Perkraustymui į Vokietiją reikalinga patikima įmonė: kaip neišsirengti su dalimi baldų

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt metų, ir vis dar stebiuosi, kaip žmonės pasitiki savo turtą pirmam pasitaikiusiam „vežėjui“ i� skelbimų lento. Perkraustymas, ypač į užsienį, nėra tiesiog daiktų įkėlimas į sunkvežimį. Čia eina kalba apie nervus, laiką ir, svarbiausia, apie tavo turto saugumą. Dažnai girdžiu, kad perkraustymui į Vokietiją reikalinga patikima įmonė, tačiau niekas nesako, kaip tą patikimumą iš tikrųjų atpažinti tarp tūkstančių pasiūlymų. Ne visada brangiau reiškia geriau, o pigiau – dažniausiai baigiasi tragedija. Štai kas man kyla į galvą, kai žiūriu į šią rinką iš vidaus.

Kaip išvis rasti normalų žmogų tarp tų visų skelbimų

Kodėl taip sunku rasti normalų vežėją?

Sunku todėl, kad rinka užpildyta „gazarija“. Vieną dieną vaikinas vairuoja taksi, kitą jis jau – „tarptautinio pervežimo ekspertas“ be jokios patirties. Jie pažiūri, kad uždirba, nusipirka seną „Scania“ ir važiuoja. Realiai jie nežino, ką daryti, jei pasidaręs techninis gedimas arba jei sienoje neįeina sofa. Žmogus pasirodo simpatiškas, kalba gražiai, o paskui išsitraukia iš ryšio. Turėtum žiūrėti ne į kainą, o į tai, kiek jie yra rinkoje ir ką apie juos rašo realūs žmonės, ne tik jų mamos.

Kaip suprasti, kad perkraustymui į Vokietiją reikalinga patikima įmonė, o ne sukčiai?

Patikimumas matomas iš smulkmenų. Jei skambini ir jis nedelsdamas atsiliepia, paklausia apie sunkiai nešamus daiktus, apie liftus, tai geras ženklas. Sukčiai dažniausiai klausia tik: „Kiek daiktų?“ ir „Kur?“. Jie nedominą tavo rūpesčiai. Dar svarbu – ar turi įmonės kodą? Jei veža kaip fizinis asmuo be PVM, o turi vežti pilną sunkvežimį – tai kažkas čia ne taip. Geriausia pasitikrinti, ar jie nebuvo bankrutavę. Tikrai perkraustymui į Vokietiją reikalinga patikima įmonė, kuri nebijodama parodyti savo veiklos istorijos.

Ar brangiau reiškia geriau?

Ne visada. Aš mačiau firmas, kurios imasi po tūkstantį eurų už maršrutą ir darba atlieka „ant kelių“. O yra mažesnių komandų, kurims tikrai rūpi klientas, ir kainos yra humaniškesnės. Brangumas dažnai apima didelius biudžetus, reklamą, o ne kokybę. Bet ir per pigu niekada neimk. Jei kažkas siūlo pervežti butą į Berlyną už 300 eurų – tai arba jis pavogs turtą, arba keliaus su „chrysleriu“ per 5 kartus. Kaina turi būti pagrįsta rinkos vidurkiu.

Kur geriau ieškoti – Facebook grupėse ar Google?

Facebook grupėse daug triukšmo. Ten gali parašyti kaimynas, kuriam nepavyko, arba pats savininkas, kuris save giria. Google yra šiek tiek saugesnė vieta, nes ten matosi įvertis, nors ir ten galima nusipirkti atsiliepimų. Geriausia, kaip visada, žodis žodį. Klausk draugų, kurie jau važiavo. Jei niekas nevažiavo, žiūrėk į „Google Maps“ įmonės vietą – ar ji tikrai egzistuoja? Ar ten tik sandėlis pievoje?

Ar verta tikrinti Vokietijos registrus?

Senukais, bet verta. Jei įmonė registruota Vokietijoje, gali pamatyti, ar ji nebankrutavusi. Lietuvoje taip pat galima tikrinti registrų centrą, bet dažnai jos užsidaro ir atsiveria kitu pavadinimu. Vokiškas „Gewerbeamt“ yra griežtesnis. Jei ten viskas tvarkingai – tikėtina, kad ir su darbu tvarkos nebus (arba bent jau bandys).

Ką daryti, jei įmonė nežino, kas yra CMR draudimas?

Bėk kuo toliau. CMR draudimas – tai pagrindas. Be jo, jei sudega sunkvežimis, tu gauni nulį. Jei vadybininkas klausia: „Kas tas CMR?“, tai tu kalbi su mėgėju. Profesionalai turi turėti draudimą nuo 100 tūkst. eurų (bent jau maždaž tiek). Tai apsaugo turtą kelyje.

Pinigai, kainos ir nepageidaujami mokesčiai

Kiek vidutiniškai kainuoja perkraustymas į Miuncheną ar Hamburgą?

Čia labai platus spektras. Jei turi 1-2 kambarių butą, tai tai kainuos nuo 800 iki 1500 eurų, priklausomai nuo to, kiek daugiau ar mažiau daiktų turi. Jei pilnas namas su baldais, gali užsipti ir 3-4 tūkstančius. Dar pridėk kuro priemoką, jei kuro kaina šokinėja. Vokietija toli, ten grįžti tuščiau – tai ne tas pats kas važiuoti į Kauną.

Kodėl kaina keičiasi paskutinę minutę?

Dažniausiai dėl tavo kaltės. Nuo pasakai: „Aš turiu tik dvi dėžes“, o paskaičiuojame, kad išsivysto 30 dėžių ir pianinas. Be to, gali būti problemų su patekimu į kiemą. Jei vairuotojas privalo nešti daiktus 500 metrų, nes sunkvežimiui neina privažiuoti, jis tikrai už tai paprašys pinigų. Arba jei reikia išmontuoti langą, kad išnešti sofą.

Ar į kainą įeina pakavimo medžiagos?

Retai kada įeina. Dažniausiai dėžės ir lipdukai mokami atskirai. Geriausia susitarti dėl „viskas įskaičiuota“ paketo. Už dėžę paprastai imama po 2-5 eurus. Pats nupirkdamas gali pigiau gauti, bet turi tą viską vežti. O jei įmonė atveža, užpako ir paskui išnešia – tai patogumu verta.

Kas yra „mėginio važiavimas“?

Tai kai vadybininkas ar vairuotojas atvažiuoja pas tave į namus prieš kelias dienas ir apžiūri, ką reikės vežti. Jis matuoja baldus, žiūri ar liftas talpina, ar reikės specialių priemonių. Tai padeda išvengti siurprizų, kai atvažiuoja sunkvežimis ir neįeina į gatvę. Rekomenduoju tai padaryti, jei turi daug brangių daiktų.

Ar reikia mokėti užėjimą į Vokietiją su sunkvežimiu?

Vokietijoje nėra mokesčio už įvažiavimą į šalį (kaip vinietės automobiliams), bet yra kelių mokesčiai (MAUT), kurį moka vežėjai. Tau tai neturėtų kainuoti papildomai, jei sutartyje parašyta „fiksuota kaina“. Bet jei sutartyje rašoma „kuras + valandinis“, tada gali tekti mokėti už šį nuostolį.

Ką daryti, jei vairuotojas reikalauja pinigų grynais prieš išsikraunant?

Neduok. Tai labai blogas ženklas. Normalios įmonės dirba per sąskaitas arba sutartis, ir pinigus reikalauja tik gavus daiktus arba iš anksto sudarius sutartį. Jei jis sako: „Duvyk pinigus, kitaip iškrausiu gatvėje“, skambink policijai. Vokiška policija to nelabai mėgsta. (Gerai, jei sutartyje buvo numatyta avanso mokėjimas, tai kita kalba).

Kas vyksta kelyje ir Vokietijoje (realios problemos)

Kiek laiko užtrunka nuvežti daiktus į Berlyną?

Pats važiavimas trunka apie 12-14 valandų, jei važiuoja be sustojimų. Bet vairuotojai turi poilsio režimus. Taigi tikėkis 1-2 dienų. Jei jie surenka kelis klientų krovinius (t. y. dalinis krovinys), gali užtrukti ir savaitę, nes važinės ratu. Būtinai paklausk, ar tai bus „išskirtinis krovinys“, tik turi būti aišku.

Ar gali mane palikti su daiktais sienoje?

Teoriškai negali, jei sutartyje nėra nurodyta, kad pristatymas tik iki pirmojo miesto (pvz., „Frankfurtas“). Bet yra atvejų, kai vairuotojas sako: „Aš neįvažiuoju į šią gatvę, nešk pats“. Čia reikia žinoti savo teises. Vokietijoje gatvės dažnai siauros, sunkvežimis negali įvažiuoti į senamiestį. Tada reikia mokėti už mažesnį sunkvežimį arba nešimą.

Kas nutinka, jei sugenda sunkvežimis kelyje?

Tai viena baisiausių situacijų. Buvo atvejis, kai mūsų klientas laukė savo baldų Hamburge, o vairuotojas užmigo poilsio aikštelėje Lenkijoje ir neatsiliepė į telefonus dvi dienas. Gali būti ir techninis gedimas. Tada turi laukti, kol atvažiuoja kitas sunkvežimis su perkraunimu. Čia labai svarbus draudimas ir ryšys su dispečeriumi. Jei dispečerius neatsiliepia – turi bėdą.

Kaip su jumis susisiekti, kai esate Vokietijoje be lietuvos ryšio?

Visi dabar turi „WhatsApp“ ar „Telegram“. Būtinai gauk vairuotojo numerį. Ne tik dispečerio. Dispečerius gali būti Lietuvoje ir nežinoti, kur vairuotojas tiksliai yra. Vairuotojas gali praradęs ryšį Vokietijos kalnų vietovėse. Būk kantrus, bet verčiau rašyk kiekvieną valandą.

Ar jie padeda susidėti baldus vietose?

Turėtų padėti, jei tai sutartyje. Bet dažnai jie tiesiog išneša dėžes į kambarį ir sako: „Viso gero“. Jei turi tą pianiną ar didelę spintą, susitiki dėl surinkimo iš anksto. Vokiški baldai (pvz., „Ikea“) kartai suiršta, jei juos per daug kartų išmontuoja ir montuoja.

Kodėl vairuotojai nieko nesupranta apie vartus?

Nepatogu pripažinti, bet dažnai vairuotojai tiesiog tingi įsivaizduoti situaciją. Jie atvažiuoja ir stebisi, kad vartai yra 2,5 metro aukščio, o sunkvežimis – 3 metrai. Tada prasideda „cirkas“. Reikėjo išmatuoti iš anksto. Aš visada sakau – nufotografuok vartus ir nusiųsk jiems prieš važiuojant.

Dokumentai, šaldytuvai ir kitos bėdos

Ar reikinga kokio nors tipo deklaracija išvykstant?

Jei perveži daiktus, kurie priklauso tau ir nesi prekybininkas, paprastai deklaracijos nereikia. Tai laikoma asmeninio turto pervežimu. Bet jei turi 10 vienodų televizorių – tai gali atrodyti kaip prekyba. Geriau turėti daiktų sąrašą (inventorių), jei sienos klaus. Vokietijos muitinė gali sustabdyti, bet retai kada kliudo.

Ką daryti su šaldytuvu?

Išjunk jį išlaidos bent parą prieš kelionę. Išpiltį vandenį! Jei ne, turi vandenį ant grindų Vokietijoje. Ir uždaryk duris juosta, kad neužsidarytų ir neužkūtų viduje (kaip nutiko vienam mano klientui – šaldytuvas atsidarė tik su kirviu).

Ar galima vežti augalus ir gyvūnus?

Augalus galima, bet turi tikrinti, ar tai nėra saugomos rūšys. Gyvūnus – taip, bet ne visi vežėjai tai sutinka daryti dėl švaros ir kvapų. Katėms reikia narvelių. Šunims – gerai nuleisti prieš važiuojant, kad nešlamintų sunkvežimyje. (O šiaip šunys dažniau girdi šiaurės šunų nei vairuotojus).

Ką daryti su automobiliu, jei noriu jį pervesti?

Čia aš tikrai ne specialistas (nesu tikras 100%), bet manau, kad reikia „red export“ numerių arba tempimo. Geriausia pasiklaustyti auto brokerių. Jei bandysi vežti ant sunkvežimo priekabos kaip krovinį – gali būti problemų su registracija. Nežinau, kodėl žmonės tai daro, lengviau nuvažiuoti patys.

Ar galima vežti vaistus?

Asmeniniam vartui – taip. Bet reikia turėti receptą, jei tai stipriosios medžiagos. Jei turi tris dešimtųjų dėžučių tablečių be recepto – gali būti problemų su policija. Laikyk visą tai su savo dokumentais.

Kaip pasirūpinti parkavimu Vokietijoje?

Vokiškose miestų centruose parkavimas yra košmaras. Sunkvežimis negali stovėt tiesiog taip. Reikia iš anksto apžiūrėti, ar yra „Anliegerfrei“ zona (gyventojams nemokamai) ar reikia stovėjimo leidimo. Kartais teks užsidėti „parkavimo leidimą“ ant priekabos stiklo, kad policija nenuvežtų.

Kas daryti, jei kažkas sugęsta kelyje?

Jeigu tai tavo dėžė su servizais – vargšis. Jei tai įmonės kaltė, turėtų atlyginti pagal draudimą. Būtinai padaryk nuotraukas iš karto, kai atsirengi vietoje. Nešok ant vairuotojo, jis tik vairuoja. Skambink į biurą.

Ar reikia duoti arbatpinigių vairuotojui?

Nebūtina, bet jei jis padėjo nešti sunkus daiktus trečia aukštą be lifto, 10-20 eurų jo akims nebus nieko. Tai pagerina jo nuotaiką ir jis gali rūpestingiau padėti su surinkimu. Lietuviškas etiketas reikalauja, bet vokietiškas – ne per daug.

Kodėl jos taip ilgai atsiliepia į žinutes?

Dirbame su krovinių pervežimu, ne su call centru. Kartais vadybininkas užsiima ir krovimu, ir vairavimu, ir dokumentais. Todėl gali prailsti. Jei neatsiliepia 4 valandas – nerimauk. Jei para – skambink į kitą numerį.

Ką daryti, jei sutartyje rašo viena, o atvažiavo kiti žmonės?

Tai dažnai būna. Subrangos. Įmonė užsiima paieška, o darbą atlieka kiti. Nėra blogai, jei tie kiti yra profesionalai. Bet gali būti, kad atvažiuoja kokie „chaikai“ su sena „Gazelle“. Būtinai klausk, ar jie vežs patys ar duos kitiems.

Ar saugu vežti brangius paveikslus?

Geriau vežti su savimi keleiviniame automobilyje. Krovinių sunkvežimyje yra šaltis, karštis, vibracija. Net geriausiai supakuotas paveikslas gali nukentėti. Jei turi tūkstantinio paveikslo – nekreipk į tai dėmesio, vežk pats.

Kaip pasiruošti emociškai?

Nusiramink. Viskas bus gerai. Naudok dėžes, pažymėk jas. O svarbiausia – rinkis tokius žmones, su kuriais gali normaliai paprašyti pietų (ne, šiuo atveju nekalbu apie save, kalbu apie vairuotojus). Sėkmės Vokietijoje!

Išvada

Galiausiai viskas sumąžėja iki vieno – pasitikėjimo. Jei jaučiat, kad su žmogumi negalite normaliai kalbėti dar prieš pasirašant sutartį, nedarote to. Rinkitės tuos, kurie atrodo šiek tiek „nusėvę“ šioje srityje, nes jie žino kiekvieną duobę kelyje. Perkraustymui į Vokietiją reikalinga patikima įmonė, kuri nebijos atsakyti į tavo kvailus klausimus ir padės išvengti nereikalingų rūpesčių.