Perkraustymo tendencijos į ir iš Vokietijos rinkoje: kas laukia klientų šiais metais

Sveiki, gyventojai. Dirbu šitoje srityje jau beveik dvidešimt metų, per akis matęs viską – nuo sovietinių „Rafų“ vežimo iki vokiškų „Miele“ skalbimo mašinų. Pastaruoju metu labai daug diskutuojama apie tai, kaip pasikeitė situacija, todėl nusprendžiau parašyti šią trumpą (ne, ilgia) pamoką. Jei tyrinėjote perkraustymo tendencijas į ir iš Vokietijos rinkoje, turbūt pastebėjote, kad kainos šokinėja, o laikas – trumpėja. Čia nėra jokia mokslo sritis, o gryvas pragmatizmas ir mūsų (lietuvių) darbas. Vokietija visada buvo ir bus mūsų pagrindinis partneris, bet žaidimo taisyklės keičiasi. Pasakysiu tiesiai, be reklamų, kaip tai iš tikrųjų atrodo iš vidaus.

Kas vyksta su kainomis ir maršrutais

Kodėl kainos tokios aukštos dabar?

Žiūrėk, kainos auga dėl degalų, bet ne tik. Vairuotojų trūksta didelis, o perkraustymo tendencijos į ir iš Vokietijos rinkoje rodo, kad žmonės vėl pradėjo vežti didelius krovinius, o ne tik kelias kolesas. Anksčiau buvo galima susitarti dėl „tuščiojo reiso“, o dabar reisų be krovinių beveik nėra, todėl tenka mokėti pilną kainą. Be to, Vokietijoje padidėjo mokesčiai už važiavimą greitkeliais, tai smarkiau įkausto į biudžetą.

Ar verta laukti akcijų?

Nekartaučiau. Kai kurios įmonės žaidžia su kainomis, paskui pasirodo papildomi mokesčiai už liftą ar nešimą laiptais. Jei matai „super kainą“, gali būti, kad tave veš senas „Scania“ be kėbulo, o lietus pateks į daiktus. Geriau užfiksuoti kainą, kuri atrodo logiška, ir nebijoti klausti apie paslėptus mokesčius iš karto.

Kurios miestų kryptys populiariausios?

Visada Berlinas, Miunchenas, Hamburgas, bet pastebiu, kad daugiau važiuojama į Rūro sritį (Dortmundas, Esenas). Ten daug fabrikų, o mūsų žmonės ten dirba jau dešimtmečius. Perkraustymo tendencijos į ir iš Vokietijos rinkoje šiuo metu rodo, kad mažiau žmonių keliauja į gilios provincijos kaimus, daugiau susitelkia didmiesčiuose arba prie jų, nes ten lengviau rasti antrą darbą.

Ar pigiau vežti iš Vokietijos nei į ją?

Paprastai taip, jei įmonė turi ten savo bazele, bet dauguma mūsų vežia iš Lietuvos į Vokietiją tuščiai (arba su mažu kroviniu) ir atgal parveža pilną. Taigi, kainos gali būti panašios. Kartais atvežimas iš ten brangesnis, jei reikia specifikos – pavyzdžiui, jei reikia išvežti pianiną iš penkto aukšto be lifto (tokių atvejų buvo, nejuoking).

Kaip degalų kainos veikia pervežimus?

Tiesiogiai. Prieš metus degalai buvo pigesni, o dabar skaičiuojame kiekvieną kilometrą. Jei sutarti „ fiksuota kaina“, vairuotojas gali nusivilti, jei kyla degalų kaina, todėl dažniau dabar matome kainas, priklausančias nuo dienos. Aš asmeniškai rekomenduoju susitarti dėl ribos, kad nenukryptum per tūkstantį eurų, jei naftos karalius užsidurs.

Vokietijos specifika ir problemos

Ar vokiečiai labai griežti dėl tvarkos?

Labai. Jei sutartai, kad atvykst 8:00, reikia būti 7:55. Vieną kartą turėjome vairuotoją, kuris užstrigo pasienyje dėl techninės apžiūros (nepataisytas žibintas), ir vokietis klientas vos nesuskambino policiją. Jie mėgsta planus, o kai planas suyra, jie turi nervų. Perkraustymo tendencijos į ir iš Vokietijos rinkoje verčia mus būti tiksliausi.

Kokios problemos su parkavimu miestuose?

Didžiulės. Miunchene ar Berlyne vieta sunkvežimiui rasti – tai košmaras. Kartais reikia gauti specialų leidimą (erlaubnis) iš savivaldybės, tai trunka kelias savaites. Jei bandysi statyti tiesiog ant pievelės, gausi baudą, o gaisrininkai gali nukreipti sunkvežimį ar net jį nuvežti. Geriau viską iš Anksto sužinoti, nei stovėti su pilna mašina ir nežinot, ką daryti.

Ar reikia kalbėti vokiškai?

Vairuotojui būtų gerai, bet dauguma mūsų vaikinų moka angliškai arba „krovinio vokiškai“ – kelias žodžius. Klientui kalbos nereikia, viską sušiuoja dispečeris. Bet jei gali susikalbėti su sargas ar kaimynu, tai visada padeda, ypač kai reikia užimti vietą gatvėje.

Ar dažnai pasitaiko „dingusių“ siuntinių?

Su mumis – ne, bet girdžiu istorijas apie kitas firmas. Yra įmonių, kurios pasiima daiktus, o paskui juos laiko sandėlyje ir reikalauja papildomo mokesčio. Tai yra juoda dėmė rinkoje. Todėl perkraustymo tendencijos į ir iš Vokietijos rinkoje verčia klientus ieškoti tik patikimų, ilgiau veikiančių partnerių, o ne pigiausių skelbimų portaluose.

Kaip su elgesiu su daiktais?

Vokiečiai dažniausiai patys visą pakuoja, labai tvarkingai, dėžės pažymėtos. Lietuviai dažnai vežia „kaip yra“, maišus su drabužiais. Mums visiškai nesvarbu, kas viduje, svarbu, kad neiškristų. Bet geriau, kai klientas pasirūpins pakuotės medžiagomis, tai greičiau eina.

Logistika ir transportas

Kiek laiko trunka standartinis pervežimas?

Įprastai į Vokietiją važiuojame 1-2 dienas (priklausomai nuo miesto). Atgal gali užtrukti ilgiau, jei ten reikia surasti kitą krovinį. Kartais atsitinka taip, kad vairuotojas laukia porą dienų ten, kol suranda užsakymą atgal. Tai normalu versle, nors klientams tai nepatinka.

Kokius mašinas naudojate?

Dažniausiai 3,5 tonos „Mercedesai“ arba „Iveco“ (tie, kuriems nereikia C kategorijos vairuotojo pažymėjimo), arba didesni sunkvežimiai su tentu. 3,5 tonos mašina patogiau mieste, bet joje telpa mažiau. Jei perkraštote visą namą, reikės didelės mašinos, o su ja į miesto centrą neįvažiuoji (be leidimo).

Ar vairuotojai gali padėti nešti daiktus?

Taip, tai įeina į kainą (paprastai). Bet jie ne profesionalūs kranktininkai, o vairuotojai. Jei turi 300 kilogramų seifą, reikės specialios technikos, o ne tik vairuotojo nugaros. Vieną kartą teko iškviesti liftą, nes vairuotojas nusprendė, kad per daug sunku, ir gali susižaloti, o mes nenorime problemų su draudimu.

Kas daroma, jei pasidaro avarija?

Tai jau buvo. Vieną kartą ties Hanoveriu užgijo variklis. Klientas buvo piktas, bet mes tučtuojau siuntėme kitą mašiną iš Lietuvos su papildomu vairuotoju. Tai brangu mums, bet mes privalome atvežti. Perkraustymo tendencijos į ir iš Vokietijos rinkoje rodo, kad patikimumas dabar brangesnis už greitį, bet vis tiek stengiamės nevėluoti.

Ar galima sekti krovinią realiu laiku?

Dabar beveik visi turi GPS trackerius. Galiu atsiųsti nuorodą, kur matai, kur yra tavo sofa. Bet ne visada tikslu, kartais signalas dingsta tuneliuose arba vairuotojas užmiršta įjungti programėlę (būna ir tokia, žinau).

Ar vežate ir mažus siuntinius?

Taip, vadinamasis „dalinis krovinys“ (part load). Jei turi tik kelias dėžes iš studento apgyvendinimo, mes jas susumdame su kitų klientų daiktais. Tai pigiau, bet užtrunka ilgiau, nes reikia apvažiuoti po visus miestus.

Paslaugos ir procesas

Kaip suskaičiuoti kainą?

Eilinis žmogus suskaičiuoja: atstumas x kuro kaina. Mes skaičiuojame: atstumas + darbo valandos + kelionės išlaidos vairuotojui + grįžimas tuščia (jei nėra krovinio). Perkraustymo tendencijos į ir iš Vokietijos rinkoje dabar tokios, kad grįžimas tuščia – tai dideliausia našta biudžetui, todėl stengiamės užpildyti mašinas abiem kryptimis.

Ar draudimas būtinas?

Manau, taip. Nors vairuotojai važiuoja atsargiai, kelyje gali būti bet kas. Pavyzdžiui, vienas klientas ne užpakliuvo į duris (kliuvo) ir išvirto indas ant grindų. Be draudimo būtų ginčytis, kas kaltas. Su draudimu – išmokėjo ir viskas. Geriau sumokėti 20 eurų daugiau.

Kokius dokumentus reikia pasirašyti?

Tik važiaraštį (CMR) ir priėmimo-perdavimo aktą. Čia svarbiausia – patikrinti, ar viskas sveika. Pasirašei dokumentą, reiškia, kad sutinki su būkle. Vokietijos klientai labai detalžiai užpildo tuos lapus, užfiksuoja kiekvieną įbrėžimą, mums reikia išmokti taip pat daryti.

Ar galima vežti alkoholį ir maistą?

Maistą – taip, jei sandariai uždaryta. Alkoholį – ribotą kiekį asmeniniam naudojimui. Jei bandysi vežti 100 litrų degtinės, tai gali būti pripažinta prekyba, o tada reikia muitinės dokumentų. (Aš asmeniškai niekada nesu tikras, kiek yra tas ribojimas, geriau klausti muitinės, bet atrodo 10 litrų turi būti riba).

Ar atliekate surinkimo paslaugas Vokietijoje?

Taip, jei reikia surinkti spintą ar lova. Bet tai kainuoja papildomai. Vokiečiai dažnai perka baldus „IKEA“ ir prašo surinkti. Mūsų vaikinai moka tai daryti, bet jie ne meistrai, tad gali likti keli varžtai likę (juokinga, bet tikra).

Ar vykstate ir savaitgaliais?

Vokietijoje yra draudžiama važiuoti sunkvežimiais sekmadieniais ir švenčių dienomis (su keliais išimtimis). Taigi, jei tave perkraustė penktadienį, o daiktai atkeliauja pirmadienį – tai normalu. Negaliu pažeisti taisyklių, baudos milžiniškos.

Nesklandumai ir nepavykę atvejai

Kas daryti, jei įmonė nedirba?

Būna taip, kad pasirašai sutartį, sumokėji avansą, o įmonės telefono nebeima. Tai siaubas. Tokiu atveju reikia kreiptis į policiją ir vartotojų teisių gynėjus. Todėl perkraustymo tendencijos į ir iš Vokietijos rinkoje verčia žmones dirbti tik su įmonėmis, kurios turi realų adresą ir atsiliepimus.

Ar dažnai gadami daiktus?

Retkarčiai. Pajudėjus grindims arba sienoms – tai įprasta. Bet sulaužyti stalą ar komodą – tai nusikaltimas mūsų akimis. Jei taip nutinka, mes atsilyginame. Žinoma, yra klientų, kurie bando „užsirūpinti“ – sako, kad buvo naujas, o jis senas, įdrėsktas. Čia jau jausmas ir vaizdo įrašai iš kameros padeda.

Ką daryti, jei vairuotojas užstringa?

Vokietijoje yra griežti taisyklės apie vairuotojų poilsį. Jei jis pavargęs, jis privalo sustoti. Negaliu jį versti važiuoti toliau, tai nelegalu. Kartais tai erzina klientus, bet saugumas svarbiau. Geriau palaukti valandą, nei gyventi su sąžeista sąžine (ir bauda).

Ar verta rūpintis dėžėmis patiems?

Taip, tai sutaupo pinigų ir laiko. Jei laukiate, kol vairuotojas išpakuos dėžes, tai gali praeiti visa diena. Mums patinka, kai viskas jau paruošta – užkeliame ir važiuojame. O jei reikia mums dėžuoti, tai už tai imamas mokestis už darbo valandas.

Kaip elgtis su nepageidaujamais daiktais?

Jei turi senas sofas, kurį nori išmesti, pasakyk iš karto. Mes juos galime nuvežti į šiukšlių sąvartyną Vokietijoje (ten už tai moka), bet tai kainuoja. Negali tiesiog palikti gatvėje, tai baudžiama.

Ar galima keisti vietą iškrovimo?

Jei sutartyje parašyta „Miunchenas“, o paskui nori, kad vežtų į „Štutgartą“, tai bus problema. Reikės perskaičiuoti kainą, nes tai visiškai kitas maršutas. Perkraustymo tendencijos į ir iš Vokietijos rinkoje yra tokios, kad maršrutų keitimas yra brangiausia klaida, kurią gali padaryti klientas.

Viskas apibendrinant, perkraustymo tendencijos į ir iš Vokietijos rinkos rodo, kad verslas nebekreipia dėmesio į mažus krovinius, o labiau į didelius, pilnus reisus. Jei ruošiatės judėti, nedelskite ir kreipkitės anksčiau, nes vairuotojų trūksta – tai yra didžiausia problema šiuo metu. Neklauskite kaimynų, kurie vežė prieš penkerius metus, situacija dabar visai kitokia. Tikiuosi, ši informacija padės išvengti nereikalingų nervų ir pinigų praradimo.