Persikraustymas į Muldestausee: Ką Reikia Žinoti Prieš Kraunant Daiktus į Mašiną

Kai prieš gerus penkiolika metų pirmą kartą vežiau šeimą į Vokietiją, tiksliau – į tą ramų kampelį prie Muldestausee, prisimenu, kaip pats sau galvojau: „Kur aš čia lendu?“ Šiandien jau galiu pasakyti, kad maršrutai iki šio ežero tapo beveik kasdienybe. Bet niekada nepamirštu, kad kiekvienam klientui persikraustymas į Muldestausee yra didelis įvykis, o ne tik dar vienas reisas. Čia nėra kokia Berlyno ar Miuncheno zona – čia viskas kiek lėčiau, bet užtat logistikos niuansų ne ką mažiau. Žodžiu, jei skaitot šitą tekstą, greičiausiai jau esat pasirašę sutartį arba rimtai svarstot keltis į šitą ežerų kraštą. Pabandysiu papasakoti viską taip, kaip paaiškinu žmonėms telefonu – be užuolankų.

Tai neturi būti sudėtinga, bet retai kada būna visiškai paprasta

Klausykit, aš pats nekenčiu, kai žmonės sako: „Viskas bus gerai, nesijaudinkit“. Po 20 metų kelyje žinau – visada kažkas užkliūva. Ypač kai važiuoji ne į Berlyną, o į tokią vietą kaip Muldestausee. Nors regionas labai sutvarkytas, pats ežeras yra tarp Leipcigo ir Desau, tad tenka minti ne autobanais, o siauresniais keliais. Pats Muldestausee – čia toks dirbtinis ežeras, susidaręs iš seno rudųjų anglių karjero, dabar ten kurortinė zona, poilsiavietės. Tai nėra pramoninis rajonas, tad ir kiemai kartais ankštoki, o kai kurie privažiavimai prie namų primena lietuviškus sodo namelių takelius – žvyrkelis ir medžių šakos virš galvos. Bet dėl to čia ir gražu gyventi.

DUK: Dažniausi Klausimai, Kuriuos Girdžiu Prieš Persikraustymą į Muldestausee

Ai, o kiek čia kilometrų ir ką vežatės?

Ar išvis įmanoma iš Lietuvos vienu kartu atvežti visą butą?

Žiūrėkit, jeigu turit standartinį 2-3 kambarių butą, tai – taip, telpa į vieną 86 kubų tentinę puspriekabę. Aišku, jeigu jūs turit kokius šešis dviračius, bobutės bufetą iš ąžuolo ir dar pilną rūsį konservų, tada jau gali tekti tartis dėl antro reiso. Bet paprastai, persikraustymas į Muldestausee su pilnu namų ūkiu telpa į vieną vilkiką. Esam vežę šeimas, kurios net katiną gale su savim pasisodino (apie tai dar papasakosiu).

O kodėl jūsų kaina didesnė nei kitų? Ten Lenkijos vežėjai pigiau siūlo.

Geras klausimas. Ir skaudus. Na, žiūrėkit, aš pats nesu tas, kuris sakys, kad visi lenkai blogi – yra ten superinių firmų. Bet aš dirbu su tuo, už ką galiu atsakyti savo galva. Kai gaunat pigesnį pasiūlymą, visada paklauskit, ar ta kaina apima ne tik važiavimą, bet ir daiktų pakrovimą bei iškrovimą, ar yra normalus draudimas, ar bus vienas vairuotojas, ar su pagalbininku. Nes dažnai ta „pigi“ kaina tampa triskart didesnė Muldestausee kieme, kai reikia sunkią spintą tempti į antrą aukštą.

Ar man reikia pačiam būti Vokietijoje, kai jūs iškraunat?

Idealus variantas – taip, jūs esat vietoj. Bet gyvenime būna visko. Esam išsikrovę daiktus į garažą ar rūsį tiesiog palikę raktą kaimynui. Prisimenu atvejį, kai klientė užstrigo Vilniuje dėl COVID, o jos vyras jau laukė prie Muldestausee. Susiderinom telefonu, atidarėm jo garažą ir sukrovėm viską pagal nuotraukas. Aišku, tada atsakomybė didelė, todėl turi būti pilnas inventorinis lapas, kitaip paskui galvos skausmas garantuotas.

Daiktų pakavimas ir tie „gyvūnai“ šalia

Katę vežėtės? Rimtai?

Taip, katę. Ir ne vieną. Esam turėję reisą, kur klientė užsispyrė, kad jos persų katinas važiuos kabinoje. Sėdėjo narvelyje, bet paskui paleidom jį poilsio aikštelėje pasivaikščioti už pavadėlio (na čia jau aš, ko gero, persistengiau, nes katė vos nepaspruko). Trumpai tariant, gyvūnus vežtis galima, bet reikia turėti jiems EU pasus, skiepų įrašus. Ir, aišku, suprasti, kad ne visi vairuotojai tam pritaria – aš pats kartais atsisakau, jei klientas per daug nervuotas.

Ar man pačiam viską supakuoti prieš jums atvažiuojant?

O, čia tai skaudi tema. Žinokit, geriau jau jūs patys. Aš ne kartą esu atvažiavęs į namus, kur žmonės sėdi ant lagaminų ir sako: „Galvojom, jūs turit dėžių“. Mes tikrai vežamės papildomų dėžių, burbulinės plėvelės, bet jei daiktai nesupakuoti – žinokit, darbas tęsiasi valandomis ilgiau. Ir tada jau klausiat: „Kodėl taip brangiai gavosi?“ Nors buvo sutarta valandinis apmokėjimas. Būkit pasiruošę – baldus apkloti plėvele galim, bet knygas į dėžes sudėti – čia jau jūsų rūpestis.

Spinta netelpa pro duris. Jau buvo taip?

Oi, buvo, ir ne kartą. Ir ne tik Muldestausee, bet ir kitur. Vokietijoje senesniuose namuos koridoriai siauri, o palėpės laiptai tai išvis tragedija. Vieną kartą teko per langą kelti kampinę sofą (langas buvo didelis, pirmas aukštas, bet vis tiek nervų kainavo). Statybininkai tiesiog nenuėmė rėmo, tai dirbom kaip cirke. Visada sakau: prieš vežant didelius baldus, pamatuokit durų angas. Arba bent jau nufotografuokit ir atsiųskit man – aš akimis maždaug įvertinsiu.

O ką darot, jei kas nors dūžta?

Dūžta retai, nes mes patys pakraunam ir iškraunam. Bet jei jau įvyksta – dirbam pagal CMR konvenciją (čia toks tarptautinis pervežimo draudimas). Svarbu žinoti, kad yra atsakomybės limitai. Jeigu jūs vežat porcelianinę vazą už 2000 eurų, geriau deklaruokit jos vertę iš anksto ir apdrauskite papildomai. Standartinis draudimas atlygina tik dalį, ir tai pagal svorį – kilogramais. Tai, va, patikėkit, geriau tą brangią vazą paimti į mašiną pas save.

Kelionės niuansai, autobanai ir pakelės kebabai

Ar tiesiai važiuojat, ar nakvojat kažkur?

Dažniausiai, persikraustymas į Muldestausee vyksta su vienu vairuotoju, kuris pagal tachografą gali važiuoti 9-10 valandų per dieną. Tai reiškia, kad iš Vilniaus ar Kauno mes dažnai išvažiuojam anksti ryte, pereinam sieną prie Suvalkų (tas tranzitas per Lenkiją vis dar nervuoja, bet pakenčiamas) ir vakare jau būnam prie tikslo. Kartais nakvojam prie Leipcigo, kad ryte su šviežiom jėgom atvažiuotume prie pat ežero ir iškrautume. Nakvynė – vairuotojo reikalas, jums už tai mokėti nereikia, nebent jūs norit, kad mes važiuotume naktį. Bet naktinis iškrovimas kaime prie Muldestausee man ne prie širdies – kaimynai nebus laimingi.

Kas čia per keliai prie to Muldestausee? Aš bijau, kad vilkikas neprivažiuos.

Ir teisingai bijot. Patikėkit, ne visos gatvelės pritaikytos 18 metrų ilgio ir 40 tonų svorio vilkikui. Bet mes visada prieš reisą žiūrim Google Street View ir, jei matom, kad kiemas per mažas, imamės manevro su mažesniu automobiliu – pavyzdžiui, 7.5 tonų sunkvežimiu su hidrauline platforma. Tai kainuoja brangiau, bet bent jau spintos nereikia nešti 300 metrų pėsčiom. Pats ežeras yra prie kelių, kurie veda link Bad Düben ar Pouch, tai žiemą valomi neblogai, bet jei yra sniego, būna slidu.

O ką valgot pakelėj? Aš, kai keliauju, visada ieškau geros kebabinės.

Juokais klausiat, bet aš rimtai atsakau: pakelės restoranų kokybė Lenkijoje pagerėjo, bet vokiečių pusėje, prie Leipcigo, yra vieta, kur BBQ sparneliai tobuli. O prie Muldestausee, jei išalkstat kol mes iškraunam, yra tokia nedidelė užkandinė „Seeblick“ – nieko ypatingo, bet kava normali. Bet šiaip, aš klientams rekomenduoju pasirūpinti savo maistu, nes mes dirbam, o ne pietaujam.

Pinigai, mokesčiai ir kitos popierinės kančios

Ar įskaičiuotas PVM į tą kainą, kurią man pasakėt?

Taip, jei esat privatus asmuo, mūsų pasiūlyme kaina yra galutinė su PVM. Jei esat įmonė, tada žiūrim pagal jūsų PVM mokėtojo kodą, gali būti atvirkštinis apmokestinimas. Tik nesumeluokit, kad jūs privatus, o paskui prašot sąskaitos įmonei – čia jau man mokesčių inspekcija gali uždėti baudą, nes aš turiu įrodyti, kad vežiau fiziniam asmeniui.

O kas bus, jeigu vokiečiai sustabdys mašiną prie Muldestausee?

Būna. Vokietijos policija (Polizei) labai mėgsta tikrinti vilkikus, ypač prie poilsio zonų. Bet jei dokumentai tvarkingi – CMR važtaraštis, leidimai, tachografo įrašai – tai nėra ko bijoti. Man tik kartą yra buvę, kad prie Bitterfeld-Wolfen sustabdė ir pradėjo klausinėti, ar vežu atliekas (matyt, dėl to, kad regionas pramoninis). Parodžiau, kad čia namų daiktai – atsiprašė ir palinkėjo gero kelio.

Ar jūs priimat pavedimą, ar tik grynais?

Priimu ir vieną, ir kitą. Bet sąžiningai – jeigu norit atsiskaityti grynais paskutinę minutę, perspėkit iš anksto. Aš ne visada galiu pasiimti didelę sumą eurų, nes saugumo sumetimais nesinešioju pilnos kišenės. Geriausias variantas – pusė sumos prieš reisą pavedimu, likusi dalis – kai daiktai jau prie Muldestausee. Sąskaitą faktūrą išrašom po iškrovimo.

O kas, jei planas sugriūva?

Ką daryt, jei aš atšaukiu persikraustymą likus dienai?

Oi, čia skaudus momentas. Jei jūs atšaukiat paskutinę minutę, aš jau būnu atsisakęs kitų užsakymų. Todėl imu avansą, kuris negrąžinamas, nebent tai būtų force majeure (prisiminkim tą Islandijos ugnikalnį). Bet jei jūs, pavyzdžiui, nespėjot susitvarkyti dokumentų ir Vokietijos pusė nepriima – čia jau ne vežėjo kaltė, ir už rezervuotą datą tenka susimokėti.

O jeigu aš, pavyzdžiui, sugalvoju, kad reikia dar užsukti į Baldocką? (nežinau, kodėl būtent jį prisiminiau, gal dėl to, kad ten sandėliai dideli)

Negalima. Na, galima, bet tada tas nukrypimas nuo maršruto skaičiuojamas papildomai. Jei man reikia sukti per 100 kilometrų į šoną nuo greitkelio, sugaištu 2-3 valandas. Tai reiškia papildomus pinigus. Ir dar gali sutrikti tachografo režimas. Jei jau labai reikia, geriau iš karto sakykit, kol darom grafiką. Čia, prie Muldestausee, kartais klientai prašo užsukti į Leipcigo IKEA – bet tada jau reikia kito automobilio, nes mes negalim stovėti aikštelėje su pilna puspriekabe.

O jūs pats kada nors buvot pasiklydęs?

Oi, kiek kartų. Prieš dešimt metų navigacija dar nebuvo tokia gera. Buvau nuvažiavęs ne į tą Pouch kaimą (ten yra keli panašūs pavadinimai). Dabar jau naudoju ne tik GPS, bet ir žiūriu į ženklus. Kartais tie navigacijos balsai būna kvaili – rodo, kad sukti į keliuką, kuris realiai tėra miško takas. Bet, jei atvirai, prie Muldestausee dabar jau orientuojuos kaip vietinis.

Ar tiesa, kad reikia kažkokių leidimų, jei veži sofą per sieną?

Sofai leidimo nereikia. Bet čia dažnas klaidingas įsitikinimas. Jei vežat asmeninius daiktus – nereikia jokių eksporto deklaracijų. Bet jei vežat naujus daiktus, supakuotus dėžėse su etiketėmis, tada jau gali pareigūnas pagalvoti, kad tai komercinis krovinys. Tada reikės įrodinėti, kad čia jūsų pačių kraustymasis. Taigi, patarimas: nuimkit etiketes nuo naujų baldų, jei tokių turit.

Nišiniai, bet svarbūs dalykai apie patį ežerą

Ar ten šalia yra kur mašiną su šaldytuvu pastatyti? (Aš kartais vežu ir spec. techniką)

Klausimas įdomus. Nu, žiūrėkit, prie pat ežero kempingai yra, bet ten jau kita istorija. Jei jūs kalbat apie gyvenamojo namo kiemą prie Muldestausee, tai dažniausiai jie nedideli. Aš visada rekomenduoju klientams iš anksto su kaimynais pasitarti, ar galima bus užstatyti bendrą privažiavimą kelioms valandoms. O šaldytuvams? Kaimynystėj yra ūkininkų, galima tartis dėl elektros, jei labai reikia. Bet čia jau rečiau pasitaiko.

Ką žmonės dažniausiai pamiršta pasiimti?

Dokumentus. Dėžes su dokumentais. Nejuokauju, tris kartus esu grįžęs į Lietuvą su svetimu pasu (klientas įsidėjo į dėžę su knygom, o dėžę mes netyčia palikom gale). Laimei, radom po dviejų dienų. Taip pat pamiršta telefonų pakrovėjus, pagalves (keista, bet tiesa) ir šunų pavadėlius.

Ar geriau kraustytis vasarą, ar žiemą prie Muldestausee?

Vasarą gražu – visa gamta žydi, bet karšta nešioti baldus. Žiemą slidu ir tamsu, bet kaina dažnai mažesnė, nes mažiau užsakymų. Aš rekomenduoju pavasarį – balandį ar gegužę. Oras malonus, dienos ilgesnės. Tik venkit gegužės 1-osios, nes Vokietijoje valstybinė šventė, policija griežtesnė dėl sunkvežimių eismo apribojimų.

Ar nuomojatės sandėlį prie Muldestausee, jei nespėju priimti daiktų?

Deja, savo sandėlio ten neturiu. Bet Leipcige yra self-storage’ų – pavyzdžiui, „MyBox“ ar „Zeus“. Esam iškrovę daiktus tiesiai į tokį boksą. Kainuoja extra, bet kartais be išeities – jei dar neįrengtas namas. Bet tada jau reikia, kad jūs būtinai darytumėt apžiūrą, ar nėra drėgmės, pelėsio. Aš už jūsų daiktų sudūlijimą sandėlyje neatsakau.

O jūs tik prie ežero vežat, ar į aplinkinius miestelius?

Prie Muldestausee – čia plati sąvoka. Mes vežam ir į Bad Düben, Schlaitz, Schwemsal. Kartais klientas sako „ežeras“, o gyvena už 10 kilometrų miške. Tada maršrutas keičiasi, nes tie žvyrkeliai siauri, reikia derinti su miško ūkiu. Bet taip – aptarnaujam visą tą regioną. Kartais net iki Dessau-Roßlau nuvažiuojam.

Keisti, bet realūs atvejai

Kas keisčiausia, ką vežėte?

Gal ir ne keisčiausia, bet labiausiai įsiminė – žmogus vežėsi visą bitininkystės inventorių. Manė, kad bitės skris paskui mašiną. Sakiau, kad bitės neturi navigacijos (juokauju, žinoma). Bet aviliai buvo tušti, tik koriai. Dar vežėm keturis senovinius motociklus su šalutinėmis priekabom – vos tilpo. Prie Muldestausee gyvena įvairių žmonių.

Ar esat turėję konfliktų su kaimynais prie Muldestausee iškrovimo metu?

Esu. Vienas pilietis išėjo ir pradėjo rėkti, kad užstojom jam saulės baterijas (nors buvo debesuota). Paaiškėjo, kad jis tiesiog nemėgsta triukšmo. Davėm jam 20 eurų kavai ir paprašėm kantrybės. Kartais reikia tiesiog žmogiškai susitarti. Kito išeities nėra – policijos gi nekviestum dėl tokio nieko.

O jeigu lietus pila kaip iš kibiro, ką darot?

Stabtelim. Ant tentinės puspriekabės viršaus mes turim tentą, bet krauti šlapiu keliu pavojinga – baldai gali išslysti, dėžės peršlapti. Kartą Muldestausee regione laukėm dvi valandas kol liūtis praeis. Klientas nervinosi, bet aš geriau palauksiu, nei sugadinsiu 5000 eurų vertės pianiną. Pamokyklinis atvejis.

Popierizmas ir paskutiniai patarimai prieš startą

Kokie dokai man pačiam svarbiausi?

Jūsų asmens tapatybės kortelė ar pasas, darbo sutartis (jei įrodinėjat teisę gyventi), nuomos ar pirkimo sutartis. Ir svarbiausia – inventorinis lapas. Jis reikalingas man ir jums, kad žinotume, ką tiksliai pakrovėm. Prie Muldestausee, kai iškraunam, pasirašom, kad viskas pristatyta. Be to lapo – rankų darbo konfliktas garantuotas.

Ar jūsų mašina turi GPS sekimą? Aš noriu matyti, kur jūs esat.

Turi. Ir aš mielai duodu prieigą. Bet žinokit, kartais signalas dingsta miškuose už Leipcigo. Tai nereiškia, kad mes nukritom į ežerą (juokauju). Tiesiog ten kartais ryšys prastas. Bet aš visada siunčiu SMS, kai esam už 100 kilometrų.

Ar galit pavežti papildomai mano draugą, kuris nori prisidėti prie iškrovimo?

Kebine telpa trečias žmogus, bet ar aš noriu? Priklauso nuo nuotaikos. Jei žmogus normalus – kodėl gi ne. Bet aš jau turėjau atvejį, kai draugas visą kelią pasakojo apie politika ir neleido man susikaupti. Tai, va, aš kartais atsakau griežtai: čia ne „Bolt“, čia pervežimas. Atsiprašau už tiesumą.

Kaip jūs užtikrinat, kad baldai nesubraižyti?

Apklijuojam kraštus, naudojam diržus, tarp baldų dedam kartoną. Mes nesam ta firma, kuri meta daiktus kaip malkas. Bet, atvirai pasakius, 100% garantijos niekas neduos. Jei matot, kad stalas yra iš minkštos medienos ir subraižyti jį galima net nagu, įspėkit iš anksto. Tada mes jį vyniojam į dvigubą plėvelę. Dirbam ne pirmus metus, bet kiekvienas baldas yra individualus.

Galutinis Žodis Prieš Jūsų Persikraustymą į Muldestausee

Taigi, persikraustymas į Muldestausee nėra kažkokia mistika – čia tiesiog darbas, kurį arba padarai gerai, arba pridarai problemų. Aš asmeniškai myliu tą ramybę, kai po ilgos kelionės stovi prie ežero kranto, išgeri kavos ir supranti, kad dar viena šeima sėkmingai įsikūrė. Nėra čia ko bijoti, bet reikia būti pasiruošus. Tas, kas sako, kad viskas bus sklandu iki smulkmenų, tas meluoja. Visada atsiras koks nors durų stakta, per žema palėpė arba pamiršta dėžė. Bet tame ir yra visas šio darbo grožis – išspręsti tai vietoje. Jei dar abejojat, paskambinkit – geriau dešimt kartų paklausti, nei vieną kartą prie ežero likti su išverstais daiktais ir bloga nuotaika. Sėkmės kraustantis.