Persikraustant iš Vokietijos: paslaugos, kurios iš tiesų reikalingos, ir kurios gali nustebinti

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtmetis, o gal ir daugiau, laikas skrenda taip greitai, kad kartais susimąstau, kiek tų tūkstančių kilometrų jau važiavau. Kasdien kalbu su žmonėmis, kurie persikrausto iš Vokietijos – kas nors grįžta namo po darbo, kas nors neša vaikus, o kas tiesiog nusprendžia, kad Vokietijos oras jiems nebetinka. Dauguma mano klientų mano, kad tai yra paprasčiausiai: užsako „vežėją“, jis atvažiuoja, pakrauna ir važiuoja. Bet realybėje, kai reikia organizuoti krovinių pervežimus iš Vokietijos, viskas yra kur kas sudėtingesnė. Yra viena dalyką visada pasakau: jei kaina atrodo per gera būti tiesa, tai greičiausiai taip ir yra, o tada tau teks rasti dar vieną firmą, kuri tave išgelbės. Čia ne tik apie vairuotoją, tai apie dokumentus, fizinį sunkumą ir tą nervų įtampą, kai viskas turi susisiekti laiku.

Pagrindiniai dalykai apie patį pervežimą

Ar tikrai reikalingas didelis sunkvežimis?

Sakyčiau, ne visada. Žmonės dažnai sako: „Man viskas įeis į vieną mašiną“, o paskaičiuojus, pasirodo, kad reikalingas 20 ar net 40 puspriekabės tentas. Vokietijoje žmonės dažniau renkasi gyventi didesniuose būstuose nei Lietuvoje, todėl daiktų kaupiasi daugiau. Jei turi tik vieną kambarį ar studiją Miunchene, tau tikrai užteks 3,5–5 tonų sunkvežimio, vadinamo „būdu“. O jei persikraštai iš namų su garažu pilnu įrankių (kaip buvo vieno mano kliento atveju Štutgarte), tai be didelio tentingo nieko nebeišeis. Geriau, jei darbuotojas atvažiuoja įvertinti tūrį gyvai, nei tu bandysi spėlioti telefonu.

Kiek laiko užtrunka visas procesas?

Tai labai priklauso nuo to, kiek toli gyveni. Jei iš Berlyno į Vilnių, tai techniškai vairuotojas nuvažiuoja per 12–14 valandų, jei vairuoja ramiai ir neperžengia greičio. Bet negalima skačiuoti tik važiavimo laiko. Reikia pridėti pakrovimą, kuris trunka 3–5 valandas (priklausomai nuo to, ar turi liftą, ar ne), išpakavimą, ir dar tą patį grįžtant tuščia. Taigi, realiai tai visiems trys dielos, jei viskas eina lygiai. Kartais įvyksta nesklandumų, pavyzdžiui, pas kieną nors sugenda liftas, ir tada vairuotojas privalo nešti visus baldus per 5 aukštus nugaromis. Tada užtrunka ilgiau.

Ar įeina į kainą pakavimo medžiagos?

Tai klausimas, dėl kurio dažniausiai ginčijamasi. Paprastai, kai kalbame apie krovininius pervežimus iš Vokietijos, standartinė kaina nėra įskaičiuojama. Kartonai, burbuliukai, lipnia juosta – tai viskas kainuoja. Vienas geras krepšys baldams ar „pūslė“ gali atsieiti pora dešimčių eurų. Kartais įmonės siūlo „pakuoti“ įprastus dėžes, kurios buvo naudojamos dar prieš 5 metus (jos nebekietos, todėl gali plyšti). Aš visada patariu nupirkti naujus, arba pasidaryti su vairuotoju, kad jis atvežtų gerų dėžių. Nes taupyti ant dėžių, kai jose yra servizas, yra neprotinga.

Kas daryti, jei daiktų yra mažiau nei pusė mašinos?

Čia yra gana dažna situacija. Tu turi tik sofa, dvi spintas ir kelias dėžes. Užsisakyti visą sunkvežimį tau nelabai apsimoka. Tokiu atveju geriausia pasinaudoti dalinio krovinio paslauga, arba kaip mes sakome – „doska“. Tai reiškia, kad tavo daiktai važiuoja kartu su kitų klientų daiktais. Persikraustant iš Vokietijos šis variantas populiarus tarp studentų ar vienišų žmonių. Taip sumažai išlaidas, bet turi žinoti, kad turi palaukti, kol vairuotojas surinks visus krovinius. Tai gali užtrukti savaitę-dvi, o ne vieną dieną.

Ar galima persikraustyti savaitgaliu?

Techniškai – taip, bet praktiškai – tai brangu. Vokietijoje yra griežti darbo laiko apribojimai ir poilsio laikai vairuotojams. Jei nori, kad vairuotojas atvažiuotų sekmadienį, turi mokėti už papildomus valandas, o kartais ir už privalomą nakvynę viešbutyje prieš tai. Dauguma firmų vengia to daryti, nes rizikuoja gauti baudas, jei vairuotojas bus sustabdytas. Geriau planuoti pirmadienį ar antradienį, tada bus pigiau ir ramiau.

Ar reikia įmokėti užstatą arba avansą?

Normalu, kad imama nedidelis avansas (10–20%), kad užfiksuotų tavo datą ir neimtų kitų užsakymų tos dienos. Bet jei kas nors prašo sumokėti 100% iš karto prieš darbą – bėk. Aš prieš keletą metų girdėjau istoriją, kai žmogus permokėjo viską, o vėliau rado įmonę tik „papieviuose“. Patikimi logistai dirba taip: avansas, likutis – atvykus į vietą arba iškrovus daiktus Lietuvoje.

Ką daryti, jei turi labai sunkų daiktą, pvz., pianiną?

Standartinis „būdas“ su tokiu neįveiks. Pianinas arba safas reikalauja specialios technikos – kranų, arba labai stiprių juostų ir patyrusių krovikų. Persikraustant iš Vokietijos žmonės dažnai veža senus, brangius pianinus. Būtinai pranešk apie tai iš anksto. Vienas mano klientas pamiršo pasakyti apie marmurinį stalą, kuris svėrė 300 kg. Mums teko ieškoti papildomo pagalbinio vairuotojo vietoje, nes dvejetu jo nebuvo įmanoma pakelti.

Birokratija ir dokumentai (kas svarbiausia)

Ar reikia TIR deklaracijos ar T1 dokumento?

Nors Vokietija ir Lietuva yra ES, kai veži daiktus, kurie nėra asmeninio naudojimo (pavyzdžiui, verslui arba didelį kiekį technikos), gali tekti deklaruoti. Bet paprastam persikraustymui, kai turi senus baldus, drabužius ir vaikiškus žaislus, specialių dokumentų nereikia. Tiesa, jeigu veži naują techniką, kurios nėra nupirkęs prieš metus, muitinė gali paklausti apie PVM. Bet dažniausiai, jei eini į Lietuvą gyventi, tai laikoma „perkelimu gyventi“, ir mokesčių nėra.

Ką daryti, jeigu neturiu PVM mokėtojo kodą Lietuvoje?

Nesijaudink. Asmeninis persikraustymas nereikalauja, kad tu būtum įmonė. Pakanka asmens kodos. Viską įforminame kaip fizinio asmens turtą. Vienintelis dalykas, jeigu veži transporto priemonę (automobilį), ten yra savi specifiniai niuansai su mokesčiais, jei ji nauja. Bet apie baldus ir indus – nereikia PVM kodo.

Ar reikia sąrašo daiktų (inventoriaus)?

Labai rekomenduoju. Muitinė arba policija gali sustabdyti mašiną ir paklausti, kas viduje. Jei vairuotojas turi rankraštinį lapą su užrašais „krėslė, stalas, dėžė“, tai gali atrodyti įtartai. Geriausiai, kai pateikiai susistemintą sąrašą. Be to, jei kažkas dingsta kelyje (kas, deja, kartais nutinka su nekokybiškomis firmomis), turi įrodymų, kad tai buvo mašinoje. (Aš vieną kartą praradau kliento dėžę su svarbiais dokumentais, nes sąrašo nebuvo, ir tai buvo košmaras).

Kas nutinka, jei užmiršau dokumentų Vokietijoje?

Tai gana dažna problema. Vokietijos „Anmeldung“ išsiregistravimo lapai, darbo sutartys – viskas dažnai lieka staluje. Jei vairuotojas jau važiuoja, tu juos gali nufotografuoti ir atsiųst man el. paštu, o originalus pristatyti vėliau. Bet jeigu reikia originalų muitinei (kas retai, bet nutinka), teks laukti arba siųsti kurjeriu. Geriau pasidaryti patikrinimą prieš išvykstant – ar visi svarbūs lapai rankinėje?

Ar saugu duoti savo duomenis brokeriui?

Taip, jei tai tikras brokeris. Jis reikalingas, jei kyla problemų su muitine. Bet neduok savo banko detalių ar slaptažodžių. Tik asmens kodą, adresą ir telefono numerį. Buvo atvejų, kai abejingi žmonės davė per daug informacijos, o paskui sužinojo, kad jų duomenimis bandoma registruoti įmones. Tikrink, su kuo kalbi.

Ar galiu vežti alkoholį ir cigaretes?

Asmeniniam naudojimui – taip. Alkoholio dažniausiai leidžiama vežti tam tikrą kiekį (pavyzdžiui, 90 litrų vyno, bet geriau patikrinti dabartines normas, nes jos keičiasi). Jei turi pilną vokišką „keller“ rūsį, pilną vyno butelių, tai gali būti įtartina. Muitininkas gali pagalvoti, kad tai prekyba. Tiesiog būk sąžiningas ir nedėk visko į vieną didelę dėžę su „žaislais“ užrašu. Jie tai mato.

Kaip elgtis su vaistais?

Veži savo vaistus, bet būtinai turi receptą arba daktaro išrašą, ypaip jei tai stiprūs narkotiniai vaistai. Be to, geriau, kad jie būtų originaliose pakuotėse. Vokietijoje vaistai gali vadintis kitaip, todėl jei sustos sienos kontrolė, gali kilti klausimų. Negerai, jei turi maišelį su bevardėmis tabletėmis.

Specifinės situacijos ir problema

Ar galima persikraustyti žiemą, kai yra sniegas?

Taip, bet tai pavojinga. Vokietijoje žiemos kartais būna šaltos, o Lietuvoje – slidžios. Jei turi brangų baldą, gali sušalti tentinge, jei mašina stovi kelias dienas. Taip pat, jei kelyje įvykstą avarija dėl sniego, tavo daiktai gali nukentėti. Draudimas šiuo atveju būtinas. Aš visada sakau – jei galima, lauk pavasario ar rudens. Žiema persikraustant iš Vokietijos yra papildomas stresas.

Kas daryti, jei vairuotojas nekalba lietuviškai ar vokiškai?

Tai didžiausia baima. Dažnai įmonės samdo vairuotojus iš trečios šalies, kurie nemoka nei žodžio. Tu negali jam paaiškinti, kad dėžė su „lėlėmis“ yra trapi. Geriausia rasti firmą, kurios vairuotojai moka bent lietuviškai arba angliškai. Aš vieną kartą važiavome su ukrainietiu, kuris nemokėjo nei kalbos, o klientas norėjo, kad jis suremontuotų loą atvykus... Tai buvo keletas valandų kalbos gestais.

Ar apdraudžiami daiktai?

Turi būti. Kiekviena normali įmonė turi turto draudimą (CMR). Bet skaityk smulkmenas. Dažnai draudimas nedengia „lūžusių stiklų“, jei jie nebuvo tinkamai supakuoti. Arba draudimo suma per maža, pvz., tik 1 EUR už kg. Jei turi 100 kg vertingo kompiuterio, tai gausi tik 100 eurų. Paprašyk draudimo poliso ir perskaityk.

Ką daryti, jei kažkas sulūžo kelyje?

Skambink man iš karto. Jei tai mūsų kaltė, mes sutvarkome. Jei tai dėl blogo kelio (duobė), reikia rašyti protokolą. Bet dažniausiai klientai pastebi tai tik išpakavus namuose po savaitės. Tada sunkiau įrodyti. Todėl tikrinti dar prieš vairuotojui išvažiavus iš Lietuvos.

Ar galima užsisakyti tik krovikus be mašinos?

Žinoma, tai vadinama „krovimo paslauga“. Jei turi savo nuomotą mašiną, mes atsiunčiame du vyrus padėti nešti. Persikraustant iš Vokietijos tai populiaru, jei žmogus vairuoja pats savo automobiliu. Tiesa, atmink, kad jei tu vairuoji savo mašiną ir užstrigsi kelyje, mūsų vyrai tau niekuo nepades, jie tiesiog nešėjai.

Kaip elgtis su šiukšlėmis?

Vokietijoje labai griežta šiukšlių tvarka. Negali tiesiog mesti visko į vieną konteinerį. Jei turi daug šiukšlių po išsikraustymo, gali tekti važiuoti į specialią aikštelę (Wertstoffhof), už tai sumokėti. Kartais klientai sako: „mes paliksim čia, vairuotojas išmes“. Negali. Vairuotojas ne šiukšlių automobilis. Jis gali atvežti tą šiukšlių dėžę į Lietuvą, jei tu to nori, bet tai keista.

Ar galima veži augalus?

Taip, bet tik jei jie nėra saugomi rūšys. Šaltukas juos gali nudžiūventi. Jei turi didelę palmę, reikia specialaus dėžės, kad ne Sulūžtų šakos. Svarbiausia – žemė. Jei augalas su žeme, turi būti švarus, kad nevežtum kenkėjų ar ligų. Sienos kontrolė gali labai tikrinti.

Ką daryti, jei turi šunį ar katę?

Gyvūnai gali važiuoti kartu su vairuotoju, jei jis sutinka. Bet geriau juos vežti patį savo automobiliu arba lėktuvu. Sunkvežimyje yra šalta, triukšminga, ir gyvūnai gali būti išsigandę. Aš mačiau, kaip šuo nubėgo pro atviras duris degalinei Vokietijoje... vėliau jį sugavome po valandos. Gera pabaiga, bet nervų suvalgėme daug.

Ar galima veži dviratį ant mašinos stogo?

Taip, jei yra specialus laikiklis. Bet neįsivaizduok, kad mes padėsime dviratį ant sofos viduje. Jis purvina, rūdija, užima daug vietos. Geriau išmontuoti ir padėti į dėžę, arba vežti atskirai, jei turi automobilį su bagažine.

Kainos ir mokėjimai

Nuo ko priklauso galutinė kaina?

Pagrindiniai dalykai – atstumas, tūris (kubiniais metrais) ir krovimo sąlygos. Jei turi liftą abiejuose pusėse – pigiau. Jei reikia nešti per 5 aukštus – brangiau. Taip pat degalų kaina. Jei degalai brangūs (kaip buvo praėjusį pavasarį), mes pridedame prie kainos. Persikraustant iš Vokietijos kainos svyruoja nuo 500 iki 3000 eurų, priklausomai nuo to, kiek turi daiktų.

Ar galima sumokėti grynais pinigais?

Galima, bet nerekomenduoju. Jei vairuotojas pasiims pinigus ir dingsi (retas atvejis, bet įmanomas), tu nieko nebedarysi. Geriau banko pavedimu. Be to, didelės grynųjų sumos per sieną vežti draudžiama arba reikalauja deklaravimo.

Ar yra paslėptų mokesčių?

Turi būti apie tai kalbama iš karto. Pavyzdžiui, „mokestis už užstatą“ (Strassenbenutzungsgebühr) Vokietijoje. Tai mums reikia, kad važiuotume greitkeliais. Jis įeina į kainą, bet kai kurios firmos parašo „be mokesčių“, o paskaičiuoja papildomai. Aš visada įskaičiuoju tai į savo pasiūlymą, kad nėr staigmenų.

Ar atliekama nemokama apžiūra?

Taip, aar galiu atvažiuoti pažiūrėti, kiek daiktų turi. Bent jau maždaug. Jei gyveni toli nuo pagrindinių kelių, gali tekti sumokėti už išvyką. Bet dažniausiai pakanka nuotraukų ar vaizdo skambučio, kad aš įvertinčiau.

Kas nutinka, jei atsisakau dieną prieš važiavimą?

Jeigu mašina jau paruošta ir vairuotojas išvyko, turi mokėti bent pusę kainos arba viską, priklausomai nuo sutarties. Mes negalime tiesiog pasukti mašinos atgal, mes jau turėjom planuoti kitus užsakymus. Atsisakyk bent savaitę iki – tai bus gerai.

Ar galima derėtis dėl kainos?

Visada galima pabandyti. Jei turi lankstų datų (pavyzdžiui, gali laukti savaitę), mes galiame sujungti tavo kroviniu su kitu ir padaryti nuolaidą. Bet jei reikia skubiai rytoj važiuoti – tai kaina bus fiksuota.

Ar pigiau vežti iš Rytų Vokietijos nei iš Vakarų?

Paprastai taip, nes mažiau važiavimo. Iš Miuncheno (pietūs) arba Hamburgo (šiaurė) toliau nei iš Berlyno ar Leipcigo. Bet taip pat svarbu, ar mieste yra ribojimai sunkvežimiams (Umweltzone). Jei negalima važiuoti į centrą, tenka krauti už miesto ir vežti per miestą mažesne mašina, tai brangiau.

Praktiniai patarimai ir pabaigos

Ką daryti su maistu?

Nevežk. Sausainiai, makaronai – viskas gerai, bet jei turi atidarytą džemo indą arba mėsos produktus, tai gali sugesti arba užkvisti muses. Vairuotojas gali tiesiog išmesti tai pirmoje degalinėje, o tu paskui ieškosi savo mėgstamų kiaušinienės. Geriau suvalgyk viską prieš išvykstant.

Ar verta nuomoti dėžes ar pirkti?

Jei turi pinigų ir nori tvarkos, nusipirk naujas. Jas galima panaudoti kaip spintas. Jei nori taupyti, surask parduotuvėje (pavyzdžiui, „Rewe“ ar „Kaufland“) dėžių nuo vaisių. Jos tvirtos, bet nešvarios ir skirtingo dydžio. Sunkiau krauti.

Kaip pažymėti dėžes?

Rašyk iš abiejų pusių. O viršuje parašyk „KAMBARYS 2“. Taip vairuotojas žins, kur padėti. Jei parašysi tik „virtuvė“, o turi 5 dėžes virtuvei, gali susimaišyti. Būk specifiškas.

Ar reikia išvalyti baldus prieš vežimant?

Nebūtina blizginti, bet nešnek dėžės su pusiau valgomu maistu. Vokietijai būdinga tai, kad žmonės labai švarūs, taigi dažniausiai baldai būna tvarkingi. Bet jei turi koldūnus sofoje – ištrauk juos.

Kas daryti, jei vairuotojas atvyksta pavėluavo?

Gali būti eismo įvykis arba sulaikymas. Skambink dispatcheriui (man). Aš pasakysiu, kur jis yra. Nedaryk scenos vairuotojui, jei jis pavargęs po 10 valandų vairavimo. Jis taip pat žmogus. Bet jei jis tiesiog pamiršo – tai kita kalba.

Ar galima sekti mašiną internetu?

Dauguma modernių sunkvežimių turi GPS. Galiu nusiųsti nuorodą, kur matysi, kur yra turtas. Tai ramina nervus, ypač kai važiuoji priešais.

Ką daryti su raktais?

Jei turi daug spintų su raktais, surink visus raktus į vieną mažą dėžutę ir pažymėk ją „RAKTAI“. Negaliu pakrauti spintos su raktu viduje, nes ją užrakinsi ir negalėsi atidaryti Lietuvoje.

Ar reikia išmontuoti loftą ar lovas?

Didelės lovos, darbo stalai – taip, geriau išmontuoti. Jeigu ne, gali netilpti į duris arba užimti per daug vietos. Mūsų vyrai gali tai padaryti, bet už papildomą mokestį. Patirk pats, jei gali.

Ką daryti, jei turi seną televizorių (duobėtakį)?

Nešk. Jis niekam nereikalingas, jis sveria toną, o jame tik dulkes. Atiduok draugui arba palikk čia. Nenaudingų daiktų pervežimas – pinigų švaistymas.

Galutinė patikra prieš išvykstant

Prieš nei vairuotojas užsidaro duris, eik ir pažiūrėk į mašiną. Ar nieko nepalikai kieme? Ar uždaryta vartų? Vienas klientas paliko raktus nuo namo po kilimu, nes jėgų nebebuvo ieškoti. Gera, kad kaimynas radęs nusiuntė paštu.

Ar verta viską daryti paties?

Jei turi draugų su „Volkswagen Transporter“ ir galvojate, kad tai kainuos 100 eurų degalams – pamiršk. Jums sužlugsis nugaros, sugadinsite baldus, o draugai nepyks. Užsisakyk profesionalą, tai investicija į tavo nervus.

Ar reikia palikti arbatpinigių?

Nebūtina, bet jei vairuotojai padėjo daugiau (pavyzdžiui, išnešė viską lietuje), 10–20 eurų kiekvienam bus labai malonu. Jie tada ateina kitą kartą su didesniu entuziazmu.

Išvados

Viskas su tuo susiję yra apie planavimą ir pasitikėjimą. Persikraustant iš Vokietijos nėra tik apie fizinį pervežimą, tai apie tą sudėtingą procesą, kai turi sujungti tarpusavyje kalendorius, biurokratiją ir fizinę jėgą. Aš mačiau daugybę sėkmingų persikraustymų, kai viskas vyksta lygiai, kaip šveicariškas laikrodis, tačiau taip pat mačiau ir tokių, kai klientai pasirinko pačias pigiausias paslaugas ir galiausiai sumokėjo dukart daugiau. Rinkis patikimus žmones, nebijok klausti kvailų klausimų apie dokumentus ir draudimą, o tada tas kelias iš Vokietijos namo bus daug mažiau rūpesingas. Sėkmės kelyje!