Perkraustymo procesas į Vokietiją – viskas nuo A iki Z aiškiai

Įvadas

Perkraustymo procesas į Vokietiją atrodo paprastas tik tada, kai dar stovi virtuvėj ir žiūri į dėžes. Iš tikrų jis prasideda gerokai anksčiau: inventarizacija, pakavimas, maršrutas, dokumentai, draudimas, iškrovimo langas, liftų rezervacija, kartais net kaimynų nuotaika. Vokietijoje tvarka dažnai graži popieriuje, bet realybėje Berlyne gali būti vienaip, Miunchene kitaip, o Hamburge visai savaip.

DUK – Perkraustymo procesas į Vokietiją nuo pirmo skambučio

Kiek laiko prieš perkraustymą reikia pradėti ruoštis?

Normaliai – bent prieš 3–6 savaites, jei kraustoma butą ar nedidelį biurą. Jei daiktų daug, yra pianinas, serveris, saugykla ar didelė virtuvė, geriau turėti 2–3 mėnesius. Kartais pavyksta ir per 10 dienų, bet tada viskas daroma nervų sąskaita. Esu matęs, kaip klientai sako „čia tik kelios dėžės“, o paskui atsiranda 40 baldų ir du dviračiai.

Ar galima perkraustymo procesą į Vokietiją pradėti be tikslios sąmatos?

Galima, bet tai jau ne planas, o spėlionė. Mes galime duoti orientacinę kainą pagal maršrutą, pavyzdžiui, Vilnius–Berlynas, Kaunas–Hamburgas ar Klaipėda–Frankfurtas, tačiau be sąrašo ji liks apytikslė. Geriausia, kai klientas nufotografuoja baldus, nurodo dėžių skaičių ir pasako, kas trapi. Tada bent jau nekalbame oru.

Kodėl Perkraustymo procesas į Vokietiją negali prasidėti tik dieną prieš?

Nes tada prasideda chaosas, o Vokietijoje chaosas dažnai baigiasi baudomis arba iškrovimo atsisakymu. Reikia rezervuoti liftą, aikštelę, leidimą statyti konteinerį, kartais net policijos pagalbą, jei užkertama gatvė. Dar vairuotojo darbo laikas turi tilpti į ES taisykles. Todėl dieną prieš galima tik paklausti, ar visi sveiki, bet ne organizuoti rimtą kelionę.

Ką daryti pirmiausia, jei niekada neperkraustėte daiktų į užsienį?

Pirmiausia – sudėliokite sąrašą, ne pirkite dėžių. Skamba banalu, bet taip sutaupote daug nervų. Atskirkite baldus, buitinius prietaisus, drabužius, dokumentus, elektroniką. Po to pasakykite vežėjui, ar krausite iki durų, į garažą, ar pilnai iki naujo buto. Perkraustymo procesas į Vokietiją be šitos informacijos tampa kaip kelionė be žemėlapio.

Ar verta daryti vaizdo apžiūrą prieš užsakant paslaugą?

Taip, ypač jei daiktų daugiau nei telpa į vieną mikroautobusą. Vaizdo apžiūra per „WhatsApp“ ar kitą programą sutaupo laiką, nes matome spintas, sofą, stalus, dviračius, dėžes. Kartais klientas sako „nieko daug“, o vaizde atsiranda sporto salė rūsyje. Ne visada tai tyčia, žmonės tiesiog nebeskaičiuoja daiktų, prie kurių priprato.

DUK – Perkraustymo procesas į Vokietiją ir dokumentai

Kokių dokumentų reikia vežant daiktus į Vokietiją?

Dažniausiai reikia CMR važtaraščio, krovinio sąrašo, asmens dokumentų, užsakymo patvirtinimo ir draudimo sąlygų. Jei vežama asmeninėms reikmėms, muitinės procedūrų paprastai nėra, nes ES viduje judame laisvai. Bet jei kraunamas biuras su įranga, kompiuteriais ar naujomis prekėmis, gali atsirasti PVM, sąskaitų ir inventorizacijos klausimų. Viskas priklauso nuo to, kas važiuoja.

Ar reikia muitinės, jei kraustomės iš Lietuvos į Vokietiją?

Paprastai ne, nes abi šalys yra Europos Sąjungoje. Bet „paprastai“ nereiškia, kad popieriai visiškai nereikalingi. Reikia turėti, kas buvo pakrauta, kokia vertė, kam skirta ir kas atsakingas. Ypač jei vežate brangią įrangą, meno kūrinius, alkoholį dideliais kiekiais ar naujus baldus pardavimui. Čia jau ne paprastas perkraustymas, o rimtesnė logistika.

Ar verta drausti daiktus perkraustymo metu?

Mano nuomone, taip, beveik visada. Pigiausias draudimas gali kainuoti apie 0,3–1% deklaruotos vertės, o brangesnis – priklausomai nuo rizikos. Jei vežate seną sofą, kurią vis tiek norėjote keisti, gal ir mažiau svarbu. Bet jei keliauja kompiuteriai, dokumentai, antikvarinis stalas ar vaikų kambario baldai, draudimas nėra prabanga. Tik skaitykite sąlygas, ne tik kainą.

Ką reiškia krovinio vertės deklaravimas?

Tai reiškia, kad prieš kelionę nustatoma, kiek vertingi daiktai, kuriuos vežame. Ne visada reikia idealiai tiksliai, bet reikia sąžiningai. Jei sakote, kad viskas verta 1000 eurų, o ten stovi 8000 eurų vertės kompiuteriai, vėliau ginčytis bus keblu. Esu matęs, kaip klientai deklaruoja mažiau dėl ramybės, o po įbrėžimo pyksta. (Pataisau: ne dėl ramybės, o dėl mažesnės įmokos.)

Ar perkraustymo įmonė privalo pateikti sąskaitą?

Jei dirba legaliai, taip. Sąskaita, užsakymo patvirtinimas ar paslaugos aprašymas turi būti. Jei kas nors siūlo „be popierių, pigiau“, aš visada atsargus. Vokietijoje kontrolės gali būti rimtesnės, o Lietuvoje irgi niekas nenori problemų su mokesčiais. Be to, sąskaitoje matyti, kas įeina į kainą: pakavimas, krovimas, kilometrai, laukimas, aukštas aukštas, liftas ar ne.

DUK – Perkraustymo procesas į Vokietiją su pakavimu

Ar Perkraustymo procesas į Vokietiją gali būti greitesnis, jei viską dėliojame patys?

Gali, bet ne visada. Jei dėžes sudėliojate tvarkingai, sunumeruojate, pažymite kambarius, tai tikrai pagreitina darbą. Jei viskas suplota į maišus be tvarkos, kroviniai vėliau ieškojami kaip lobis. Vokietijoje naujame bute dažnai reikia greitai atlaisvinti koridorių, nes kaimynai jau pyksta. Todėl savarankiškas pakavimas padeda tik tada, kai jis nėra chaotiškas.

Kokios dėžės geriausios tarptautiniam perkraustymui?

Geriausios – dvigubo sluoksnio kartoninės dėžės, apie 60–80 litrų, su rankenomis. Mažos dėžės tinka knygoms, nes knygos sunkios. Didelės dėžės tinka lengviems drabužiams ir patalynei. Nenaudočiau senų, permirkusių dėžių iš parduotuvės, nes kelias į Vokietiją nėra 20 kilometrų. Dar svarbu turėti lipnios juostos, žymeklio, plėvelės ir kampų apsaugų.

Ar reikia specialiai pakuoti televizorius ir kompiuterius?

Taip, nes ekranai labai mėgsta „netikėtai“ įtrūkti. Jei turite originalias dėžes, puiku. Jei ne, reikia minkšto pamušalo, plėvelės ir tvirto kampo apsaugojimo. Kompiuterius geriau vežti atskirai, ne tarp čiužinių ir keptuvių. Buvo atvejis, kai monitorius keliavo į Dortmundą be apsaugos, ir klientas sakė, kad „tikriausiai taip ir buvo“. Ne, ne taip.

Kaip pažymėti dėžes, kad Vokietijoje niekas nesimaišytų?

Rašykite didelėmis raidėmis: virtuvė, miegamasis, biuras, vaikai, dokumentai. Dar geriau – numeruokite: 1/42, 2/42, 3/42. Tada iškraunant lengva tikrinti, ar viskas atvažiavo. Ant dėžių su trapiomis detalėmis dėkite „TRAPU“, nors kartais tai neskaito, bet vis tiek padeda. Aš dar prašau vienos dėžės „pirmoji nakvynė“: higienos reikmenys, įkrovikliai, arbatos, dokumentai.

Ar pavojinga vežti drabužius vakuuminiais maišais?

Ne pavojinga, bet reikia saugoti formas. Vakuuminiai maišai puikiai sumažina tūrį, ypač paltams, patalynei, sezoniniams daiktams. Bet sunkių drabužių į vieną maišą nepakaučiau, nes sunku nešti ir plyšta. Dar vienas dalykas – Vokietijoje naujame bute kartais spintos būna mažesnės, nei atrodo nuotraukose. Todėl geriau neperkrauti maišų iki akmens kietumo.

DUK – maršrutas, laikas ir iškrovimas

Kiek trunka kelias iš Lietuvos iki Vokietijos?

Iš Vilniaus iki Berlyno dažniausiai 16–20 valandų gryno važiavimo, priklausomai nuo sustojimų. Į Hamburgą ar Frankfurtą gali būti 18–24 valandos. Jei kraunama vakare, važiuojama naktį, kitą dieną bandoma iškrauti, tai realu. Bet jei reikia pakrauti rytą, dar sustoti Lenkijoje, o Vokietijoje iškrovimas tik po 14 valandos, dienų gali būti dvi.

Ar savaitgaliais galima krautis Vokietijoje?

Krautis buto viduje galima, bet triukšmas savaitgaliais dažnai ribojamas. Šeštadienį darbai vyksta, sekmadienį jau daug griežčiau. Kaimynai gali skųstis, jei gręžiate, perstatote baldus ar bėgiojate laiptine. Todėl triukšmingus darbus geriau daryti penktadienį arba šeštadienį iki pietų. Tai nėra mūsų išradimas, tiesiog Vokietijoje tvarka kartais labiau saugo ramybę nei kliento grafiką.

Kas nutinka, jei iškrovimo dieną nėra lifto?

Tada viskas brangsta ir ilgėja. Penktas aukštas be lifto, sunki spinta ir siauri laiptai – tai nebe paprastas iškrovimas. Kai kurios įmonės skaičiuoja papildomus laiptų mokesčius arba prašo daugiau žmonių. Esu matęs, kaip klientai sako, kad liftas „tikrai bus“, o atvykus jis sugedęs. Todėl dieną prieš verta paskambinti administratoriui ir pasitikrinti, ne tik tikėti.

Ar reikia rezervuoti aikštelę Vokietijoje?

Dažnai taip, ypač miestuose kaip Berlynas, Miunchenas, Kelnicas, Diuseldorfas. Jei sunkvežimis negali privažiuoti prie durų, reikia leidimo arba laikinos aikštelės. Kartais tai sutvarko vietinis partneris, kartais pats klientas. Jei niekas nieko nesutvarko, vairuotojas stovi 400 metrų toliau ir neša dėžes per kiemus. Gražu tik pirmas dešimt minučių.

Kodėl iškrovimo langas nėra tas pats, kas tikslus laikas?

Nes tarptautiniame transporte visada atsiranda smulkmenų: eismas, krovinio patikra, ankstesnis klientas, vairuotojo pertraukos, oro sąlygos. Todėl langas, pavyzdžiui, 10–14 val., yra sąžiningesnis nei pažadas „būsime 9:17“. Jei kas nors garantuoja minutę į minutę be rezervinio plano, aš šiek tiek abejoju. Ne visada dėl blogos valios, tiesiog gyvenimas.

DUK – kainos, rizikos ir realybė

Kiek gali kainuoti perkraustymas į Vokietiją?

Mažam butui su mikroautobusu kaina gali būti apie 500–1200 eurų. Didesniam butui su komanda, pakavimu ir iškrovimu – 1500–3500 eurų. Biurui ar dideliam namui kaina gali šokti iki 5000 eurų ir daugiau. Kainą keičia kilometrai, aukštas, liftas, pakavimo medžiagos, draudimas, sandėliavimas ir laukimo laikas. Pigiausias pasiūlymas kartais brangiausiai atsieina, kai „privažiavimas prie durų“ reiškia prie namo rajono.

Kodėl dvi įmonės skaičiuoja skirtingas kainas?

Nes viena skaičiuoja tik transportą, kita – darbą, pakavimą, atsakomybę ir organizavimą. Viena į kainą įtraukia dėžes, plėvelę, draudimą, kita po to siunčia papildomą sąskaitą. Dar viena problema – kai pasiūlyme nėra aišku, ar iškrovimas iki buto, ar tik iki mašinos. Todėl klausinėkite konkrečiai. Geriau 10 nepatogių klausimų prieš kelionę negu ginčas po jos.

Ar galima sutaupyti kraunant dalį daiktų patiems?

Taip, bet tik su tais daiktais, kuriuos galite saugiai paruošti. Drabužiai, knygos, indai, smulkmena – puiku. Baldų išmontavimas, televizoriai, pianinai, stiklinės pertvaros – jau rizikingiau. Jei klientas gerai paruošia dėžes, mes sutaupome laiko, o laikas yra pinigai. Bet jei savarankiškas pakavimas vėliau tampa mūsų galvos skausmu, kaina nebėra tokia graži.

Ką daryti, jei daiktai neatvyksta vienu reisu?

Tada reikia aiškaus plano: kas važiuoja pirmu reisu, kas antru, kas lieka sandėlyje. Tai dažna situacija, kai tūris per didelis arba Vokietijoje dar nebaigtas remontas. Svarbu, kad dokumentuose būtų matyti, kurios dėžės kur yra. Buvo atvejis, kai į Frankfurto prie Maino butą atvažiavo viskas, išskyrus virtuvės dėžes. (Pataisau: atvažiavo virtuvės dėžės, bet be kavos aparato.)

Kaip atpažinti blogą perkraustymo pasiūlymą?

Jei kaina labai maža, o atsakymai labai migloti, reikia sustoti. Blogas ženklas, kai nesakoma, kas atsakingas už apgadinimus, kiek žmonių kraus, ar yra draudimas, ar kaina galutinė. Dar blogiau, kai viskas „susitarsime vietoje“. Tarptautinis perkraustymas nėra turgus prie turgavietės. Geros įmonės aiškiai paaiškina rizikas, o ne tik gražiai šypsosi telefonu.

Išvada

Perkraustymo procesas į Vokietiją nėra tik mašina ir kelios dėžės. Tai planas, dokumentai, pakavimas, laikas, iškrovimo sąlygos ir gebėjimas numatyti problemas. Jei viską sutvarkote iš anksto, kelionė iš Lietuvos į Berlyną, Hamburgą, Miuncheną ar Frankfurtą praeina kur kas ramiau. Perkraustymo procesas į Vokietiją tampa paprastesnis tada, kai realybė įvertinama be iliuzijų.