perskambinsime jums per 3 minutes
Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.
Artimiausi išvykimai
į Vokietiją:
Keleivius vežame į Vokietiją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)
Lietuva → Vokietija kaina nuo 120€
Vokietija → Lietuva kaina nuo 120€
Siuntas vežame į Vokietiją
Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinius vežame į Vokietiją
Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Na, chebra. Jeigu jūs skaitot šitą tekstą, tai tikriausiai jau arba galvojat apie kraustymąsi į Bad Freienwalde, arba jau turit bilietą į vieną pusę. Žinot tą jausmą, kai atrodo, kad viskas aišku, bet paskui atsiranda šimtas klausimų, apie kuriuos net nepagalvojai? Aš per tuos dvidešimt su viršum metų tiek visko prisiklausiau ir prisimačiau, kad kartais atrodo, jog niekas manęs nebenustebins. Bet vis atsiranda naujų istorijų. Bad Freienwalde – mažas miestelis Brandenburgijoje, prie pat sienos su Lenkija. Ramu, gražu, šalia Oderio upė, sanatorijos, miškai. Bet kraustymas į Bad Freienwalde turi savo niuansų, ypač jeigu važiuojat iš Lietuvos ar apskritai iš toliau. Čia ne Berlynas, kur kas antras žino, kas yra „Möbelpacker“. Čia viskas vyksta kiek kitaip, lėčiau, bet ir kainos kitokios, ir problemos specifinės. Šiandien papasakosiu viską, ką žinau – be pagražinimų, kartais gal net per daug atvirai, bet jūs ne pirmą kartą gyvenime kraustotės, tiesa?
Klausimas geras. Aš pats pirmą kartą ten važiavau gal 2006-aisiais, vežiau vieną lietuvių šeimą, kuri dirbo slaugos namuose. Tada dar net nebuvau girdėjęs apie tą miestelį. Bad Freienwalde traukia žmones dėl kelių priežasčių. Pirma – sanatorijos ir reabilitacijos centrai. Ten tikrai daug kas dirba medicinos sektoriuje, slaugoje, masažuotojais. Antra – pigesnis būstas nei Berlyne, o iki Berlyno traukiniu galima nusigauti per valandą su trupučiu. Trečia – ramybė. Jeigu jūs pavargot nuo miesto triukšmo, ten tikrai tylu. Bet yra ir minusų – darbo pasiūla ribota, jei ne medicinoje. Žodžiu, kraustymas į Bad Freienwalde dažniausiai būna arba dėl darbo, arba dėl ramaus gyvenimo būdo. Retai kas ten važiuoja „ant durniaus“.
Na, čia jau mano arkliukas. Kainos svyruoja, bet šiais metais, tarkim, už pilną vilkiko ar didelio buso (apie 80–90 kubų) reisą iš Vilniaus ar Kauno į Bad Freienwalde, su dviem–trim krautuvais, gali tekti pakloti nuo 1800 iki 2800 eurų. Viskas priklauso nuo to, kiek daiktų, ar reikia supakuoti, ar yra sunkių daiktų (seifai, pianinai... velniop tuos pianinus, beje), ar yra privažiavimas iš abiejų pusių. Jeigu jūsų naujas butas Bad Freienwalde yra kokiam siauram senamiesčio skersgatvyje, kur vilkikas net neįlenda, teks nuomotis mažesnį busą ir daryti kelis reisus. Tada kaina gali net išaugti, nes laikas brangsta. Visada sakau: prieš sutinkant su kaina, nusiųskit nuotraukas – ne daiktų, o privažiavimo. Nes kitaip atvažiuojam ir žiūrim, kad ten tik dviratis pralenda. Buvo taip, patikėkit.
Oi, čia amžinas klausimas. Aš, aišku, turiu savo nuomonę, nes pats esu lietuvis ir dirbu su lietuviais. Bet atvirai – vokiečių firmos dažniausiai brangesnės, bet kartais labiau biurokratiškai tikslios. Jie atvažiuoja su visais popieriais, draudimais, bet ir kainą užsikels. Lietuvių firmos lankstesnės, dažnai pigesnės, bet... na, būna visokių. Aš visada sakau: žiūrėkit ne į tautybę, o į atsiliepimus. Ir ne tuos feisbuke, o tikrus, iš žmonių, kurie jau kraustėsi. Kraustymas į Bad Freienwalde su lietuvių komanda turi pliusą – jei nemokat vokiškai, su lietuviais susišnekėt lengviau. Bet jeigu jūsų darbdavys vokietis apmoka pervežimą, tada jam gal patogiau su vietiniais. Žodžiu, nėra vieno atsakymo.
Ne, ne, ne. Tik nepanikuokit. Abu kraštai ES, Šengenas. Jokių muitų, jokių deklaracijų. Vežat savo asmeninius daiktus, baldus, rūbus – viskas ok. Bet vieną kartą buvo atvejis, kai žmogus vežėsi penkis kompiuterius, naujus, supakuotus. Muitinė sustabdė, galvojo, kad prekyba. Tai čia jau kita istorija. Jei vežat normalius namų daiktus – nulis problemų. Net nereikia jokių dokumentų, išskyrus sutartį su pervežėju. Aišku, pasą turėkit, nes kartais pakeliui Lenkijoje patikrina.
O, čia skaudi tema. Per tuos metus mačiau tiek aferų, kad baisu. Vienas klientas man pasakojo, kaip susirado firmą per skelbimus, atvažiavo mažas busas, sukrovė daiktus, ir dingo. Dingo! Su visais baldais. Policija rado po mėnesio kažkur prie Hanoverio, pusė daiktų parduota. Tai va, auksinė taisyklė: niekada nemokėkit visos sumos iš anksto. Avansas – taip, 20–30%, bet ne daugiau. Reikalaukit sutarties, nors ir paprastos, ranka rašytos. Ir žiūrėkit į mašinas. Jei atvažiuoja apgailėtinas busas be jokių ženklų, be įmonės pavadinimo – bėkit. Rimta firma turi savo transportą, o ne nuomotą ant ratų. Kraustymas į Bad Freienwalde – ne į kaimyninį kiemą, čia tarptautinis reisas, reikia patikimumo.
Yra, ir dar koks. Vasara – absoliutus peilis. Visi kraustosi, visi nori tų pačių datų. Liepa, rugpjūtis – kainos aukščiausios, pervežėjai užsikimšę. Aš pats rugpjūtį kartais net neimu užsakymų, nes fiziškai neįmanoma. Geriausias laikas – ankstyvas pavasaris (kovas–balandis) arba vėlyvas ruduo (spalis–lapkritis). Oras dar pakenčiamas, kainos normalios, ir pervežėjai turi laiko. Tik venkit gruodžio vidurio iki sausio vidurio – šventės, visi girti, keliai slidūs, niekas nenori dirbti. Aišku, jei jūsų darbo sutartis prasideda liepą, nieko nepadarysi. Bet jei yra laisvė rinktis – rinkitės ne sezoną.
Gali, žinoma. Bet ar verta? Pažiūrėkim. Nuomojat didelį busą Lietuvoj – tarkim, 7–10 kubų. Nuoma parai gal 80–120 eurų, plius kuras. Iki Bad Freienwalde iš Vilniaus apie 950 km viena kryptimi. Tai vien kuro išleisit kokius 250–300 eurų. Plius kelias, plius nakvynė gal, plius jūsų laikas ir nervai. Ir dar reikia kažką, kas padėtų kraut. O jei neturit patirties vairuot didelį busą, ypač per Lenkiją, kur keliai kartais baisūs – rizika didelė. Aš visada sakau: jei daiktų nedaug, gal ir apsimoka. Bet jei kraustot visą butą, geriau samdykit profesionalus. Kraustymas į Bad Freienwalde savo jėgom – tai nuotykis, bet ne visiems patinka tokie nuotykiai.
Normali situacija. Dauguma lietuvių atsiveža savo baldus, nes Vokietijoje nauji brangūs, o naudoti... na, vokiečiai kartais parduoda tikrai gerus daiktus, bet reikia laiko ieškoti. Jei atsivežat savo lovą, spintas, virtuvę – viskas ok. Tik viena bėda: senuose namuose Bad Freienwalde laiptinės siauros, durys žemos. Turėjom atvejį, kai žmogus atsivežė didžiulę kampinę sofą, o ji netilpo pro duris. Teikėm ardyti, paskui vėl surinkinėti. Tai patarimas: pasimatuokit duris, laiptinės posūkius. Nusiųskit nuotraukas pervežėjui iš anksto. Mes ne burtininkai, pro sieną nepraeinam.
Reikia, bet ne visada jį siūlo. Aš asmeniškai visada rekomenduoju. Kainuoja paprastai apie 1–2% nuo deklaruojamos vertės. Tai jei jūsų daiktai verti 10 000 eurų, draudimas kainuos 100–200 eurų. Atrodo nedaug, bet jei kas nors atsitinka – o atsitinka, patikėkit – turėsit pagrindą. Kartą vežėm stiklinį stalą, brangų, dizainerišką. Lenkijoj duobėj taip krestelėjo, kad stalas – šukės. Be draudimo būtų buvęs ilgas ginčas. Su draudimu – per dvi savaites išmokėjo. Tai va. Paklauskit pervežėjo, ar turi CMR draudimą (tarptautinis pervežimų draudimas). Jei neturi – bėkit.
Na, žiūrėkit. Pirmas žingsnis – jūs paskambinat ar parašot man (ar kitam vežėjui). Aš užduodu krūvą klausimų: iš kur, į kur tiksliai, koks aukštas, ar yra liftas, kiek daiktų, ar reikia pakavimo. Tada duodu kainos orientyrą. Jei sutinkat, pasirašom sutartį arba bent jau susirašinėjimu patvirtinam. Tada nustatom datą. Atvažiuojam sutartu laiku, sukraunam. Čia gali užtrukti nuo 2 iki 8 valandų, priklausomai nuo kiekio. Tada važiuojam. Kelionė iki Bad Freienwalde trunka apie 12–14 valandų su pertraukom, kartais ilgiau, jei kamščiai ar darbai kelyje. Atvykę iškraunam. Jūs pasirašot, kad viskas pristatyta, apmokat likutį. Viskas. Aišku, būna niuansų – kartais klientas nori, kad mes dar baldus surinktumėm. Dėl to reikia tartis iš anksto, nes tai papildomas laikas.
Tada jums nereikia pilno vilkiko. Yra vadinamieji „dalinių krovinių“ pervežimai. Tai reiškia, kad jūsų daiktai važiuoja kartu su kitų žmonių daiktais. Kaina mažesnė, bet minusas – data ne tokia tiksli. Mes renkam krovinius iš kelių adresų, kol užpildom mašiną. Tai gali užtrukti parą ar dvi. Jei jūs lankstūs dėl laiko – variantas geras. Jei jums reikia tiksliai antradienį 10 valandą – tada individualus pervežimas, bet brangesnis. Kraustymas į Bad Freienwalde su mažu kiekiu daiktų kartais netgi patogesnis per paštą ar kurjerius, bet jei yra asmeninių, vertingų daiktų, geriau gyvai su pervežėju.
Ne, ne, čia ne taksistai. Normalus pervežėjas visada turi komandą – bent du žmones, kurie krauna, neša, pakelia. Aš pats, nors jau direktorius (juokauju, koks aš direktorius), vis dar dažnai imu į rankas, ypač jei sunkus daiktas. Bet būna firmų, kurios sako: „Mes tik transportą duodam, kraukitės patys“. Tai čia jau jūsų reikalas, bet aš taip nedirbu. Klientas turi stovėti ir žiūrėti, o ne tampyti šaldytuvus. Aišku, jei norit padėti – niekas neprieštarauja, bet profesionali komanda viską padarys greičiau ir saugiau. Tik vėlgi, klauskit iš anksto.
Čia amžina painiava. Kai kurios firmos įskaičiuoja pakavimą į kainą, kitos – ne. Aš dažniausiai atvežu plėvelę, lipnią juostą, kartono dėžes, bet už tai pridedu atskirai, nebent sutariam kitaip. Vokietijoje, beje, dėžės brangios. Tai jei turit galimybę, įsigykit dėžių Lietuvoj – pigiau. Bet tada jas reikia kažkur laikyti iki pervežimo. Yra buvę, kai žmogus prisipirko dėžių, o jos per didelės, netilpo į busą. Tai va, geriau leiskit pervežėjui atvežti savo medžiagas – jis žino, kokios reikia. Kraustymas į Bad Freienwalde be gero pakavimo – tai kaip į karą be šalmo.
Uoj. Tada bus papildomas mokestis. Aš visada klausiu apie aukštą ir liftą. Jei lifto nėra, o laiptai siauri, kaina kyla. Nes trys žmonės nešti sunkią spintą siaurais laiptais – tai laiko ir jėgų sąnaudos. Kartais tenka net per balkoną daiktus traukti su virvėmis. Esam taip darę Bad Freienwalde senamiestyje. Tai kainuoja. Bet geriau mokėti papildomai, nei kad pervežėjas atvažiuotų ir pasakytų: „Aš čia neisiu“. Būna ir taip, patikėkit.
Vokietijoje – taip, rekomenduoju. Ten tvarka griežtesnė. Kai kuriuose namuose reikia rezervuoti parkingo vietą pervežimo mašinai. Kartais reikia gauti leidimą iš Hausverwaltung (namo administracijos). Jei neatliksit šito namų darbo, atvažiuosim ir galim gauti baudą arba tiesiog neturėsim kur statyti mašinos. Vieną kartą Bad Freienwalde mums teko laukti valandą, kol administracija davė raktą nuo vartų į kiemą. Tai geriau pasirūpinkit iš anksto. Pats miestelis ramus, bet tvarka vokiška.
Tada dar paprasčiau. Atstumai mažesni, kainos mažesnės. Jei kraustotės iš Berlyno į Bad Freienwalde – čia juokų darbas, gal 80 km. Bet jei iš Krokuvos ar Varšuvos – jau reikia skaičiuoti. Aš asmeniškai darau ir tokius pervežimus, bet dažniausiai klientai būna lietuviai, tai maršrutai būna iš Baltijos šalių. Bet esu vežęs ir iš Gdansko į Bad Freienwalde. Viskas įmanoma, tik kaina kitokia.
Vokietijoje vis dar mėgsta grynuosius, ypač mažesnėse vietovėse. Bet aš visada siūlau bent dalį pavedimu, kad liktų pėdsakas. Jei mokat grynais, reikalaukit kvito. Rimta firma išrašys sąskaitą-faktūrą. Jei sako „nereikia, čia be PVM“ – atsargiai. Gali būti, kad dirba nelegaliai. O jei dirba nelegaliai, tai ir draudimo neturi, ir atsakomybės jokios. Kraustymas į Bad Freienwalde – tarptautinis, čia reikia skaidrumo.
Jei iš Vilniaus – realiai apie 2–3 dienas. Pirmą dieną kraunam, važiuojam, galim nakvoti pakeliui (mes dažnai nakvojam Lenkijoj, prie Ščecino). Antrą dieną atvykstam į Bad Freienwalde, iškraunam. Jei daiktų daug, kartais iškrovimas užtrunka iki vakaro. Tada trečią dieną grįžtam. Bet jūsų daiktai jau vietoj. Aišku, jei labai skubat, galima važiuoti be nakvynės, dviem vairuotojais. Tada per 24 valandas įmanoma. Bet brangiau, nes reikia dviejų vairuotojų darbo.
Augalus – taip, bet su rizika. Jei mašina šalta, gali nušalti. Jei karšta – nuvysti. Aš asmeniškai nesu botanikas, nežinau, kaip ten su tais karantinais, bet ES viduje lyg ir nėra apribojimų. Bet vieną kartą vežėm didelį fikusą, tai jis per kelionę numetė lapus, klientė verkė. Gyvūnus – ne. Aš gyvūnų nevežu. Tam yra specialios tarnybos. Katė ar šuo per 12 valandų mašinoje kentės, o ir man nepatogu. Geriau patys atsivežkit gyvūną atskirai, lengvuoju automobiliu.
O, čia jau gamtos reikalas. Dirbam ir per lietų, ir per sniegą. Bet tada reikia daugiau plėvelės, daugiau atsargumo. Baldus vyniojam į papildomą apsaugą. Jei labai baisus oras – pūga, ledas – galim atidėti reisą. Saugumas pirmiau. Bet šiaip Vokietijos keliai gerai valomi, tad žiemą problemų mažiau nei Lietuvoj. Tiesa, Bad Freienwalde šaligatviai kartais slidūs, tai nešant daiktus reikia būti atsargiems. Esu kartą paslydęs su televizoriumi rankose... Na, televizorius išgyveno, aš – irgi.
Gali, bet tai papildoma paslauga. Ne visi moka, ne visi nori. Aš savo komandoj turiu žmogų, kuris yra auksinių rankų – surenka bet ką iš IKEA. Bet užtrunka. Tai jei jums reikia, sakykit iš anksto. Į paprastą pervežimo kainą surinkimas neįeina. Nebent sutariam kitaip. Vokietijoje, beje, yra atskiros firmos, kurios specializuojasi baldų montavime. Tai galima samdyti ir vietoje.
Internetas, rekomendacijos. Bet jei jūs jau ten, o daiktai Lietuvoj – tada reikia, kad kažkas Lietuvoj prižiūrėtų pakrovimą. Aš esu daręs taip: klientas Vokietijoj, jo mama Lietuvoj atrakina butą, mes sukraunam, mama pasirašo. Tada važiuojam. Svarbu pasitikėjimas. Jei neturit kam patikėti, yra firmos, kurios gali atsiųsti patikimą žmogų apžiūrėti, bet čia jau labai premium paslauga. Kraustymas į Bad Freienwalde per atstumą reikalauja organizuotumo.
Tiesos yra. Nėra ten kokia lietuvių kolonija kaip Londone, bet tikrai nemažai. Ypač slaugos sektoriuje. Kartais atvažiuoji į gatvę, ir girdi lietuviškai kalbant. Man pačiam teko vežti daiktus ten, kur kaimynai irgi lietuviai. Tai pliusas – galit gauti patarimų vietoje, kas ką žino. Bet yra ir minusas – kartais konkurencija dėl darbo vietų. Šiaip miestelis draugiškas, vokiečiai pripratę prie atvykėlių, nes ten sanatorijos istoriškai traukė žmones iš visur.
Skambinti, ir ne kartą. Aš pats kartais vėluoju – kamščiai, avarijos, sienos (nors jų nėra, bet kartais patikrinimai). Bet jei vėluoju, visada pranešu. Jei pervežėjas tyli, nekelia ragelio – blogas ženklas. Sutartyje turėtų būti numatyta atsakomybė už vėlavimą. Bet realybėj... na, retai kas išsireikalauja kompensacijos. Geriausia prevencija – rinktis patikimą firmą, kuri turi gerus atsiliepimus, o ne tą, kuri žada aukso kalnus už centus.
Aišku, gali. Mes darom ir dalinius pervežimus. Pirmą reisą vežat būtiniausius daiktus – lovą, stalą, drabužius. Antrą – kas liko, pvz., sezoninius daiktus, knygas. Tai patogu, jei dar neturit galutinio būsto Bad Freienwalde ir laikinai gyvenat mažesniam plote. Bet finansiškai du atskiri reisai kainuos brangiau nei vienas pilnas. Čia jau jūsų pasirinkimas.
Aš galiu pasakyti iš patirties, bet 100% garantijos neduosiu. Geriausia – jūs patys išsimatuokit durų angas, laiptinės plotį, posūkius. Ir nusiųskit man. Aš pasakysiu: „Čia tilps“ arba „Čia netilps, reikės ardyti“. Yra buvę, kai klientas sakė: „Tilps, aš pats mačiau“. Paskui netilpo. Tai dabar visada prašau nuotraukų su rulete. Kraustymas į Bad Freienwalde su dideliais baldais reikalauja matematikos.
Kai kurie gali, bet čia jau atskira paslauga. Aš asmeniškai nevežu šiukšlių, nebent sutariam, kad nuvešiu į sąvartyną, o jūs apmokat sąvartyno mokestį. Vokietijoje šiukšlių tvarkymas griežtai reglamentuotas. Bad Freienwalde yra specialūs punktai, bet ten reikia būti registruotam gyventojui. Tai geriau patys atsikratykit nereikalingų daiktų prieš pervežimą. Mažiau krovinio – mažesnė kaina.
Motociklą – vežam, bet reikia specialių tvirtinimų. Akvariumą – velniškai atsargiai. Stiklą vežti visada rizika. Aš asmeniškai ne kartą vežiau akvariumus, ir visada širdis ne vietoj. Reikia specialios dėžės, putplasčio, kad nesuskiltų. Ir žuvys, aišku, keliauja atskirai, su šeimininkais. Jei turit ką nors nestandartinio – visada sakykit iš anksto. Nes kitaip atvažiuosiu su paprastu busu, o ten reikia keltuvo ar specialių diržų.
Maisto – kiek norit, asmeniniam naudojimui. Bet jei vežat 50 kilogramų lašinių, gali kilti klausimų. Alkoholio – protingais kiekiais. Vyno dėžė – ok. Bet jei vežat 100 litrų degtinės – čia jau kontrabanda. Aš kartą turėjau klientą, kuris bandė paslėpti dėžę su cigaretėm tarp baldų. Pasakiau: „Ne, ačiū, aš į kalėjimą nenoriu“. Tai va, būkit sąžiningi. Kraustymas į Bad Freienwalde neturėtų virsti nusikaltimu.
Tada rašom aktą. Jūs nurodot, kas sugadinta, aš fotografuoju, pasirašom abu. Tada, jei yra draudimas, teikiam pretenziją draudimo kompanijai. Jei nėra draudimo – deramės. Aš asmeniškai visada stengiuosi išspręsti taikiai, kartais iš savo kišenės atlyginu, jei kaltė mano. Bet būna klientų, kurie bando apkaltinti dėl seno įbrėžimo. Tai irgi nėra gerai. Būkit sąžiningi iš abiejų pusių.
Priklauso nuo rajono. Centre – siauros gatvės, seni namai. Ten gali būti problemų. Reikia iš anksto pasižiūrėti, ar yra aikštelė, ar galima užstatyti šaligatvį (su leidimu). Vokiečiai kartais labai pikti, jei užstojat įvažiavimą. Esu gavęs pylos iš senyvo vokiečio, nors stovėjom tik 10 minučių. Tai geriau turėkit planą. Jei yra kiemas – idealu. Jei ne – reikia derinti.
Pirma – neskubėkit. Antra – susiplanuokit biudžetą su rezervu. Trečia – pasitikrinkit pervežėją. Ketvirta – pasimatuokit duris. Penkta – išmokit kelias vokiškas frazes, vietiniams patinka. Ir šešta – nesitikėkit, kad viskas bus idealu. Visada kažkas nutinka. Bet jei pasiruošit, tas kažkas bus mažas, o ne didelis. Kraustymas į Bad Freienwalde gali būti sklandus, jei nepaliksit visko paskutinei minutei.
Žinot, aš nesu tas, kuris pasakys „taip“ ar „ne“. Aš tik vežu daiktus. Bet per tuos metus mačiau daug žmonių, kurie ten įsikūrė ir laimingi. Rami vieta, graži gamta, šalia Oderio slėnis, dviračių takai. Jei jūsų lūkesčiai realistiški – viskas bus gerai. Jei tikėsitės didmiesčio gyvenimo – nusivilsit. O dėl paties kraustymosi į Bad Freienwalde – svarbiausia rasti patikimus žmones, kurie jūsų daiktus perveš kaip savus. Ir nepamirškit, kad kartais geriau sumokėti šiek tiek daugiau, bet miegoti ramiai. Sėkmės!