Perkraustymo procesas – kaip organizuoti krovinius į Vokietiją be nemalonių staigmenų?

Ei, čia vėl aš, vienas iš tų vyrų, kurie tie metus praleido prie vairo ir sandėliuose, kad jūs galėtumėt gerti ryto kavą ramioje naujame bute Miunchene ar Hamburge. Apie perkraustymo procesą gali būti parašyta knygų, bet tiesą sakant, realumas visada pasitarna savo. Dirbu šioje srityje beveik dvidešimt penkerius metus ir pasakysiu taip – tai niekada nevaikšto pagal idealų scenarijų. Yra dienų, kai viskas vyksta kaip pažadėta, tačiau dažniau pasitaiko nukrypimų, vėlavimų ar tiesiog keistų situacijų ant kelio. Šiandien noriu su jumis pasidalinti tuo, kaip tiksliai reikia organizuoti krovinius į Vokietiją, kad nebūtų norėta plaukti plaukais. Čia nėra sauso akademinio teksto, tai gyvas patarimas iš vidaus, su visomis jo smulkmenomis ir rūpesčiais.

Pareiginiai popieriai ir daiktų sąrašai

Ar tikrai reikalingas detalus inventoriaus sąrašas?

Žinoma, kad reikalingas, net jei ir atrodo, kad tai laiko švaistymas. Dažnai klientai mano, kad pakanka parašyti „baldai ir indai“ ant lapelio, tačiau Vokietijoje muitinė arba draudimo kompanijos taip nebegalvoja. Turi būti išvardyti konkretūs daiktai, pvz., „sofa 2m x 1m, medinis stalas, 4 dėžės su virtuvės reikmenimis“. Jei prarasime dėžę, o sąraše bus parašyta tik „buitinės technika“, neįrodysite, kad ten buvo brangus blenderis, o ne senas pasenusis keptuvas. Geriau praleisti valandą rašant, nei vėliau gaišti savaites ginčijantis.

Ką daryti su CMR dokumentu ir kodėl jis svarbus?

CMR tai yra pagrindinis dokumentas, patvirtinantis, kad krovinių pervežimo sutartis egzistuoja. Be jo, kaip be rankų. Vokietijos pareigūnai kelyje gali pasitikrinti, ar viskas tvarkoje, o be CMR gali būti didelių rūpesčių. Labai svarbu pasidaryti nuotrauką arba kopiją pasirašyto dokumento patys, kol vairuotojas išvyksta. Turiu omenyje, kartą buvo atvejis, kai vairuotojas prarado popierių, o klientas liko be įrodymų, kad perdavė daiktus. Nors ir yra elektroninės sistemos, bet popierinis lapas vis dar daro savo.

Ar reikia deklaruoti perkraustymą muitinei?

Jei persikeliate gyventi ir daiktai yra naudoti bent 6 mėnesius, tai dažniausiai atleidžiate nuo muito ir PVM. Vokietijoje tai vadinama „Transfer of Residence“. bet! Reikia pateikti užklausą ir užpildyti specialią formą 0350. Jei to nepadarysite, muitinė gali apskaičiuoti mokesčius nuo rinkos vertės, o tai, tikiuosi, nėra jūsų planas. Tai nėra taip sunku, tiesiog reikia padaryti iš anksto. Žinoma, aš ne advokatas, todėl detalesnę informaciją visada patariu pasitikslinti tiesiogiai pas muitininkus, bet šis pagrindas tas pats.

Kas dėl draudimo – ar jis įeina į kainą?

Paprastai įprasta kaina apima tik privalomąjį draudimą, kuris dažnai būna labai menkas, pvz., 10 EUR už toną. (O gal net mažiau, priklauso nuo sutarties). Jei vežate brangius baldus ar elektroniką, verta pasidomėti „visaverčiu“ draudimu. Aš visada sakau klientams – geriau dešimt kartų paklausti apie draudimo sąlygas, negu vėliau žiūrėti į sulaužytą vitriną ir gauti tik 50 eurų atlyginimą. Tai viena tų vietų, kurie tingi skaityti smulkmenas.

Ar galiu vežti maistą ir vaistus su savimi?

Maistą, ypač mėsą ir pieno produktus, geriau palikti namuose. Vokietijos veterinarijos reikalavimai griežti, ir dėl dešros su kiauliena gali padaryti didžiulį vargą. Vaistus, jei jie asmeniniai ir su receptu, paprastai praleidžia, tačiau verta turėti gydytojo išrašą. Neseniai girdėjau istoriją, kad vienam vairuotojui atėmė visą krovinių dalį dėl keleto pakelių nelegalios mėsos, tai tikrai neverta rizikuoti.

Rinkimės pervežimo kompaniją

Kaip suprasti, ar įmonė ne apgavikė?

Patikrinkite, ar turi tinklalapį, ar kontaktinis numeris veikia, ir kas svarbiausia – ar gali parodyti realių atvejų. O jei kaina atrodo per gerai, kad būtų tiesa – tai tikriausiai yra. Dar būkite atidi su įmone, kurios reikalauja 100 % išankstinio mokėjo be sutarties. Rimtos perkraustymo firmos ima avansą, bet ne viską iš karto. (Nebent tai kokios didelės korporacijos, bet ir ten tenka įsitikinti). Pasidomėkite apie juos „Google“ arba foruose, žmonės parašo, jei apgavo.

Kuo skiriasi „dalijos“ krovimas nuo pilnos mašinos?

Pilna mašina (FTL) – kai visa sunkvežimio erdvė jūsų. Tai greičiau ir mažiau rizikinga, kad kažkas pasikraus ant viršaus. Dalijos krovimas (LTL) – kai jūsų daiktai važiuoja su kitų klientų daiktais. Čia perkraustymo procesas gali užtrukti ilgiau, nes reikia surinkti kitus krovinius ir iškraustyti juos pakeliui. Tačiau taip galima sutaupyti pinigų, jei daiktų nėra daug.

Ar verta rinktis pigiausią pasiūlymą?

Žinoma, visi norime sutaupyti, bet šioje srityje pigiausiai dažnai reiškia blogiausiai. Pasiūlymų skirtumas gali būti dvigubas, todėl klauskite, kas įeina į kainą. Ar įtraukti krovikai abi pusėse? Ar įeina dėžės? Kartais atrodo pigu, o paskui užsirašo papildomi mokesčiai už liftą, už laiptus, už kiekvieną pakopą. Tai tas, kas mane labiausiai išveda iš pusiausvyros – kai kaina nėra galutinė.

Kas nutinka, jei vairuotojas neliepia įsigyti taršos vokietiškose miestuose?

Nemanau, kad vairuotojas to nepagalvos, jie gerai žino taisykles, bet jei jis pamirštų – baudos Vokietijoje didelės. Jei įrenginys (mašina) netinka užmiestyje įvažiuoti į „žaliąją zoną“, gali tekti rasti užmiestio sandėlį ir nuvežti daiktus mažesniu automobiliu. Tai papildomi kaštai, kurie krenta ant kliento pečių, jei nebuvo aptarta iš anksto. Geriau užduoti šį klausimą dar užsakovant paslaugą.

Ar reikia mokėti už krovikus Vokietijoje atskirai?

Tai priklauso nuo sutarties. Lietuvoje daug kas įtraukiama, tačiau Vokietijoje darbo rankos kainuoja geriau nei pas mus. Jei sutartyje parašyta „iškrovimas vairuotojo“, o jūsų ketvirtame aukšte nėra lifto – bus problema. Vairuotojas neprivalo nešti 30 dėžių į viršų be papildomo mokesčio. Geriau iškarto pasakykite, kad reikalingi krovikai arba specialia technika.

Ar įmonė atima dėžes po perkraustymo?

Daugelis firmų siūlo dėžių nuomą ir jas surenka po to. Tai patogu, nereikia galvoti, kur dėti šiukšles. Tačiau patikrinkite, ar tai nėra papildomai mokama. Kartais klientai net neįsivaizduoja, kad tą pačią dėžę reikia surinkti ir paduoti atgal, o ne sulaužyti. (Nors ir po to, kai dėžės nusibosta, jos vis tiek tinka perdirbimui).

Kainos sudėtis ir mokesčiai

Kaip susiskaičiuoja perkraustymo kainą į Vokietiją?

Pagrindas – tai kilometrai ir tūris (arba svoris). Taip pat įeina kuro mokesčiai, keliautojų mokesčiai (Vignette) Vokietijoje (nors ten jų nėra lengviesiems, o sunkiesiems mokesčiai tikrai yra), ir vairuotojo darbo laikas. Dar pridedami priedai, jei reikia specialių keltuvų arba jei įkrovimą / iškrovimą tenka atlikti naktį (užmokestis už naktinį darbą). Kiekvienas atvejis individualus, todėl geriau kreiptis dėl išrašo (ofertoje).

Ar brangiau vežti į Pietų Vokietiją nei į Šiaurę?

Paprasčiausiai taip, atsižvelgiant į atstumą. Jei važiuojate į Miuncheną, tai toliau nei į Berlyną. Taip pat reikia įvertinti, ar reikės važiuoti per Alpes (jei toliau į Austriją), nors tik į Vokietiją tai ne taip paveikia. Tačiau kuro kaina visada yra kintamas dydis, ir kuro priedai keičiasi kas mėnesį. Tad kaina gali šoktelėti net tarp pasiūlymo ir važiavimo.

Kas yra „laiko užskaita“ ir kodėl ji taip svarbi?

Tai vairuotojo laukimo laikas. Užsakykite mašiną 8 valandai ryto, o vairuotojas laukia iki 12 valandos, kol jums surenkite daiktus. Tas laikas turi būti kažkam sumokėtas. Paprastai į kainą įskaičiuojama 1–2 valandos, viskas virš to – mokama papildomai. Geriau būti pasiruošusiam, kad neišleistum šimtų eurų tik dėl to, kad negalėjai rasti raktų.

Ar galiu mokėti kortele ar reikia grynųjų?

Dauguma didelių įmonių priima pervedimus ir korteles, bet smulkūs pervežėjai arba vairuotojai gali prašyti grynųjų, ypač už likutį atliktam darbui (vadinamasis „cash for driver“). Vokietijoje grynaisiais mokėti nebėra taip populiari, bet užsienio vairuotojai mėgsta turėti kišenėje pinigų degalams. Pasitarkite iš anksto, kad nebūtų keblu prie pat namų ieškoti bankomato.

Kiek kainuoja papildoma dėžė ar įpakavimo medžiagos?

Dėžės kainuoja, burbuliukas kainuoja, lipdukas kainuoja. Jei neturite savo, perkraustymo firma jas parduos. Paprastai tai nėra dideli pinigai, pvz., 2–5 euro už dėžę, bet jei jų reikia penkiasdešimt, suma susirenka. Kartais į kainą įeina „standartinis rinkinys“, o likusį reikia įsigyti. Užsirašykite sąrašą, ko jums trūksta.

Ar draudžiama derėtis dėl kainos?

Nėra draudžiama, bet būkite pagarbus. Jei kaina atrodo per aukšta, paklauskite, iš ko ji susideda. Kartais galima nupjauti nereikalingus priedus, pavyzdžiui, jei nereikia krovikų arba jei patys užpakuosite daiktus. Tačiau mažinti kilometrų kainą beveik neįmanoma – tai fiksuoti kaštai. Aš visada stengiuosi išeiti į pusiaukę, jei klientas sąžiningas aiškina savo situaciją.

Įpakavimas ir specifiniai daiktai

Kaip tinkamai supakuoti baldus, kad nenukristų kojelės?

Nukirstos kojelės – klasika. Naudokite storą kartoną arba putų plėvelę apsaugai. Dar geriau – atsukite jas, jei įmanoma, ir uždėkite į atskirą maišelį su pasirašymu „kėdės kojelės“. Vairuotojas gali padėti uždėti apsaugas, bet jei jūs patys tai padarysite, bus tikrai saugiau. O ir vėliau surinkti baldus bus lengviau, kai visos detalės vienoje vietoje.

Ar galima vežti pianiną arba didelę svarmeninę pianiną?

Galima, bet tai ne paprastas reikalas. Toks daiktas reikalauja specialių juostų, o dažnai ir keltuvo. Paprasčiausia nestumti jūsų pusbrolio gatvėje. Paprašykite, kad atvyktų specialistai su patirtimi. Pianinas turi būti apverstas tam tikru kampu, kad neaižtų mechanikos viduje. Vienintelis dalykas, kurį aš visada stengiuosi nenuvežti – tai labai seni, subyrėję pianinai, kurie tiesiog gali suirti kelionės metu.

Kas dėl elektrinių prietaisų – ar reikia kažkaip juos uždaryti?

Viskas, kas turi stiklą (monitoriai, televizoriai), turi būti uždėta į storą putų plėvelę, geriausia į originalią dėžę, jei ją išsaugojote. O jei ne, tai įprasta dėžė su daug burbuliukų viduje. Niekada nekelkite šaldytuvo ar skalbyklės be jų fiksavimo – vidiniai vamzdziai gali atitrūkti nuo vibracijos. (Ypač senų „Indesit“ ar „Zanussi“ modelių, ten viskas laikosi ant varžtų, kurie jau senai įrūdiję).

Ar saugu vežti tapybos paveikslus ir veidrodžius?

Veidrodžius turi būti užklijuota specialia lipniu juosta (krištolo lipdukas) per visą paviršių, kad jei sudužtų, nebyrėtų po visą mašiną. Paveikslus geriau įdėti į dėžes, kurios tiksliai priderintos prie jų dydžio. Vokietijoje yra daug galerijų, todėl klientai dažnai veža brangius kūrinius – čia jokio eksperimentavimo, tik solidus įpakavimas.

Kaip elgtis su augalais ar gyvūnais?

Augalai – tai sunkiausia, ypač žiemą. Jie negali būti užšaldyti. Geriau vežti juose kabančioje kebule, o ne sandėliuojami tarp baldų. Be to, jei augalas didelis, gali reikti fitosanitarinės pažymos, nors paprastai naminiams augalams Vokietijoje ne taip griežtai žiūri, kaip prekybai. Gyvūnus reikia vežti specialioje transporto priemonėje, o ne sunkvežimyje su daiktais, tai nelegalu ir nepriimtina.

Ar verta pirkti naujas dėžes ar naudotas?

Jei planuojate perkraustymą tik vieną kartą, nenaudinga pirkti dešimčiai dėžių, kurios paskui lieka kieme. Geriau pasiimti naudotas iš perkraustymo firmos, jos būna tvarkingos ir dar vieną kartą pakels. O jei dažnai kelete vietų arba planuojate ilgai laikyti daiktus sandėlyje, investicija į savas dėžes gali pasitarnauti.

Kelionės eiga ir vokiškos realijos

Kiek trunka kelionė iš Lietuvos į Vokietiją?

Standartiškai, jei važiuojame į vakarinę dalį, tarkime, į Frankfurtą, tai apie 18–20 valandų vairuotojo darbo. (Kadangi jis turi darbo poilsio taisykles, tai realiai užtrunka maždaug dieną su nakvyne). Jei į Berlyną, tai žymiai greičiau. Žinoma, turėkite omenyje „Vokietijos statybas“ – visur kažkas kasdami, tai gali prailginti kelionę valanda dvi.

Ar vairuotojas praneš apie atvykimą iš anksto?

Jis privalo, bent jau duodamas taisyklių. Tačiau kartais būna, kad vairuotojas pristato anksčiau nei numatyta, nes naktį mažiau kamščių. Jei negalite priimti krovinių anksčiau, pasakykite tai iš karto. Vairuotojai nemėgsta laukti, nes jų laikas yra pinigai, bet geriau palaukti valandą, nei kirsti kelius neramiai.

Kas daryti, jei mašina sužeista arba paslydo kelio metu?

Tai retas atvejis, bet įvyksta. Tada įmonė turi siųsti kitą transportą arba remonto komandą. Jūsų užduotis – išlikti ramiam. Krovinių draudimas turėtų padengti nuostolius, jei kažkas sudūžta dėl avarijos. (Aš turiu omenyje, jei sutartyje nėra pointo, kad draudimas nedengia „jėgos majorą“, bet dažniausiai dengia).

Kaip susitarti dėl iškrovimo, jei gyvenate namuose su sunkiais laiptais?

Iš anksto, iš anksto ir dar kartą iš anksto. Jei vairuotojas atvyks su vienu padėjėju, o jums reikia nešti sofos į trečią aukštą be lifto - bus konfliktas. Vokietijoje namai dažnai būna siaurais laiptais, tai ypatingai aktestu. Užsakykite papildomus rankas.

Ar leidžiama naktį iškrautyi daiktus mieste?

Vokietijoje griežtai reglamentuota triukšmo norma. Išskaidyti dėžes arba brauti baldais grindimis septynią ryto gali būti draudžiama. Geriau susiderėti su kaimynais arba pradėti vėliau, pvz., nuo 8:00 ryto. Niekada nežinai, kas gyvena šalia, gali būti griežtas policijos pareigūnas.

Ką daryti, jei radote trūkstamą ar sulaužytą daiktą?

Jokiu būdu nepasirašykite CMR dokumento su pastaba „viskas tvarkoje“, jei nėra. Nustatykite trūkumą iš karto, susirašykite protokolą (pakartotinė apklausa). Be šio dokumento, draudimo kompanija jums nieko nebus mokėti. Aš matyau situaciją, kai klientas pasirašė, o paskui susidarojo, kad brangus biuro stalas suskilęs – ir nieko negalėjo padaryti.

Ar galiu sekti savo krovinią realiu laiku?

Didesnės firmos turi GPS stebėjimą, galiu nusiųsti nuorodą. Mažesnių – reikia tiesiog skambinti vairuotojui. Nepiktnaudžiaukite, jis vairuoja. (Nors aš pats kartais bijoju skambinti, jei matau, kad jis sustojo prie maisto prekybos centro per ilgam).

Kokia situacija su automobiliais – ar galima įvežti mašiną su tais pačiais daiktais?

Galima, bet tai padidina perkraustymo procesą sudėtingumą. Automobilis turi būti užregistruotas ir turi turėti vairuotoją, nebent jis yra krovinių dalyje (kaip nevažiuojantis). Bet toks dalykas dažniausiai reikalauja atskiro dokumento (T1 ar T2). Jei tiesiog įvežate asmeninę mašiną, tai visai kitas procesas, ne su krovinių pervežėjais. Geriau klausti dėl to brokerio.

Ar reikia duoti arbatpinigių vairuotojui?

Tai nėra privaloma, bet jei vairuotojas padėjo daugiau nei numatyta, pavyzdžiui, nešė daiktus lietuje arba padėjo surinkti lagaminą, labai gražu duoti porą dešimtųjų. Tai pagerina nuotaiką ir užtikrina, kad jūsų daiktai bus elgiami dar geriau. Lietuvoje tai ne taip įprasta, bet Vakaruose – taip.

Išvada

Na, tiek apie šitą dalyką. Kaip matote, perkraustymo procesas į Vokietiją nėra tik fizinis daiktų perkėlimas iš A į B, tai visuma smulkmenų, dokumentų ir susitarimų. Jei viską suplanuosite iš anksto ir pasirūpinsite tvarka, kelionė praės ramiai. O jei kils klausimų – visada geriau paklausti anksčiau, nei gailėtis vėliau. Sėkmės naujame namuose ir vairuotojams šaltos alaus (po darbo, žinoma)!