Perkraustymo proceso eiga namų daiktams vežti į Vokietiją: Vadovas be kvailų klausimų

Įvadas

Gyvenimas užsienyje dažnai atrodo kaip graži nuotrauka iš socialinių tinklų, tačiau pats procesas – tai tikras siaubas, jei nepasiruoši teisingai. Esu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus ir matavau viską – nuo tų, kurie vežia tik vieną krepšį, iki tų, kurie bando susikrauti visą namą su senais sofais, kurie tikrai netilps į liftą Vokietijoje. Perkraustymo proceso eiga namų daiktams vežti į Vokietiją turi savo niuansus, kuriuos dažniausiai pamirštame arba tiesiog nenorime suvokti, kol vairuotojas nepaskambina ir nesako, kad negali užvažiuoti į kalną dėl sniego. Čia nekalbu apie tai, ką parašo teisininkai savo sutartyse, o apie tai, kaip vyksta realybėje – kas nutinka tada, kai pasibaigia popieriai, prasideda sunkus darbas ir emocijos.

Dokumentų chaosas ir parengimas: nuo ko pradėti

Kokie dokumentai iš tikrųjų reikalingi, kad nėr problemų sienoje?

Visada sakau klientams – popieriai daro daugiau triukšmo nei patys daiktai. Jei keliate į Vokietiją, tikrai reikės paso ar asmens klausimo kortelės, bet svarbiausia yra tų daiktų inventorius. Tai nėra paprastas sąrašas "stalas, kėdė", turi būti tiksliai parašyta, kas kas yra, geriausiai su apytikslė verte (nors dažnai ir to nereikia, jei tai nekomercinė siunta). Būtinai užpildykite T1L deklaraciją (arba L junginį, priklausomai nuo to, ka jums patinka vadinti), nes be jos sienos muitininkai gaišti laiką ir kelti nepageidaujamus klausimus. Taip pat, jei vežate transporto priemonę, paruoškite jos techninę pasą. Pasidariusi bėda, kai klientai sukrėsta tik vairuotojo teises, o automobilis lieka Lietuvoje su niekuo.

Ar turiu versti inventoriaus sąrašą į vokiečių kalbą?

Absoliučiai taip. Nereikia tų didelių notarinių vertimų, kurie kainuoja kaip nulis naktį, pakanka paprasto, suprantamo teksto. Muitininkai Vokietijoje, ypač mažesniuose punkteliuose, gali nežinoti, kas tos "kamos" ar "grobžiai". Vieną kartą turėjome situaciją, kai vairuotojas nešė maišus su miltais, o muitininkas galvojo, kad tai cheminis miltelis ir pradėjo pykti. Nuo to laiko visada verčiame maistą ir buities reikmenis. Paprastas Google vertimas užtenka, bet reikia patikrinti, kad neatsitiktų kvailų juokų. Versti verta dėl to, kad perkraustymo procesas į Vokietiją turi būti sklandus, o ne kabėti kelias valandas dėl neatpažįstamų žodžių.

Ką daryti, jei neturiu originalių pirkimų čekių iš technikos?

Niekas nebeprašo tų čekių, jei daiktai atrodo naudoti. Vokietijos muitinė dažniausiai domisi, ar tu neveži prekių prekybai. Jei turiš penkerius metus seną televizorių, nereikia įrodinėti, kad jį nusipirkai Vilniaus "Emporiuose". Jei daiktai visiškai nauji, su etiketėmis, tada gali būti problemų – gali tekti mokėti PVM arba muitą, nors ir kilę iš ES. Bet jei tai tikrais namų daiktai, parašyk paprastą pareiškimą, kad tai asmeninis turtas, naudojamas, ir viskas bus gerai. Geriau neturėti tų čekių, nei juos dingstyti visą kelionę.

Ar reikia notaro patvirtinimo ar tai grobis brokeriams?

Notarą reikia tik tada, jei turi specifines situacijas, pavyzdžiui, jei perveža turtą, kuris neregistruotas tavo vardu, arba jei yra paveldėjimo klausimų. 99 proc. atvejų brokeriai mums čia tik padidina sąskaitas, o darbo tiek pat. Esu matęs, kaip klientai sumoka šimtus eurų už "dokumentų tvarkymą", o pasirodo, tiesiog reikėjo užpildyti vieną formą internete. Patartina pasitarti su pervežėjais – dažniausiai mes žinome, kurioje muitinėje yra geri žmonės ir ką reikia padaryti, kad nereikėtų mokėti tarpininkams.

Kas daro su automobiliais, kai juos veža su kitais daiktais?

Automobilis turi būti iš anksto paskelbtas T1L dokumente kaip atskiras kūnas. Negalima tiesiog užvežti mašinos su pilnu bagažine ir sakyti " tai mano daiktai". Vairuotojas turi turėti raktus, kad galėtų parodyti mašiną muitininkui jei reikalauja. Kartais tenka iškrauti puse sunkvežimio, kad ištraukti tą automobilį patikrinimui. Tai labai erzina, bet vokiškas tvarkos jausmas reikalauja savo. Vieną kartą užstrigome dėl to, kad raktai buvo palikti kitoje mašinoje, kuria važiavo šeima atskirai. Nenusiminkite – pasirūpinkite raktų kopijomis vairuotojui.

Pinigai ir kainos: ką tikrai reikia žinoti

Kiek vidutiniškai kainuoja vienas kubinis metras pervežimo?

Žmonės visada klausia kainos, tačiau ji svyruoja kaip vėjas lauke. Vidutiniškai galima sakyti, kad kainuoja nuo 120 iki 200 eurų už kubą, priklausomai nuo to, kur į Vokietiją važiuojame – į Miuncheną arba į pakraščio kaimelę netoli Lenkijos sienos. Degus kurojas brangsta, todėl ir kainos šoktuoja. Taip pat, jei reikia paimti daiktus iš 4-o aukšto be lifto, tai papildomai kainuos, nes ne kiekvienas vairuotojas norės nešti tuos kanapes pusę dienos. Būtinai pasiklauskite apie "keltuvus" (kėlimus), nes tai dažnai būna didžiausia staigmena galutinėje sąskaitoje.

Kodėl kaina pasikeičia, kai jau sužinojote, kiek daiktų aš turiu?

Nes dažnai klientai save apgaudžia. Tu sakai "aš turiu mažai daiktų, tik dvi lovas ir spintą", o tada atvykstame ir matome, kad dar yra pilnas rūsys, dviratis, keturios didelės dėžės su knygomis (kurios sveria kaip švinas) ir dar žiemos reikmenys. Perkraustymo proceso eiga namų daiktams vežti į Vokietiją visada paremta apytiksliais skaičiais, o mums reikia tikslumo. Jei pasikeičia tūris, keičiasi ir kaina, nes tenka imti didesnį sunkvežimį arba antrąją mašiną. Geriau nuoširdžiai nufotografuoti viską ir nusiųst mums, nei slėpti.

Ar galima mokėti grynaisiais pinigais atvykus vietovėje?

Atidžiau. Vokietijoje vis dažniau stebimi didelių grynųjų pinigų apyvartos kontrolės, o mūsų vairuotojai neveža su savimi seifų. Be to, mums reikia sumokėti degalams ir keliams prieš tai. Dauguma įmonių dabar laikosi taisyklės, kad reikia sąskaitos faktūros pervesti iki darbų pradžios, o ne skambinti vairuotojui su kišenėmis pilnomis eurų. Yra išimčių, ką galima susitarti dėl įmokos vietovėje, bet tai dažniau liaudiškas metodas, kuris su didesnėmis firmomis nepraeis.

Ką daryti, jei man nepatiko galutinė kaina, kai jau atvažiavo?

Tada situacija tampa įtampa. Jei kaina pasikeitė be jokios priežasties (tarkim, papildomai užpakavo už "nuotaiką"), tu gali kreiptis į vadovybę. Bet jei priežastis reali – pavyzdžiui, tavo dviratis neįeina į liftą ir reikia kelti per langą per 5 aukštus – tai turi tiesiog susitaikyti ir mokėti. Vieną kartą klientas atsisakė mokėti už kėlimą kranu ir nešėsi dulkių siurblius į penktą aukštą rankomis tris valandas. Vairuotojas tiesiog gėrė kavą ir žiūrėjo. Taip, tai nepatogu, bet sąžiningiau.

Ar draudimas apima viską, kas nutinka kelyje?

Standartinis draudimas apima tik tą atvejį, jei mūsų kaltė susidaužo daiktai. Jei tu pats blogai užpakavai savo puslapių rinkinį ir jis atsidūrė laužytas, tai ne mūsų problemų sritis. Taip pat, draudimas nedengo brangių brangakmenių ar pinigų, jei juos palikai dėžėje ir neparasėi. Rekomenduoju visada pasidaryti nuotraukas prieš pakrovimą, ypač tais atvejais, kai vežami seni antikvariniai baldai, kurie ir taip buvo sulūžę ant vienos kojų. Draudimo taisyklės yra ilgos ir nuobodos, bet verta jas perskaityti.

Ar yra kažkokių paslėptų mokesčių Vokietijoje?

Svarbiausia yra ta "Ummeldung" registracija, bet tai ne mūsų reikalas. Kalbu apie pervežimą. Kartais gali tekti mokėti už miesto važiavimą, jei sunkvežimis negali važiuoti tam tikromis gatvėmis (Environmental zone – "Umweltzone"). Jei mūsų mašina netinka į miestą dėl dyzelio emisijų, reikės samdyti mažesnį sunkvežimį "paskutiniam myliui" pervežimui. Tai papildomas kaštas, apie kurį dažnai nesenam. Berlyno centras, pavyzdžiui, yra tikras košmaras seniems sunkvežimiams.

Kelionės rūpesčiai: kas nutinka kelyje

Kiek laiko užtrunka kelionė į Vokietiją?

Įprastai į vakarinę Vokietiją važiuojame vieną-dvi dienas, priklausomai nuo to, kiek laiko užtrunka iškrovimas prieš tai. Jei reikia apvažiuoti keletą klientų, tai gali užtrukti ir tris dienas. Negalima tikėtis, kad iš ryto išvyks iš Kauno ir vakare jau geria alų Štutgarte. Vairuotojams reikia poilsio, o keliai Vokietijoje, ypač prieš miestus, yra perkrauti. Geriau plane turėti atsarginę dieną, kad nektumėtum stovėti su dėžėmis gatvėje ir laukti, kol vairuotojas pailsės.

Kas nutinka, jei lengvasis automobilis sugenda kelyje?

Tokiu atveju mes turime techninę pagalbą, kuri yra įtraukta į kainą (irgi verta pasitikrinti!). Vokietijoje autoklubai "geltonieji angelai" atvyksta greitai. Blogiau, kai sugenda patį sunkvežimį. Tada gali užstringti visa perkraustymo proceso eiga namų daiktams vežti į Vokietiją kelias dienas. Kartais tenka perkrauti daiktus į kitą sunkvežimį, o tai brangu ir lėta. Esu matęs, kaip dėl padangos plyšio visi daiktai stovėjo po atviru dangumi prieš A6 magistralę ir lyjo. Laimė, dėžės buvo gerai užklijuotos.

Ar vairuotojai gali padėti susirasti vietą iškrovimui Vokietijoje?

Dauguma vairuotojų yra vietiniai arba važinėja tas maršrutus jau dešimtmetį, taigi jie geriau žino, kur sustoti, nei "Google Maps". Jie žino, kur yra didelios parkavimo aikštelės prie daugiabučių, kur galima laisvai užvažiuoti. Tačiau jei gyvenate sename name pernelyg siaurame gatvėlėje, tinkle vairuotojas nieko nepadarys – jis tiesiog pasakys, kad čia neįmanoma užvažiuoti. Tuomet reikės organizuoti pervežimą mažesne transporto priemone nuo pagrindinio sunkvežimio.

Kaip elgtis su drabužiais – reikia juos dėti į dėžes?

Galima dėti į dėžes, galite naudoti specialias dėžes su kablys (vadinamus "wardrobe boxes"). Tai patogu, nes nebus susirinkę. Jei paliksite drabužius ant kabyklų, tiesiog uždengsite plastikiniu dangčiu – taip pat gerai, bet daiktai užima daugiau vietos. Verta pasvarstyti, ar jums verta vežti tą visą seną striukę, kurią nesiunčiate jau penkerius metus. Vokietijoje oras gali būti gana drėgnas žiemą, tad reikia, kad drabužiai būtų sausuose maišuose, o ne paprastuose, kurie plyšta.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju sunkvežimiu?

Techniškai galima, jei yra vietos (bunda svetainės), bet dauguma įmonių to nedėl draudimo priežasčių. O jei vairuotojas yra privatus vežėjas, gali susitarti. Tačiau turi žinoti, kad tai nėra prabangus viešbutis. Tai sunkvežimio kabina, vibracija ir triukšmas. Kartais klientams, ypaš moterims, būna nepatogu važiuoti su nepažįstamu vyru 1000 km. Geriau susitikti ties vietovės. Bet jei esate be pinigų ir skubiate, tai klausykite, gal kažką išsiderėsite.

Ar saugu vežti brangius daiktus, pavyzdžiui, paveikslus ar paveikslėlius?

Paveikslus reikia ypatingai supakuoti – į plokščias dėžes, su stiklo vata arba putplasčiu. Niekada negalima juos gulėti ant dugno. Vieną kartą paveikslas, vertas tūkstančius, buvo padėtas virš krosnies (kuri buvo atkabinama) ir nukrito posūkyje prieš Marijembergę. Tai buvo liūdna. Profesionalūs pervežėjai žino, kaip tai daryti, tad jei turite ką nors tokio – pasakykite iš anksto. Mes įdedame "Kruopščiai" lipdukus ant tokių dėžių.

Kas dėl maisto prekių, ar galima juos vežti?

Maisto produktų negalima vežti daug, ypač mėsos ir pieno produktų, jei nėra originalios pakuotės su etiketėmis. Muitinė labai griežtai žiūri į kiaulieną ir paukštieną iš ne ES šalių, bet mes esame ES, tai problema mažesnė. Vis dėlto, jei turi kibinų iš Marijampolės sukeptus namie, gali tekti juos suvalgyti pasienyje. Geriau neužkrauti pusę sunkvežimio duonos ir bulvių, nes Vokietijoje maistas ne toks brangus, kad verta rizikuoti.

Atvykimas ir galutinis iškrovimas: kas laukia vietovėje

Kaip vyksta iškrovimas, jei nėra lifto?

Tada prasideda fizinis darbas. Vairuotojai ne ledo šaukščiai, jie gali nešti dėžes, tačiau jei turiš pianiną be lifto penktame aukšte, mes iš anksto turime numatyti keltuvas. Kartais Vokietijoje lifto tūris yra labai mažas, netilps standartinė sofa. Tada reikia nešti per laiptus arba kelti per balkoną. Žinau, skamba baisiai, bet tai kasdienybė. Būtinai pasakykite apie lifto matmenis iš anksto, mums reikia žinoti, ar sofos kojos atsilenks į šonus.

Ar vairuotojas surenka baldus, kai juos iškrauna?

Taip, tai įeina į standartinę paslaugą. Iškraunamas, nuleidžiamas, surenkamas į vietą. Jei tu nori, kad jis dar ir pastatytų lentynas ant sienų – tai papildomai. Vairuotojai dažniausiai turi su savim pagrindinius įrankius (aktį ir atsuktuvą), bet jie ne meistrai baldų. Vieną kartą klientas pageidavo, kad mes surinktume labai seną, sudėtingą IKEA spintą, kurios instrukcijos nebuvo. Mes surenkome, bet vienos durys atidarydavosi tik su kiauru smūgiu. Nesiskųskite.

Ką daryti su pakuojimo medžiagomis po iškrovimo?

Dauguma įmonių pasiima savo dėžes ir krepšius atgal, tuo pačiu sunkvežimiu, jei joms tinka vietos. Jei užsakėte "vip" pakavimą su medinėmis dėžėmis, jas mes paliekame jums – jums teks jas susmulkyti arba išmesti. Vokietijoje šiukšlių ivežimas yra brangus (Gelber Sack taisyklės), taigi patartina nekaupkite šiukšlių. Pasikalbėkite su vairuotoju – gali nunešti dėžes į artimiausią "Recyclinghof" už mažą mokestį.

Ką daryti, jei randu sulūžusį daiktą po iškrovimo?

Jei tai pastebi tuoj pat, sustabdykite vairuotoją ir pafotografuok. Jei dėžė atrodo išoriškai gerai, o viduje tai susprogęs porcelianas, reikia pranešti per 24 valandas. Mes užpildome "Protokolo" (pažeidimo aktą). Tačiau, jei tu pats užpakavai tuos taures ir neįdėjai putplasčio tarp jų, mes neatsakome. Esu matęs, kaip viena klientė dėžėje suleido vyno butelį be jokios apsaugos. naturally, jis susprogo ir užtvindė visus drabužius. Ne mūsų kaltė.

Ar galima užsisakyti sandėliavimą Vokietijoje prieš įsikraunant į butą?

Žinoma, dažnai atsitinka, kad paskutinis nuomininkas dar neišsikraustė o tavo sutartis jau galioja. Tada galime nuvežti daiktus į mūsų partnerio sandėlį Vokietijoje, laikyti juos ten savaitę-dvi ir tik tada vežti į butą. Tai kainuoja, bet pigiau nei prarasti butą arba miegoti automobilyje. Perkraustymo procesas į Vokietiją be šios galimybės būtų kur kas daugiau streso, ypač didžiuosiuose miestuose kaip Frankfurtas ar Hamburgas, kur tarpai tarp išsikraustymo ir įsikraustymo gali trukti mėnesį.

Ar reikia duoti arbatpinigių vairuotojams?

Vokietijoje tai nėra tokia tradicija kaip JAV, bet jei vairuotojas padarė štai tiek daug – nešė dėžes šeštą aukštą be lifto, surinko sudėtingą spintą ir buvo malonus – 20-50 eurų arba keletas padėkų gerų kavos bus labai įvertinta. Jie žmonės, dirba sunkų darbą, o ne robotai. Nors ir yra tokių (noriu pasakyti, kad dalis vairuotojų būna... na, keistoki), bet geri darbuotojai visada vertinami. Paskaitykite akįms – jei jis pavargęs bet dar šypsosi, duokite.

Kas nutinka su nebeliekamais daiktais, kuriuos nusprendžiu palikti?

Geriau jų neišvežti iš Lietuvos, jei tikrai juos nereikia. Bet jei jau atvežėt ir supratot, kad senas kompiuteris jums nereikalingas, mes galime jį nuvežti į elektros atliekų surinkimo vietą (dažniausiai nemokamai arba už labai mažą mokestį). Nebenaudojamus baldus geriau palikti Vokietijoje ("Sperrmüll" išvežimas) nei vežti atgal, degalams iššvaistyti.

Išvada

Visas šis procesas atrodo sudėtingas tik tol, kol nežinai detalių. Pagrindinis dalykas – nebijoti klausti ir nebandyti apgaudinėti pervežėjo dėl daiktų kiekio. Esu matęs tūkstančius sėkmingų perkraustymo procesų namų daiktams vežti į Vokietiją, ir visi jie sekėsi todėl, kad klientai buvo sąžiningi ir pasiruošę. Niekas nenori jūsų apgauti, visiems tiesiog norima, kad darbas būtų atliktas greitai ir saugiai. Pasiruoškite dokumentus, susitarkite dėl vietos iškrovimui ir tiesiog atsipalaiduokite – o likusią pavargęs vairuotojas padarys pats. Sėkmės naujuosiuose namuose olandijoje... t.y., Vokietijoje (nagiai persigalvojau, ten vokiškai kalbama).