Perkraustymo procesas Vokietijoje su klientų atsiliepimais: kas tikrai vyksta užkulisiuose

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimt metų, ir galiu pasakyti viena – teorija visada skiriasi nuo realybės, ypač kalbant apie Vokietiją. Daugelis mano, kad tai tikrai paprasta: užsako, atvažiuoja, pakrauna ir išveža. Bet realus perkraustymo procesas Vokietijoje su klientų atsiliepimais dažnai atrodo kaip siaubo filmas, kurio scenarijaus rašytojas nė nebuvo numatęs. Vokiečiai yra disciplinuoti, bet kai kyla nesklandumų su dėžėmis, arba kai vairuotojas nežino kelių, viskas suka aplamai. Štai kodėl reikia žinoti, į ką įsileidžiate, prieš pasirašant sutartis, ir kodėl ne visi „penkių žvaigždučių“ įvertinimai yra tokie, atrodo, tikri.

Kainos, laikas ir kodėl visada vėluojame (ar ne)

Ar tikrai kainos, kurias matote internete, yra galutinės?

Tikrai ne, turiu pasakyti tiesiai. Dažnai klientai pamato vieną skaičių, o paskui gauna sąskaitą, kuri padvigubėjusi. Perkraustymo procesas Vokietijoje su klientų atsiliepimais dažnai kankinasi būtent dėl to, kad niekas nepaaiškina apie papildomus mokesčius už liftus arba važiavimą pėsčiomis. Kartais įmonės tai daro tyčia, kad pritrauktų žmones, o kartais tiesiog painioja dešimtainis trupmenas. Viskas priklauso nuo to, ar tikrai tiksliai nurodėte, kiek daiktų turite. Jei pasakote „keletas dėžių“, o mums tenka vežti tris šimtus, tai ne mūsų kaltė, kad kaina auga.

Kiek laiko užtrunka nukrauti viską iš buto Vokietijoje?

Nesakyčiau, kad tai greitas procesas. Priklausomai nuo to, ar tai senas namas Miunchene, ar naujas daugiabutis Berlyne, laikas gali skirtis nuo trijų valandų iki dviejų dienų. Vieną kartą teko krauti pianiną į ketvirtą aukštą be lifto, tai užtrukome beveik visą dieną. Klientai, kurie rašo teigiamus perkraustymo procesą Vokietijoje su klientų atsiliepimais, dažnai mini, kad buvo pasiruošę – t.y., viskas buvo išpakuota ir paruošta. Jei dar reikia išpakuoti jūsų drabužius iš spintos, tai užtruks amžinai.

Ar galima susiderėti dėl kainos vietos?

Galima, bet ne visada. Vokiečiai mėgsta tvarką, todėl didelės firmos dažniausiai turi fiksuotas kainas, su kuriomis nešokti. O smulkios, lietuviškos įmonės (kaip mano) dažnai gali padaryti nuolaidą, jei atvažiuojate ne populiariausiu metu. Tiesą sakant, perkraustymo procesas Vokietijoje su klientų atsiliepimais rodo, kad derėjimasis dažnai padeda išvengti nepageidaujamų priekaištų vėliau. Bet nereikia peršoka per galą, nes gerai žinome, kiek kuras kainuoja.

Kodėl kai kurios firmos užima už valandą, o kitos už darbą?

Tai senas ginčas. Už valandą mokėti rizikinga, jei darbuotojai lėti, o už darbą – jei jie nuskuba ir viską sudaužo. Aš asmeniškai labiau vertinu už darbą, bet tada sutartyje turi būti tiksliai parašyta, kas įeina į tą darbą. Yra buvę atvejų, kai klientai skundžiasi, kad perkraustymas truko per ilgai, bet patys neleido nieko padaryti. Taigi, perkraustymo procesas Vokietijoje su klientų atsiliepimais labai priklauso nuo to, ar sutartyje fiksuota kaina, ar tik valandinis tarifas.

Ar reikia mokėti už konsultaciją arba apžiūrą?

Daugelis neduoda, bet aš visada patariu. Jei turite brangų meno kūrinių ar labai didelių baldų, bevažiuoti į apžiūrą būtina. Nenoriu skambinti paskui ir sakyti, kad netelpa į liftą. Vienas klientas manęs neleido apžiūrėti, o paskui teko išardyti sofą per langą. Tai buvo šou. Tiesiog, kai skaitote apie perkraustymo procesą Vokietijoje su klientų atsiliepimais, dažnai matote, kad blogiausios patirtys kyla iš to, kad niekas nepažiūrėjo iš anksto.

Ar kas nors kontroliuoja tas kainas iš tikrųjų?

Vokietijoje yra griežtos taisyklės, bet rinka laisva. Jei įmonė uždirba per daug, ji tiesiog padidina kainas. Yra asociacijų, kurios gali padėti ginčuose, bet jos dažniausiai padeda tik dideliems klientams. Maži žmonės likę likimo valia. Taigi, skaitykite sutartis labai atidžiai, nes ten pasislėpę daug „drakonų“.

Ką daryti, jei atvyksta vėluojantys vairuotojai?

Tiesiog laukti arba reikalauoti nuolaidos. Vieniems tai nerūpi, kiti pradeda šaukti. Aš dažniausiai sako, kad kelyje buvo spūstys, kas Vokietijoje yra įprasta dalykas. Autobahnai visada statomi, tai ne mano kaltė, kad užstrigome ties Kelnu. Geriausia turėti vairuotojo telefoną ir rašyti jam tiesiogiai.

Vokietijos biurokratija ir specifiniai reikalavimai

Ar reikia leidimo stovėti prie namo su sunkvežimiu?

Žinoma, tai būtina. Vokietijoje kaimynai myli skųstis policijai. Vieną kartą neteisingai pastojome HAMBURGE (nors tiksliau tai buvo priemiestis), ir po penkių minučių jau buvo pareigūnai. Perkraustymo procesas Vokietijoje su klientų atsiliepimais dažnai minima ta problema – baudos už neteisingą stovėjimą gali būti didelės. Geriau niekada nerizikuoti ir iš anksto užsisakyti vietą (parken erlaubnis).

Kaip elgtis su „Wohnungsübergabeprotokoll“ (buto perdavimo aktu)?

Tai svarbiausias dokumentas. Jei ten parašysite, kad viskas tvarkinga, o paskui rastumėte įbrėžimą, pinigų atgauti nebusė. Vokietijos šeimininkai yra labai atidūs. Prisimenu vieną atveją, kai klientas nepastebėjo drėgmės po vonios kabinu, ir jam teko mokėti tūkstančius eurų remontui. Todėl perkraustymo procesas Vokietijoje su klientų atsiliepimais turi būti susietas su labai tikslia buto apžiūra prieš išsikraunant.

Ar galima veži daiktus sekmadienį?

Vokietijoje galima, bet tik su specialiais leidimais ir už papildomą mokestį. Vokietai ramybę myli, o jei pradėsite gaudyti dėžes sekmadienį ryte, gausite skundą. Geriau planuoti šeštadienį arba darbo dienomis. Nors dabar, atrodo, taisyklės šiek tiek pasikeitė (arba ne? manau, kad vis dar griežtos), bet geriau neklausinėti kaimynų, o tikrinti vietinę savivaldybę.

Kas dėl „Einwohnermeldeamt“ registracijos?

Tai ne mūsų darbas, bet klientai visada klausia. Jums reikia užsiregistruoti gyventojas per dvi savaites. Pervežėjai su tuo nepadeda, nebent tik parveža dėžę su dokumentais. Vienas klientas laukė mėnesį ir gavo baudą, tai buvo liūdna. Taigi, perkraustymo procesas Vokietijoje su klientų atsiliepimais nėra susijęs tik su fiziniais daiktais, bet ir su jūsų galva.

Ar reikia specialių dėžių knygoms?

Gal reikia, gal ne. Vokiečiai dažnai perka tas pačias standartines dėžes. Bet aš mačiau, kad žmonės, kurie neperka dėžių, o naudoja senas „Lidl“ kibirus, dažniau susiduria su sugriuvusiais daiktais. Knygos yra sunkios. Jei įkelsite per daug knygų į silpną dėžę, ji sprogs. Tai paprasta fizika.

Kas nutinka, jei sugadiname kaimyno turimą daiktą?

Tai košmara. Jei neįdėmėte į sutartį, kas yra kieno, o mes nešame per laiptinę ir užkliūname už kaimyno dviračio... tada kaltė mūsų. Bet jei kaimynas paliko dviratį ten, kur neturėtų būti, tai jau jo reikalas. Teismuose Vokietijoje tai trunka metimis. Geriau tiesiog apdrausti daiktus.

Ar turi būti vokiškai kalbantis vadybininkas?

Pagal mane, taip. Nors dauguma kalba angliškai, bet seni namų savininkai arba „Hausmeister“ gali mokėti tik vokiškai. Jei vairuotojas mums negalės susitarti su sargu, neįlipsite į kiemą. Perkraustymo procesas Vokietijoje su klientų atsiliepimais rodo, kalbos barjeras dažnai sukuria nereikalingą įtampą.

Ką daryti su šiukšlėmis (Müll)?

Vokietijoje šiukšlių sistema yra chaosas. Negalima tiesiog mesti visko į vieną krepšį. Yra geltoni, mėlyni, pilki krepšiai. Jei užpildysite neteisingai, gausite baudą, o šiukšles atmes. Kartais teka vežti šiukšles į Lietuvą (juokauju, bet kai kas taip daro). Geriau paklausti kaimyno, kur išmesti stiklą.

Dėžės, baldai ir kaip tai viską išsilaiko

Ar jūsų įmonė pakuoda dėžes už mane?

Žinoma, tai mūsų darbas. Bet už tai reikia mokėti. Kai kurie klientai nori, kad mes viską padarytume, o patys sėdi gerti kavą. Tai puiku, jei turite biudžetą. Jei ne, reikia susirūpinti pakavimu patys. Naudoti senas laikraščius – geras dalykas, nors dabar juos sunku gauti. Perkraustymo procesas Vokietijoje su klientų atsiliepimais dažniausiai įvertinamas teigiamai, kai įmonė atveža savo, naujas dėžes.

Ar saugu vežti kompiuterius ir elektroniką?

Asmeniškai aš visada sakau – vežkite patys. Net jei mes įpakuosime į burbulus, vibracija kelyje gali sugadinti kietąjį diską. Yra buvę atvejų, kai serveriai nukrito po 1000 kilometrų. Geriau įsidėkite į savo mašiną ir saugokite. Elektronika yra jautria, o kelyje Vokietijoje būna daug duobių (nepaisant to, kad keliai geri, bet vietomis...).

Kaip išvežti sofą, kuris neįeina į liftą?

Tai klasika. Turime įrankių, išardyti, nupjauti kojas (jei leidžiama), arba užkelti per langą. Kartais tenka iškviesti keltuvą. Kainuoja brangiai. Vieną kartą teko pernešti sofos dalis per visą miestą, nes negavome leidimo pastatyti keltuvo. Klientai buvo nepatenkinti, bet kas daryti? Fizikos dėsniai niekas nepanaikins.

Ar reikia išardyti lovas?

Būtinai. Nė viena lova neįeina pro duris nesurinkta. Mes tai darame nemokamai (arba už nedidelį mokestį, priklauso nuo sudėtingumo). Bet varžtus ir reikmenis reikia sudėti į maišelį, kad neprarastume. Paskui surinkimas vėl užtrunka. Niekada nežinai, kur tas vienas varžtas nukrypo.

Ar galima vežti maistą ir vyną?

Vyną – taip, bet atsargiai. Jei tai brangūs vynai, juos reikia padėti į specialią dėžę, kad nesudužtų. Maistą – tik jei tai džiovinti gaminiai. Šaldytuve maistas iškirs po trijų valandų vasarą. Vienas klientas norėjo vežti atidarytus marinatus... tai buvo bloga idėja. Kelyje atsidarė ir viskas smirdėjo.

Kaip užtikrinti, kad dėžės nesušlapo?

Nenaudokite vandens užpildytų akvariumų (juokauju). Bet rimtai, jei liuja, mes greitai įkeliame. Vokietijoje oras keistas. Gali būti saulėta, o po to pūt audra. Uždaras sunkvežimis saugo, bet jei kraunate lauke, reikia turėti pleistrus. Perkraustymo procesas Vokietijoje su klientų atsiliepimais dažnai minima drėgmė, kai dėžės stovi kieme.

Ar reikia pažymėti kiekvieną dėžę?

Būtina. Jei parašysite „ virtuvė “, tai mes žinome, kur dėti. Jei nieko neparašysite, mes viską įmesime į vieną krūvą, o paskui jūs ieškosite sau šaukšto savo miegamajame. Sistema su numeriais daro gyvenimą lengvesnį. Naudokite lipdukus.

Kas dėl augalų?

Augalai jautrūs šalčiui ir karščiui. Žiema negalima vežti, jei nėra šildomas konteineris. Vasarą jie gali išdegti. Vokietijai muitinė turi griežtas taisykles dėl vabzdžių dirvožemyje. Geriau pasilikti senus, o nusipirkti naujus, kad nebūtų problemų sienoje. Nors aš asmeniškai vežčiau savo kaktusą, jei būčiau prisirišęs.

Problemos, nesklandumai ir kas rašo atsiliepimus

Kodėl klientai rašo blogus atsiliepimus?

Dažniausiai dėl vėlavimo arba sudaužytos vazos. Kartais dėl to, kad vairuotojas buvo nepolitikus. Aš mačiau, kaip vienas vairuotojas užsisuko su klientu dėl to, kur pastatyti dėžę. Tai paprasta, bet žmonės jautrūs. Perkraustymo procesas Vokietijoje su klientų atsiliepimais atspindi tai, kad emocijos daugiau nei faktai. Vienas smulkus dalykas gali sugadinti visą įvaizdį.

Ar visi teigiami atsiliepimai yra tikri?

Deja, ne. Yra firmų, kurios perka atsiliepimus arba juos rašo savo šeimos nariai. Kaip suprasti, kad atsiliepimas tikras? Jei jame yra smulkmenų, pvz., „vairuotojas Tomas padėjo surinkt spintą, nors jam buvo pavargęs“. Tokios detalės negali būti sugalvotos. O jei tiesiog „puiku“ – įtartina.

Kas daryti, jei dingo daiktas?

Vadinasi, pavogė arba pamiršome. Pavogti retai, nes mes tikriname. O pamiršti... gali būti, kad dėžė nukrito po kito krovinio. Turime draudimą, bet reikia įrodymų. Jei neparašėte, kad turite televizorių, mes negalime sumokėti. Taigi, inventorius sudarykite iš anksto. Perkraustymo procesas Vokietijoje su klientų atsiliepimais dažnai baigiasi teismu dėl dingusių brangių daiktų.

Ar galima pasitikėti „mėsėmis“ (nežinomomis firmomis)?

Nesužinotum, kas jie yra. Vieną kartą matėme, kaip keletas vaikinų su „VW Transporter“ važiavo ir siūlė krauti už pusę kainos. Jie nedraudė daiktų, nesunkvežimis buvo pasiskolintas. Vėliau jie sudaužė kliento baldą ir išvažiavo. Pasilikite su profesionalais, net jei brangiau. Saugumas kainuoja.

Kodėl kai kurie vairuotojai būna piktadariai?

Nedėvėkite visų vienu šluotu. Daugelis dirba po 14 valandų per dieną. Jie pavargę, nori namo. Jei jūs būsite užsispyręs, jie bus užsispyrę atgal. Geriau pasiūlyti kavos arba vandens. Tai keičia visą atmosferą. Aš pats mačiau, kaip po kavos vairuotojas nunešė dėžę net į trečią aukštą be nusiskundimų.

Ar tikrai reikia įvertinti viską prieš išvykstant?

Taip, tai vadinasi „Inventarisierung“. Be to, negalite reikalauti pinigų už dingusį daiktą, jei jo nebuvo sąraše. Vienas klientas sakė, jog dingęs brangus laikrodis, bet sąraše jo nebuvo. Mes negalėjome padėti. Tai buvo liūdna situacija, bet teisė mūsų pusėje. Rašykite viską.

Kaip elgtis, jei vairuotojas kalba tik rusiškai ar lietuviškai?

Tai Vokietijoje dažnas dalykas. Dauguma vežėjų iš Rytų Europos. Jei jūs kalbate tik vokiškai, gali kilti problemų. Rekomenduoja susitarti dėl vadybininko, kuris verčia. Arba naudokite vertėją telefone. Neklauskite vairuotojo, kur dėti dėžę, jei nesuprantate jo atsakymo.

Ką daryti, jei atvyksta sugedęs sunkvežimis?

Tai blogas ženklas. Reikalaukite kito. Jei jie negali atvežti kito, atšaukite perkraustymą. Nesirkite su tais, kurie negali užtikrinti technikos. Perkraustymo procesas Vokietijoje su klientų atsiliepimais dažnai minima, kaip žmonės praleido dienas stovėdami prie sugedusių mašinų. Tai nėra jūsų problema.

Ar verta įvertinti darbuotojus pinigais (trinkgeldas)?

Vokiškai tai vadinama „Trinkgeld“. Nėra privaloma, bet labai padeda. Jei vairuotojai dirbo gerai, duokite jiems po 10-50 eurų. Jie bus dėkingi ir kitą kartą (jei dar kartą susitiksime) dirbs dar geriau. Tai senas paprotys, kuris vis dar veikia.

Išvada

Galiausiai, perkraustymo procesas Vokietijoje su klientų atsiliepimais nėra tik apie tai, kaip perkelti sofą iš taško A į tašką B. Tai apie komunikaciją, pasiruošimą ir kantrybę. Nors aš dirbu jau 20 metų, kiekvienas kartas yra kitoks – kartos linksmas, kartas įtemptas. Svarbiausia – nepasitikėkite žodžiu, tikrinkite sutartis ir būkite pasiruošę tam, kad kažkas gali nepavykti. Tada viskas bus gerai.