Perkraustymo procesas į Vokietiją su mikroautobusu aiškus: vadovas iš vidaus

Sveiki, galvojau, kad štai daugiau nieko nesuštversiu šioje srityje, bet va – vėl čia. Dirbu su logistika jau virš dvidešimt metų ir per tą laiką mačiau viską – nuo degtų sankabų Vokietijos automagistralėse iki klientų, mėginančių įsprausti šaldytuvą į „Fiat Ducato“, kuris jau ir taip pilnas. Žinoma, perkraustymo procesas į Vokietiją su mikroautobusu atrodo paprastas: užkrauti ir važiuoti, tačiau realybėje yra daugybę smulkių niuansų, kurie gali nulemti sėkmę ar visišką fiasko. Dažnai žmonės klausia, kaip tai veikia iš vidaus, todėl nusprendžiau parašyti šią „pamoką“ be jokių gražiųjų frazių. Čai gausite tikrąją informaciją, ką daryti, ko vengti ir kodėl kartais geriau paprašyti profesionalo pagalbos, nei bandyti išgelbėti pasaulį su draugais ir alumi.

Bendrai apie tą reikalą (ir kodėl ne viskas taip paprasta)

Ar tikrai verta rinktis mikroautobusą vieto didelio sunkvežimio?

Žiūrėkite, jei turite tik studiją ar vienkambario butą, tada perkraustymo procesas į Vokietiją su mikroautobusu yra geriausias pasirinkimas. Jums nereikės gaišti laukiant specialių leidimų miesto centre, o vairuotojas lengviau ras vietos parkavimui prie namo. Tačiau jei turite daug baldų, tada tai gali tapti košmaru – mikroautobusu teks važiuoti dukart, o tai laike ir kuro sąnaudose atsieis brangiau nei viena kelionė sunkvežimiu. Vertinkite savo turtą realiai, o ne pagal lūkesčius.

Kiek daiktų iš tikrųjų įtelpa į tą mikroautobusą?

Tai priklauso nuo to, kaip gerai jūsų vairuotojas moka krauti daiktus. Vidutinis 3.5 tonų mikroautobuso tūris yra apie 13–15 kubinių metrų. Jei daiktai sumesti be jokios logikos, telpa tik pusė. Esu matęs, kaip žmonės sako „man tik keletas dėžių“, o paskui išsitiesia trys sofos ir du spintos. Viskas susideda ne iš daiktų kiekio, o iš jų formos – minkšti baldai suspaudžiami, o knygos ne.

Kiek laiko užtrunka tas kelias iki Vokietijos?

Vėlgi, kur būstate? į Berlyną nuo Vilniaus važiuosite apie 10–11 valandų, jei neukliūsite į spūstis. Jei reikia važiuoti į Miuncheną, tai pridėkite dar 4 valandas. Perkraustymo procesas į Vokietiją nėra tik lenktynės laiku, reikia atsižvelgti į vairuotojo poilsio režimą. Negalima važiuoti 20 valandų iš eilės, nors kai kurie „meistrai“ bando taip daryti – tai nelegalu ir pavojinga.

Ar saugu duoti brangius daiktus į tą transportą?

Sąžiningai sakant, visada yra rizika. Nors dauguma mikroautobusų turi „Gruz“ draudimą, bet aš visada patariu brangiausius daiktus (papuošalus, dokumentus, pinigus) vežti su savimi keleivio salone arba visiškai atskirai. Vieną kartą klientas padėjo auksinius žiedus į dėžę su drabužiais, ir mes dvi valandas juos ieškojome, nes dėžė nukrito į gylį. Geriau sauguokite patys.

O jei lietus? Ar daiktai sušlaps?

Dabar jau beveik visi krovininiai mikroautobusai yra uždarieji, tačiau problemą gali sukelti ne lietus, o drėgmė patalpoje, iš kurios kraunama. Jei kraunate kieme po lietaus, įsitempia drėgni baldai, o vėliau mikroautobuse jie gali pradėti „kvepėti“ arba pajuosti. Viską gerai įvyniokite į stretch plėvelę, o ne į paprastas kelnes.

Popieriaus darbas ir muitinė (boring but needed)

Kokius dokumentai reikia tur�ti sienoje?

Būtinai turite turėti asmens dokumentus (pasą ar ID kortelę), vairuotojo pažymėjimą ir techninį pasą. Be to, būtinas krovinio manifestas arba sutartis su pervežimo įmone. Jei važiuojate ne savo mašina, reikalinga įgaliojimo raštas, kad neįtartų, jog vagiate mašiną. Muitininkai mėgsta tvarką, be popierių jie gali sukelti didelę pyktį.

Kas tas inventoriaus sąrašas ir ar jis būtinas?

Tai sąrašas, kuriame surašyti visi jūsų daiktai. Nereikia rašyti „3 poros kojinių“, pakanka „drabužių dėžės – 4 vnt.“, „sofa – 1 vnt.“ Vokiečiai yra labai disciplinuoti, jei sąrašo nėra, gali pradėti iškrauti ir tikrinti kiekvieną dėžę. Patariu daryti dviejų kalbų sąrašą (lietuviškai ir vokiškai arba angliškai), tai greitina procesą.

Ar sustoja muitinė keldami į Vokietiją?

Jeigu kelyje matote „Zoll“ ženklą, gali būti, kad sustos. Jei važiuojate per Lenkiją, jie dažnai tikrina tik techninę būklę, tačiau Vokietijos muitinė labiau domisi ar nevežate prekybinių krovinių be mokesčių. Jei perkraustymo procesas į Vokietiją vyksta kaip asmeninių daiktų pervežimas, dažniausiai tiesiog nuleidžia ranką ir leidžia važiuoti toliau.

Ką daryti, jei sustoja ir pradeda klausinėti?

Nesijaudinkite ir nesakykite melagių. Sakykite tiesą, kad keliates gyventi ir tai yra jūsų asmeniniai daiktai. Jei kalbate angliškai, geriau kalbėkite angliškai, nei bandykite lietuviškai ar rusiškai aiškinti, jei muitininkas nemoka šių kalbų. Pagrindinis dalykas – ramumas. Agresija sukelia tik daugiau problemų.

Ar reikia mokėti muito ar PVM?

Jeigu daiktai yra naudoti ir jūs juos naudojote bent 6 mėnesius, tada jūs neturite mokėti jokių mokesčių. Tai vadinama „Transfer of Residence“. Jeigu vežate naujus daiktus su etiketėmis, gali būti, kad teks sumokėti Vokietijos PVM (19%), todėl nuklapkite visas kainas iš naujų indų ar technikos.

Kas dėl TIR knygos ar CMR?

CMR draudimas yra būtinas visiems komerciniams pervežimams, net jei tai tik jūsų perkraustymas. TIR knygos jums nereikia, tai skirta dideliems sunkvežimiams, važiuojantiems per sienas muitinės kontrolės be sustojimo. Mikroautobusu dažniausiai važiuojama su paprasta CMR sutartimi, ką išrašo vairuotojas.

Ar reikia taršos mokestį vairuojant per Vokietiją?

Vokietijoje yra taršos mokestis (MAUT) sunkvežimiams, tačiau mikroautobusai, sveriantys mažiau nei 7.5 tonos (o dauguma jų sveria 3.5t), šio mokesčio nemoka. (Tikriausiai nemoka, jei kas pasikeitė pernai, bet paprastai ne). Tačiau būtinai reikia nusipirkti vinjetę, jei važiuojate per Austriją ar Šveicariją, ten tai būtina.

Kelias ir vairuotojai (kas vyksta vairuotojo galvoje)

Kur leisti vairuotoją pailsėti?

Vairuotojas turi teisę ilsėtis po 4.5 valandų vairavimo. Geriausia sustoti ant specialių aikštelelių, pažymėtų kaip „Rastplatz“ arba degalinėse. Negalima tiesiog sustoti ant kelio pakraščio – tai baudžiama dideliu baudu. Aš visada sakau vairuotojams: „Geriau praleisti 15 minučių kavos puslėjį, nei gauti 100 eurų baudą“.

Ar greičio kameros tikrai toks didelis problemos?

Vokietijoje greičio kamerų yra daug, ypač prie miestų ribų ir statybų zonų. Nors autobanuose galima važiuoti greitai, bet mikroautobusams dažnai nustatomas greičio limitas (pvz., 80 km/h arba 100 km/h), jei jie nėra pritaikyti greičiui. Vairuotojai turi žiūrėti į ženklus, o ne į spidometrą.

Kas jei sugenda automobilis kelyje?

Tai blogiausia scenarijaus dalis. Jei sugenda, mes skambiname techninei pagalbai. Klientas tai suvokia, kad perkraustymo procesas į Vokietiją gali užtrukti ilgiau. Kartais reikia laukti kelias valandas, kol atvyks vilkikas. Tai retai nutinka, jei mašina buvo patikrinta prieš kelionę, bet technika yra technika – ji neleidžia niekam.

Ar vairuotojas gali padėti nešti daiktus?

Taip, dauguma mūsų vairuotojų yra normalūs vyrai ir padės nunešti dėžę arba padėti su sofa. Tačiau jie ne kalviai ir ne baldų surinkėjai. Jei reikia išmontuoti spintą, geriau tai padaryti prieš tai, o ne laukti, kad vairuotojas darys tai su pjūklu, kurio neturi.

Ar jie gerai vairuoja?

Dauguma mūsų vairuotojų važinėja jau 10+ metų. Žinoma, yra ir jaunesnių, bet stengiamės priimti patikimus. Vieną kartą turėjau vairuotoją, kuris pirmą kartą važiavo į Berlyną ir užkliuvo į vieną gatvę, kur buvo ženklas „Įvažiavimas draudžiamas“. Gavome baudą, kurią turėjau padengti. Dabar tikrinu maršrutus.

Ką daryti su keliu? Kur geriau važiuoti?

Visada rekomenduoju eiti per Lenkiją (A1, A2, A18), nors kelyje gali būti blogesnės būklės ruožai. Eiti per Latviją ir Estiją ilgiau. Jei važiuojate į pietų Vokietiją, gali tekti rinktis per Čekiją, bet ten tikrai būtina vinietė. Maršrutas planuojamas iš anksto, tačiau GPS kartais meluoja.

Vokietijos miestai ir problemos (realus gyvenimas)

Ar lengva privažiuoti prie namo Vokietijoje?

Čia yra pagrindinė bėda. Vokietijos miestuose, ypač senosiuose rajonuose, gatvės yra siauros, o automobilių daug. Mikroautobusas yra aukštas ir ilgas. Jei prie namo yra „žaliasis plotas“ arba gėlių lovelės, ant jų statyti ratą negalima – baudos didelės, o kaimynai iškviša policiją iškart.

Kur statyti mikroautobusą jei negalima prie namo?

Reikia ieškoti artimiausios „mokesčių aikštelės“ (Parkplatz). Kartais teka nešti daiktus 100 ar 200 metrų. Geriau tai numatyti iš anksto ir pasiimti daugiau žmonių pagalbai, nei vėliau verkti, kad nugarai skauda. Vokietijos taisyklės dėl stovėjimo yra griežtos.

Kas dėl šiukšlių? Ar galima palikti pakuotės?

Jokiu būdu! Negalima palikti dėžių ir plėvelių gatvėje. Vokiečiai labai geriausiai prižiūri švarą. Jei paliksite šiukšles, gausite baudą, o gal net ir teismą. Visas pakuotes reikia susprogti ir nuvežti į artimiausią konteinerį (Glascontainer, Papiercontainer ir t.t.).

Ar vokiečai yra nepageidaujami kaimynai?

Jei užimsite jų vietą arba trukdysite eismi, taip, jie bus pikti. Jie netgi gali iškviesti „Ordnungsamt“ (viešosios tvarkos tarnybą). Geriau būti mandagus, užsidėti „priežiūros“ šviesas (jelkę) ant mikroautobuso, jei stovite kelyje, ir dirbti greitai.

Ar reikia leidimo stovėti?

Jei reikia užimti vietą kurioje negalima (pvz., ant tako, kad atvežti daiktus), reikia eiti į vietinę municipalitetą (Rathaus) ir gauti leidimą „Verkehrsbeschränkung“. Tai kainuoja pora eurų, bet sutaupo daugiau nervų nei policijos pokalbis.

Kaip elgtis su namų administratorium (Hausmeister)?

Jame yra visų raktų šeimininkas. Jei jis piktas, jums neįleis į liftą arba neleis naudotis prekės liftu. Būtinai pasidomėkite iš savo nuomininko (Mieter), kaip susisiekti su Hausmeisteriu ir praneškite jam apie atvykimą iš anksto.

Pinigai, kainos ir kada mokėti

Kiek tai maždaž kainuos?

Kaina priklauso nuo atstumo. Paprastai perkraustymo procesas į Vokietiją kainuoja nuo 1 iki 1.5 euro už kilometrą (į vieną pusę), priklausomai nuo kuro kainos ir vairuotojo dienpinigių. Jei reikia kelias dienas, pridedami maitinimo ir nakvynės kaštai. Neklauskite „kiek tiksliai“ kol nepasakote iš kur į kur.

Kas įeina į tą kainą?

Į kainą įeina kuras, vairuotojo darbas, automobilio nuoma ir draudimas. Įkrovimas ir iškrovimas dažnai yra įskaičiuojamas, jei tai nėra ypatingai sunkūs daiktai (pvz., pianinas). Visada klauskite, ar kaina yra „galutinė“ (All inclusive), kad nebūtų staigmenų pabaigoje.

Ar galima atsiskaityti grynais?

Taip, galima, bet dauguma firmų dabar pageidauja banko pavedimo arba kortelės mokėjimo. Vairuotojams nelabai patinka nešti didelius kiekius grynųjų pinigų sau su savimi – pavojinga ir nepatogiai.

Kas dėl užstato (deposit)?

Kai kurios firmos ima nedidelį užstatą (10-20%), kad užtikrintų, kad klientas neatsisaks paskutinę minutę. Tai normalu. Jei viskas vyksta pagal planą, pinigai grąžinami tą pačią dieną.

Ar kainuoja brangiau savaitgalį?

Taip, jei reikalaujate vairuotojo išvykti šeštadienį ar sekmadienį, tai gali kainuoti brangiau, nes tai yra viršvalandžiai. Geriausia planuoti perkraustymo procesas į Vokietiją darbo dienomis – taip pigiau ir greičiau rasti vairuotoją.

Ar galima susiderėti dėl kainos?

Galima pabandyti, jei, pavyzdžiui, jūsų data yra „lanksti“ arba jei grįžtate tuščiu atgal (taip vadinamas „retour“). Tačiau nekitinkite per daug – kaina turi dengti kainas, kitaip vairuotojas tiesiog nevyks.

Išvada

Na, tiek apie tai. Tikiuosi, kad šis straipsnis šiek tiek išaiškino, kaip tai vyksta realiame gyvenime, o ne reklamose. Perkraustymo procesas į Vokietiją su mikroautobusu gali būti lengvas ir greitas, jei pasiruošiate iš anksto ir gerbsite su logistika. Svarbiausia – nebesilikite paskutinę minutę, būkite sąžiningi su vairuotojų apie savo daiktų kiekį ir gerbkite Vokietijos taisykles. Sėkmės kelyje ir naujuose namuose!