir muito. Geriau turėti sąrašą su apytikslėmis vertėmis, kad muitininkas nedrebėtų. Vieniems tai atrodo per daug, kitiems – per mažai, bet geriau būti per daug atsargiam.

Kas daryti, jei prarandu dokumentus kelionės metu?

Tai tikras košmaras, kurį mačiau ne kartą, ypač poilsiaujant prie kažkurio viešbučio Vokietijoje. Jei dingsta pasas, reikia nedelsiant kreiptis į Lietuvos ambasadą arba konsulatą artimiausiame didmiestyje, pvz., Berlyne arba Miunchene. Jei dingsta techninė apžiūra, važiuoti negalima, teks skambinti draudikui ir organizuoti techninę pagalbą vietos servise. Buvau atvejis, kai klientas pametė vairuotojo pažymėjimą, ir teks laukti porą dienų, kol gavome laikiną leidimą. Visada darykite nuotraukas svarbiausiems dokumentams telefonu.

Ar reikia versti visus dokumentus į vokiečių kalbą?

Ne visus, bet kai kurie oficialūs dokumentai turi būti suprantami muitininkui. Pavyzdžiui, jei turite notarinę sutartį arba gyvenamosios vietos deklaraciją (Anmeldung), jos geriau būtų išverstos. Tačiau paprastas inventoriaus sąrašas lietuviškai su angliškų ar vokiškų terminų paaiškinimais dažnai užtenka. Vokiečiai gan gerai moka anglų kalbą, bet muitinėje seniems darbuotojams geriau duoti vokišką versiją. Nemanau, kad reikia versti mašinos techninę apžiūrą, nebent ten yra kažkokių specifinių pastabų.

Kodėl vokiečiai taip griežti dėl dokumentų?

Jie tiesiog mėgsta tvarką ir aiškumas, tai jų mentalitetas. Jei dokumentas neatitinka standarto, jies neįtikins jokių prašymų ar ašarų. Vokiškas biurokratas yra kaip robotas, kuris veikia pagal taisykles. Esu matęs, kaip uždaryta siena atiduodama tik tada, kai pateikiamas vienas trūkstamas popierius. Jie nekalba apie „galbūt“, jiems reikalingi faktai. Todėl persikraustymas į Vokietiją iš Lietuvos turi būti padarytas pagal knygą, o ne pagal „kaip nors išsivers“.

Kainodara ir organizaciniai klausimai

Kiek vidutiniškai kainuoja toks persikraustymas?

Kainos šiuo metu labai šokuoja, tačiau jei kalbame apie standartinį vieno buto turinį, tai gali siekti nuo tūkstančio iki trijų tūkstančių eurų. Viskas priklauso nuo tūrio, atstumo ir konkrečio miesto, pvz., į Hamburgą važiuoja brangiau nei į Berlyną dėl užstatymo mokestis. Taip pat įtakos turi degalų kaina, kuri, tiesą sakant, dabar siaubinga. Jei turite tik kelias dėžes, galite bandyti dalinį krovinį (LTL – dalinė krovinių krova), bet tai gali užtrukti ilgiau.

Kaip tiksliai apskaičiuoti krovinio tūrį?

Daugelis klientų čia suklysta ir sako, kad turi „mažai daiktų“, o paskui išsileidžia pilną sunkvežimį. Geriausia matuoti kiekvieną baldą metrais arba naudoti standartinius dėžių dydžius. Vienas standartinis stalas užima apie 1.5 kubo metrus. Jei nežinote, paskambinkite man, aš išsiųsiu vairuotoją, kuris akimi įvertins. Nedaug kas žino, kad sofa dažnai užima daugiau vietos negu atrodo, ypač jei jis nėra išardomas.

Ar galima kažkaip sutaupyti?

Galima, bet tada teks dirbti paties. Jei patys supakuosite dėžes ir paties jas įkelsite į mašiną, darbo sąnaudos sumažės. Taip pat galita rasti kelis klientus vienam maršrutui, pvz., vienas važiuoja į Miuncheną, kitas į Niurnbergą. Tačiau persikraustymas į Vokietiją iš Lietuvos ne visada leidžia tokius derinius dėl laiko. Kartais pigiau išsinuomoti mašiną su vairuotoju vienai dienai, negu laukti, kai surinksime pilną krovinį.

Koks geriausias laikas persikraustymui?

Vasara yra chaotiška, visi važiuoja, kainos aukštos, o eismo kamščiai ties A1 magistrale neįtikėtini. Geriau rinktis pavasarį arba rudenį, kai oras dar geras, bet eismas mažesnis. Žioda taip pat tinka, jei nekelia problema sniegas, ypač kalnuose. Buvau atvejis, kai kovo mėnesį užstrigome ties Ulmu dėl sniego audros ir klientas laukė tris dienas. Taigi, orų prognozę patikrinti privaloma, nepriklausomai nuo sezono.

Kas įeina į galutinę kainą?

Į kainą įeina degalai, maitinimas, užstatymai (pvz., už „Low Emission Zone“ ženklus miestuose), kelių mokesčiai ir vairuotojo darbo užmokestis. Kai kurios kompanijos gali įtraukti ir pakavimo medžiagas, bet tai retai. Vokietijoje kelių mokesčiai (Maut) yra labai aukšti, tai sudaro didelę dalį kainos. Neklauskite, kodėl taip brangu, tiesiog paimkite skaičiuotuvą ir suskaičiuokite, kiek sudegina sunkvežimis šimtui kilometrų.

Ar brangu užsisakyti pervežimą savaitgalį?

Taip, brangu, nes vairuotojai taip pat nori ilsėtis. Darbo užmokestis savaitgaliais yra padidintas, o kai kurios muitinės gali dirbti pagal sutrumpintą grafiką, kas sukuria uždelsimus. Jei norite sutaupyti, planuokite atvykimą darbo dieną. Bet jei jums reikia būti bute pirmadienį ryte, teks mokėti už greitį. Kartais klientai nesupranta, kad vairuotojas turi poilsio laiką, kurio negali laužyti.

Kas yra FTL pervežimas?

FTL (Full Truck Load) – tai pilno krovinio pervežimas, kai visa mašina skirta tik jums. Tai greičiausias ir saugiausias būdas, nes krovinys neperkraunomas tarpinėse punktose. Persikraustymas į Vokietiją iš Lietuvos dažnai vyksta būtent FTL metodais, jei turite daug baldų. Tai brangiau, bet jūs žinote tiksliai, kada daiktai atvyks. Nebijokit, kad jūsų dėžės nukeliaus į kitą miestą, čia tikras tikrumas.

Pakavimas ir daiktų saugumas

Kaip teisingai supakuoti baldus?

Baldai turi būti supakuoti į burbuliukų plėvelę ir uždengti storu kartonu. Ypač reikia saugoti kampus, nes jie dažniausiai patenka. Stalai turi būti išardyti, o kojos užmautos atskirai. Vienas klientas iš Vilniaus bandė vežti vitriną neperdengtą, ir, žinoma, ji atvyko su įtrūkimais. Nenaudokite senų laikraščių, jie palieka spaudos antspaudus, geriau naudokti specialų popierių. O ir vairuotojai labiau myli įdomias istorijas nei spaudos antspaudus ant baldų.

Ar įmanoma pervežti pianiną?

Įmanoma, bet tai ne paprastas darbas. Pianinai yra sunkūs ir jautrūs, juos reikia kelti specialiais juostomis ir kartais net su keltuvu. Jei turite seną „Blažen“ pianiną, įvertinkite, ar verta jo kainą pervežimo. Kartais pigiau nusipirkti naują Vokietijoje. Esu matęs, kaip pianinas nukrito nuo rampų, tai buha baisu vaizdas. Geriau kreiptis į specialistus, kurie tuo užsiima kasdien.

Kas daryti su buitinės technikos pervežimu?

Šaldytuvai ir šaldikliai turi būti visiškai išpilti ir išdžiovinti bent parą prieš kelionę. Jei viduje bus vanduo, jis užšals ir pažeidžia sistemą, o tada viskas nutekės per kitus daiktus. Buvau atvejis, kai šaldytvas išdžiūvo tik pusę, ir vairuotojas teko valyti visą priekabą. Taip pat reikia užfiksuoti šaldytuvo duris, kad jos neatidarytų kelionės metu. Nenaudokite juostelių, kurios palieja lipdžius, geriau rinkitės specialias fiksacijas.

Ar reikia pirkti dėžes?

Galite rasti nemokamų parduotuvėse, bet jos dažnai būna netvirtos arba įvairių dydžių, kas sunku krauti. Geriau nusipirkti standartinių dėžių, nes jos lengviau dedamos viena ant kitos. Taip pat užtikrinsite, kad dėžė nepraslygs po svorio. Neklauskit manęs, kur gauti dėžių, eikite į statybinių prekių parduotuvę arba klauskite vadybininko, jis dažnai gali padėti. Dėžės kaina nedidelė lyginant su baldų nuostoliais.

Kaip apsaugoti stiklo ir veidrodžius?

Stiklas turi būti apvyniotas storu burbuliukų plėvele ir padėtas ant kieto pagrindo, o ne į minkštą dėžę. Geriausia naudoti specialias stiklo dėžes su skyrikliais. Niekada nedėkite stiklo horizontaliai, tik vertikaliai. Vieną kartą klientas padėjo veidrodį ant sofos, ir pirmasis posūkis prie Kauno užbaigė jo gyvenimą. Nustatykite ant stiklo lipduką „Kruopštus“, kad vairuotojas žinotų su juo elgtis atsargiai.

Ar galima vežti maistą ir gėrimus?

Galite, bet tik uždarytose ir nenuplėšytose pakuotėse. Mėsos ir pieno produktų geriau nevežti, muitinė gali juos konfiskuoti dėl sanitarijos taisyklių. Alkoholio kiekis taip pat ribojamas, jis turi būti asmeniniam naudojimui. Vokiečiai labai griežti dėl maisto saugumo, todėl geriau suvalgyti visus šaltibarščius prieš išvykdami. O ir dėžė su atidarytu padažu gali nutekėti ir sugadinti visus drabužius.

Kelionės eiga ir specifika

Kiek trunka kelionė į Vokietiją?

Paprastai tai trunka nuo 18 iki 24 valių, priklausomai nuo maršruto ir pietų pertraukų. Jei važiuojame į pietus, pvz., į Miuncheną, tai ilgiau negu į Hamburgą. Taip pat reikia atsižvelgti į eismą, ypač ties Vokietijos miestų ribojimais. Vairuotojas privalo turėti poilsį, tad niekas nevažiuos 10 valandų be sustojimo. Žadėti, kad atvyksite rytoj, yra neatsakinga.

Ar vairuotojas padeda pakrauti ir iškrauti?

Įprastai ne, nebent tai yra suderinta papildomai. Vairuotojo užduotis – nuvežti krovinį saugiai, o ne nešti dėžes trečiu aukštu be lifto. Jei neturite kėlimo mechanizmo, reikia susirasti pagalbininkus vienoje ar kitoje pusėje. Turiu omenyje, kad seni vokiečiai namai dažnai neturi liftų, tai tikras išbandymas nugarai. Geriau susitarti dėl „kraunamojo“ (krovinio įkėlimo/iškėlimo) iš anksto.

Kas daroma, jei vairuotojas užsilenkia laiku?

Tai įvyksta, dažniausiai dėl eismo įvykių arba techninių gedimų. Prieš metus mums sugedo sunkvežimis ties Poznane, ir teko laukti atsarginio variklio. Tokiu atveju mes informuojame klientą ir stengiamės rasti sprendimą, pvz., perkrauti krovinį į kitą mašiną. Neklausote, kada atvyks, tiesiog laukite naujienų. Persikraustymas į Vokietiją iš Lietuvos yra sudėtingas procesas, ir technika yra tik technika, ji genda.

Ar galima važiuoti su šunimi ar kate?

Galima, bet tik jei gyvūnas turi visus reikiamus skiepymus, čipą ir pasą. Gyvūnas turi būti transportuojamas tinkamoje transportinėje. Vairuotojai dažnai nėra aistringi gyvūnų mylėtojai, todėl neįsivaizduoju, kad jie leis šuniu būti kabinete. Geriau, jei gyvūnas keliauja su savininku atskirame automobilyje. Vokiška muitinė labai griežtai tikrina, ar nėra nelegalių gyvūnų, todėl viskas turi būti tvarkingai.

Kokiu maršrutu dažniausiai važiuojate?

Standartinis maršrutas eina per Lenkiją, Varšuvą, Poznanę, paskui į Vokietiją pro Frankfurtą prie Oderio. Kartais, jei eikame į šiaurę, užsukame į Ščeciną. Lenkijos keliai yra prasti, bet trumpesni, o Vokietijoje keliai kaip pievos, tik greičio ribos griežtos. Buvau atvejis, kai teko važiuoti pro Prahą, kad išvengtume eismo kamščių ties Berlynu. Maršrutas priklauso nuo situacijos kelyje, o ne nuo mano norų.

Rizikos ir nepagrįsti lūkesčiai

Kas nutinka su dėžėmis, jei lyja lietus?

Profesionalios transporto priemonės yra hermetiškos, tačiau įkėlimo ir iškėlimo metu dėžės gali sušlapti. Jei lyja labai stipriai, mes stengiamės uždengti krovinį, bet ne visada įmanoma visiškai apsisaugoti. Dėl to geriau dėžės neturėtų stovėti ant žemės. Vienas klientas Klaipėdoje nepakėlė dėžių ant paletės, ir lietus jas visai sugadino. Nenaudokite kartono dėžių, jei jos nėra labai storos.

Kodėl būtinas draudimas?

Niekada nežinai, kas gali atsitikti kelyje – nuo avarijos iki gaisro. Draudimas apsaugo jūsų turtą, jei įvyks nelaimingas atsitikimas. Daugelis klientų nori sutaupyti ir atsisako draudimo, bet paskui verčia teisme ieškoti atsakomybės. Vokiška teisė yra sudėtinga, ir be draudimo gite likti su niekuo. Geriau sumokėti šimtą eurų daugiau ir ramiai miegoti. O ir aš, kaip pervežėjas, jaučiuosi ramiau žinodamas, kad krovinys apsaugotas.

Ar galiu pasitikėti vairuotoju?

Dauguma vairuotojų yra patikimi profesionalai, kurie dirba jau dešimtmetis. Tačiau visada yra išimčių, todėl rekomenduoju ne palikti brangių daiktų be priežiūros, jei įmanoma. Geriau padaryti inventoriaus sąrašą su nuotraukomis prieš išvykimą. Esu girdėjęs istorijų, kai dingdavo maži, brangūs daiktai, tokius kaip auksiniai papuošalai. Laikykite brangenybes pas save, o ne dėžėse.

Kas daro klientai, dėl ko aš nusiviliu?

Klientai dažnai meluoja apie krovinio svorį ar tūrį, baimindamiesi, kad kaina padidės. Tada atvyksta mašina, ir joje netelpa pusė daiktų. Tai sukuria stresą abiejoms pusėms. Taip pat žmonės dažnai bando įsibrauti į mašiną su daugiau daiktų nei buvo susitarta. Pasakykite tiesą iš karto, aš surasiu mašiną, kuri telpa. Nėra nieko blogiau nei netikėtasis pavėsinimas prie vokiško namo vartų.

Ar turiu gerti vairuotojui kavą?

Nebūtina, bet tai malonus gestas, kuris pagerina nuotaiką. Vairuotojai dirba pavargę ir ilgas valandas, taigi šilta kava arba užkandis visada vertinami. Tačiau neprašykite jų daryti namų ruošos, jie ne šeimininkai. Paprastas žmogiškas požiūris daro stebuklus. Kartais už puodelius kavą vairuotojas padės padėti tą sunkią dėžę be papildomo mokesčio.

Taigi, jei ruošiatės šiam žingsniui, viską užrašykite ir pasikartokite du kartus. Persikraustymas į Vokietiją iš Lietuvos nėra tas dalykas, kurį galima daryti „iš peties“. Pasirūpinkite dokumentais, gerai supakuokite brangius daiktus ir būkite kantrūs su vairuotojais. Geriau praleisti dieną papildomai ruošdamiesi, nei mėnesį spręsti problemas su sugadintais baldais arba dingusia bagažu. Sėkmės kelyje ir saugių rūsių.