Perkraustymo veiksmų organizavimas iš Vokietijos į Lietuvą

Klausyk, perkraustymo veiksmų organizavimas iš Vokietijos į Lietuvą nėra vien tik daiktų sukrovimas į „furą“ ir važiavimas namo. Per dvidešimt metų šioje srityje mačiau visko: nuo sudužusių krištolinių vazų iki visiškai pamirštų dokumentų, kurie vėliau kainavo krūvą pinigų muitinėje. Žmonės dažnai galvoja, kad viskas vyks sklandžiai, bet realybė tokia, kad Vokietijos kelių infrastruktūra, darbo valandų ribojimai ir mūsų pačių nepasiruošimas sukuria tikrą chaosą. Šiandien papasakosiu, kaip viską susiplanuoti taip, kad nereikėtų gailėtis, kai atsidarysi duris savo naujame būste Lietuvoje ir pamatysi, jog pusė daiktų tiesiog dingo arba yra nepataisomai sugadinti transportavimo metu.

Planavimo pradžiamokslis

Kaip teisingai suskaičiuoti daiktų tūrį?

Tai dažniausiai užduodamas klausimas, kai klientai skambina man pirmą kartą. Dažniausiai jie sako: „ai, čia tik pora spintų ir sofa“, bet kai atvažiuojame, paaiškėja, kad ten dar penkiasdešimt dėžių su knygomis ir dviratis. Mano patarimas – visada viską susirašykite į Excel lentelę. Jei turite daug smulkių daiktų, skaičiuokite ne kubiniais metrais, o dėžių skaičiumi. Standartinė dėžė yra apie 0,1 kubinio metro. Jei turite 50 dėžių, tai jau 5 kubai. Nepamirškite pridėti 20 procentų vietos „oro tarpams“, nes daiktai nėra idealūs kubai. Jei suklysite skaičiuodami, vėliau teks mokėti už papildomą vietą (na, arba palikti daiktus pakelėje).

Ar verta patiems pakuoti daiktus?

Dauguma žmonių galvoja, kad patys supakuos geriau, nes „tai jų daiktai“. Iš patirties sakau – tai didžiausia klaida. Mes naudojame specialias plėveles, kampų apsaugas ir profesionalias dėžes, kurios atlaiko svorį. Kai klientas supakuoja viską į paprastus prekybos centro maišus, jie plyšta dar kraunant į mikroautobusą. Jei pakuojate patys, naudokite dvigubo sluoksnio kartoną. Būtinai pažymėkite, kur yra dūžtantys daiktai. Kartą vienas klientas supakavo porcelianą į minkštus maišus, o ant viršaus uždėjo knygas. Rezultatas – krūva šukių. Jei norite sutaupyti, pakuokite patys, bet tikrai nepagailėkite kokybiškos lipnios juostos ir burbulinės plėvelės.

Ką daryti su baldais, kurie neišardomi?

Tai tikra bėda. Kai kurie baldai, ypač senoviniai, yra vientisi. Jei jie netelpa pro duris, turime juos nešti per langus arba tiesiog palikti. Visada išmatuokite savo baldų gabaritus ir laiptinės plotį. Jei gyvenate penktame aukšte be lifto, tai kainuos brangiau, nes krovėjai turės dirbti dvigubai ilgiau. Mano praktikoje buvo atvejis, kai teko nuimti lango rėmą, kad įneštume sofą. Tai kainavo papildomai, bet klientas buvo laimingas. Jei baldas yra išardomas, būtinai susidėkite visus varžtus į atskirą maišelį ir priklijuokite prie paties baldo. Nėra nieko blogiau, kaip surinkinėti spintą be varžtų.

Ar reikia drausti krovinius?

Daug kas mano, kad pervežėjų civilinės atsakomybės draudimas padengs viską. Tai mitas. Tas draudimas dažniausiai dengia tik minimalią sumą už kilogramą, o ne tikrąją daiktų vertę. Jei vežatės brangią techniką ar meno kūrinius, būtinai darykitės papildomą krovinio draudimą. Tai kainuoja nedaug, palyginus su nuostoliais, jei „fura“ patektų į avariją. Aš visada rekomenduoju klientams įvertinti savo daiktus realiai. Jei daiktas kainuoja 5000 eurų, o draudimas dengia tik 10 eurų už kilogramą, tai jūs prarasite didžiąją dalį vertės. Būkite atsargūs ir visada skaitykite sutarties smulkųjį šriftą.

Kaip išvengti muitinės problemų?

Nors Vokietija ir Lietuva yra ES, kartais kyla problemų su specifiniais daiktais, pavyzdžiui, antikvariniais ginklais ar tam tikrais meno kūriniais. Jei vežatės kažką neįprasto, turėkite visus įsigijimo dokumentus. Kartą vienas klientas vežėsi senovinį motociklą be registracijos dokumentų, tai mus sulaikė patikrinimui trims valandoms. Viskas baigėsi gerai, bet nervų kainavo daug. Jei vežatės asmeninius daiktus, problemų neturėtų kilti, bet visada geriau turėti sąrašą su savimi. Jei pareigūnai sustabdys, jie norės matyti, ką vežate. Būkite pasiruošę atidaryti dėžes, jei to paprašys, todėl nesukraukite visko taip, kad neįmanoma būtų prieiti.

Kiek laiko užtrunka perkraustymas?

Tai priklauso nuo maršruto ir kiekio. Iš Berlyno į Vilnių galima nuvažiuoti per 18-20 valandų, jei vairuotojas važiuoja vienas. Tačiau su krovimu ir iškrovimu tai gali užtrukti dvi dienas. Jei turite daug daiktų, reikia dviejų vairuotojų, kad nereikėtų daryti ilgų pertraukų. Vadybininkų pažadai, kad „atvešime rytoj“, dažnai yra tik marketingas. Realiai visada pridėkite vieną dieną nenumatytiems atvejams, pavyzdžiui, kamščiams prie sienos ar techniniams gedimams. Geriau turėti daiktus dieną vėliau, nei stresuoti, kad jų nėra laiku. Planuokite viską su atsarga, ypač jei kraustotės į nuomojamą būstą.

Ar galima vežtis buitinę techniką?

Galima, bet pagalvokite, ar verta. Skalbimo mašinos, šaldytuvai – jie sunkūs ir užima daug vietos. Jei jie seni, gal geriau parduoti Vokietijoje ir nusipirkti naujus Lietuvoje? Taip sutaupysite vietos ir pinigų pervežimui. Jei visgi nusprendėte vežtis, būtinai užfiksuokite būgnus skalbimo mašinose, kitaip transportavimo metu jie gali išlūžti. Šaldytuvus reikia atitirpinti bent prieš parą. Jei paliksite šaldytuve vandens, jis išbėgs ir sugadins kitus daiktus. Tai elementarūs dalykai, bet žmonės dažnai juos pamiršta. Būkite atidūs, nes vėliau remontas kainuos daugiau nei naujas prietaisas.

Kaip pasirinkti patikimą pervežėją?

Nežiūrėkite tik į kainą. Jei kaina atrodo per maža, vadinasi, kažkur bus taupoma – galbūt ant kuro, galbūt ant vairuotojų poilsio, o galbūt jūsų daiktai bus kraunami į „birių“ krovinių skyrių kartu su statybinėmis medžiagomis. Visada prašykite rekomendacijų. Patikrinkite, ar įmonė turi licenciją tarptautiniams pervežimams. Jei įmonė neturi ofiso ir tikro telefono numerio, būkite atsargūs. Aš dirbu 20 metų ir matau, kaip atsiranda ir dingsta „vienadienės“ firmos. Geriau sumokėti šiek tiek daugiau, bet žinoti, kad jūsų daiktai pasieks tikslą saugiai.

Ką daryti, jei daiktai vėluoja?

Tai nemaloni situacija, bet ji pasitaiko. Svarbiausia – komunikacija. Jei vairuotojas vėluoja, jis privalo jus informuoti. Jei įmonė tyli, tai jau blogas ženklas. Mano praktikoje buvo atvejis, kai dėl didelės avarijos autostradoje teko laukti 10 valandų. Klientas buvo piktas, bet kai paaiškinome situaciją ir parodėme nuotraukas, nusiramino. Svarbiausia – išlikti ramiems. Jei vėlavimas yra kritinis, pavyzdžiui, jums reikia vaistų ar svarbių dokumentų, visada vežkitės juos su savimi automobilyje arba lėktuve. Niekada nepalikite svarbiausių daiktų „furoje“.

Ar reikia valyti baldus prieš kraustymą?

Taip, būtinai. Niekas nenori vežti purvinų baldų, kurie gali sutepti kitus daiktus. Be to, švarūs baldai yra lengviau apžiūrimi. Jei turite augintinių, būtinai išvalykite plaukus nuo sofų ir fotelių. Tai ne tik higienos klausimas, bet ir kvapų prevencija. Kai daiktai uždaryti mikroautobuse kelias valandas, kvapai gali sustiprėti. Jei turite galimybę, išardykite baldus ir nuvalykite dulkes. Tai padės išvengti pelėsio rizikos, jei kelionė užsitęstų dėl oro sąlygų. Švara yra jūsų pačių interesas, kad atvykus į naujus namus nereikėtų visko perplauti.

Kaip supakuoti dūžtančius daiktus?

Tai menas. Kiekvieną lėkštę reikia vynioti atskirai į popierių ar burbulinę plėvelę. Niekada nedėkite lėkščių viena ant kitos be apsaugos. Dėžės apačią išklokite minkšta medžiaga. Kai dėžė pilna, patikrinkite, ar daiktai nejuda. Jei pajudinus dėžę girdisi bildesys, vadinasi, reikia pridėti daugiau užpildo. Mes naudojame specialius „putplasčio čipsus“, bet namų sąlygomis puikiai tinka seni rankšluosčiai ar drabužiai. Tai padeda užpildyti tarpus ir apsaugoti daiktus nuo smūgių. Jei turite veidrodžių, juos reikia pakuoti į medinius rėmus.

Ar galima vežti augalus?

Tai labai rizikinga. Augalai nemėgsta temperatūros pokyčių ir tamsos. Jei kraustotės žiemą, augalai greičiausiai nušals. Jei vasarą – gali perkaisti. Jei visgi nusprendėte vežtis, pasirūpinkite tinkama ventiliacija ir drėgme. Tačiau iš savo patirties sakau – geriau padovanokite juos draugams Vokietijoje ir nusipirkite naujus Lietuvoje. Tai sutaupys daug streso ir jums, ir augalams. Jei tai labai brangus ar retas augalas, vežkitės jį savo automobiliu, kad galėtumėte kontroliuoti sąlygas. „Furoje“ augalai dažniausiai neišgyvena.

Ką daryti su drabužiais?

Drabužius geriausia vežti specialiose drabužių dėžėse su kabyklomis. Taip jie nesusiglamžys ir nereikės lyginti atvykus. Jei neturite tokių dėžių, naudokite lagaminus. Nenaudokite plastikinių maišų, nes drabužiai gali „uždusti“ ir įgauti nemalonų kvapą. Jei vežate sezoninius drabužius, būtinai juos išskalbkite prieš pakuodami. Niekas nenori atidaryti dėžės ir pajusti nemalonų kvapą. Taip pat įdėkite drėgmę sugeriančių maišelių. Tai padės išlaikyti drabužius gaivius visos kelionės metu.

Ar reikia išardyti elektroniką?

Taip, visus laidus reikia atjungti ir susukti. Televizorius reikia pakuoti į originalias dėžes, jei jas turite. Jei ne – naudokite daug burbulinės plėvelės ir kartono. Ekranai yra labai jautrūs smūgiams. Niekada nedėkite nieko sunkaus ant televizoriaus ekrano. Kompiuterius ir kitą jautrią techniką geriau vežtis su savimi automobilyje. Tai brangūs daiktai, kuriuos lengva sugadinti. Jei visgi tenka vežti „furoje“, pažymėkite dėžes kaip „trapius“ ir įsitikinkite, kad jos yra viršuje, o ne apačioje.

Kaip elgtis su dokumentais?

Svarbius dokumentus – pasus, sutartis, draudimo polisus – visada laikykite su savimi. Niekada nedėkite jų į dėžes, kurias kraunate į mikroautobusą. Jei įvyks patikrinimas ar pamestumėte dėžę, liksite be nieko. Tai elementari taisyklė, bet žmonės ją pamiršta. Turėkite visų svarbių dokumentų kopijas skaitmeniniu formatu debesų saugykloje. Tai padės, jei originalai dingtų. Būkite atsargūs ir su asmens duomenimis.

Ar reikia informuoti kaimynus?

Taip, tai mandagumo klausimas. Jei kraustotės iš daugiabučio, jūsų mikroautobusas užims vietą kieme. Geriau įspėti kaimynus, kad jie patrauktų savo automobilius. Taip pat svarbu suderinti su namo administratoriumi, jei reikia naudotis krovinių liftu. Kartą teko nešti viską laiptais, nes liftas buvo sugedęs, o kaimynai buvo nepatenkinti, kad užblokavome praėjimą. Tai sukelia nereikalingą stresą. Būkite geri kaimynai ir viską suderinkite iš anksto.

Ką daryti su šiukšlėmis?

Po perkraustymo lieka daug kartono, plėvelės ir kitų šiukšlių. Pasirūpinkite, kur jas dėsite. Vokietijoje šiukšlių rūšiavimas yra griežtas, todėl viską išmeskite į tam skirtus konteinerius. Lietuvoje taip pat turite laikytis taisyklių. Niekada nepalikite šiukšlių prie namo durų. Tai ne tik neetiška, bet ir gali baigtis baudomis. Jei turite daug šiukšlių, užsisakykite konteinerį. Tai kainuoja, bet išsprendžia visas problemas.

Ar reikia sudaryti inventoriaus sąrašą?

Tai privaloma. Kiekviena dėžė turi būti sunumeruota ir aprašyta. Pavyzdžiui: „Dėžė Nr. 1 – virtuvės įrankiai“, „Dėžė Nr. 2 – knygos“. Tai padės greičiau susirasti daiktus atvykus. Taip pat tai padės, jei kas nors dingtų. Jei turite sąrašą, galite lengvai patikrinti, ar viskas atvyko. Tai užima laiko, bet vėliau sutaupo valandas ieškant vieno puodelio. Būkite organizuoti ir viskas vyks sklandžiai.

Kaip elgtis su krovėjais?

Būkite mandagūs, bet reiklūs. Jei matote, kad jie neatsargiai elgiasi su jūsų daiktais, iškart sakykite. Tai jūsų turtas. Tačiau nepamirškite, kad tai sunkus darbas. Jei pasiūlysite jiems vandens ar kavos, jie dirbs geriau. Tai žmogiškas faktorius. Mano praktikoje buvo atvejis, kai klientas buvo toks piktas, kad krovėjai tiesiog atsisakė dirbti. Tai niekam nenaudinga. Išlaikykite profesionalų bendravimą.

Ar reikia pasiruošti grynaisiais?

Dauguma įmonių priima pavedimus, bet visada gerai turėti grynųjų nenumatytiems atvejams. Pavyzdžiui, jei reikia sumokėti už papildomą krovėjų laiką ar kokias nors rinkliavas. Taip pat krovėjams visada malonu gauti arbatpinigių, jei jie dirbo gerai. Tai nėra privaloma, bet tai parodo jūsų dėkingumą. Būkite pasiruošę įvairiems atsiskaitymo būdams.

Ką daryti su maisto produktais?

Maisto produktus geriau suvalgyti arba išdalinti prieš išvykstant. Nerekomenduoju vežti greitai gendančių produktų. Jei vežate konservus ar sausą maistą, įsitikinkite, kad jie gerai supakuoti ir nepratekės. Niekada nepalikite atidarytų pakuočių. Tai gali pritraukti graužikus ar vabzdžius. Geriau viską suvartoti iki kelionės.

Ar reikia tikrinti mikroautobusą?

Prieš kraunant daiktus, apžiūrėkite mikroautobusą. Ar jis švarus? Ar nėra drėgmės? Ar yra pakankamai tvirtinimo diržų? Jei matote, kad automobilis netvarkingas, geriau atsisakykite paslaugos. Tai jūsų daiktų saugumo garantas. Jei vairuotojas nenori rodyti automobilio, tai jau įtartina. Būkite budrūs.

Kaip elgtis su vaikais ir augintiniais?

Perkraustymas yra stresas ne tik jums, bet ir vaikams bei augintiniams. Jei turite galimybę, palikite juos pas giminaičius perkraustymo dieną. Tai leis jums susikoncentruoti į darbus. Jei tai neįmanoma, pasirūpinkite jų saugumu. Vaikai neturi bėgioti tarp krovėjų. Augintinius geriau uždaryti į kitą kambarį.

Ar reikia daryti nuotraukas?

Taip, prieš kraustymą nufotografuokite visus vertingus daiktus. Tai bus įrodymas, jei kas nors bus sugadinta. Taip pat nufotografuokite baldus, kad matytumėte, ar jie nebuvo subraižyti. Tai padės išvengti ginčų su pervežėju. Nuotraukos yra geriausias įrodymas.

Ar verta kraustytis savaitgalį?

Savaitgaliais dažnai būna didesni kamščiai ir brangesnės paslaugos. Jei galite, rinkitės darbo dieną. Taip pat lengviau susisiekti su įmonėmis, jei kyla problemų. Tačiau jei tai vienintelis laikas, kai galite, tai darykite. Tik būkite pasiruošę didesnėms sąnaudoms.

Išvada

Perkraustymo veiksmų organizavimas iš Vokietijos į Lietuvą reikalauja kantrybės ir kruopštaus planavimo. Nėra vieno „tobulo“ būdo, bet laikantis šių patarimų, galite išvengti didžiausių klaidų. Svarbiausia – nebijokite klausti, tikrinti ir reikalauti kokybės. Tai jūsų daiktai ir jūsų pinigai. Jei viską atliksite atsakingai, perkraustymas nebus toks baisus, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Sėkmės kraustantis ir tikiuosi, kad jūsų daiktai pasieks naujus namus saugiai ir be jokių nuostolių.