Perkraustymo procesas iš Vokietijos į Lietuvą: nauda, paslaptys ir tiesa be gaubtų

Sveiki, šiame srityje esu jau beveik dvidešimt metų, per tą laiką mačiau viską – nuo idealiai suplanuotų pervežimų iki tų, kurie baigėsi teismuose ar ašarom. Dažnai žmonės, gyvenantys Vokietijoje, galvoja, kad sugrįžimas namo yra tik apie tai, kad užsukate vairuotoją ir važiuojate. Iš tiesų, perkraustymo procesas iš Vokietijos į Lietuvą yra sudėtingas mechanizmas, kuriame viena detalė gaišta, ir viskas sustoja. Nauda tokio pasirinkimo akivaizdi – čia pigiau nei pirkti naujus baldus Lietuvoje, tačiau reikia žinoti, kaip tai veikia praktiškai, o ne tik teoriškai. Štai paprastas, be jokių užmaskuotų reklamų, vadovas, kaip išgyventi tą kelionę be širdies smūgio.

Kaip visa tai prasideda ir ką reikia žinoti

Kiek laiko užtrunka toks iš Vokietijos į Lietuvą pervežimas?

Paprastai sakau – planuokite 3-4 dienas, jei viskas vyksta sklandžiai. Tačiau reikia prisiminti, kad vairuotojai turi poilsio režimus, kurių negali laužyti. Vakar girdėjau, kaip vienas vairuotojas skundėsi dėl eismo spūsčių prie Berlyno, ten tiesiog stovėjo valandas. Taigi, skaičiuokite su atsarga. Jei tai dalinis krovinys, kai mašina surenka daiktų iš keleto klientų, gali tekti laukti, kol ji užsipilda. (Tai yra pagrindinis dalykas, kurį dažnai pamirštate ir skambinate kiekvieną valandą). Geriau tartis savaitę iki ir tiesiog laukti.

Ar tikrai verta vežti senus baldus, ar geriau nusipirkti naujus?

Žinau, kai kurie klientai sako: „Kodėl aš vežiu šią sofą, ji jau sena?“. Bet paskaičiuokite. Kainos Lietuvoje šiuo metu šokiruoja, o Vokietijoje dažnai paliekame gerus dalykus, nes ten nebežiūri į dėžutes su prekės ženklais. Perkraustymo procesas iš Vokietijos į Lietuvą išsiteisina tada, kai turite brangią techniką ar kokybiškus medinius baldus. Nusipirkti čia panašaus kokybiško rėmo gali kainuoti dvigubai daugiau nei jo pervežimas. Be to, sentimentai... senoji tėvo spinta vis tiek verta daugiau nei bet koks parduotuvės laminatas.

Kaip iš tikrųjų suskaičiuojama kaina? Kodėl vieni sako 500, kiti 1500?

Tai nuolatinis klausimas. Viską lemia tūris kubiniais metrais arba, jei daugiau – kiekis tonomis. Jei turi tik penkias dėžes ir du kėdes, tai gali būti ir pigiau. Bet jei reikia vežti visą butą su pianinu, čia jau kita istorija. Benzinas auga, o vairuotojai taip pat nori valgyti normaliai, o ne vien greitąjį maistą. Yra firmų, kurios kainuoja mažiau, bet tada gali tekti patiems kelti monolitus į trečią aukštą be lifto. Geriau sumokėti už kryptį ir netekti nugaros.

Ar reikia kažką ypatingo daryti su dėžėmis?

Galite pats, galite mums. Jei mes darysime – atvežame dėžes. Jei pats – užtikrink, kad dugnai netrūksta. Vieną kartą gavau dėžę su vynu, ji buvo labai sunki, o apačia... tiesiog iškrito kelyje. Niekas nenori valyti raudono vyno iš kilimo arba kitų klientų daiktų. Geriau pasirūpinti kokybiška scotč juosta. Knygas dėkite į mažas dėžes, o ne į didžiules, kurių nebešoksime nei du vyrai. Knygos yra sunkios, tai ne paslaptis, tačiau visada kažkas pamiršta tą fizikos dėsnį.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju ir jo mašina?

Dažniausiai ne, dėl draudimo sąlygų ir įstatymų. Kai kurios firmos leidžia, bet tai yra jūsų rizika. Sėdėti 10 valandų be oro kondicionieriaus (kai jis, kaip būna, sugenda viduryje vasaros) nėra malonus pramogų kelias. Be to, vairuotojas dirbo, jis pavargęs ir jis nenori kalbėti apie orus ar politiką visą kelią. Geriau susitikti Lietuvoje ir pats atsigerti kavos. (Nebent jūs esate brolis ar žentas, tada aišku, situacija keičiasi, bet tai jau ne komercinis pervežimas).

Pinigai ir dokumentai – kur dažniausiai pasislėpia pavojai

Kokie yra realūs paslėpti mokesčiai, apie kuriuos niekas nesako?

Viskas turi būti įrašyta į sutartį, bet... kartais gali būti "priedai". Pavyzdžiui, jei reikia nešti daiktus trečiu aukštu be lifts, tai papildomai. Vokietijoje taksi mokesčiai už miestų centrus arba už " environmental zone" ženklą gali būti didesni. Užsirašyk viską ant popieriaus. Neseniai girdėjau istoriją, kai klientui pareikalavo pinigų už viršvalandžius, kurie nebuvo aptarti. (Nebent jūsų sutartyje tiksliai parašyta, kad viskas įskaičiuota, tada galite ramiai rodyti duris).

Ar saugu atsiskaityti grynaisiais pinigais vairuotojui?

Sėdėti, bet nepraktiška šiais laikais. Vairuotojams nelabai patinka nešti didelius pinigų kiekius sau, jie bijo vagysčių pačioje Vokietijoje. Banko pavedimas yra daug saugesnis ir abiem pusėms patogesnis. Yra buvę atvejų, kai žmonės sako "mokėsiu vėliau", o vairuotojas stovi prie namų ir nežino ką daryti – vežti atgal ar laukti. Geriau būti sąžiningas ir atsiskaityti iš karto. Taip pat, sąskaitos faktūros padeda, jei kas nors sugenda kelyje ir reikia kreiptis į draudimą.

Kodėl kainos tarp firmų skiriasi tiek daug? Ar čia apgavystė?

Turiu pripažinti, kad srityje yra ir šulinių, ir gerų, patikimų firmų. Vieni dirba su savo vairuotojais, kiti samdo "užklausų biržose". Pastarieji dažnai nežino kas iš tikrųjų vyksta su jūsų daiktais. Perkraustymo procesas iš Vokietijos į Lietuvą su patikima firma kainuos, bet jie duoda realų draudimą ir atsakomybę. Pigūs variantai – tai dažniausiai studentai su nuomota furgonu, kurie gali taip pat ir pamiršti dėžę keliasdešimt kilometrų toliau arba ją sudaužyti.

Kokius dokumentus būtinai reikia tur�ti rankoje?

Asmens kodas, pasas arba ID kortelė, sutartis ir duomenys apie siuntą. Jei vežate transporto priemonę, pavyzdžiui, motociklą, reikės techninių dokumentų. Nieko sudėtingo, bet jei dokumentų nėra, muitinėje gali užstringti valandoms. (Gera žinoti: jei vežate ne savo asmeninius daiktus, o, tarkime, kaimyno, reikia raštiško leidimo iš savininko, kitaip muitinė gali būti labai įtari). Geriau turėti viską vienoje aplanke.

Ar tikrai reikia eiti į muitinę ar tai padaro vairuotojas?

Asmeniniai daiktai, kurie naudojami ilgiau nei 6 mėnesius, paprastai mokesčių neturi. Nereikia jums eiti į muitinę, mes pareiškiame elektroniniu būdu. Jei daiktai nauji, su etiketėmis – tai jau galomas PVM ir importo mokestis. Geriau nenuimti etikečių iš naujų televizorių, jei norite vengti klausimų (arba tiesiog sakykite, kad tai dovana šeimai, dažnai tai padeda). Muitininkai žino savo darbą, juos apgauti sunku.

Ar būtinas inventoriaus sąrašas, ar galima be jo?

Būtina, jei norite ramybės. Be jo draudimas praktiškai neveikia. Nereikia rašyti "knygos", geriau "3 dėžės su knygomis". Kiekvienas brangus daiktas turi būti įrašytas atskirai. Jei trūksta dėžės atvykus, be sąrašo įrodinėti bus labai sunku. Vienas klientas parašė tiesiog "rūbas", o atvyko be dviejų dėžių drabužių. Nežinau, kiek to buvo, bet be sąrašo mes negalėjome padėti gauti kompensacijos.

Daiktai: pakavimas, rizikos ir keisti nusiskundimai

Ką daryti su baldais – ar išmontuoti viską?

Nereikia išmontuoti visko, jei tai telpa. Sofos, lovos – taip, dažniausiai reikia, kad neišlūžtų. Stalai – jei kojos nenuimamos, tada reikia įdomesnio planavimo. Vokietiški baldai dažnai didesni nei lietuviški durys, taip pat žiūrėkite matmenis. Ar žinote, kad vieną kartą teko įnešti sofos dalį pro balkono langą, nes lifte neėėjo? (Na, ne per langą iš gatvės, bet pro didelį balkono duris buvo lengviau nei sukti koridoriuje). Tai reali gyvenimo tiesa.

Ar galima vežti maistą ir gėrimus?

Atidžiai su skysčiais. Miltai, cukrus, makaronai – viskas gerai. Aliejus, sultys – pavojingi, jei pakuoti blogai arba palūžta dėžė. Muitinėje dažniau nebeglaudo šaltalankių ar sūrių, jei tai asmeninis naudojimas ir ne verslui. Bet jei vežate tris grėblius šoninės dešros, gali kilti nereikalingų klausimų. Geriau suvalgykite gerą vokišką keptuvę prieš išvykdami, palikite skonius Vokietijoje.

Ar saugu duoti brangius papuošalus ar pinigus į furgoną?

Pinigus, dokumentus, brangiausius papuošalus, šeimos nuotraukas vežkite su savimi bagaže. Nors mes turime atsakomybės draudimą, bet nervai ir prisiminimai neatsinaujina. Vienas klientas padėjo vestuvinį žiedą į seną striukę, kurią numatėme išmesti kaip šiukšles. Good thing, kad vairuotojas prieš tai patikrino kišenę. Tokiomis situacijomis geriau būti perdaug atsargiam negu vėliau gailėtis.

Ką daryti su augalais ar gyvūnais?

Augalai gali važiuoti, bet turi būti be žemės ant šaknų (dažniausiai). Tiesiog suplaukite šaknis. Jei ne, gali konfiskuoti dėl kirmėlių ar ligų. Mano žmona bandė vežti didelį fikusą, bet jis nudžiuvo kelyje, nes buvo šalta. Tad verta gerai įlaistyti prieš kelionę. Su šunimis ar katėmis – reikia veterinarinio paso, o vairuotojas gali atsisakyti vežti gyvūną, jei jūs nevažiuojate kartu. (Nėra malonu, kai šuo loja visą kelią).

Ar įmanoma pervesti automobilį kartu su baldais?

Taip, tai darome dažnai, tai labai populiaru. Reikia raktų, techninio ir sutarties. Automobilis užkraunamas į sunkvežimį su specialia rampa arba temptas ant priekabos. Užtikrinkite, kad benzino bako likutis nedidelis, dėl saugumo (užsidegti nereikia). (Ir nepamirškite išimti asmeninių daiktų iš salono, pavogti gali ne tie daiktai, kiek norite, bet žiūrės į tuščią vidų galvoja, kad kažką praleido).

Kelionės realijos – kas vyksta kelyje

Kokį automobilį atvežate ir ar jis telpa į mūsų gatvę?

Dažniausiai tai 3.5 tonų arba 7.5 tonų sunkvežimiai ("Volvo", "MAN" ar panašios). Priklauso nuo tūrio. Jeigu daug daiktų, reikės didesnės mašinos. Jeigu gyvenate Vokietijos kaime, kur siauri keliai, didelis sunkvežimis gali tiesiog neprivažiuoti. Tada reikės perkrauti į mažesnę mašiną (pervaržą). Tai kainuoja papildomai ir laiko. Patikrinkite gatvės plotį prieš išsireiškiant.

Ar vairuotojas padės iškrauti daiktus Lietuvoje?

Taip, jis yra vairuotojas, ne sargas prie mašinos. Bet jis yra vienas žmogus. Jei jums reikia nešti pianiną iš rūsio ar nešti 50 dėžių, gali tekti padėti patiems arba pasikviesti draugus. Už papildomą mokestį galima susitarti dėl dviejų vairuotojų. Būna, kad klientai mano, jog vairuotojas turi ir išmesti baldus erdvėje bei padėti ant lentynų. Tokių dalykų reikia aptarti iš anksto, kad nebūtų nesusipratimų prie durų.

Ką daryti, jei mašina sugenda kelyje?

Tai reta, bet nepageidaujama situacija. Tada mes siunčiame pagalbą arba taisome vietos servise. Esu matęs, kaip vienai firmai vienas ratas nuvirto ties Kaunu. Klientas buvo labai liūdnas. Bet mes viską sutvarkėme per dieną. Perkraustymo procesas iš Vokietijos į Lietuvą turi numatyti ir tokius rizikos variantus, nors niekas to nepasako gražiose reklamose. Mes stengiamės, kad technika būtų tvarkinga, bet variklas yra variklas.

Ar galima sekti mašiną kur ji važiuoja?

Taip, dauguma turi GPS sekimą. Aš dažnai siunčiu nuorodą klientams, kad jie matytų, kur mes esame. Tai ramina nervus. Ypač kai važiuojate per Lenkiją, kur keliai gali būti... kaip žinia, įdomūs. Bet vairuotojas negali nuolat atsiliepti į telefoną, kai vairuoja 90 km/h greičiu. Saugumas pirmiausia, tai ne pokalbių laikas. Galite tikėtis atsakymo kai sustoja poilsio.

Ar reikia duoti arbatpinigių vairuotojui?

Nėra privaloma pagal įstatymus, bet žmogiškai tai labai vertinama. Vairuotojai to nemėgsta kai į juos žiūri kaip į robotus. Jei jis gerai padirbėjo, buvo mandagus, padėjo sudėti dėžes kur reikia, pavaišokite kava ar duokite 10-20 eurų. Tai gali pagerinti jo nuotaiką, jei staiga reikės kažką papildomai pritaisyti. (Neklauskite kodėl, tiesiog taip veikia žmonių psichologija, geri žodžiai ir smulkus dėmesis stebina).

Problemos ir nepatogumai – tiesiog tiesiog

Kas nutinka, jei kažką sudaužome ar dingsta?

Tokios dalykos, deja, atsitinka. Mes turime atsakomybės draudimą. Reikia nedelsiant užpildyti žalos protokolą vietose. Nedelskite iki rytojaus, skambinkite iš karto. Jei padarote nuotraukas, dar geriau. Negaliu pasakyti, kiek užtrunka išmokėjimas, draudimo kompanijos gali būti lėtos, bet pinigai grąžinami. Negaliu pasakyti, kad visada yra smagu, bet mes išmokame savo klaidas.

Ar saugu palikti daiktus vairuotojui, kai jis išvažiuoja pietauti?

Jis yra profesionalus, bet... žmogus yra žmogus. Jei jis užstoja mašiną ne saugioje aikštelėje, o prie kebabino, gali būti nuslovimas. Yra buvę atvejų, kai vagys išsivogė dėžes degalinėse, kol vairuotojas gėrė kavę penkias minutes. Geriau, jei mašina su GPS ir sekimo sistema bei antiradarių užraktai. (Ir prašome vairuotojo užrakinti duris, nors jis turėtų žinoti pats, bet kartais pavargsta).

Ką daryti, jei vairuotojas atvyksta pavėluotu laiku?

Skambinkite ir klauskite. Eismas Vokietijoje yra chaotiškas, avarijos, statybos. Vieną kartą vairuotojas užmigo (ne, ne, tiesiog pailsėjo ilgiau) ir atvyko diena vėliau. Buvo didelis skandalas. Bet jei jums neskubėta, geriau nedžiuginti vairuotoją, jis ir taip pavargęs po tūkstančio kilometrų. Perkraustymo procesas iš Vokietijos į Lietuvą nėra geležinkelis su tvarkaraščiu, laikas gali šiek tiek pasislinkti dėl oro sąlygų ar policijos patikros.

Ar verta rinktis pigiausią pasiūlymą rinkoje?

Žinau, kiekvienas nori sutaupyti, ypač dabar. Bet žinote, kaip sako, skanus sūris brangiai kainuoja. Pigiausios firmos dažnai neturi savo mašinų ir samdo "laisvus" vairuotojus. Rizikuojate likti be daiktų savaitgalį arba gauti sulaužytą spintelę. Aš asmeniškai pasakyčiau – žiūrėkite į atsiliepimus "Google" ar "Facebook", ne į kainą. Užsaugoti 50 eurų gali kainuoti nervus ir naktį be miego.

Kaip elgtis su vairuotoju, kuris nemoka lietuviškai?

Dauguma mūsų vairuotojų kalba lietuviškai, bet kartais tenka dirbti su užsieniečiais. Dažniausiai jie kalba rusiškai, angliškai, arba vokiškai. Rankos kalba turiems užtenka. Bet jei reikia sudėtingų nurodymų (kur dėti ką kur spalvota dėžę), gali būti problemų. Geriau iš anksto pasirūpinti, kad atvyktų bent kažkas, kas supranta lietuvišką "dešinė" ir "kairė", o ne "links" ir "rechts".

Ar galima susitarti dėl pervežimo iš vakar į ryto?

Galima pabandyti, bet neverta vilktis iki paskutinės akimirkos. Geriausios firmos yra užimtos savaitėms į priekį, ypač vasarą ar švenčių metu. Jei jums reikia važiuoti rytoj, teks ieškoti tų, kurie "šiuo metu laisvi". Tai dažnai reiškia, kad jie laisvi dėl blogos reputacijos arba todėl, kad neturi darbo. Planuokite perkraustymo procesą iš Vokietijos į Lietuvą bent mėnesį iki akcento, išvengsite streso.

Ar turiu padėti vairuotojui rasti adresą Lietuvoje?

GPS yra geras dalykas, bet Lietuvoje kaimai gali būti keisti. Būna, kad du to paties pavadinimo keliai yra skirtingose rajonuose. Būkite pasiruošę susitikti prie pagrindinio kelio ir nuvesti. Vokietijoje daug geriau su adresais, ten mažiau "naujakūrių", kurių nėra žemėlapyje arba kur navsatas siųsta pro mišką. Vienas kartą važiavome pro pievą, nes kelis metais nebuvo atnaujinta žemėlapis.

Ką daryti su statybinėmis atliekomis ar senais daiktais?

Prašome neišmesti savo šiukšlių į mūsų dėžes ar furgoną. Vieną kartą teko išmesti pusę tono senų laikraščių ir tuščių butelių Vilniuje. Tai tiesiog laiko švaistymas ir pinigų. Išmeskite patys Vokietijoje, kur tai dažniausiai nemokama, arba susitarkite, kad mes išmesime Lietuvoje už papildomą mokestį. Mes ne šiukšlių vežėjai, nors kartais, atrodo, kad dirbame ir šitą darbą.

Ar yra kokių nors keisčiausių istorijų iš kelionių?

O, jų yra. Mačiau, kaip vežė gyvą ožį (nelegaliai), kaip mašina užvirto ant šlaito, kaip klientas mirė (ne per važiavimą, bet prieš išvykstant). Vieną kartą teko pervežti didelę kolekciją porceliano lėlių. Bu baisu važiuoti, kiekvienos duobės bijojome. Bet viskas atvyko sveika. Darbuotojai kartais pasakoja, kaip juos bandė papirkti muitininkai su dešrelėmis. (Nesakykite niekam, bet kartais tai ir veikia, nors nelegalu).

Kodėl reikia rinktis būtent mus, o ne "kaimyno sūnų"?

Kaimyno sūnus gali būti geras vaikinas, bet ar jis turi draudimą? Ar jis žino, ką daryti, jei sulaiko Lenkijos policija? Ar jis gali duoti sąskaitą faktūrą? Mes dirbame jau 20 metų, matėme viską. Mūsų vairuotojai yra patikimi, o mašinos tikrinamos prieš kiekvieną išvykimą. Nauda didelė – ramybė. O ramybė brangiau nei bet kokia pinigų suma.

Išvados

Taigi, perkraustymo procesas iš Vokietijos į Lietuvą nėra mokslas, bet reikalauja kantrybės ir organizacijos. Nauda akivaizdi – išsaugosite nemažai pinigų, neperkant naujų daiktų, tačiau rinkitės patikimus partnerius, o ne pigiausius. Nežiūrėkite tik į kainą, žiūrėkite į akis ir sutartis. Tikiuosi, šie patarimai padės išvengti tų bėdų, kuriuos mačiau per savo metus. Sėkmės kelyje ir laukiu jūsų skambučio, tik ne rytoj ryte, geriau rytoj po pietų.