Perkraustymo sprendimų palyginimas į Vokietiją ir iš jos: praktinis vadovas

Sveiki, tiesiog šokčiu tiesiai į reikalą, nes jau dvidešimt metų važinėju šiuose maršrutuose ir matau viską. Vokietija – tai mums didžiausias partneris, bet ir didžiausias galvos skausmas, jei nežinai detaalių. Dažnai žmonės sako: „o, kadangi arti, tai turbūt pigu ir paprasta“. Ne visada taip yra, ypač kai kalbame apie didelius daiktų kiekius ar brangius baldus. Štai jums toks realus, be jokio cukraus, perkraustymo sprendimų palyginimas į Vokietiją ir iš jos, pagrįstas tuo, ką mačau gatvėse, o ne vadovėliuose. Sėskite patogiau, aiškinsiu, kaip išsirinkti geriausią variantą, kad nereikėtų gailestis pinigų.

Kaip tai su kainomis ir paieška iš tikrųjų atrodo?

Kiek vidutiniškai kainuoja perkraustymas į Vokietiją?

Čia nėra vieno atsakymo, nes viskas priklauso nuo to, kiek turite daiktų ir kur būtent Vokietijoje važiuojate. Jei tai tik keletas dėžių į Miuncheną, gali tekti mokėti nuo 300–400 eurų, o jei perkeliate visą butą su pianinu, skaičiai šokteli iki kelių tūkstančių. Vakarų Vokietija (Miunchenas, Frankfurtas) paprastai brangesnė nei rytinė (Berlynas, Dresdenas), ten degalai ir mokesčiai didesni. Reikėtų žiūrėti ne į valandinį tarifą, bet į galutinę sumą, kuri jau įtraukia kelionę į abi puses.

Ar verta rinktis pigiausią pasiūlymą?

Tikrai ne, jei jis atrodo per tai geras būti tiesa. Esu matęs situacijų, kai žmonės sutaupydavo porą šimtų eurų, o paskui vairuotojas reikalaudavo dar 500 „už kėlimą“ arba neva „už tiltų mokestį“. Pigūs pervežėjai dažnai nekaupia draudimo, neturi tvirtų diržų, o jų vairuotojai gali būti... na, pasakykime taip, labai nuovargę. Geriausia perkraustymo sprendimų palyginimas į Vokietiją ir iš jos rodo, kad vidurkis yra saugesnis už minimumą.

Kas daro įtaką galutinei kainai?

Pagrindiniai dalykai yra krovinio tūris (arba svoris), atstumas iki konkretaus adreso ir pats įkrovos procesas. Jei gyvenate 5 aukšte be lifto Vilniuje tai viena kaina, o jei name su liftu – kita. Dar vienas dalykas – prieigas. Kartais reikia gauti leidimą stovėti dideliam vilkonui prie namo Vokietijoje (Anliegerfrei), o tai taip pat gali kainuoti. Taip pat įsivaizduokite, jei reikia išardyti ir vėl surinkti baldus – tai papildomas darbas, kuris neįeina į standartinį kainyną.

Kodėl kainos skiriasi priklausomai nuo sezono?

Paprasčiausia logika – paklausa ir pasiūla. Vasarą, ypatingai rugpjūčio mėnesį, visi juda į Vokietiją, todėl sunku gauti laisvą mašiną. Tada kainos šokteli 15–20 proc. Žiemą, ypatingai sausio-vasario mėnesiais, galima susiderėti pigiau, nes vairuotojams reikia darbo. Tačiau verta atsiminti, kad žiemą keliaukti gali būti pavojinga dėl slidžių kelių, todėl kai kurios kompanijos įtraukia „žiemos priemonių“ mokestį.

Ar taip, kad kuo daugiau daiktų, tuo pigiau vienetas?

Priesaga „nuo“ čia veikia gana stipriai. Jei užpildote visą vilkoną (pilna apkrova), tada kaina už kubinį metrą ar spynę nukrinta žymiai žemiau. Tačiau jei turite tik pusę mašinos (dalinis krovinys), man tas perkraustymo sprendimų palyginimas į Vokietiją ir iš jos rodo, kad gali būti brangiau nei įprasta, nes kompanijai tenka surasti antrą klientą, kad padengtų kelionės išlaidas. Tenka laukti, kol surinks „kolegą“ kelyje.

Kaip elgtis su užstatu ar avansu?

Visada geriau padaryti nedidelį avansą (10–20 proc.), kad užtikrintumite datą, tačiau niekada nemokėkite 100 proc. iš anksto. Yra pasitaikę atvejų, kai pačios abejotinos firmos iš karto reikalavo pilnos sumos pavedimu, o paskui dingdavo. Gerbiami ir patikimi pervežėjai paprastai sutinka imti likutį grynaisiais arba kortele pristatymo metu, kai daiktai jau saugiai įvežti į butą.

Rūšių pasirinkimas ir logistika: ar viskas taip paprasta?

Ką geriau rinktis: dalinį krovinį ar pilną mašiną?

Jei jums štampuojami daiktai į naujus namus ir norite juos gauti greitai, imkite pilną mašiną (FTL). Ji važiuos tiesiai pas jus. Jei laiko nėra daug, dalinis krovinys (LTL) – tai taupymas, bet reikės kantrybės. Pavyzdžiui, vienas mano klientas laukė savo daiktų iš Berlyno savaitę, nes vairuotojas ratu važiavo po visą Lenkiją renkdamas krovinį. Taigi, jei skubate – mokėkite už pilną.

Ar reikia rinktis kempinginius vilkikus?

Nepatariu, nebent tikrai labai taupote pinigus ir perkeliate tik nebrangius daiktus. Kempinginiai (Hakaschlepper) turi mažiau vietos aukštyje ir labai menką pralaidą (net 3,5 t). Vokietijoje greičio matuokliai tikslūs, ir jei tu užpildysi tokią mašiną iki pat lubų, ratukai gali tiesiog atsitraukti. Stiprios, sunkiosios transporto priemonės (iki 7,5 t arba 40 t) yra saugesnės ir stabiliausios.

Kaip veikia pervežimas su „pavarde“ (keliamasis kėbulas)?

Tai gan populiarus būdas, kai pervežate tik dalį daiktų. Nukeliama mašina, pakraunama ir važiuojama toliau. Trūkumas tas, kad reikia, kad prie jūsų namo būtų vietos pastatyti technikai. Esu matęs, kaip centre Miunsteryje technika stovėjote valandą, kol vairuotojai ieškojo kažkurio adreso, o po to nepavyko privažiuoti, nes buvo per siaura gatvė. Tokiu atveju reikės papildomai mokėti už perkrovimą į mažesnę mašiną.

Ką daryti, jei nusipirkau baldus iš Vokietijos aukciono?

Čia dažnai būna kažkas panašaus į loteriją. Vieną kartą žmonės nupirko puikius „Möbel Kraft” baldus, viskas suėjo. Kita kartą – nupirko sofos, kurios net nebelėjo pro duris. Mano patirtis perkraustymo sprendimų palyginimas į Vokietiją ir iš jos srityje rodo, kad pirkdami iš aukcionų (pvz., eBay Kleinanzeigen arba surengtuose aukcionuose) tikrinkite išmatavimus du kartus. Patys medžiai gali būti pigiūs, o jų pervežimas brangesnis už pirkimą.

Ar galima pervežti savo automobilį kartu su baldais?

Taip, tai dažnas atvejis. Vairuotojas užkrauna daiktus, o tūkstantuką sukelia ant vilkiko galo. Tik svarbu, kad būtų tinkama tvirtinimo įranga (ne virvėmis, o metalinėmis juostomis). Prisimenu vieną atveją, kai vairuotojas pririšo automobilį virve ir jis sužalojo buferį posūkyje ties Varšuva. Vokietijoje už tai gali gauti didelį baudą, jei sustosins policija. Taip pat neverta kelti „sužavėtų“ automobilių, jei jie suteka tepalų.

Kiek laiko užtrunka tas visas procesas?

Standartiškai, jei važiuojate tiesioginiu reisu, tai 1–2 dienos priklausomai nuo adreso. Jei tai yra dalinis krovinys, gali užtrukti nuo 3 iki 7 dienų. Reikėtų atsižvelgti į tai, kad vairuotojai turi poilsio laikus, t.y. turi miegoti 9 valandas per parą (taisyklės griežtos). Taigi, jei jums skamba: „atvešime rytoj iš ryto“, tikriausiai meluojami, neb tai tikrai netoli Lietuvos sienos.

Daiktai, jų saugumas ir kas nutinka, kai kažkas sulūžta

Ar reikia drausti daiktus?

Be jokios abejonės. Ypatingai kai perkeliate brangius elektronikos daiktus ar meno kūrinius. Vokietijoje CMR draudimas yra standartas, bet jo sumos dažnai būna vos vos apie 1–2 eurų už kilogramą. Jei perkeliate 2000 kg vertės baldų, tai gautumėte tik 4000 eurų atlyginimo, kas ne visada užtenka. Patariu papildomai pasidairyti apie kasko draudimą arba padidinti atsakingumo sumą kontrakte.

Kaip reikia pakuoiti dėžutes?

Nenaudokite senų, suplyšusių rinkinių iš parduotuvės. Geriausia nusipirkti specialių perkraustymo dėžučių (dvigubos sienelės). Pats didžiausias klaidas padaroma tada, kai į dėžutę kraunate per daug sunkumų (pvz., knygas su indukais). Tada tiesiog iškrenta dėžės dugnas. Virvėmis nevirškite, tai pasenęs metodas – geriau plastikiniai diržai (wrap) dėžių mazgams sujungti. Tad perkraustymo sprendimų palyginimas į Vokietiją ir iš jos prasideda ne nuo vairuotojo, o nuo geros dėžutės.

Kas su pižamomis ir drabužiais?

Čia paprasta: užsisakykite specialias drabužių dėžes su lanku viršuje. Nereikės jų ištraukinėti ir išnešioti. Vienas mano klientas iš Vilniaus visus drabužius surinko į didelius maišus ir... paskui teko juos rankomis nešioti pro lietų į vilkoną. Nėra nieko šlykščiau už drabužius, kurie buvo neigi ant grindų, bet ant purvo įkyros aikštelės.

Ar vairuotojai padeda krauti?

Priklauso nuo to, ką užsisakėte. Standartiškai „vairuotojas“ tik vairuoja. O „vairuotojas su padėjėju“ arba „kruvis“ (du vyrai) jau padeda. Jei jums reikia nešti 100 kg pianiną antrą aukštą be lifto, vieno vairuotojo nepakaks. Būkite sąžiningi: jei lauksite, kad jis neš jūsų dėžes, tikrinkite ar tai įtraukta į kainą, kitaip gali būti nemalonus priekabiavimas paskutinę minutę.

Kas nutinka, jei sulūžta daiktas?

Pirmiausia – nufotografuokite žalą vietoje (ir išoręje, ir viduje) ir parašykite žalos protokolą (Schadensprotokoll). Negalima tiesiog pasakyti „vėliau parašysiu“, nes vairuotojas gali nuvažiuoti ir paskui reikš, kad taip iš viso nebuvo. Turiu omenyje, kad Vokietijos klientai labai tikslūs tokiais dalykais, mums taip pat reikia išmokti.

Ką daryti su labai smulkiomis detalėmis?

Viską surinkite į vieną dėžutę ir pažymėkite „smulkmenos“. Niekada neneškite atvirais rankais, nes pametęs vairuotojas gali tiesiog nepastebėti vieno varžto grindinės. Pavyzdžiui, kitiems išardyti baldai: įkiškite visus varžtus ir raktus į maišelį ir pritvirpinkite prie vieno Baldų elemento. Buvo atvejų, kai raktus mesdavo tiesiai į dėžę su šiukšlėmis.

Vokietijos specifika, muitinė ir „pavojai“

Ar reikia eiti per muitinę išvykstant iš Lietuvos?

Jeigu keliaujate į Vokietiją (ES valstybę) ir neperkeliate prekybinių kiekiais (t.y. ne verslui), oficialiai muitinės kontrolės neturi būti. Tačiau pasienio punktuose visada gali sustoti pasieniečiai ir paklausti, kas per daiktai. Jeigu atrodo, kad tai prekės (pavyzdžiui, 10 vienodų sovų), gali būti problemiška be PVM mokėjimo dokumentų. Bet įprastam perkraustymui (buitinės technikos, baldai) – nereikia.

Ką daryti, jei perkeliate verslą ar sandėlį?

Čia jau visai kita istorija. Tada reikia deklaruoti prekes, mokėti PVM (jei esate PVM mokėtojas) ir tureti visus EX1 arba kitaip vadinamus dokumentus. Esu matęs, kaip mažos baldų dirbtuvės mėgino išvežti į Vokietiją „kaip savo daiktus“, o jas sulaikė muitinė. Gaila, nes baudos didelės. Tad perkraustymo sprendimų palyginimas į Vokietiją ir iš jos verslo kontekste reikalauja buhalterio pagalbos.

Ar sunku vairuoti Vokietijoje?

Lietuviai vairuotojai jau pripratę, tačiau Vokietijos keliai greitesni, o draudžių vietų daugiau. Ypač reikia saugotis „U” turnų ir „vieno juostos“ ribotų vietų. Vairuotojai turi būti labai atidūs, nes Vokietijos policija tikrina ne tik greitį, bet ir krovinio prilaikymą. Jeigu vairuotojas užmigs ant rato (kas, deja, kartais būna), baudos astronominės.

Kur geriausiai nupirkti pakavimo medžiagas?

Vokietijoje, pavyzdžiui, Bauhaus arba Obi, kainos gali būti dvigubai aukštesnės nei čia, Lietuvoje. Jei gabenate daiktus iš Vokietijos, gali būti geriau nusipirkti dėžučių čia ir pasiimti su savimi (jei tik tada vietos). Arba tiesiog užsisakyti iš pervežėjo, kad jis atvežtų tuščias dėžes įsiimti.

Ar galiu su savimi vežti maistą ir gėrimus?

Taip, bet atidžiai. Jei perkeliate didelius kiekius alkoholio (virš 110 litrų pivo ar 90 litrų vyno), tai gali būti laikoma prekyba. Paprastas „knygininkas“ (butelis degtinės ir keletas dėžučių alaus pervežėjams) dažnai yra kaip būdas padėkojimo, tai ne draudžiama, jei ne viršijamas mokesčių nemokamo kiekio. Tik nedarykite to akivaizdžiai.

Kas dėl šiukšlių? Ar vairuotojas pasiima pakuotę?

Geriau ankstesniais laikais tiesiog mėtėme. Dabar vokietai labai griežti dėl aplinkos. Vairuotojai dažnai pasiims pakuotes (pleistrus, dėžes) tik jeigu jūs tai susitariate iš anksto. Kitu atveju, gali tekti patiems vežti į „Wertstoffhof“ (šiukšliadėžę). Įsivaizduokite, kaip nepatogu vairuotojui atvežti pilną mašiną ir tą patį plėvelių rąstą vežti atgal.

Specifiniai klausimai, apie kuriuos nieko nepasakys

Ar galima pervežti gyvūnus?

Taip, bet ne beveždamas jų pilname vilkone su baldais. Gyvūnai turi būti vežami atskirai, su keleivių transportu. Yra specialios kompanijos, kurios perveža šunis ir kates, įskaitant reikalingus dokumentus (čipas, pasas, skiepai). Niekada nesamones su šiais dalykais, nes Vokietijoje gyvūnų gerovės statymai yra labai griežti.

Ką daryti, jei nežinau tikslaus adreso dar?

Nedažnas, bet įmanomas dalykas. Galima nurodyti tarpinį adresą, pavyzdžiui, draugo namus ar sandėlį Vokietijoje. Reikėtų bent orientacinio adreso, kad vairuotojas galėtų suplanuoti maršrutą, jis nenori važiuoti važiuoti apskritai be galo. Geriau užsirašyti „Miestas, rajonas“ nei palikti tuščią vietą.

Ar vairuotojai kalba lietuviškai?

Dauguma kompanijų, kurios dirba Lietuvos rinkoje, turi lietuviškai kalbančius vairuotojus. Tačiau jei pasamysite vietinę Vokietijos firmą (pavyzdžiui, „Umzug Hamburg“), kalbos gali būti problemos. Tada mums reikės vokiškai arba angliškai kalbėti. Aš asmeniškai geriau mėgstu lietuvius, nes lengviau išsiaiškinti, kas yra kas.

Ar turiu pats stovėti prie mašinos visą įkrovą?

Nebūtinai visą laiką, bet pradžioje ir pabaigoje – būtina. Turite parodyti, kas yra koks, ir pasirašyti perdavimo aktą. Kai kurie klientai pasiduoda raktus ir sako: „viskas jūsų“. Tada vėliau ginčijasi, kad „šis staliukas buvo naujas, o dabar įbrėžtas“. Būkite vietoje, tai jūsų interesas.

Ką daryti, jei turiu daugiau daiktų nei numečiau?

Tai klasika. Viskodien sako: „o, tai dar ten turiu dvi dideles dėžutes garaže“. Vairuotojas atvyksta su 3,5 tonos mašina, o jūsų telpa 4 tonos. Tuomet reikia skubiai ieškoti papildomos mašinos (vytis), o tai brangu. Du kartus išmatuokite savo daiktus, prieš užsakydamas, iš tiesų.

Ar yra kažkokių nereceptinių vaistų apribojimų?

Jei perkeliate vaistus sau, reikia turėti receptą arba gydytojo pažymą, kad tai skirta jums. Nedarykite didelių vaistų atsargų, jei jums nereikia, tai gali atrodyti įtartai. Vokietijai šitie dalykai nėra juokingi, ten už tai gali baigtis teismas.

Ar reikia bijoti vagysčių?

Berniukai, tai realybė. Ypač jei statote mašiną prie nesaugotos aikštelės naktį. Vokietijoje taip pat yba vagių, kurie seka vilkonus. Gera žinia ta, kad Lietuvos vairuotojai dažniausiai miega mašinoje (jei yra gultas) arba saugiose stovėjimo aikštelėse su apsauga. Neklauskinėkite, kur jie miegos, tiesiog pasitikėkite, kad jie žino savo darbą.

Kaip elgtis su gėrimų buteliukais?

Jeigu turiu gero vyno ar degtinės, aš juos dažniausiai vežu su savimi automobiliu, o ne duodu vairuotojui. Nors gėrimai nėra draudžiami, o vibruojantis vilkonas kelyje gali subraižyti butelius, ar dar geriau – sulaužyti, o skysčiai nurytąs virš kito krovinio. Neapsimoka rizikuoti.

Ar galiu kreiptis į tarpininkus (brokerius)?

Taip, jie suranda mašinas. Tačiau atidžiai skaitykite sutartį, nes brokeris tik paiešką atlieka, o ne atsako už kokybę. Mano patirtis perkraustymo sprendimų palyginimas į Vokietiją ir iš jos rodo, kad labai dažnai brokeriai žada pigiausią kainą, o paskui užleidžia ją neįsivaizduojamai blogai firmai, kuri tiesiog neatsinauja padaryti darbą kokybiškai.

Kas nutinka, jei vairuotojas užstringa Vokietijoje?

Jis turi paskambinti pas jus arba dispečeriui. Jums nereikės jo gelbėti, nebūtinai, tačiau jeigu tai įvykia sekmadienį naktį, gali būti, kad reikės palaukti iki pirmadienio ryto. Stiprios kompanijos turi techninę pagalbą, kurios pasiekiamas 24/7. Pasitarkite dėl šito prieš tai, kad nereikėtų miegoti prie tuščios gatvės.

Ar galiu pervežti savo dviratį?

Taip, dviračiai dažnai pervežami pakrauti ant specialių stovų vilkono viduje arba užkabinti ant galinės dalies išorėje. Tik svarbu, kad būtų apsaugota nuo purvo, jeigu eina išorėje. Naudingiau nusiplauti dviratį prieš tai, negu vėliau valyti purvą iš jo su sargu.

Ką daryti, jei aš nemoku vokiškai?

Niekada nesigailėkite, kad nežinojot kalbos. Dauguma vairuotojų taip pat nemoka, arba kalba suprantamai. Svarbiausia surasti bendrą kalbą rankomis, o dokumentus užpildyti lietuviškai arba angliškai. Esu matęs, kaip sukalbėti vyrai su žodžiais „links“, „rechts“ (kairėn, dešinėn) ir viskas suveikė.

Ar verta pirkti draudimą vokietų kompanijoje?

Jei jums patikimesnė Vokietijos draudimo bendrovė, tai kodėl gi ne. Tačiau jeigu įvykus įvykiui teks ieškoti atsakomybės Lietuvoje, gali būti sudėtingiau. Lietuvoje dirbančios tarpininkų firmos paprastai turi draudimą, kuris galioja visoje Europoje, tai patogiau.

Ką daryti su senais daiktais, kuriuos noru išmesti?

Jei perkeliant iš Vokietijos atsiranda senų baldų, kurių nebereikia, pasidomėkite „Sperrmüll“ tvarka. Vokietijai šitas dalykas reglamentuotas – negali tiesiog numesti miške. Vairuotojas neveš šiukšlių į Lietuvą, tai per brangu degalams.

Ar galiu užsisakyti įkrovą iš „IKEA“?

Taip, tai labai populiaru. Pasiimate savo mašiną arba užsakinėjate pervežimą tiesiai iš parduotuvės sandėlio. Svarbiauia pasirūpinti, kad jums duotų visus dėžutes, o ne tik tą, kurią įdėjote į bagažinę. Vokietai darbą atlieka greitai, jeigu viskas suplanuota.

Kas daro šią sritį tokia stresinga?

Žmonės. Žmonės visada keičia planus paskutinę minutę. Vairuotojai – taip pat, jei jiems pasiūlo daugiau pinigų kelyje. Mano patirtis sako, kad geriausia – viską užrašyti ant popieriaus. Tada mažiau emocinių išsiveržimų kai kažkas nepavyksta.

Kažkaip taip... tai galbūt viskas pagrindiniai dalykai, kuriuos reikia žinoti. Gaila, kad nebegaliu papasakoti apie tą kartą, kai vienas vairuotojų išgėrė Berlyne ir pamiršo mašinos raktus, bet tai jau kita istorija.

Išvada

Na, tiek iš mano pusės. Tiesiog nepamirškite, kad perkraustymo sprendimų palyginimas į Vokietiją ir iš jos turi būti atliekamas su šaltą galva, o ne emocijomis. Neklauskite kaimyno, kuris sako, kad „jis pervežė už šimtą“, nes jis tikriausiai pervežė tik dvi dėžutes. Rinkitės patikimus žmones, žiūrėkite į sutartis ir tikrinkite dėžutes. Sėkmės kelyje ir tikimės, kad jūsų daiktai atvyks saugiai, o ne tada, kai jau gausite pirmąjį darbą ten.