Perkraustymo procesas iš Vokietijos į Lietuvą – patarimai iš 20 metų patirties

Sveiki, turiu jau pagalvoję, kad tiesiog reikia sėstis ir rašyti, kad žmonės žinotų, į ką įsibandote. Dirbu šitoje srityje beveik ketvirtį amžiaus, matyta viską – nuo idealiai suskaičiuotų konteineriukų iki tų, kai vairuotojas su viskuo dingsta kažkur Lenkijos gilumoje be ryšio. Perkraustymo procesas iš Vokietijos į Lietuvą – patarimai, kuriuos dabar duosiu, nėra nukopijuoti iš knygų, tai yra gryna, kai kada net šiokių tokių rūkesių turinti realybė. Žmonės dažnai galvoja, kad tai yra tiesiog: nupirkau bilietą ir važiuoju, tačiau čia yra daug daugiau biurokratijos, nervų ir konkrečių sprendimų. Tiesiog noriu, kad jūsų kelionė į namus būtų kuo mažiau skausminga, nors žinau, kad iki 100% ramybės pasiekti neįmanoma. Kai kurios dėžės vis tiek sutups, o kai kurie daiktai nukelia į ne tuos namus, tačiau su žiniomis bus lengviau.

Apie kainas ir pinigus (kad nebūtų staigmenų)

Kiek vidutiniškai kainuoja perksraustymas iš Vokietijos?

Labai dažnai gaunu taip klausimą į telefoną, ir visada tenka paaiškinti, kad perkraustymo procesas iš Vokietijos į Lietuvą neturi fiksuotos kainos kaip bilietas į kino teatrą. Viskas priklauso nuo to, kiek turite daiktų – ar tai tik keli krepšiai ir sofa, ar visa gyvenamieji namai su garažu. Vidutiniškai, jei kalbame apie standartybinį butą (tarkim, 60–70 kv. m.), kaina svyruoja nuo 1500 iki 3000 eurų, priklausomai nuo sezono ir degalų kainos. Reikėtų įvertinti, ar reikalinga darbininkų pagalba abiejuose galuose, ar tik vairuotojas pats pakraus.

Ar brangu, jei daiktų nėra daug?

Jeigu turite tik kelias dėžes ir vieną čiužinį, tai tikrai neapsimoka kviesti didelio vilkiko. Čia jau labiau tiks dalinis krovinys, kai mes sudedame jūsų daiktus į sunkvežimį su kitų klientų siuntomis. Tai žymiai pigiau, bet ten yra savas „nelaikas“ – reikia laukti, kol mes surinksime kitą krovinią tą pačią kryptį. Taigi, jei skubate, mokėsite daugiau, jei galite laukti savaite – dvi, galima užsidirbti. Tas pats principas veikia ir atvirkščiai, kai perkraustymo procesas iš Vokietijos į Lietuvą vykdomas greituoju režimu.

Kuo mokesčiai gali padidėti kelionės metu?

O čia prasideda tas malonumas, apie kurį niekas nenori kalbėti. Pavyzdžiui, jei vairuotojas atvyksta į jūsų namus Miunchene, o ten neleidžia statyti sunkvežimio ar reikia specialios leidimo aikštelės, tai kyla papildomi mokestis už „specialų transportą“ arba už ilgesnį nešimą rankomis. Dar vienas dalykas – aukšti pastatai be lifto. Kolkas (pasitikėkite manimi) niekas dar neatsiuntė liftų, kurie vežtų pianinus į penktą aukštą be montavimo. Už kiekvieną įveiktą laiptą mums reikia mokėti darbininkams papildomai.

Ar galima susitarti dėl atidėjunto mokėjimo?

Daugeliu atvejų – taip, jeigu jūs esate užtikrintas klientas arba tarpininkaujama gera firma. Bet mažosios firmos dažnai reikalauja avanso, nes jos turi padengti degalus iš karto. Aš asmeniškai visada patariu tiems, kurie pirmą kartą užsako didelį perkraustymo procesą iš Vokietijos į Lietuvą, padaryti bent 30%į avansą, kad užtikrintum sau tą patį vairuotoją tam savai dienai. Jeigu reikalauja 100% iš karto – bėkite, tai ne gerai.

Ar kainuoja daugiau, jei važiuoju į gilius kaimus?

Žinoma, Vokietijoje keliai puikūs, bet Lietuvoje arba Rytų Vokietijoje kaimeliai gali būti... pasakykime, prastai pasiekiami. Jei sunkvežimis turi važiuoti į taką, kur tik praeina „Volkswagen Golf“, tai gali baigtis tuo, kad reikės skambinti galingesniam vilkikui su gelbėjimo lynu. Tas paslaugas užskaitos klientui. Taigi, jei gyvenate už miesto, nurodykite tikslų adresą arba net susitarkite dėl paėmimo prie pagrindinio kelio.

Ar verta drausti daiktus?

Tai nėra privaloma, bet aš asmeniškai niekada nedraudžiau savo dalykų (gal aš per didelis optimistas?). Tačiau, jei vežate brangų pianiną, tapybos paveikslus ar bižuteriją, labai rekomenduoju pasidaryti „CASCO“ tipo draudimą. Jis kainuoja tik apie 1–2 proc. visos siuntos vertės. Vieną kartą matiau, kaip vairuotojas staigiai stabdė ir įlindo į gąslingą vairuotoją priešais – visi indai skilo po drabužiais. Nebuvo norint tai mokėti iš savo kišenvės.

Burokratija ir dokumentai (pats nuobodžiausias dalykas)

Kokie pagrindiniai dokumentai reikalingi išvykstant iš Vokietijos?

Pagrindinis dalykas yra tai, kad jūs turite užpildyti išvykimo deklaraciją (Ummeldeschein), jei gyvenojote ten ilgiau nei tris mėnesius. Be to, labai svarbi yra krovinių manifestacija arba konosamentas, kuris užtikrina, kad daiktai tikrai yra jūsų. Jei turite savo transporto priemonę, reikės Technikos paso (Fahrzeugschein) ir vairuotojo pažymėjimo, aišku. Be šitų lapelių jums neleis išvažiuoti iš šalies.

Ar reikia mokėti Vokietijos PVM, jei išvežu daiktus?

Tai yra vienas svarbiausių dalykų. Jei perkraustote savo asmeninius daiktus (t. y. ne prekes), kurie buvo naudojami ne mažiau kaip 6 mėnesius Vokietijoje, tuomet jums nereikia mokėti PVM. Svarbu turėti įrodymus, kad tai ne nauja prekė, pavyzdžiui, senus čekius ar garantinius lapus. Vieną kartą girdėjau istoriją, kad muitinė bandė apmokestinti naudotą dviratį kaip naują prekę, nes klientas neteko kvito (nors dviratis buvo visai rudas). Taigi, pasirūpinkite dokumentais.

Kas nutinka su muitinės deklaracija Lietuvoje?

Kai atvykstate, privalote pateikti TIR knygelę (jei eina toks transportas) arba Vidinės ES prekių apyvartos deklaraciją. Kadangi abi šalys yra ES erdvėje, tai dažnai yra tik formalumas, tačiau muitininkai turi teisę sustabdyti ir patikrinti. Aš tikrai neesu tikras, ar dabar reikia eiti deklaruoti asmeniškai į postą, ar vairuotojas tai padaro už jus, geriau pasiklauskite savo pervežėjo. Dažniausiai tvarka tokia, kad vairuotojas duoda dokumentus, o jūs tik laukiate pranešimo.

Ar turiu būti fiziškai prie krovinio, jį peržiūrint?

Techniškai ne, bet aš visada patariu būti arba bent turinti atstovą. Vienas klientas nusprendė, kad jo atstovybė nereikalinga (gi kas gali nutikti), o vairuotojas pamačius, kad nieko nepasirašinėja, pradėjo šnekėsis, kad kai kurios dėžės „suklydo“ kelyje (t. y. pavogė). Jei būtote vietoje, galite padaryti „Protokolą apie trūkstamą krovinių“ iš karto. Patikėkite, užtikrinimo sumos („pabaiga“) dažnai nepasiekti be raštiško įrodymo.

Kodėl reikalingas inventoriaus sąrašas?

Tai tarsi jūsų draugas ir priešas vienu metu. Muitinės pareigūnai turi matyti, ką vežate, kad įsitikintų, jog tai ne kontabanda. Sąraše turi būti parašyta: „Stalas, 1 vnt., medinis, naudotas“. Nerašykite „baldai“, nes tada kils Klausimų. Lietuvos muitinė yra gana griežta, jei matyti, kad sąrašas surašytas „ant keliaus“ su klaidomis, gali pradėti keikštis ir viską iškrauti patikrinimui.

Kas daryti, jei pamiršau ką nors parašyti į sąrašą?

Nieko baisaus, jei tai nedidelė reikšmė. Viską papildomai galima užpildyti vėliau (nebent tai yra brangus mechaninis ar elektrinis įrenginys). Bet jei pamiršote parašyti „dviračią ar varikliuką“, ir jį randa, gali būti bauda už neteisingą duomenų pateikimą. Geriau parašyti „knygos ir smulkmenos“ ir padėti viską į vieną dėžę, nei bandyti slėpti.

Logistika, laikas ir vairuotojai

Kiek laiko trunka kelionė nuo durų iki durų?

Vidutiniškai tai trunka 2–4 dienas, atsižvelgiant į tai, kur Vokietijoje esate (Miunchenas arba kažkur prie sienos su Lenkija) ir kur Lietuvoje reikia važiuoti. Jei perkraustymo procesas iš Vokietijos į Lietuvą vyksta per vasarą arba šventes (ypač Velypas ar Kalėdas), gali užtrukti ir savaitę. Viskas priklauso nuo vairuotojo poilsio režimo – jie negali vairuoti 20 valandų iš eilės, nors dabar kai kurie tai bando daryti (ko nereikia daryti).

Ar galima atvežti daiktus per savaitgalį?

Teoriškai taip, jeigu sutinkate su vairuotoju dėl viršvalandžių. Tačiau dauguma Lietuvos ir Vokietijos sandėlių bei gatvių, kur reikia leisti sunkvežimius, yra uždarytos savaitgaliais. Gali būti, kad sunkvežimis stovės pasienyje ar netoli jūsų namų iki pirmadienio ryto. Taip pat, vairuotojai taip pat žmonės (nors pasirodo, kad jie yra robotai), jie nori sau pailsėti.

Kaip su vairuotojais, ar jie kalba lietuviškai?

Dauguma mūsų vairuotojų yra lietuviai, tačiau dirbame ir su subrangovais iš kitų šalių. Jeigu jums svarbu, kad vairuotojas kalbėtų lietuviškai, tai prašykite tai iš karto užsakyti. Kartais atsitinka, kad atvažiuoja vairuotojas, kuris kalba tik vokiškai arba rusiškai, ir tada kyla problemų suprasti, kur statyti dėžę „Dėžė Nr. 5 su virtuve“.

Ar saugu leisti daiktus svetimam žmogui?

Turiu pripažinti, kad 90% atvejų viskas vyksta puikiai, yra garbingų firmų. Bet yra ir tų, kuriems pasikrauti vaikišką kėdutę be lieto vairo yra per didelė pagunda. Todėl visada patariu savęs labai brangius daiktus (pinigus, dokumentus, vaistus) vežti su savimi automobiliu. Pasitikėjimas – taip gerai, bet du kartus patikrinti – dar geriau. Aš vieną kartą girdėjau, kad vienas vairuotojas „pasiėmė“ dovanų iš krašto.

Ką daryti, jei kelias užsidaro?

Vokietijoje dažnai vyksta protestai, arba tiesiog nutinka avarijos greitkeliuose (Autobahn). Jei užstringa, perkraustymo procesas iš Vokietijos į Lietuvą gali būti sustabdytas. Jums nereikės mokėti daugiau, bet gausite pranešimą, kad vairuotojas dings iš radarų keletą valandų. Geriau pasiruošite psichologiškai, kad nebus galima iškviesti jį kaip taksi.

Ar galima sekti savo kroviniu realiu laiku?

Daugelis dabar turi GPS sekimo sistemas, kurias mes perkame klientams. Galite įsivaizduoti, kaip sėdite prie kompiuterio ir žiūrite, kaip jūsų sofa važinėja pro Hamburgą. Tikrai nuostabi technologija, bet kartais signalas dingsta tarp miškų (ypač Pabradės rajone). Jei jums svarbi tikslumas, pasitikrinkite, ar firma tokį siūlo.

Specifiniai dalykai: auto, pianinas, augintiniai

Ar galima pervežti automobilį kartu su baldais?

Taip, tai darome kone kasdien. Automobilis užkabinamas ant specialios platformės po vilkiku arba įleidžiamas į vidų, jei yra erdvės. Svarbu užpildyti papildomą deklaraciją (Transporto priemonės perdavimo aktą), kad neįtartų, jog vagiate automobilį. Vieną kartą klientas pamiršo raktus nuo auto, ir mus teko užrakinti mašiną vilke bei sėdėti lauke 6 valandas, kol atvyko rezervinis raktas.

Ką daryti su rūkalais ir alkoholiu?

Čia yra gila juoda duobė. Jeigu pervežiate daugiau nei leidžiama (t. y. didesnę nei asmeniniam naudojimui skirtą partiją), tai gali būti traktuojama kaip kontrabanda. Rūkalus dažnai bando verstis į dėžes su drabužiais, tačiau muitinės šunys tai užuosto per 5 sekundžių. Geriau tą rūkalinę tiesiog išgerti (juokauju, nenaudokite) arba parvežti legaliai sumokėję akcizą Lietuvoje.

Ar vežate gyvūnus?

Žinoma, šunys, katės, netgi kiekvieną kartą kažkas pareiškia apie jautį ar zebrę (dar nemačiau, bet kas žino). Svarbu, kad gyvūnas būtų su numeruotu čipu, pasas ir visos vakcinos. Taisyklės yra griežtos – negaliu įsodinti šuns į kabiną (tai neteisėta), jis turi būti transportavimo būdelėje, kuri yra įrengta sandėlyje, nenaudojamas cheminių medžiagų.

Kaip supakuoti lęšinius (televizorius)?

Patariu rasti originalią pakuotę, jei jos neturite, tada reikia storo putplasčio (styrofoamo) ir daug stiprios juostos. Televizoriai yra dažniausiai pažeidžiami daiktai, nes žmonės juos stato ant viršaus dėžių kaip „viršų“ ir paskui vairuotojas sustoja staigiai jį uždengiant. Perkraustymo procesas iš Vokietijos į Lietuvą su skruzdėliukais (tokiais smulkiais daiktais) yra vienas sudėtingiausių dalykų, ką žinojau.

Ar turiu išardyti baldus ar jie tai padarys?

Dauguma firmų tai daro už papildomą mokestį. Stalai, spintos, lovos – viską galima išardyti. Tačiau jei jūsų spinta yra „made in China“ ir sujungta keliais tūkstančiais vinukų, geriau palikite taip, kaip yra, arba pasiruoškite, kad ji gali sulūžti išardant. Vairuotojai nėra baldų meistrai, jie tiesiog atsuka varžtus, ką įmanoma.

Ar galiu vežti maisto produktus?

Maistą vežti galima, tik ne mėsą ir pieno produktus be sertifikatų. Dėžės su makaronais ar aliejumi gerai vyksta, tačiau jei gabenate kumpį, gali pabti konfiskuoti pasienyje. Dar blogiau, jei dėžė su sviestu pajuoda per kelią ir visi kiti drabužiai įgauna kvapą. Nebūkite godūs, maistą geriau nusipirkti čia, Lietuvoje.

Problemos, vėlavimai ir praktiniai patarimai

Kas daryti, jei dėžė sutrupa?

Tai gyvenimas. Jeigu sutrupėja dėžė su lėkštėmis, tuomet... nepasitikiu, kad galėsite jas sugludyti. Jeigu dėžė buvo pažymėta kaip „trapi“, o visaip nusileido (t. y. vairuotojas metė ant jos kitą dėžę), tuomet galima kreiptis į draudimą. Jeigu pačiam nepakanka daugiau nei dėžių ir juostos (juosta yra auksas), galima bandyti susitarti su vairuotoju dėl kompensacijos iš karto („pavalgyti“).

Ar turite „atgalinį“ bilietą?

Kai kurie klientai klauso, ar vairuotojas po to važiuoja atgal tuščias. Dažniausiai jis ims kitą krovinį iš Lietuvos į Vokietiją arba toliau į Angliją, bet jums tai užtenka mokėti tik viena kryptį. Jeigu labai jums reikia, kad jis grįžtu tuščias (kad neišneštų dulkių), mokėkite už tą kelionę pilnai – niekas nemano nemokamai važiuoti 1500 km tuščias.

Ką daryti, jei vairuotojas atvyksta pavėlu?

Pirmiausia – neskambinkite į vadovybę kas 5 minučių, vairuotojams tai kenkia (juokauju). Skambinkite mums, mes paaiškinsime situaciją. Jeigu pavėluojate per dieną, dažnai įmonės turi privalomą atlyginimą (penkis eurų per valandą), tačiau tai reikalauja teismo bylos. Geriau tiesiog pasikalbėkite su vairuotoju, gal jis tik užstrigo ties „Rudnios“ kelio žiedu.

Ar galima duoti arbatpinigių vairuotojui?

Lietuvoje tai nėra įprasta, bet Vokietijoje arba jeigu vairuotojas labai gerai padėjo nešti sofos aukštyn be lifto – tai labai padės. Jie neprašo, bet jei duodate 10–20 eurų, jums vėliau lengviau gauti paslaugą (vairuotojas prisimena gerus žmones). Tik nepadarykite to, kai dar vadovas stovi šalia, gali būti keista.

Kas nutinka su šiukšlėmis?

Prašome jų nenešti. Kartais žmonės užpakoja senus šiukšles (batų dėžes su seniais batukais) ir sako, kad „nusinešiu“. Lietuvoje šiukšlių ivežimas moka už litrą, todėl mums įdomu, ką su jomis darysime. Galima susitarti, kad išmesite patys, o mums palikite tik tai, kas reikia. Taip pat, nenaudokite dėžių su maisto likučiais – prasidės pelėsių karalystė.

Ar galima kreiptis iškvietus?

Taip, jeigu neturite laiko laukti savaitę. Tokiu atveju mes skambiname vairuotojui, kuris yra arčiausiai, ir jis važiuoja tiesiai prie jūsų. Tai brangiau, bet būna, kad reikia išvežti iš buto pavyzdžiui, kas nutinka tuoj pat (sklypimas pardavimas). Iškvietimas („express“) kainuoja maždaug 30–50 proc. brangiau nei standartinis.

Kokia didžiausia klaida, kurią daro žmonės?

Pagal maną, tai būtent tas, kad jie laiko viską užtikrintu. Pasirašo sutartį neįskaitę (neskaitykite smulkių raštų? - aš niekada neskaityčiau savęs) arba nepasidaro nuotraukų prieš pakrovimą. Jei vėliau iškyla problema, jūs neturi įrodymų. Dar viena dalyka – nepasakyti apie sunkias dėžes, užrašytas „knygos“ o jose yra akmenys. Taip galite sulaužyti vairuotojo nugarą.

Apibendrinant galima pasakyti, kad perkraustymo procesas iš Vokietijos į Lietuvą nėra mokslas, tačiau reikalauja kantrybės. Tikiuosi, kad šie patarimai ir (kažkas sakytų) istorijos padės jums išvengti rūpesčių.