Perkraustymo procesas iš Vokietijos – vertingi patarimai

Taigi, nusprendėte grįžti arba persikelti gyventi į Lietuvą iš Vokietijos? Aš šioje srityje esu jau beveik dvi dešimtis metų – maždaug nuo tada, kai Lietuva įstojo į ES, ir per tą laiką mačiau viską. Buvau ir tobuluose, "iš lėkštutės" organizuotuose perkraustymuose iš Miuncheno VIP rajonų, ir tokiose situacijose, kai vairuotojas su pusantro tono kroviniu užstrigo kažkur netoli Frankfurto ir nežinojo, kur yra Lietuva žemėlapyje. Perkraustymo procesas iš Vokietijos iš pažiūros atrodo paprastas: sudėjai daiktus į dėžes, užkėlei į mašiną ir važiuoji. Bet patirtis moko, kad čia slepiasi daugybę smulkmenų, kurios gali paversti jūsų gyvenimą tikru šiaubo filmu. Čia neapiejamas logistikos ir biurokratijos mišinys, todėl geriausiai iš anksto pasiruošti, kad nereikėtų verkti ant A7 autostrados kelio.

Kaip viskas prasideda ir kaip neišprotėti nuo dėžių

Kada geriausia pradėti rinkti dėžes ir reikmenis?

Nereikia laukti paskutinės minutės, tikrai. Vokietijai būdinga tai, kad ji labai tvarkinga, tačiau jei ieškotite nemokamų dėžių parduotuvėse, gali tekti apkelioti pusę miesto. Vokietai mėgsta recyklingą, tačiau neturi tokios kultūros duoti dėžių "užžiūrėti" kaip lietuviai. Geriausia pradėti rinkti maždaug mėnesį iki išvykimo arba tiesiog nusipirkti naujas – tai nėra taip brangu, kaip atrodo, o nervus užtikrina. Aš vieną kartą mačiau, kaip šeima rinko dėžes paskutinę dieną, ir vėliau teko vežti drabužius maišuose, nes laiko nebuvo. Perkraustymo procesas iš Vokietijos prasideda ne nuo tada, kai atvažiuoja sunkvežimis, o nuo tos dienos, kai pasakote "taip", ir pradedate supilti viską į dėžes.

Ar verta pirkti naujas dėžes arba ieškoti naudotų?

Mano atsakymas paprastas: jei turite brangių daiktų, pirktite naujas. Naudotos dėžės iš "Rewe" ar "Lidl" dažnai būna sutrūkinėjusios, drėgnos arba su baltymų likučiais ant jų, kas traukia vabzdžius. Nauja dėžė laikys daugiau svorio ir neapsigoja viduryje kelio tarp Berlyno ir Hanoverio. Žinoma, jei norite sutaupyti, ieškokite "Facebook Marketplace" – ten vokiečiai dažnai išperka dėžes po perkraustymo už simbolinę kainą. Bet atsiminkite – kokybė čia svarbiau nei 10 eurų taupymas.

Kaip teisingai sudėlioti daiktus, kad vairuotojas nenubėgtų?

Vokietijos vairuotojai – tai meistrai, jei kalbame apie didelius sunkvežimius, bet mažesniems krovininiams "Mercedes" sunku įsibrauti į namus, jei ten chaosas. Viską reikia padaryti taip, kad dėžės būtų prieš duris, susidėliotos viena ant kitos. Jei vairuotojas praleis valandą nešiodamas po vieną dėžę iš kampo, jūsų sąskaita už laiką išaugs kaip dūmai. Perkraustymo procesas iš Vokietijos yra tas, kur laikas = pinigai, todėl būkite malonūs ir padėkite jam dirbti, o ne trukdyti.

Ar reikia pažymėti kiekvieną dėžę?

Absoliučiai taip. Aš nesu didelis rašytojas, bet pasirašyti "Virtuvė" ar "Miegamasis" ant kiekvienos dėžės nėra rocket science (rusiškai: raketų mokslas). Vieną kartą gavau skundą, kad klientas rado savo žinduko kavos virimo mašiną po trijų dienų, nes dėžės buvo nepažymėtos, ir viskas buvo sumaišyta kaip mėšainis. Naudokite lipdukus, rašykite shmauktais, bet rašykite. Tai taupo laiką išsikraunant Lietuvoje.

Ką daryti su keletą "neįsivaizduojamų" daiktų, pvz., pianinu?

Jei turite pianiną, apie tai praneškite iš karto. Dažnai žmonės sako: "o, tai mažas pianinas", o tada važiuoja keltis per trečią aukštą be lifto, ir ten stovi senas, svarus "Blüthner". Tokiu atveju mums reikia ne paprastos mašinos, o su "haisbaum" (kėlimu) ir keturių vyrų komandos. Nebijokite trukdyti, klausyti kainos, kadangi tokių paslapčių neverta slėpti.

Ar galima vežti maistą ir augalus?

Maistą geriau suvalgyti arba atiduoti kaimynams, ypač jei tai mėsos arba pieno produktai, nes muitinė gali būti griežta dėl sanitarijos taisyklių, nors ES viduje tai ribojama mažiau. Augalus galima vežti, jei jie sveiki, be žemės ant šaknų (bet tai tikriausiai jau seniai neaktualu, gi ne iš miško kasat?). Vieną kartą klientas bandė įvežti visą sodą podų, turėjome daug problemų su karantinu, tad geriau patikrinti reikalavimus, jei tai kažkas egzotiško.

Dokumentai, biurokratija ir Vokietijos tvarka

Kokius dokumentus būtina paruošti išvykstant?

Sąrašas trumpas, bet svarbus: asmens dokumentai, sutartis su perkraustimo firma, o svarbiausia – duomenų deklaracija (Exkavizas). Jei norite naudotis PVM atostogomis (pirkinių apmokestinimo netaikymo režimu), būtina įrodyti, kad daiktus turėjote ne mažiau 6 mėnesių. Be dokumentų, perkraustymo procesas iš Vokietijos gali tapti brangus dėl mokesčių, todėl neskubėkime dėti viską į mašiną, kai neturite popierių.

Kas tas "Exkavizas" ir kodėl jis taip svarbus?

Tai tikrai svarbiausias dokumentas jums. Be gero ekskavizo (daiktų sąrašo su vertėmis) muitinė gali uždaryti mašiną ir reikalauti mokėti PVM bei muito. Vokietijoje reikia užpildyti specialų formą, kurioje nurodoma, kas kiek kainavo arba bent jau apytikslė vertė. Nešvaistykite laiko, geriau užsisakykite šią paslaugą pas profesionalų brokerį, jei nesate tikri dėl savo vokiškųjų žodžių žinojimo.

Ar tikrai reikia mokėti už tarpininką (broką)?

Galiu pasakyti taip: jei norite prarasti savo protą bandydamas susitvarkyti su Vokietijos muitinės puslapius vokiškai – mokėkite. Brokas (tarpininkas) sužino viskas per valandą, o jums užtruktų dieną. Žinoma, tai papildomi 50-100 eurų (tikslios kainos priklauso nuo įmonės), bet ramybės brangiau. Aš asmeniškai visada rekomenduoju pasinaudoti šia paslauga, ypač jei vežate brangų techniką.

Kas daroma su "T1" dokumentais jei reikia?

Tai jau sudėtingesnė istorija, dažniausiai susijusi su tranzitu, bet jei jūsų daiktai keliauja ne tiesiai į Lietuvą, o sustoja tarpinėje sandėlyje, gali tekti susidurti su T1 procedūromis. Geriau, apie tai pasirūpina vairuotojas ar logistikos agentas, nes jei jūs patys užpildysite blogai – gausite baudą. Aš tikrai neprisimenu visų tų kodų iš galvos, tai geriau patikėti specialistams.

Ar sunku gauti TM 8 formą Lietuvoje?

TM 8 forma yra būtina PVM atostogoms. Užpildyta ją gali būti šiek tiek paini, bet dažniausiai ją užpildo jūsų vadybininkas arba brokeris. Svarbiausia – turėti numerį, kurį galite pateikti muitininkui pasienyje. Jei to nepadarysite, gali tekti mokėti už viską pilną PVM, o tai, tarkime, perkraunant butą gali siekti tūkstančius eurų. Nežinau, kaip jums, bet man pinigus geriau laikyti kišenėje.

Kas jei aš pavogiau (nuomavau) šaldytuvą Vokietijoje?

Tuomet tu šaldytuvą negali įvežti be PVM. Muitinė tikrina, ar daiktai tikrai jūsų, jūsų naudojami. Jei nuoma pasibaigė prieš savaitę, tai įtariama. Vieną kartą teko matyti situaciją, kai klientas bandė įvežti visiškai naują, su lipduku, televizorių ir sakyk, kad tai senas. Muitininkai nėra kvaili, jie mato spalvas, lipdukus ir net dulęs (arba jos nebuvimą).

Ar reikia vertinti kiekvieną daiktą ekskavize?

Ne kiekvieną, bet brangius – tikrai. Knygų rinkinį galima užrašyti kaip "knygos - 50 kg", bet kompiuterį ar sofos sofą reikia įvertinti realia rinkos verte. Jei užrašysite, kad jūsų BMW dviratis kainuoja 5 eurus, juokiasi. Naudokite "eBay Kleinanzeigen" kaip rodiklį – ten matote, ką vokiečiai užduoda už panašius daiktus. Tai padės perkraustymo procesui iš Vokietijos vykti sklandžiai.

Kelionė, vairuotojai ir realus gyvenimas kelyje

Kiek laiko trunka kelionė iš Vokietijos į Lietuvą?

Teoriškai – 12-14 valandų, jei važiuosite be sustojimų kaip lenktynininkas. Praktiškai – planuokite dieną-dvi. Vairuotojai turi poilsio režimus, o taip pat gali užstringti eismas ties Kaunu arba ties Berlynu. Aš girdėjau istoriją, kai vairuotojas "užmigo" ratelyje (ne rimtai, tiesiog ilgiau ilsėjosi), ir krovinys atvyko diena vėliau. Naudinga turėti atsargą laiko.

Ar saugu palikti daiktus mašinoje nakčiai?

Jei mašina stovi neapsaugotoje aikštelėje prie kelio – ne. Lietuvoje ir Lenkijoje vagystės, deja, dar nutinka. Geriausia, jei vairuotojas užsuka į saugomą parkavimo aikštelę (tokių yra daug prie "McDonald's" arba degalinių). Žinoma, tai kainuoja, bet ar verta rizikuoti drabužiais ir technika? Manau, kad ne. Nors kartais ir atsit taip, kad niekas nenoriai papildomai mokėt už sauguma.

Kas jei vairuotojas negali patekti į mano kiemą?

Tai klasika. Vokietijoje kiemai dideli, Lietuvoje – siauri senamiesčio ar private namuose. Jei sunkvežimis negali įvažiuoti, reikės perkrauti į mažesnę mašiną (tarpinę). Tai vadinama "shuttle" paslauga, ir ji papildomai kainuoja. Nustokite pykti į vairuotoją, kad jis "nori uždirbti", jis tiesiog nenori nulaužti savo veidrodžio ar jūsų tvoros.

Ką daryti, jei liuja arba sninga išvykstant dieną?

Mes negalime valdyti orų. Jei lyja, reikia daugiau plastikinių uždangalų ant dėžių (clops). Užtikrinkite, kad vairuotojas turi pakankamai padangų grandžių, jei žiema. Kartais perkraustymo procesas iš Vokietijos užstringa dėl to, kad vairuotojas atvyko su vasarinėmis padangomis į sniegą. Būkite protingi ir patikrinkite sąlygas prieš išvykstant.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju į Lietuvą?

Dauguma firmų to nedaro dėl draudimo ar taisyklių, bet kai kurios leidžia, jei sutartame tai numatyta. Ką gi, jei norite pamatyti vairuotojo kasdienybės, tai jums puiki proga, bet tikrai nebus prabangiai. Tikimės, kad jūs gerai kvepuojate ir nečiuopšiate maisto, jei jis nemėgsta dalintis.

Kas dėl kuro papildymo ir kelių mokesčių?

Visą tai įtraukiama į sąskaitą, jeigu sutartyje nurodyta "viskas įskaičiuota". Jei ne, gali tekti papildomai sumokėti už vinietas (Maut) Vokietijoje ar Lenkijoje. Paprastai firmos tai apskaičiuoja, bet geriau klausti iš anksto, kad nereikėtų ginčytis prie pat namų dėl 50 eurų.

Ar realu, kad mašina sugeds kelyje?

Taip, varikliai lūžta, padangos plyšta. Mes esame žmonės, ne robotai. Jei taip nutinka, gera firma turi siųsti kitą mašiną arba remonto paslaugą. Nenuvilkite, jei gausite žinutę: "Stovime prie Karpatų, laukiame vilkiko". Geriau palaukti dieną nei gauti sugadintus daiktus iš bandymų važiuoti lūžusia mašina.

Ar reikia duoti arbatpinigių vairuotojui ar krovikams?

Lietuvoje tai nėra privaloma, bet vokiečiai labai mėgsta arbatpinigius (Trinkgeld). Jei krovikai padėjo labai gerai, pakelkite jiems stikelę arba duokite 10-20 eurų. Jie dirba fiziškai sunkų darbą, o tai pagerina jų nuotaiką. Aš pats mačiau, kaip po kavo ir kebabu krovikai dirbo dvigubai greičiau.

Atvykimas, iškrovimas ir problemų sprendimas

Kaip elgtis, jei dėžė atėjo sulūžusi?

Tai baisiausia scenarijų dalis. Jei matote, kad dėžės sutryptos, nedelsiant prieš iškraunant padarykite nuotraukas. Nepasirašykite pristatymo akto, kur parašyta "viskas gerai", jei nėra. Vėliau draudimo kompanija nieko neatsiskaitys. Būkite kategoriški, nors jau ir pavargote.

Ar vairuotojai padės surinkti baldus Lietuvoje?

Jei sutartyra parašyta "surinkimas", taip. Jei ne – jie tiesiog užmės dėžes ant grindų ir nubėgs. Vokietijos standartai yra aukšti, bet čia jau priklauso nuo to, ką užsakėte. Nesperkite "piano" paslaugos, jei tik norite, kad jie padėtų dėžę virtuvėje.

Ką daryti su šiukšlėmis (pakavimo medžiaga)?

Dauguma firmų išveža šiukšles kartu su savimi (taip pat ir dėžės, kurios jums nereikalingos), bet tai reikia suderėti. Nenorėtumėte, kad Jums liktų kiemas pilnas plastiko ir skudurų. Vieną kartą teko matyti, kaip klientas pats turėjo vežti šiukšles į konteinerius, nes vairuotojas pasakė: "ne mano darbas". Patikrinkite tai iš anksto.

Kas jei dažnai keičiasi iškrovimo vieta?

Jei pradžioje sakėte "Vilnius", o važiuojant nusprendėte "Klaipėda", tai bus problemas ir papildomi mokesčiai. Vairuotojas galvoja, kad jis važiuoja į vieną vietą, o jis turi darbą. Tokius pokyčius reikia pranešti bent 24-48 valandų iki išvykimo iš Vokietijos. Nežinau, kodėl žmonės mano, kad kelyje galima be problemų nukreipti 20 tonų sunkvežimį.

Ar reikia tikrinti daiktus pačiame pasienyje?

Jeigu keliate su TM8, tai tikrai taip. Muitininkas gali paprašyti atidaryti duris ir pažiūrėti, ar ten nėra prekių (pvz., 100 kartonų degtinės). Perkraustymo procesas iš Vokietijos baigiasi tik tada, kai pasienio užkarda leidžia tęsti kelę. Būkite pasiruošę parodyti, kad tai tik asmeniniai daiktai.

Kaip apmokėti paslaugas – grynaisiais ar pavedimu?

Dauguma stambių firmų priima pavedimus, bet mažesnėms gali tekti duoti grynaisius vairuotojui arba prieš išvykstant. Jei mokate prieš – gaukite kvitą (sąskaitą-faktūrą) iš karto. Negerai yra kai žmogus davė 1000 eurų grynais, o vadybininkas "pamiršta" parašyti sąskaitą.

Kas dėl draudimo? Ar jis apima viską?

Draudimas dažniausiai apima tik visą krovinį, o ne atskirus daiktus, jei jie blogai supakuoti. Jei supakuosite porcelianą be putos, jis susilūžins, ir niekas neatastys nuostolių. Svarbu perskaityti draudimo sąlygas, jose yra daug "small print" (smulkaus šrifto) išimčių.

Ar galima kažką paslėpti (pvz., cigaretės)?

Negalima. Muitinės turia detektorius, o šunys (jei atvyks)užuosto viską. Rizikuoti dėl keleto dešimtų blokų, jei turite 20 tonų krovinio, yra beprotiška. Aš mačiau, kaip dėl to sustabdė visą mašiną ir darė pilną patikrą.

Ką daryti, jei vairuotojas yra nepageidaujamas arba grubus?

Skambinkite manageriui iš karto. Mes negalime leisti, kad jums būtų įžudžiama arba grasinama. Tačiau atminkite, kad vairuotojas taip pat yra žmogus, jam gali būti tiesiog pavargęs. Būkite mandagūs, bet reikalaukite pagarbos. Vieną kartą teko keisti vairuotoją viduryje kelio, tai visiems nepatiko, bet buvo būtina.

Ar verta rūpintis "pabaigos" valymu?

Jei sutartyra nurodyta "final cleaning" Vokietijoje, tai jums reikės jį atlikti prieš išvykdami. Daugelis klientų užmiršta tai ir gauna baudą iš nuomotojo. Naudokite "Umzug" firmas Vokietijoje, kurios tai padarys. Lietuviškos firmos tai nebus darysios, jos jau važiuoja toliau.

O jei aš pats noriu važiuoti su savo automobiliu už sunkvežimio?

Tai dažnas pasirinkimas. Tiesiog derėkitės su vairuotoju dėl sustojimų vietų, kad nesužinotum, kad jis jau nuvažiavo 100 km toliau, o jūs likote degalinėje. Mobiliojo ryšio ir navigacijos čia būtina dalykas.

Ką daryti su daiktais, kurie netilpo į mašiną?

Jeigu suplanavote blogai, gali tekti palikti daiktus arba siųsti kita mašina. Geriau iš anksto sužinoti tūrį (kubinius metrus), kad nereikėtų spręsti šios problemos paskutinę minutę. Aš vieną kartą mačiau, kaip klientas nešė dviratį rankose, nes mašina buvo pilna.

Ar yra skirtumas tarp perkraustymo iš Rytų Vokietijos ir Vakarų?

Nedidelis, bet Rytuose keliai gali būti blogesni, o miesteliai mažesni. Vakarų Vokietija (pvz., Tiuringija) yra kalnuota, sunkvežimiams ten sunkiau įvažiuoti į kai kuriuos kalnų kaimus. Bet perkraustymo procesas iš Vokietijos iš esmės toks pat visur – dokumentai, krovimas ir vėl dokumentai.

Galų gale, ką daryti, jei viskas nutiko blogai?

Rašykite skundą, bet objektyvų. Jei sulūžo dėžės – tai viena, jei dingso televizorius – kita. Dokumentuokite viską nuotraukomis. Gerbiama firma visada bandys išspręsti problemą, nors kartais tai trunka ilgiau nei mes norėtume.

Išvada

Galiausiai, noriu pasakyti, kad perkraustymo procesas iš Vokietijos – tai nėra mokslas, bet jis reikalauja kantrybės ir organizacijos. Nuo paprastų dėžių iki sudėtingų TM 8 formų, viskas susiję. Jei pasitikite profesionalais ir gerai pasiruošite, viskas vyks sklandžiai, nors kartais ir su smulkiomis nesklandumais. Sėkmės kelyje ir tiek Lietuvoje, tiek Vokietijoje – tikiuosi, jūsų baldai atvyks sausiai, o opos liks toli už nugaros. Tiesiog nepamirškite pasiimti kavos vairuotojui, tai dažnai padeda išvengti nemandrių situacijų.