Perkraustymo terminai iš Vokietijos – kaip juos planuoti?

Sveiki, taigi, planuojate grįžti ar persikelti iš Vokietijos? Gerai, klausiate, nes aš šioje srityje pasvėręs jau beveik dvidešimt metų ir matau viską – nuo idealiai nutvarkytų dėžių iki tokių chaoso scenų, kad net aš nukrentu nuo kėdės. "Perkraustymo terminai iš Vokietijos – kaip juos planuoti?" tai nėra tikrai mokslas, bet daugelis žmonių čia daro pačią didžiausią klaidą – laiko nieko. Vokietija yra Vokietija, čia viskas turi būti užrašyta, patvirtinta ir užpildyta tris kartus, o jei praleisite terminus, gali likti be daiktų arba gauti baisią baudą už butą. Pasakysiu paprastai: pradėkite galvoti apie tai ne prieš pat išsikraustymą, o geriau mėnesį anksčiau, o dar geriau – dvi. Dabar pažiūrėkime, kas iš tikrųjų laukia toje kelionėje.

Kada pradėti ir kaip viskas suskaičiuoti

Kada tiksliai reikia pradėti planuoti tą savo išvykimą?

Nesijaudinkite, nereikia kelti panikos iš karto, kai tik nusprendžiate išvykti, bet ir taip, kad liktumėte paskutinę dieną su dviem kraitinėmis ant galvos. Geriausias laikas pradėti galvoti apie perkraustymo terminus iš Vokietijos yra maždaug 4–6 savaitės iki numatomo datos. Kodėl? Nes geri pervežėjai turi tvarkaraščius, o jei norite važiuoti savaitgalį (kas dažnai būna), vietos pasibaigia kaip koncertyje. Taip pat reikia laiko butui ištuštinti ir išsiregistruoti, o tai užtrunka ilgiau nei atrodo. Vienas mano klientas pradėjo skambinti prieš savaitę – teko važiuoti brangiu eksprečiu, nes niekas kitas nebuvo laisvas.

Ar galima persikraustyti per savaitgalį iš Vokietijos į Lietuvą?

Galima, bet tai kainuos. Dauguma vairuotojų dirba pirmadienį-penktadienį, o savaitgaliais ilsisi arba veža brangius krovinius, už kuriuos moka daugiau. Jei norite perkraustymo terminus iš Vokietijos susiderinti šeštadieniui ar sekmadieniui, reikės to pačio vairuotojo "papirkti" už viršvalandžius. Be to, Vokietijoje parduotuvės ir sandėliai dažnai nedirba, jei pamiršsite nupirkti dėžių ar lipdukų, liksite be jų. Asmeniškai patariau rinktis darbo dieną – mažiau streso ir eismo. Nors žinau, kad daugelis dirba, todėl tenka derintis kaip gali.

Kas nutinka, jei pavėluosite su buto ištuštinimu?

O čia yra kategorijos pavojus. Vokiškose nuomos sutartyse dažnai būna parašyta, kad butą turi palikti "upergedingt" (nušluota ir tuščia). Jei Jums reikia išvykti pirmadienį, o vairuotojas gali atvykti tik trečiadienį, Jums būna bėda. Tada tenka ieškoti tarpininko, kuris laikinai pasidalyka daiktus arba nuomoja konteinerį kieme. Pasitaikė tokia istorija: šeima paskubėjo, paliko visus baldus koridoriuje, o savininkas, pamatęs šitą vaizdą, iškėlė bylą dėl „neteisingo ištuštinimo“. Gerai, kad čia ne visai Vokietijos teismų tema, bet tiesiog nepamirškite, kad perkraustymo terminai iš Vokietijos turi derėti su Jūsų sutarties pabaigos data.

Ar verta taupyti laiką ir važiuoti "daline" krovinine?

Jeigu turite tik kelias kraitines ir kelis baldus, galbūt taip. Tačiau jeigu tai pilnas butas, "dalinė" krovininė reiškia, kad Jūsų daiktai važiuos su kitų žmonių daiktais. Tada perkraustymo terminai iš Vokietijos tampa labai lankstūs... vairuotojo pusėje. Jis gali atvykti ryte, o gali vakare, arba net po dienos, nes turi kitų klientų. Jeigu Jums svarbus tikslus laikas, geriau mokėti už užsakomąjį reisą. Kainos skirtumas gali būti didelis, bet nervai taip pat. Esu matęs, kaip žmonės laukia kelias dienas, nes vairuotojas "užstrigo" ties kažkokiu Hanoveriu.

Popieriniai reikalai ir biurokratija (Vokietija niekada nemiega)

Kokius dokumentus būtinai reikia paruošti išvykstant?

Beveik visada reikalingas galiojantis asmens dokumentas (pasas arba ID kortelė), sutartis su pervežėju ir jei butas nuomojamas – tai išregistravimo lapas (Abmeldebescheinigung). Be to, jeigu vežate brangius daiktų (pvz., paveikslus, juvelyrinius dirbinius), geriau juos užfotografuoti ir padaryti sąrašą su vertėmis (inventorius). Vokietijos muitinė dažnai nebeklausia, jeigu vežate asmeninius daiktus iš EU, bet jeigu kas nors įtartina – gali sustabdyti. Pas mane buvo atvejis, kai sulaikė vairuotoją, nes klientas "užmiršo" pasakyti apie seną motociklą garaže, kuris buvo be dokumentų.

Ar būtina turėti tą pašą "Wohnungsgeberbestätigung"?

Tai tas popierius, kurį Jums duoda savininkas, kai atvykstate gyventi. Kai išvykstate, jis jums nebereikalingas (tai tik įsiregistravimui), bet reikalingas įrodymas, kad Jūs čia gyvenote legaliai, jeigu kiltų klausimų. Labiausiai rūpėtų tas "Abmeldung" (išregistravimas). Be jo, jeigu Vokietijos institucijos Jus suras, gali siųsti pranešimus apie mokesčius arba baudas į Jūsų seną adresą, ir tada tas vokiškas biurokratas liks labai nualpytas. Taigi, perkraustymo terminai iš Vokietijos taip pat turėtų įtraukti vizitą į "Bürgeramt" (savivaldybę) maždaug savaitę prieš išvykimą.

Kaip elgtis su vokišku draudimu, kai važiuoja pervežėjas?

Pagalvokit, jeigu sulaipinat sofa į vairuotojo sunkvežimį ir jai nukrenta – kas moka? Geri pervežėjai turi savo transporto draudimą (CMR draudimas), kuris paprastai dengia žalą iki tam tikros sumos (pvz., 10 EUR už kg). Tai gali būti mažai, jeigu vežate premium techniką. Todėl patariu pasidomėti papildomu draudimu. Vokietijos taisyklės čia griežtos. Kartais klientai mano, kad jų namų draudimas veikia ir čia – ne visada. Tikrinkite savo polisą, ypač jeigu perkraustymo terminai iš Vokietijos trunka ilgiau nei diena.

Ar reikia deklaruoti išvežamus pinigus?

Jeigu turite daugiau nei 10 000 EUR grynaisiais pinigais (arba atitinkamą sumą kitokiais pinigais), tai ES taisyklės reikalauja deklaruoti. Tai daroma paprastai muitinėje, kai keliate per sieną. Dažniausiai žmonės neveža tokių sumų grynaisiais, bet jeigu taip atsitinka – būkite sąžiningi. Muitininkai turi tuos radarus, jie mato viską. Nemanau, kad norėtumėt pradėti savo gyvenimo Lietuvoje su paaiškinimais Vokietijos pareigūnams.

Kaip susitvarkyti su daiktais (pakavimas, išmetimas, chaosas)

Ar galima tiesiog padėti viską į maišus ir į vežimą?

Galima, bet nepatarsčiau. Pirmiausia, tai nelabai aišku – vairuotojai nemėgsta krauti maišų, nes juos sunku sudėti į sunkvežimį taip, kad niekas nenukristų kelionės metu. Antra, jeigu perkraustymo terminai iš Vokietijos yra ankstyvą rytą, vistiek turėsite viską susirūšiuoti. Gerkite daugiau dėžių. Jas galima nusipirkti statybose (Baumarkt), bet ten brangu. Geriau ieškoti internete (Kleinanzeigen) – dažnai žmonės išduoda nemokamai arba už simbolinę kainą po savo perkraustymo.

Ką daryti su taiškiniais (Sperrmüll), ką negalima vežti?

Vokietijoje yra gana gaila daiktų mesti, bet kai perkraustote, suprantate, kad puse daiktų iš tikrųjų jums nereikia. Didelius baldus, kurie nebetinka, reikia išvežti į "Wertstoffhof" (recirkuliacijos centras) arba užsakyti "Sperrmüll" pas savivaldybę. Negerai tiesiog palikti tai gatvėje – gauti baudą. Vienas klientas man sakė, kad jis "paliko" seną sofą kieme, o kaimynai paskambino policiją. Geriau suplanuoti perkraustymo terminus iš Vokietijos taip, kad bent savaitę prieš turėtumėte laiko išmesti šiukšles.

Ar vokiečiai turi kokių nors ypatingų taisyklių dėl elektros prietaisų?

Jei grįžtate į Lietuvą, skirtingų kištukų problema iškils, bet ne tiek dėl pervežimo, kiek dėl panaudojimo. Vokietijoje dauguma prietaisų su F tipo kištukais, o pas mus – C. Tai smulkmena, bet verta pasidėti keletą adapterių į rankinį bagažą, kad iš karto galėtumėt pasidaryti kavą. O jeigu kalbame apie šiukšles – šaldytuvai ir šaldikliai turi būti visiškai išblaškyti (nuleisti vanduo). Kartais pamiršta, ir tada kelyje varva laisvam vandeniui iš šaldytuvo – malonu ne.

Kaip supakuoti lėtai daiktus (indus, vazonus)?

Lėtai daiktus (stiklą, porcelianą) reikia apvynioti į burbuliukų plėvelę (Luftpolsterfolie). Būtinai užpildykite tuščias vietas dėžėse (pvz., su senais laikraščiais ar drabužiais), kad dėžė nešlubotu. Dėžės su lėtais daiktais turi būti pažymėtos viršuje ir šonuose. Naudokite lipdukus "FRAGILE" arba tiesiog užrašykite didžiomis raidėmis "STIKLAS". Vairuotojas tai matys ir statys į viršų arba į saugią vietą. Pasakyčiau, kad tai vienas svarbiausių dalykų planuojant perkraustymo terminai iš Vokietijos, kadangi po kelionės nenorite rasti suskilusių lėkščių.

Ar reikia iššifruoti (numeruoti) dėžes?

Būtina. Pasirašykite ant kiekvienos dėžės, kur ji turi atvykti (pvz., "Virtuvė", "Miegamasis", "Garažas"). Taip pat galite rašyti savo vardą ir telefono numerį – jeigu dėžė pasimestų kelyje (kas nutinka retai, bet nutinka), kas nors galės Jums paskambinti. Be to, tada lengviau sekti, ar visos dėžės pakrautos. Maža, bet naudinga patirtis.

Kelionės eiga: kas vyksta tarp Vokietijos ir Lietuvos

Kiek trunka tas kelias į Lietuvą?

Paprastai tai apie 12–16 valandų važiavimo, priklausomai nuo to, iš kur Vokietijos važiuojate (Miuncheno arba Berlyno kelias skiriasi). Bet perkraustymo terminai iš Vokietijos nėra tik važiavimo laikas. Reikia pridėti pakrovimą (3–5 valandas), iškrovimą (2–4 valandas) ir poilsio laiką vairuotojui. Jeigu tai didelis sunkvežimis, vairuotojas privalo laikytis poilsio taisyklių. Taigi, jei išvykstate ryte, Lietuvoje galite būti kitą dieną arba net po dviejų dienų. Neskubėkite skambinti vairuotojui kas valandą – jis negali atsakyti, jei vairuoja (ir neturi turėti).

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju?

Dauguma įmonių neleidžia keleivių dėl draudimo priežasčių (taip, net jei tai Jūsų baldai). Yra keletas firmų, kurios siūlo šią paslaugą (papildomai mokant), bet tai retumas. Geriau susiplanuoti savo atvykimą automobiliu arba lėktuvu. Vienas klientas bandė įsikalbėti vairuotoją, kad nusigyventų bilieto, bet vairuotojas griežtai pasakė "ne" – rizikuos savo darbu. Taip pat atsiminkite, kad sunkvežimio kabinoje nėra vietos keleiviui, ten tik vieta sėdėti ir miegoti.

Kas daro vairuotojas, jei užstrigo eismą arba susiduria su blogu oru?

Jis laukia. Tai jo darbas. Jei užstrigo ties Kaunu arba Lenkijoje, jis praneša Jums (taip pat ir man), kad bus vėlavimas. Žiemos metu Vokietijoje ir Lenkijoje dažnai būna sniego, tad perkraustymo terminai iš Vokietijos gali pasislinkti šiek tiek ilgiau. Nereikia panikos, jei vairuotojas parašo "esu 2 valandas už vėlavimo". Tai normalu. Blogiau, jei jis nieko nebesirašo – tada reikia skambinti. Bent jau mano vairuotojai visada praneša. (Arba turi pranešti, tikiuosi).

Ar saugu duoti raktus nuo Lietuvos buto vairuotojui?

Tai patikimo klausimas. Jeigu pasinaudojate patikima, ilgiau veikiančia įmone (kaip mano, pavyzdžiui), tai nėra problemų. Mūsų vairuotojai yra patikrinti. Tačiau jeigu pasirinkote "pigų" variantą iskyrus (vieną vyrą su "vagonu"), tai gali būti rizika. Geriau, jeigu Jūs arba Jūsų šeimos narys sutinka vairuotoją Lietuvoje. Arba galite palikti raktus pas kaimynus. Saugumas visada pirmiausia, net jei tai brangiau kainuoja laiko atžvilgiu.

Ar vokiečiai pervežia maistą arba gėrimus?

Asmeninių daiktų pervežimo metu galima vežti maistą, jei tai Jums asmeniniam vartojimui (ne pardavimui). Tačiau negerai vežti skysčius, kurie gali užsiliesti (pvz., atidarytos butelio su vynu arba alyvos). Geriau suvartoti tai iki išvykimo arba uždaryti labai tvirtai. Vokietijos muitinė dažnai nekreipia dėmesio į keletą dėžių su maistu, jei tai atrodo kaip šeimos atsargos. Bet jei bandysite vežti 100 kilogramų dešros, gali kilti klausimų.

Atvykimas ir pabaigos (kur viskas baigiasi Lietuvoje)

Kas vyksta, kai sunkvežimis atvyksta į Lietuvą?

Vairuotojas Jums paskambina iš anksto (paprastai kai yra ~50 km iki atvykimo). Jums reikia būti paruošiamam: užtikrinti, kad galima privažiuoti prie namų (neužrakintas vartas, sniegas iškastas žiemą). Tada prasideda iškrovimas. Vairuotojas statys dėžes ten, kur Jūs sakote (kambariuose arba garaže). Jeigu perkraustymo terminai iš Vokietijos buvo planuoti teisingai, iškrovimas eina greitai ir sklandžiai.

Ar reikia duoti arbatpinigių (Trinkgeld) vairuotojui?

Vokietijoje tai labai įprasta, Lietuvoje – kiek mažiau, bet visada malonu. Nėra privaloma, bet jei vairuotojas padėjo pakrauti, iškrovė viską be nusiskundimų ir buvo mandagus, 20–50 EUR (priklausomai nuo darbo apimties) yra labai gerai įvertinamas ženklas. Tai užtikrina, kad jei kada nors vėl reiks pervežimo, jums norės padėti. O aš asmeniškai visada stengiuosi rasti geri vairuotojus, tokie kaip auksas.

Kas daryti, jei dėžė pasimetė arba daiktas susilaužė?

Jeigu matote, kad kažkas trūko, iš karto patikrinkite sunkvežimį (gal užejo po sėdynėmis arba liko gale). Jei tikrai dingo, reikia rašyti pretenziją įmonei per 24 valandas (arba kaip nurodyta sutartyje). Dėl susilaužymų – jei buvo pažymėta "FRAGILE" ir vis tiek susilaužė, tai draudimas (jeigu buvo) turėtų padengti žalą. Būna ir nelaimingų atsitikimų, pvz., vairuotojas staigiai stabdė ir krisno dėžė su televizoriumi (taip, buvo). Todėl svarbu gerai supakuoti. (Tiesiog nepamirškite padaryti nuotraukų, jei kažkas blogai).

Kaip elgtis su iškraustomu šiukšlių maišais?

Pasibaigus iškrovimui, Jūsų namuose liks daugiau šiukšlių nei įsivaizdavote (dėžių, lipdukų, plėvelių). Reikia susirūpinti šiukšlių ivežimu. Galite tiesiog padėti prie savo konteinerių, jei tai telpa, arba važiuoti į miesto šiukšliadėžę. Vienas dalykas, kurį dažnai pamirštą – dėžės. Jas galima parduoti arba duoti kaimynams, jei jie planuoja kraustytis. Negerai tiesiog mesti gerų dėžių – gamta myli.

Ar reikia ką nors registruoti grįžus į Lietuvą?

Jei grįžate gyventi į Lietuvą ilgam, reikėtų susitvarkyti deklaraciją "Gyvenamojo vietos deklaravimas" per 3 dienas. Nors tai ne tiesiogiai susiję su perkraustymo terminais iš Vokietijos, bet tai svarbu. Taip pat nepraraskite vokiško išregistravimo lapo – gali prireikti mokesčių arba draudimo institucijose Lietuvoje, jeigu kils klausimų apie Jūsų buvimo vietą paskutinius metus.

Kokia yra bendra patirtis? Ar verta viską daryti patys?

Verta tik tada, jei turite mažai daiktų (pvz., tik keli krepšiai). Jei tai visas butas, rinkitės profesionalus. Išsaugosite nugarą, nervus ir laiką. Perkraustymo terminai iš Vokietijos gali atrodyti sudėtingi, bet jei viską suplanuojate žingsnis po žingsnio, viskas nueina sklandžiai. Dar kartą pakartosiu – dokumentai, dėžės ir geras ryšys su vairuotoju. O jei reikia pagalbos – tiesiog skambinkite mums, mes jau matėme viską.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių, kurių aš nežinau?

Žinoma, yra. Pavyzdžiui, jeigu Jūsų namas Lietuvoje yra ant kalno (arba tiesiog labai siaura gatvė), sunkvežimis negalės privažiuoti. Tada reikės samdyti papildomą mažesnę mašiną (pervežimą) arba nešti daiktus rankomis (kas brangu). Taip pat, jei reikia išmontuoti baldus (pvz., spintą arba lovos dugną), tai dažnai kainuoja papildomai. Užklausdami kainos, visada pasakykite apie šiuos dalykus – "tėvų namuose trečias aukštas be lifto". Tai sutaupys Jums nustebimų pridėtinių.

Galų gale, kuo skiriasi kraustymas iš Vokietijos nuo, tarkime, Anglijos?

Pirmiausia, nereikia jokių kompleksinių muitų deklaracijų (nes ES). Antra, atstumai trumpesni. Trečia, Vokietija yra... ordinaru. Sistema veikia. Anglijoje visada kažkas nepavyksta su dokumentais, o čia pagrindinis problemos šaltinis yra ne dokumentai, o bet kuris "Baustellen" (statybos aikštelės) kelyje. Taigi, perkraustymo terminai iš Vokietijos yra daug lengviau numatomas nei iš šalies už jūros. Bet vis tiek reikia kantrybės.

Na, tikrai jau pavargote skaityti, bet tikiuosi, kad šitos informacijos užteks, kad nepasiklystumėte tarp tų dėžių ir vokiškų terminų. Sėkmės kelyje ir laiko susirinkite!