Perkraustymo trukmė į Vokietiją priklauso nuo transporto tipo: patirtis iš vidaus

Gyvenimas taip sukasi, kad visiems tenka keltis, o šiais laikais labai dažnai tenka keltis būtent į Vokietiją. Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus ir per laiką mačiau viską – nuo šešių dėžių iki pilno namo inventorius, kurį reikėjo gabenti per visą Europą. Žmonės visada klausia panašių dalykų: „kada atvyks?“, „kodėl taip ilgai?“, „ar ne galima greičiau?“. Atsakymas dažnai vienas – sėkmės klausimas, bet techniniu požiūriu perkraustymo trukmė į Vokietiją priklauso nuo transporto tipo, kurį pasirinksite (arba kurį mes prižiūrėtojai jums priskirsime). Neskubėkime daryti išvadų iš karto, viskas yra daug sudėtingiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio, ypač kai užkliūna biurokratija ar tiesiog blogas kelias.

Kokiom mašinom važiuojam ir kodėl tai svarbu

Ar panelinis „Sprinteris“ visada greitesnis už sunkvežimį?

Greitis – tai ne tik pagal laikrodį, bet ir pagal tai, kaip greitai įveiki neprognozuojamas kliūtis. „Sprinteris“ arba panašus 3,5 tonų mikroautobusas tikrai yra vikriaukas mieste, jis gali užvažiuoti į siauras gatves, kur sunkvežimui net ir svajoti neverta. Tačiau jame telpa mažiau daiktų, todėl tenka daryti daugiau reisų, o tai paprasčiausiai prailgina visą procesą. Jeigu turite tik standartinį butą, tai geriausias ir greičiausias pasirinkimas, bet jeigu daug daugiau – tai taps košmaru.

Kodėl sunkvežimis su puspriekabe vėluoja?

Čia dažniausia kaltos ne pačios mašinos, o jų apribojimai. Sunkvežimiui Vokietijoje galima važiuoti tamtikru greičiu, dažnai tenka lauktis įvažiavimų į miestus, o dar ten yra visokie nakvynės režimai. Be to, perkraustymo trukmė į Vokietiją priklauso nuo transporto tipo ir šiuo atveju 20 tonų monstras gali būti lėtesnis dėl to, kad reikia rasti specialią pakavimo vietą. Vieną kartą vairuotojas praleido pusę dienos tiesiuk ieškodamas vietos, kurį galėtų pastatyti vilkiką centre, nes užeiga neleido.

Ar keltis į Vokietiją traukiniu galima?

Teoriškai taip, yra tokie pasiūlymai, bet praktiškai tai daugiau tinka tiems, kurie turi labai mažai daiktų arba tik siuntas. Traukiniai važiuoja pagal grafiką, o ne pagal tavo poreikius. Jei jis pavėluoja, tu lauksi. Todėl dažniausiai renkamės kelią, nes jis duoda daugiau laisvės, nors ir kainuoja brangiau. Bet vėlgi, viską lemia tai, kiek dažnai reikia statyti ir nuimti dėžes.

O kaip su tentu ir šaldytuvu?

Tentas – tai standartas, jis brangiausias užsidaryti. Šaldytuvas reikalingas tik tada, kai keliame maistą ar vaistus, o tai ne būtent įprastas perkraustymas. Jis svoriais įtakoja kuro sąnaudas, bet ne tiek pat laiko. Keisti transporto tipą vidury kelio neįmanoma, todėl reikia žinoti iš anksto, ką vežiame, kad nereikėtų vėliau verčti vairuotojo važiuoti pirkti ledų.

Kas daro didžiausią vėlavimą (ne tik keliai)

Kodėl dažnai vėluoja pati išvežimo diena?

Žmonės dažnai netiksliai įsivaizduoja, kiek laiko trunka išpakuoti butą. Sakai „vieną valandą“, o pasirodo, kad tuoj pat reikia išmontuoti spintelę, kuri prilito prie sienos. Vairuotojas atvyksta laiku, o tu dar ruošiesi. Tai automatiškai stumia visą grafiką pirmyn. Geriausia būti pasiruošusiam diena anksčiau, arba bent jau nepirkti bilietų į lėktuvą tą pačią dieną.

Ar lietus ir sniegas stabdo pervežimus?

Žinoma, stabdo, bet ne taip kaip mašinoms be paviršių. Profesionalas sugebės važiuoti ir lietuje, bet problema tame, kad kraunant ir iškraunant daiktus ne visada įmanoma juos uždengti. Jeigu lyja kaip iš kibiro, vairuotojas gali paprašyti palaukti, kad užsandarintą tentą nebyrėtų vanduo viduje (nors tai turėtų būti sandaru). Taip pat slidžios kalvos prie namo Vokietijoje gali tapti neįveikiama klūtis.

Kas nutinka, jei pasiklysta kelyje?

Navigacijos dabar geros, bet Vokietijoje yra vietų, kur uždraudžiai pasikeičia kas savaitę. Vieną kartą mūsų vairuotojas nuvažiavo pro statybas kelyje netoli Miuncheno ir sugriuvė į spūstį, kuri stovėjo keturias valandas. Jis negalėjo nieko padaryti – tik laukė. Tokios situacijos neišvengiamos, ir jos tiesiog prideda valandas prie galutinio laiko.

Ar dažnai pasitaiko techninių gedimų?

Mažiau, nei anksčiau, bet vis dar pasitaiko. Pajūgis išsima, stabdžiai dega... Tai blogiausias scenarijus. Tada tenka ieškoti pagalbos vietos, o jeigu mašina pilna kliento daiktų, tai susidaro didžiulė stresas. Tuomet reikia skubiai organizuoti pergabenimą kita mašina, o tai brangu ir ilgai. Laimė, kad gerų kompanijų technikai pasiekia greitai.

Ar kliento elgesys įtakoja greitį?

Be abejo. Jeigu pasiruošei dokumentus, turi pakavimo medžiagas, nesiverkia dėl kiekvienos smulkmenos – viskas vyksta greitai. Jeigu konfliktuoji su vairuotoju, bandai jį mokyti, kaip krauti baldus – laikas pradedamas skaičiuoti kitaip. Vairuotojas nenori prarasti laiko, jis nori baigti darbą ir nueiti miegoti.

Apie dalinius krovinius – kada taip verta?

Kas tas dalinis krovinys išvis yra?

Tai kai į tą pačią mašiną krauname kelių žmonių daiktus, kad užpildyume vietą. Pvz., tu turi tik 5 kubinius metrus, o mašina telpa 90. Mes surandame kitą klientą, kuris važiuoja tame pat rajone, ir jungiame jus. Tai pigiau, bet perkraustymo trukmė į Vokietiją priklauso nuo transporto tipo šiuo atveju itin stipriai, nes reikia apvažiuoti po visus adresus.

Kodėl su daliniu kroviniu reikia laukti dieną?

Nes tenka suderinti grafikus. Vienas klientas pasiruošęs anksti, kitas – tik vėlai. Mašina privalo važiuoti pagal maršrutą, kuris yra ilgesnis. Tiesioginis reisas nuo A iki B gali trukti 2 dienas, o dalinis gali trukti 5-7 dienas, nes aplankomi tarpiniai taškai. Tai kaip autobusas – sustoja kiekvienoje stotyje.

Ar mano daiktai nenukentės maišantis su kitų?

Turėtų nebūti, jeigu gerai užfikuojame juos. Mes naudojame tarpines sienas, virves, užsegimus. Bet visada yra rizika, kad virš kieno nors dėžės pastatysi ką nors sunkaus. Geriau dėžių neužkrauti per daug, kad nekristų. Buvau atvejų, kai klientas padėjo vyną į ploną dėžę ant viršaus – žinote, kas nutiko per posūkį.

Kada tikrai apsimoka rinktis dalinį krovinį?

Jei turi nedaug daiktų, mažiau nei 10-15 m3, ir neskubėsi. Jeigu tau svarbiau kaina nei laikas – tai geriausias pasirinkimas. Bet jeigu turi pradėti naują darbą pirmadienį, o šiandiena trečiadienis, geriau nemėginti nelaimės su daliniu. Pinigai sutaupyti, bet nervai sužlugti.

Kaip skaičiuojama kaina už tokią paslaugą?

Paprastai pagal užimamą vietą arba kubinius metrus. Kartais pagal metrus ilgio mašinoje (palei grindis). Vokietijoje dar mokestis už sunkvežimius (mokesčiai už kelių naudojimą – MAUT) padidėja, tai irgi įeina į kainą. Dėl to dalinis gali netapti toks pigus, kaip atrodote iš pradžių.

Buitinės technikos ir keiksnių daiktų niuansai

Ar galiu vežti šaldytuvą su maistu?

Negalima. Nė vienas normalus pervežėjas neims rizikuoti, kad tu šaldytuve turėsi kiaulieną, kuri pradės dvėsti karšte. Jį reikia išjungti, išpilti vandenį, išdžiūinti bent parą (kad nebutų kondensato). Ką daryti su maistu? Suvalgykite arba paduokite kaimynams. Vokietijoje maistas brangus, bet ne už tokias nervų išlaidas.

Kaip pergabenti pianiną arba didelę spintelę?

Tai reikalauja ne paprastos mašinos, o olandiško (su pakėlėju arba su liftu gale). Olandas leidžia pakelti tą daiktą per langą arba balkoną, jeigu laiptai per siauri. Buožgalviai sugeba įvežiama stumiant, bet rizikuojama nulaužti grindis lubose. Pianinas – tai atskira istorija, jis reikalauja specialios įrangos.

Ar verta vežti senus baldus?

Sąžiningai sakant, dažnai ne. Pervežimo kaina Vokietiją (ypač degalai) dabar tokia, kad toks senas sofa gali kainuoti brangiau nei naujas Ikea parduotuvėje. Paskaityčiau, kiek kainos šiuo metu, prieš užsakydamas reisą. Vokietijoje šiukšlių ivežimas taip pat mokamas, tad nenusiveži ten šlamšto iš Lietuvos, nebent tai turi sentimentalios vertės.

Kaip saugiai supakuoti stiklą?

Stiklo pakavimas – tai menas. Naudojame burbuliukų plėvelę, putplasčio plokštes, kartoną. Niekada negalima stiklo padėti „gult“ – visada stovint, o geriausiai į specialią dėžę. Jeigu tai tavo močiutės servizas – geriau vežk su savimi keleiviniame automobilyje, jeigu telpa. Labai dažnai stiklas lūžta ne nuo važiavimo, o nuo to, kai mašina užkliūna į duobę.

O su dviračiais kaip?

Dviračiai labai paprasti – juos galima pakabinti ant specialios konstrukcijos ant sienos mašinoje, arba paprasčiausia uždėti ant grindų (jeigu vietos užtenka). Vienintelė bėda – tai ratai, gali užteršti kitus daiktus, jeigu nebus padengti plastikiniais dangčiais. Geriau juos nuleisti orą, kad sprogtų ne mašinoje, o (jei reikia) pripumpuoti vėliau.

Vokietijos specifika ir vairuotojų režimai

Ar sunku įvažiuoti į Vokietijos miestus?

Sunkiau nei Lietuvoje. Ten daug „Uždrausta“ ženklų sunkvežimiams, o „Environmental zones“ (Umweltzone), kur reikia specialią žalią kortelę. Jeigu mašina netokios klasės, gausi didelę baudą, kurią gali tekti mokėti klientui, jeigu jis nepasirūpino. Vairuotojai mūsų apie tai žino, bet kartais GPS nukreipia ne ten, ir tenka pasukti atgal.

Kiek laiko vairuotojui gali vairuoti be poilsio?

Yra griežti tachografo reikalavimai. 4,5 valandos vairavimo – turi būti 45 min. poilsio. Dienoje daugiausia 9 valandos vairavimo (gali būti prailginta iki 10 valandų 2 kartus per savaitę). Tai reiškia, kad net jeigu kelias iki tikslų trunka 10 valandų, jis nepasieks jų tą pačią dieną, nes teks miegoti. Taigi perkraustymo trukmė į Vokietiją priklauso nuo transporto tipo ir teisinių apribojimų, kurių niekas nepakeis.

Kur vairuotojai miega?

Turi būti specialioje stovėjimo aikštelėje arba poilsio vietoje. Negali tiesiog sustoti kelkraštyje, nors kai kas ir taip daro (tik yra baudos). Geriausios aikštelės mokamos, su dušais ir vieta mašinai. Vokietijoje jų gana daug, bet vakare prieš miestą jos būna pilnos, tai teka važiuoti toliau į mišką, kas vėlgi užtrunka.

Ar pasitaiko kalbos barjerų?

Vokietiškai kalba ne visi mūsų vairuotojai, bet sužinoti, kur yra „Ausfahrt“ (išvažiavimas) arba „Ladestelle“ (pakrovimo vieta) sugeba. Problemos kyla, kai reikia kalbėti su vietine policija arba su griežta namų savininke, kuri nori pamatyti dokumentus. Tada skambinam dispeteriui (man) ir verčiamas versti. Tai užtrunka.

Kas daryti, jei užstrigo „Stau“ (spūsties)?

Nėra ką daryti, tik laukti. Vokietijoje spūstys būna kasdien, ypač prie Miulheimerio Bruckės (Kelnas) arba prie Berlyno. Jeigu tenai užstrigai, prarandi 3-4 valandas. Kartais vairuotojas bando apeiti šalutiniais keliais per kaimus, bet tada tenka važiuoti labai lėtai. Žinau vieną atvejį, kai bandė apeiti ir užstrigo taip pat kitame kamštyje – pasakysiu, juokinga ir liūdna kartu.

Kainos, laikas ir nervų išsekimas

Ar greitas pervežimas visada brangesnis?

Beveik visada. Jeigu nori ekspresso, turi užsisakyti pilną mašiną (FTL) su konkrečiu grafiku. Jeigu esi lankstus, gali laukti, kol mes surinksime grupę. Laikas – tai pinigai šioje srityje. Degalai nukrito šiek tiek, bet vis tiek brangu. Už papildomą skubą imamas mokestis, nes tenka keisti kitų klientų planus.

Kada geriausia keltis – savaitgalį ar darbo dienomis?

Darbo dienomis geriau dėl biurokratijos, jei tenka kažką registruoti, bet blogiau dėl eismo. Savaitgalis gali būti ramiau kelyje, bet Vokietijoje tam tikrų įmonių nebedirba, reikia derintis dėl išsiuntimo arba atsiėmimo sandėlyje. Geriausia keltis antradienį-arba-ketvirtadienį – nėra pirmadienio šturmo, nėra penktadienio pavargimo.

Kas daryti, jei atvyksta vėliau, nei buvo sutarta?

Pirmiausia – nenuvertinti vairuotojo. Jis ne dėl to, kad tingi. Susisiekite su dispeteriu. Jei vėlavimas dėl techninių priežasčių ar aplinkybių, turėtų būti kompensuojamas (pavyzdžiui, nemokamas laukimas). Jeigu dėl to, kad vairuotojas užmigiojo – tai kita istorija. Reikia skųstis vadovui.

Ar verta imti draudimą?

Visada. 100 proc. verta. Kelių eismo įvykiai, vagystės (nors retos, bet būna) ar gaisrai – tai realybė. Be draudimo prarasi viską. Vokietijoje daiktai paprastai saugi, bet taip pat yra vagių, ypač prie sienų su Lenkija ar Čekija. Už kiek eurų gali miegoti ramiau.

Kaip sumažinti išlaidas perkraustant?

Pats pagrindinis – atsikratyk nereikalingų daiktų. Mažiau kubinių – mažesnė mašina arba mažiau vietos bendrame krove. Dar svarbu – viską supakuok pats į dėžes. Užpakalimo paslauga (kai mes pakuojame) kainuoja brangiau, nei tu pats. Bet jeigu turi pinigų ir nenori nugaros sulaužyti – leisk mums daryti savo darbą.

Kodėl kainos skiriasi tarp skirtingų firmų?

Vienos firmos naudoja senas mašinas ir pigius vairuotojus, kitos – naujas ir patikimas. Mes stengiamės balansuoti. Taip pat kaina priklauso nuo to, ar tai tiesioginis reisas, ar jis grįžta tuščias (t.y. gauna užsakymą atgal). Jeigu grįžta tuščias, tau gali pavykti gauti nuolaidą. Tai vadinasi „bazinė kaina“ be papildomų priedų.

Galutiniai nustatymai

Kiek iš tikrųjų trunka toks kelias?

Sakyčiau, vidutiniškai nuo pradžios iki galo su įkrovimai ir iškrovimai tai trunka 3-5 dienas. Tiesioginis važiavimas – 1-2 dienos. Likęs laikas eina į manevrus. Vėlgi, prisimink, kad perkraustymo trukmė į Vokietiją priklauso nuo transporto tipo – tai ne šiaip pasakyta.

Ar reikia būti vietoje, kai atvyksta?

Jeigu gali – būk. Jeigu negali – turi tą atstovą, kuris gali pasirašyti dokumentus. Vairuotojas negali pradėti iškrauti be leidimo. Yra atvejų, kai klientas sako „padėk garaže“, raktą po kilimėliu, bet vairuotojas bijo daryti be liudininko, kad ką nors nepridarytų (neužrakintų durų ir t.t.).

Kas nutinka su daiktais, jei nieko nepasiimsi?

Tuomet jie eina į sandėlį Lietuvoje (jei grįžtame) arba į saugykla Vokietijoje. Ir tai kainuoja. Pradžioje po dieną, po to savaitę... Nepasiimk – prarasite daiktus dėl skolų. Taip pat, nevyksta taip, kad mes jums juos „padovanotume“.

Kaip pasiruošti psichologiškai?

Įsivaizduok, kad tai ne kelionė, o procesas. Niekada nevaryk laiko. Gerk kavą, būk kantrus. Vairuotojas taip pat žmogus ir jis nori padaryti gerai. Jeigu abu būsite ramūs, viskas vyks greičiau. Stresas kliaujos viską.

Ką daryti, jei pažeistas daiktas?

Būtinai parašyite į aktą (sandėliavimo aktą) pažymėjimą, kad daiktas buvo sveikas iki įkrovos arba kad jis pažeistas iškrovos metu. Nefotografuok tik – parašyk. Be šio popieriaus draudimas nieko nevmokės. Griežta, bet taip veikia sistema.

Ar galiu siųsti dalį daiktų vėliau?

Taip, darome tokių siuntų. Tai vadinasi "small removal" arba paprasta siunta. Tada naudojame tą patį „Sprinterį“ arba dalių krovinio mašiną. Tai pigiau, nei kviesti pilną vilkiką vos keliais kėdėmis.

O jei reikia patalpinti daiktus laikinai Vokietijoje?

Mes turime partnerių su sandėliais Berlyne, Miunchene, Frankfurte. Galima numesti, palikti mėnesį, o tada vežti į butą. Tai papildomai kainuoja, bet sutaupo naktį viešbutyje, jeigu dar neturi raktų nuo buto.

Ar galima veži alkoholį ar cigaretes?

Asmeniniam naudojimui – taip, tam tikrus kiekius. Komercinį kiekį (dešimtis dešimčių dėžių) – ne, tai reikalauja akcizų dokumentų, kurių mes nebeleidžiame. Vokietijos muitinė labai griežta tuo požiūriu, jie dažnai stabdo lietuviškas mašinas patikrinimui. Žinok, kad rizikuoji.

Ką daryti, jei pasikeičia planai kelionės metu?

Skambink iš karto dispeteriui. Mes stengiames būti lankstūs. Jeigu dar neįkėlėme giliai, galime nuvykti prieš tai į kitą adresą. Jeigu jau mašina pilna, gali tekti papildomai sumokėti už papildomą kilometražą.

Kodėl taip sunku sužinoti tąslų atvykimo laiką?

Nes mes nežinome, kiek laiko užtruks prieš tai buvęs klientas. Jeigu jis nepasiruošė, mes vėluojame prie tavęs. Negalime pranašauti kitų žmonių elgesio. Duodame dieną laiko arba skambiname 4 valandas prieš. Būk pasiruošęs.

Ar reikia duoti arbatpinigių vairuotojui?

Tai nėra privaloma, bet vokiškoje kultūroje (ir vairuotojai dažnai dirba ten) arbatpinigiai yra įprasti dalykas už gerą aptarnavimą, ypatingai jei vairuotojai padėjo nešti daiktus antrą aukštą be lifto. 10-20 eurų – didelis dėkingumas.

Kaip pasirinkti gerą firmą?

Žiūrėk ne į kainą, o į atsiliepimus ir patirtį. Pasidomėk, ar turi transporto priemonių pačiame. Jeigu turi tik vieną „Sprinterį“, o turi reikalų pilną namą – jie neįveiks. Tokių „rokerių“ daug.

Ar tikrai verta keltis į Vokietiją?

Tai jau ne mano klausimas (juokauju). Ekonomiškai dažnai verta, yra kur dirbti. Bet perkraustymas – tai tas nemalonus etapas, kurį reikia tiesiog praeiti kuo garbingiau. Tikiuosi, šis straipsnis padėjo suprasti, kas vyksta už kulissų.

Ar galiu patikėti savo pianiną kokiems nors „vunderkindams“?

Nepatarktu. Pianiną – tik tiems, kurie turi specialias juostas, liftus ir patirtį. Paprastas „pervežėjas“ jį tikrai nulaužė laiptuose.

Kas, jei vairuotojas nevartoja rusiškų lietuviškų žodžių?

Tuomet kalbėsime tarptautine kalba – rankų judesiai (juokauju). Bet dauguma mūsų vairuotojų supranta rusiškai, tai Vokietijoje kartais padeda su vietiniais statybininkais, kurie dažnai kalba tik taip.

Galutinis patarimas?

Būk kantrus. Suprask, kad tai ne tiesiog perkėlimas dėžių iš vienos vietos į kitą, tai sudėtingas logistikos mechanizmas. Mes padarysime viską, kad atvyktume kuo greičiau, o tavo užduotis – būti pasiruošusiam.

Išvada

Visa šita painiava su terminais, mašinomis ir keliais iš tiesų susumuojama vienu sakiniu: jei nori ramybės, rinkis tai, ką siūlo profesionalai, o ne pigiausią pasiūlymą portale. Kaip galima pastebėti, perkraustymo trukmė į Vokietiją priklauso nuo transporto tipo labiau, nei mes norėtume pripažinti, todėl nesiųsk pykčių į vairuotoją, kuris tiesiog laikosi taisyklių. Sėkmės naujajame name (ar bute) Vokietijoje, tik tikiuosi, kad ten bus šilta ir gerai maitinama. O dabar eik ir pakuok dėžes.