Perkraustymo procesas iš Vokietijos pradedant iki pabaigos: kaip tai vyksta be idealizacijos

Dirbu šioje srityje beveik dvi dešimtmetis ir, turėtina pripažinti, daugelis klientų įsivaizduoja perkraustymą kaip gražų filmą su muzika ir tvarkingomis dėžėmis. Realybėje, aptariant perkraustymo procesą iš Vokietijos pradedant iki pabaigos, dažniausiai susiduriame su chaosu, vėlavimais ir nepaspartėjusiais liftais. Vokietija yra disciplinuota šalis, tačiau kai kalba eina apie krovinių pervežimus, ten patys dirbantys žmonės kartais sukelia daugiau galvos skausmo nei mūsų mūsų keliai. Štai jums nuoširdus, be jokio poliravimo, vadovas, ką tikrai tikėtis ir kaip neprarasti proto, kai viskas neina pagal planą.

Pradžios: Kada viskas pradeda suktis?

Kaip tiksliai turėčiau pradėti planuoti perkraustymą iš Vokietijos?

Gerai, kad klausiate, nes dažniausiai žmonės skambina paskutinę minutę. Pradėkite ne nuo dėžių paieškos, o nuo datos rezervavimo, bent jau mėnesiu iš anksto, o jei kalbame apie vasarą – tai dar anksčiau. Reikia sužinoti, ar perkraustymo procesas iš Vokietijos pradedant iki pabaigos nebus sutrikdytas šventinių dienų, ten jų gana bižuterijų. Susiraskite gerą firmą, patikrinkite jų atsiliepimus – ne tas, kurie parašyti pačios firmos svetainėje, o „Google Maps“ arba foruose. Ir svarbiausia – nustatykite biudžetą, kad vėliau nektų skolintis kaimynui dėl nepnumatytų išlaidų už kėdžių išnešimą.

Ar tikrai reikalingas detalus inventorius (inventoriaus sąrašas)?

Žinote, kai sakau „taip“, jūsų akys virsta į šonus, bet pavojinga neturėti sąrašo. Vokietijos klientai dažnai būna labai tvarkingi, tačiau kartais užrašo tiesiog „dėžės su knygomis“ nenurodant tikslios vertės. Jei dingo brangūs arba jums brangūs dalykai, draudimo kompanija be sąrašo nepadės. Tai nėra jokia chemija, tiesiog imkite lapą ir užrašykite, kas kas yra. Sąrašas taip pat greitina perkraustymo procesą iš Vokietijos pradedant iki pabaigos, nes muitinėje arba sienos kirtimo metu nebus beveik jokių klausimų. Pasitikėkite manimi, gera buhalterija čia svarbiau už gerą vairuotoją.

Kuo skiriasi perkraustymas iš Miuncheno palyginti su mažesniais miestais?

Miunchene arba Berlyne problema yra ne viena dėžė, o vieta sunkvežimiui. Ten gatvės siauros, o apie „Umweltzone“ (aplinkos zoną) net nekalbu – jei vairuotojas neturi tinkamos žalios kortelės, baudos didelės. Mažesniuose miestuose, pvz., Tiuringijoje, dažniau galima statyti mašiną tiesiai po langu, kas labai palengvina darbą. Bet ten vėl gali būti blogi privažiavimai, žvyrkeliai, kuriems sunkvežimiai neprisitaiko. Vietovė pasiruošimas yra pusė sėkmės, todėl visada reikia siųst vietos nuotraukas dispeteriui prieš kelionę, kad mes žinotume, ką ten tiksliai darysime.

Ar verta kreiptis į agentūras ar rasti savarankiškai?

Čia dvigubas kardo ašmenis. Agentūros užima pinigus už tarpininkavimą, ir dažnai joks perkraustymo procesas iš Vokietijos pradedant iki pabaigos jims nelabai rūpės, jie tiesiog paduoda užsakymą toliau. Jei randat patikimą pervežėją tiesiogiai – taip geriau ir pigiau. Tačiau jei neturite laiko šokti su telefonu ir rašyti dešimtis laiškų vokiškai ar angliškai, brokeris gali išgelbėti nervus. Jūs mokate už ramybę, ne už kokybę. Aš asmeniškai visada rekomenduoju ieškoti tiekėjo „pirma ranka“, tačiau pripažįstu, kad ne visi turi kantrybumo komunikuoti su vokiškais logistais.

Kada geriausia vykti – savaitgalį ar darbo dienomis?

Savaitgalis Vokietijoje yra šventa, tai yra, sunkvežimius vairuoti griežtai reglamentuojama, o parduotuvės uždarytos. Jei vairuotojui reikės papildomai pakrauti ar iškrauti sandėlyje, savaitgalį jis to nedarys. Be to, dauguma firmų dirba penkiadieniais, taigi perkraustymo procesas iš Vokietijos pradedant iki pabaigos geriau planuoti nuo pirmadienio iki ketvirtadienio. Penktadienį taip pat rizikuojate, nes visi nori baigti savaitę ir vairuotojai gali būti nusimintę. Nors savaitgalis jums patogiau, logistiškai tai košmaras, tad geriau pasiimkite atostogų darbe.

Kainos ir biurokratija: Kur pinigai dingsta?

Ką tiksliai lemia galutinę kainą?

Kainą lemia ne tik atstumas tarp, tarkime, Štutgarto ir Vilniaus. Labai svarbu kiek tai „kubų“, t.y., kiek vietos užims jūsų turinys autoriame. Jei turite pianiną ar safą – tai papildomas mokestis. Taip pat įeina įkrovimo darbo valandos Vokietijoje, kurios, žinoma, brangesnės nei pas mus. Dar vienas dalykas – aukštas. Jei Vokietijoje gyvenate 4 aukšte be lifto, tai kaina šoks, neišvengiamai. Perkraustymo procesas iš Vokietijos pradedant iki pabaigos visada apskaičiuojamas individualiai, todėl nereikėtų tikėtis, kad kaina bus lygiai tokia kaip kaimynui.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių, apie kuriuos niekas nesako?

Ah, mano mėgstamiausia dalis. Paprastai niekas nesako apie „Umladekosten“ (perkrovimo išlaidas), jei sunkvežimis negali privažiuoti prie pat namų. Tada reikia mažesnės mašinos, o tai kainuoja. Taip pat žiūrėkite į sutartį dėl „Trinkgeld“ (gėrybių) vokiškai – tai pinigai vairuotojams už greitą įkrovimą, nors tai nėra privaloma, dažnai be to dirbti lėčiau. Dar yra mokestis už įrenginių naudojimą, jei reikia kelti per balkoną. Sužinoti visa tai iš karto yra sunku, todėl klauskite tiesiogiai: „Ar yra dar kokių nors papildomų mokesčių, kuriuos aš nežinau?“.

Kaip vyksta apmokėjimas – iš anksto ar atvykus?

Dauguma firmų dabar reikalauja avanso, bent 30–50 proc., kad užfiksuotumę datą ir neimtų kitų užsakymų. Likusią dalį sumokate gavus daiktus arba tada, kai sunkvežimis išvyksta iš Vokietijos. Nebijokite mokėti, bet tiksliau patikrinkite, į kąą (sąskaitą) mokate. Buvo atvejų, kai žmonės pavedė pinigus asmeninę sąskaitą, o vėliau firmos nebebuvo. Sutartyje turi būti aiškiai parašyta, kada ir kaip mokama. Jei kas nepavyksta, niekas nepasirašo priėmimo-pavedimo aktų.

Ar draudimas įeina į kainą ar jį reikia pirkti papildomai?

Draudimas dažniausiai yra nustatytas pagal Convention on the Contract for the International Carriage of Goods by Road (CMR), o ten suma žemiausia, kažkas apie 8,33 SDR už kilogramą. Tai nėra daug, jei vežate brangų kompiuterį ar baldus. Todėl visada rekomenduoju papildomą draudimą „All risk“, kuris apima ir laužimus. Taip, tai brangiau, bet perkraustymo procesas iš Vokietijos pradedant iki pabaigos be draudimo yra kaip važiuoti automobiliu be apsaugos diržų. Gal ir nueisi, bet jei ko nors smarkiau „griebia“ – nuostoliai liks ant jūsų pečių.

Ką daryti, jei kainą paaukština jau važiuojant?

Tai nėra legalu ir labai blogas ženklas. Jei vairuotojas paskambina ir sako, kad daiktų atsirado daugiau arba reikia daugiau laiko, prašykite fiksuoti visą vaizdo įrašu. Jei sutartyje nėra punktų apie kainos keitimą, tuomet mokėkite tiek, kiek sutarta. Yra firmų, kurios specialiai taip daro, išnaudodamos tai, kad žmogus jau išsikraustęs ir neturi kur eiti. Tokiu atveju tiesiog skambinkite policijai arba savo teisininkui, bet dažniausiai grąžina pinigus, kai pamato, kad žinote savo teises. (O jeigu nežinot, tai jūsų problem).

Logistika ir vairuotojai: Žmonės už vairo

Ar vairuotojai kalba lietuviškai ar bent angliškai?

Lietuvių vairuotojų Vokietijoje gana daug, todėl turbūt susitarsite lietuviškai, bet garantuoti negaliu. Esu matęs kompanijas iš Estijos ar Lenkijos, kuriose vairuotojai moka tik savo kalbą ir truputį rusiškai. Angliškai jaunesni vairuotojai kalba geriau, o vyresni... tiesiog linkę sukti galvą ir rodyti pirštu. Todėl perkraustymo procesas iš Vokietijos pradedant iki pabaigos gali tapti komunikacijos mokslo pamoka. Naudokis vertėju telefone arba gestais, svarbiau parodyti, kad reikia dėžę ne ten padėti.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju Lietuvon?

Techniškai galima, jei yra vietos (miegamos vietos kabinoje) ir jei draudimas tai leidžia. Tačiau nemanau, kad norėtumėte. Vairuotojai važiuoja ilgai, jie pavargę, kabinos kvapna dyzelinu ir rankojomis, o jų darbo grafikas nebūna jums patogus. Jie sustoja poilsio aikštelėse, kur nebūnai kavos, o tu ten laukai. Daugeliu atvejų geriau skristi lėktuvu arba traukiniu ir susitikti Lietuvoje. (Nebent jums labai trūksta nuotykių ir norit pamatyti, kaip atrodo vokiškas autostradų vaizdas iš 2 metrų aukščio).

Kas nutinka, jei sunkvežimis sugenda kelyje?

Tai blogiausias scenarijus, tačiau jis įvyksta. Kartais tiesiog lūžta pneumatika arba užsigeria variklis. Tada mes turiu išsiųsti pagalbinę mašiną arba perkrauti krovinį į kitą sunkvežimį. Tai užtrunka laiko, neapsisukite, tai gali būti ir para, ir dvi. Gerai, kad perkraustymo procesas iš Vokietijos pradedant iki pabaigos apima ir šią riziką, bent jau profesionalių firmų atveju. Jūs tiesiog turite kantrės netekę laukti ir tikėtis, kad jūsų sofa nebus lauke po lietumi, kol keičiasi ratas.

Ar jie saugo mano daiktus, ar tiesiog mėto į krūvą?

profesionalios firmos dirba tvarkingai, naudoja antklodžius ir juostas. Tačiau esu matęs... O dieve, ką tik esu matęs. Vienas klientas pasiskundė, kad jo virtuvės indai buvo supakuoti į dėžę be popieriaus, tiesiog vienas ant kito. Kyla įtartinų firmų, kurios dirba „už du šaukštus“. Todėl stebėkite įkrovą. Jei matai, kad kažką daužo – sakyk iš karto. Negaila, pasirodo, brangų indų, bet gaila, kai vėliau išsipilę šukės. Ir visada, visada pasirašykite būklės aktą prieš išvykstant, kad būtų įrašyta, jei ką nors sulaužyti iš karto.

Kaip elgtis su vairuotoju, kuris būna „įkaitęs“?

Vokietijoje labai griežtos taisyklės, o vairuotojai dažnai spaudžiami laiko. Jie gali būti agresyvūs arba nepagarbūs. Jei jums elgiasi netinkamai, nedarykite scenos, tiesiog pasakykite, kad skambinsite į savo vadovą arba į dispečerinę. Dažniausiai tai padeda, nes niekas nenori problemų su darbuotojais. Geriau ramiai pasikalbėti, paofferuoti kavos (tai veikia stebuklingai vokiškai), o jei nieko nebeveikia – tiesiog laukite, kai jis baigs, ir nebendraukite.

Specifiniai dalykai: Vokietijos ypatumai

Kaip su šiukšlėmis? Ar galiu palikti juos Vokietijoje?

Vokietijoje šiukšlių sistema yra... o dieve. Negali tiesiog taip nuimti senas baldus ir padėti prie konteinerių, tu gali gauti baudą, kuri uždengia pusę mėnesinio atlyginimo. Reikia važiuoti į specialią „Wertstoffhof“ (išteklių perdirbimo centrą) arba užsisakyti „Sperrmüll“ paslaugą. Dažnai perkraustymo procesas iš Vokietijos pradedant iki pabaigos užstringa būtent dėl to, kad klientas mano, kad gali palikti seną sofą kieme. Negalima. Susitarkite su savininku (Hausmeister) arba susiraskite transportą į šiukšlių aikštelę.

Ar galima vežti augalus per sieną?

Galima, bet taisyklės griežtos. Augalai turi būti nuplauti (be žemės ant šaknų, jei tai keliama iš lauko, bet namų augalų dažniausiai leidžiama su substratu). Kadangi Lietuvoje ir Vokietijoje fitosanitarinės taisyklės panašios (ES), dažniausiai problemų nėra, tačiau kelyje gali sustoti pasienio kontrolė, jei turi didelį kiekį. Aš asmeniškai nerekomenduoju vežti didelius medžius, nebent žinai, kad jie turi pasą (sertifikatą). Mažus vazonynes – įsisukite į mašiną ir važiuokite, tik nepamirškite juos labiau uždengti, kad neapšaltų.

Ką daryti su maistu, kurį nepanaudojau?

Nuvežti maistą iš Vokietijos yra gana kvaila, jei tai tik kelių dienų atsarga. Miltai, makaronai – gerai, bet jei turite atidarytus indus, geriau išmesti arba duoti kaimynams. Sunkvežimys nėra šaldytuvas, ir jei ten kažkas užsigeria, pabus viską aplinkui. Buvo atvejis, kai klientas norėjo vežti 50 litrų sultų... sakyčiau, tai ne pats protingiausias sprendimas. Palikite tai Vokietijoje, maistas Lietuvoje ne brangiau.

Ar reikia išpakuoti baldus prieš tai?

Vokietijos meistrai dažnai išmontuoja baldus labai kruopščiai, susuka visus varžtus į maišelius, pažymi juos. Tai labai padeda, kai perkraustymo procesas iš Vokietijos pradedant iki pabaigos pasiekia montavimo etapą Lietuvoje. Nerekomenduoju jums patys išimti varžtų, jei nežinote, kur jie eina. Geriau palikti tai tiems, kas dirba kasdien. Vienas varžtas netinkamoje vietoje gali sugadinti visą spintą, o tada vėl reikės ieškoti meistro Lietuvoje.

Ar reikia rūpintis parkingu vairuotojui?

Absoliučiai taip. Vokietijose miestuose vietos retos, o „Anwohnerparken“ (gyventojų aikštelės) dažnai reikalauja leidimo. Jei vairuotojas užsistigs kur nebereikia, jį nuvilks girtas vokiečis su šunimi (ne, šipuliai, aš juokaujuju, bet vokiečiai tikrai mėgsta skųstis). Pasirūpinkite vieta iš anksto, padėkite „Ladeverbot“ (įkrovimas draudžiamas) ženklą arba susitarkite su savininku. Niekas nenori mokėti baudų už vairuotoją.

Atvykimas ir pabaiga: Kas vyksta Lietuvoje?

Kaip greitai po atvykimo galiu gauti daiktus?

Jei vairuotojas važiuoja tiesiai, tai paprastai 1–2 dienos nuo Vokietijos iki Lietuvos. Tačiau dažnai jie surenka kelis krovinius (tai vadinama „groupage“ arba dalinis krovinys), tuomet gali užtrukti savaitę-dvi. Tiesiog klauskite iš anksto, ar tai yra „direct“ kreipinys, ar ne. Perkraustymo procesas iš Vokietijos pradedant iki pabaigos su daliniais kroviniais yra pigiau, bet lėčiau. Jei skubate, mokėkite už pilną sunkvežimį.

Kas daryti, jei atvykęs pastebiuže, kad kažkas sudaužyta?

Nesirašykite priėmimo-pavedimo aktą, kol neįsitikinote. Pažymėkite visas trūkias, įbrėžimus, įdrėskimus dokumente. Jei vairuotojas verčia pasirašyti „viskas gerai“, kad važiuotų miegoti – nenusileiskite. Vėliau įrodinėti, kad buvo daužta, bus beveik neįmanoma. Padarykite nuotraukas, telefonu nufilmuok būklę. Draudimo kompanijos mėgsta „uždaroti bylą“ be įrodymų. (Žinau, tai vargina, bet reikia).

Ar jie padės viską surinkti Lietuvoje?

Įprastai taip, į tai įeina kaina, jei tai buvo susitarta. Tačiau Lietuvoje darbo jėga brangesnė (ne, aš juokaujuju, priešingai), bet dažnai vairuotojai nori kuo greičiau važiuoti atgal, todėl gali surinkti „kaip nors“. Stebėkite procesą. Jei reikia, pasamdykite vietinį meistrą, kad viską sutvarkytų po vairuotojų, ypač jei tai sudėtingi sisteminiai baldai iš „IKEA“ (kurie, tiesą sakant, dažnai išsirenka važiuojant).

Ką daryti su pakuojimo medžiaga (dėžėmis)?

Vokietijos firmos dažnai pasako „mes pasiimame dėžes atgal“. Tačiau Lietuvoje jos dažnai lieka jums ant kiemo. Jei sutartyje nėra parašyta, kad dėžės grąžinamos, tikėkitės, kad jas išmesite arba duosite kaimynams. Naudingos dėžės, taip, bet jų kaupimas gali tapti problema. Užtikrinkite, kad tai išspręsta prieš atvykstant. Geriau, kad jie jas paimtų su savimi, tuomet perkraustymo procesas iš Vokietijos pradedant iki pabaigos bus ir ekologiškesnis.

Ar yra kokių nors papildomų mokesčių Lietuvoje (pavyzdžiui, buto išvežimas)?

Gali būti, jei gyvenate be lifto 5 aukšte senosiuose namuose Vilniuje. Vairuotojai gali paprašyti papildomai už tokią fizinę darbą. Taip pat jei reikia statyti dėžes ne į butą, o į laikiną sandėlį – tai taip pat už papildomą mokestį. Sutelkite visus šiuos niuansus su vadybininku anksčiau, kad nenuviltumėtų galutinis sąskaitos sumos dydis.

Kaip elgtis, jei vairuotojas negali rasti adreso?

Naudokite „Google Maps“ nuorodą su koordinatėmis. Lietuvos kaimų adresavimas kartais būna keistas, pašto dėžės vienoje vietoje, namai kitoje. Jei jūsų adresas yra „Naujoji g. 25, kaimas“, parodykite aiškų tašką. Negana to, jei keliaujate naktį, gali būti, kad numerių nematyti. Būkite lauke ir laukite, pasižymėkite šviesos lazdele. Nereikėtų, kad jie šauktų „Wo ist das Haus?“ tarp tamsos.

Ar įtraukiamas PVM į kainą?

Paprastai taip, kaina nurodoma su PVM, tačiau jei perkraustote įmonę (t.y. tai ne asmeninis daiktų pervežimas, o komercinis), tada gali būti taikomi kiti mokesčiai ir sąskaitos-faktūros. Asmeniniam perkraustymui PVM į kainą įeina, ir jums nereikia nieko papildomai skaičiuoti. Bet visada patikrinkite sąskaitą – jei ten rašo „net service“, o jūs esate fizinis asmuo – klausinėkite. (Man atrodo, nuo šių metų kažkas pasikeitė dėl PVM perkraustymuose, ar ne? Geriau patikrinkit, aš ne teisininkas).

Išvada

Taigi, perkraustymo procesas iš Vokietijos pradedant iki pabaigos nėra jokia tiesi linija. Tai yra rūpestis, biurokratija, nerimas ir, tikėkimės, laiminga pabaiga naujuose namuose. Nereikia bijoti klausti Klausimų, net jei jie atrodo kvaili, ir visada užfiksuokite viską raštu. Svarbiausia – pasirūpinkite savo daiktais, stebėkite vairuotojus ir nenuvertinkite smulkių detalių, tokių kaip parkavimas ar šiukšlių išvežimas. Sėkmės naujoje vietoje, o jei kils abejonių – skambinkite man, ačiu, padėsiu išsiaiškinti.