Perkraustymo procesas į Vokietiją: patarimai ir geros praktikos

Sveiki, taigi čia aš, vėl su jumis. Dirbu šitoje srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus, ir galiu pasakyti vieną – perkraustymas niekada neįvyksta taip, kaip planuojame piešinyje. Vokietija yra mums artima, geografiškai ganėtinai šalia, tačiau logistika, biurokratija ir patys vokiečiai gali nustebinti net pačius patyrusius. Dažnai klientai sako: „Oi, tai tik iki Berlyno, kiek gali tai kainuoti?“ Atsakau – gali kainuoti nervus, jei viską padarysite neteisingai. Šiandien noriu papasakoti, kaip tikrai atrodo perkraustymo procesas į Vokietiją, be jokių gražių brošiūrų, o iš kasdieninio gyvenimo, kai vairuotojas stringa Lenkijoje, o ožys nusprendžia neįlipti į furgoną. Pasidairykite, pasidomėkite, o tada kvieskite mus padėti.

Biurokratai, popieriai ir tos dėžės su dokumentais

Ar tikrai reikia tiek daug popieriaus, jei važiuojame į ES?

Žinoma, kad reikia, nors galvojate, kad prie ES ribų niekas nebesustos. Perkraustymo procesas į Vokietiją apima ne tik fizinį daiktų pervežimą, bet ir teisinį valdymo perėmimą. Jei turite naujai nupirktus daiktus, reikės PVM deklaracijos, kitaip muitinė Vokietijoje gali labai nemaloniai nustebti. Geriausia turėti visą inventoriaus sąrašą su apytikslėmis vertėmis. Nereikia būti genijumi, kad suprastum – vokiečiai mėgsta tvarką, be popieriaus ten liksi prie vartų.

Kas tas CMR ir ar jis reikalingas mano dėžėms su knygomis?

CMR – tai tarptautinis vežimo dokumentas, be kurio negali važiuoti nei vienas sunkvežimis. Net jei vežate tik vieną sofos pagalvę, vairuotojas privalo užpildyti šį lapą. Jis įrodo, kad krovinys buvo priimtas ir atiduotas. Esu matęs situacijų, kai klientas atsisakė pasirašyti CMR pristatymo metu, nes „kas čia per piešinius“, o vėliau skundėsi, kad dingo televizorius. Be dokumento, jokių pretenzijų – nusiimkite kepurę ir užsirašykite.

Ką daryti su inventoriaus sąrašu? Ar galiu jį parašyti ranka?

Galite, bet tikrai nerekomenduoju. Rankinis rašymas sukelia painiavas, ypač jei daiktų daug. Perkraustymo procesas į Vokietiją būna smarkiai supaprastinamas, kai sąrašas yra lentelės formate, su pažymėtomis dėžėmis (pvz., „Virtuvė 1“, „Miegamasis 3“). Kartais įmonės siūlo padaryti inventorizaciją vietoje jums, tai pasinaudokite tuo. Vienas kartą maždaug prieš dešimt metų klientas parašė „keletas dėžių“ – vairuotojas iškraunė ir klausia: „kur tie keli?“, o ten buvo penkiasdešimt. Visi šypsojosi, bet laiko praradome tris valandas.

Ar reikia deklaruoti elektrinius prietaisus muitinėje?

Jie jau yra naudoti, taigi PVM neturėtų būti taikomas, jei galite įrodyti, kad naudojote juos bent pusmetų Lietuvoje. Bet čia yra viena „, bet...“. Jei atrodžiate kaip prekybininkas, kuris veža dešimt identiškų virtovių, gali būti problemų. Geriausia turėti pirkimo kvitus ar nuotraukas namuose su šiais daiktais. Tikrai nežinau, kaip dabar dirba ta muitinės sistema prie Ilzenbergo, kartais jie tik praleidžia, kitą kartą – tikriną kiekvieną kampą.

Ar galiu vežti maisto atsargas?

Negalima, arba labai ribotai. Vokietijai yra griežti sanitarijos reikalavimai, o perkraustymo procesas į Vokietiją nėra susijęs su maisto prekyba. Jei vežate dėžę su miltais ar sausainiais, gali būti, kad viską reikės išmesti ties siena. Ypač jei tai yra mėsos ar pieno produktai. Vairuotojams dažnai pasidaro keista, kai randa kiaulienos šoninę tarp drabužių, tai geriau valgykite viską čia, prieš išvykdami.

Pinigai, kainos ir biudžeto planavimas (ar jo nebuvimas)

Kodėl kainos tokios skirtingos? Vienas kąsė 500 eur, kitas 1500.

Kadangi aš pats esu šioje srityje, galiu pasakyti – 500 eurų už pervežimą į Miuncheną yra arba apgaulinga, arba jis veš jūsų daiktus atvira sunkvežimio platformoje po lietumi. Kaina priklauso nuo to, kiek darbo reikia įdėti į pakavimą. Perkraustymo procesas į Vokietiją kainuoja, nes ten reikia degalų, kelių mokesčių (vokiški „mautai“ ne iš pigių) ir, svarbiausia, žmogaus darbo. Neklauskite tik už kainą, klauskite, kas įeina į ją.

Ar į kainą įeina dėžės ir pakavimo medžiagos?

Dažniausiai ne, nebent tai yra „viskas įskaičiuota“ paketas. Standartiškai, kai pasirašote sutartį, dėžės kainuoja, o juos sudėti reikia pačiam (arba mokėti už krovikus). Aš visada sakau klientams – geriau nupirktite porą gerų, storų dėžių „Ikiy“ (tokia parduotuvė), nei vadinti mus verkti, kad dėžė suknegė po svoriais. Niekas nenori rasti saviškių indų ant grindų furgono gale.

Kas atsitinka, jei aš pavėluoju apmokėti?

Tuomet greičiausiai pavėluosite ir įsikrauti. Mes paprastai imame avansą, kad užtikrintume, kad vairuotojas tikrai atvyks į adresą. Buvo atvejų, kai klientas sakė „sumokėsiu vėliau“, o tada dingė iš radarų, o mes su pakrautu sunkvežimi stovėjome Miunchene ir nebežinojome, kam duoti daiktus. Pinigai – tai garantas abejoms pusėms.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių?

Tarkime taip – galite susidurti su papildomomis išlaidomis, jei nėra galimybės priartėti prie namų liftu. Jei reikia nešti daiktus penktu aukštu peščiomis, tai kainuos. Taip pat, jei perkraustymo procesas į Vokietiją įvyks sekmadienį ar švenčių dieną, vokiečiai moka už darbą double. Taip, ten yra griežtos taisyklės, negalima tiesiog „užkibti“ už vairo kiek nori.

Ar galima susiderėti dėl kainos?

Visada galima pabandyti, bet ne iki absurdo. Jei turite didelį kiekį daiktų, galima gauti nuolaidą, bet jei tai tik keletas dėžių ir sofa, mes tiesiog prarandame pinigus. Aš pats kartais nuleidžiu kainą geriems žmonėms, kurie padeda įkrauti, nes tai greitina darbą. Bet jei jūs tik verčiate kainą žemyn be jokios priežasties, aš tiesiog atsisakau.

Fizinis darbas, vairuotojai ir „nepatogūs“ klausimai

Ar vairuotojai padės man nešti baldus?

Tai priklauso nuo to, ką užsisakėte. Jei tik „pervežimas“, tai jis tiesiog vairuos. Jei „krovinio įkėlimas ir iškėlimas“, tai taip, tačiau neįsivaizduokite, kad jie bus asmeniniai jūsų padėjėjai, kurie išrinks kelis šimtus knygų. Vokietijoje darbo sauga yra labai griežta, vairuotojas neturi teisės susižaloti nešdamas kokį nors astrinius sofas be įrangos. (Nors dažnai jie ir padeda, nes yra geri žmonės).

Kas dėl to, kad vairuotojas nežino lietuviškai?

Tai dažniausiai nėra problema, nes kalbame angliškai arba rusiškai, o vokiečiai dažnai supranta rusiškai iš sovietinių laikų (juokauju, bet dalinai tiesa). Bet rimčiau – komunikacija kartais būna trikdy. Turiu omenyje situaciją, kai vairuotojas pakliuvo į „Einbahnstraße“ (vienpusė gatvė) centre ir negalėjo išvažiuoti valandą, nes klientas neįsileido jį į kiemą. Reikia tiesiog kantriai aiškinti adresą.

Ar saugu duoti savo daiktus pažangiam žmogui?

90% atvejų – taip. Yra įmonių, kurios dirba jau dešimtmetį ir turi gerą reputaciją. Bet yra ir tokių „keliaujančių keistuolių“, kurie siūlo neįtikėtinai brangias paslaugas, o paskui iškrauna viską kažkur sandėlyje ir reikalauja išpirkos. Nenaudokite „gumtree“ tipo skelbimų svarbiems daiktams. Perkraustymo procesas į Vokietiją yra per daug svarbus, kad juo tikėtųti atsitiktinam žmogui iš interneto.

Kas daryti, jei lūžo kažkas kelyje?

Čia svarbiausia yra draudimas. Profesionalios įmonės turi draudimą, kuris dengia žalą kelyje. Jei vairuotojas staigiai stabdo ir jūsų akiniai nukrenta ir lūžta, turite teisę į kompensaciją. Bet turi tai užfiksuoti. Kartais vairuotojai sako „o, čia jau taip buvo“, todėl fotografuokite daiktus prieš įkraunant. Aš vieną kartą pamiršau nufotografuoti brangų vazną ir, kai ji atvyko su atkabalu, nebegalėjau nieko įrodyti. Nepasikartokite mano klaidų.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju?

Techniškai ne, jei tai yra krovininis transportas (pervežimo licencija). Yra taisyklių, draudžiančių keleivių gabenimą tokiuose transportuose be specialių leidimų. Nors esu matęs, kaip įmonės „ užmerkia akis“ ir ima vežti šeimas kabine, bet tai nelegalu ir gali baigtis dideliais baudais Vokietijoje. Geriau susitikti ties paskirties tašku.

Vokietijos specifika ir kas laukia jūsų ten

Ar ten lengva rasti parkavimą sunkvežimiui?

Jei gyvenate miesto centre (pvz., Hamburgas ar Frankfurto centras), tai bus košmaras. Vokiečiai yra labai griežti dėl statomųjų ženklų. Perkraustymo procesas į Vokietiją gali užstrigti, jei negalite užimti vietos. Reikia iš anksto susitarti dėl laikino parkavimo leidimo („Halteverbot“) tiesiog prie pat namo. Kitaip gausite baudą, o pervežėjas tiesiog iškraus daiktus ant šaligatvio ir išvažiuos.

Kaip su elgesiu? Ar vokiečiai draugiški?

Jie yra labai mandagūs ir punktualūs, bet šalti. Jei sutartyje parašyta „8:00 ryto“, jie bus 7:55 ir laukia. Jei jūs pavėluoti 10 minučių, jie jau gali būti nepatenkinti. Nereikia jų „apgaudinėti“ ar meluoti apie dėžių kiekį. Vieną kartą klientas pasakė, kad dėžių yra „mažai“, o jas užpylė iki pat lubos furgone. Vairuotojas beveik išprotėjo, nes nebeįėjo į kelių aukštų namą liftu.

Ar reikia kažką žinoti apie šiukšles?

Taip, Vokietijoje yra labai griežta atliekų rūšiavimo sistema. Negalima tiesiog palikti dėžių ir plastiko gatvėje. Reikia susirasti vietą, kur galima juos išmesti, arba pasikalbėti su savininku, kad jis leistų padėti šiukšles prie jo konteinerio (taip, už tai dažnai reikia mokėti). Nekelkite savo šiukšlių į Vokietiją, jei nenorite problemų su kaimynais.

Kas dėl pianino? Ar jį įmanoma pervežti?

Įmanoma, bet tai brangu ir sudėtinga. Reikia specialių juostų, o kartais ir kranos. Perkraustymo procesas į Vokietiją su pianinu turi būti suplanuotas iš anksto, nes ne kiekvienas furgonas gali jį paimti (svorio ir matmenų limitai). Ir prašau, nenaudokite to pačiais vairuotojų, kurie veža „Ikea“ spintas, jie tiesiog nusirinks jūsų „Steinway“.

Ar reikia pranešti kaimynams apie perkraustymą?

Būtina. Ypač jei gyvenate old style name su siaurais koridoriais. Vokiečiai myli ramybą, o jei ryte jums bus trankami baldai, jie skambins policiją arba „Ordnungsamt“. Palikite lapelį pašto dėžutėje praėjusią dieną – „Atsiprašome triukšmo, šiandien įsikrauname“. Tai duoda jums nemažai taškų už mandagumą.

O jei aš pamiršiu kažką Lietuvoje?

Tai būna dažnai. Žmonės palieka drabužius spintoje, vaikus pas senelius (tai juokas), arba katij. Rimčiau – jei pamiršote dėžę, jos grąžinimas kainuos. Reikės sumokėti už užsakymą ir kelionį atgal. Geriausia paskutinis žingsnis – nueiti po namus ir šviesai pažiūrėti, ar nėra nieko likusio.

Techniniai niuansai ir patarimai, kurių nerasite vadovuose

Kokias dėžes geriausia naudoti?

Storas, dvigubos sienelės. Nenaudokite degustacinių dėžių iš parduotuvės, jos tiesiog suyra po svorio. Turiu omenyje tas, kuriose buvo obuoliai – jos minkštos. Užsisakykite specialių perkraustymo dėžių, jos tinka viena į kitą ir neužima tiek daug vietos furgone.

Ar reikia išmontuoti baldus?

Būtinai. Labai didelę dalį baldų reikia išardyti, ne tik kad tilptų, bet ir kad nesulūžtų. Kojelės nuo stalų, durys nuo spintų. Vokietijos namuose dažnai būna siauri laiptai, todėl didelė spinta neprasilenks. Jei nežinote, kaip išmontuoti, klauskite mūsų vadovo arba samdykite meistrą.

Ką daryti su brangiaisiais daiktais (juvelyriniai dirbiniai, pinigai)?

Vežkite juos su savimi. Nematėme nieko blogesnio nei klientas, padėjęs auksinius žiedus į dėžę su „indais“ ir užsirašęs „virtuvė“. Net jei turime draudimą, nervų praradimas neatsiperka. Pinigus ir dokumentus laikykite pas save.

Ar galima vežti augalus?

Taip, bet jie gali užšąlti žiemoje furgone (jei nėra šiluminės izoliacijos) arba nudžiūti vasarą. Be to, turi tikrinti, ar tas augalas nėra invazinė rūšis Vokietijoje, nors su paprastais fikusais dažniausiai būna tvarkoje. Vienas klientas bandė įvežti didelį medį ir jį konfiskavo sienoje.

Kaip užtikrinti, kad mano šuo (jei jį vežu) nenuklyks?

Gyvūnai turi būti narveliuose. Negalima leisti šuniu bėgioti po furgoną, kai vairuotojas atidaro duris. Yra bijoję, kad šuns išbėgs į vokišką autostradą (tuomet viskas baigtis). Pasirūpinkite vandens ir maistu kelionei.

O jei aš nežinau savo naujojo adreso tiksliai?

Tai problema, nes CMR turi būti užpildytas. Jei nežinote, bent jau rašykite miestą ir pašto kodą, o tada, kai sužinosite buto numerį, praneškite vairuotojui telefonu. Bet geriausia laukti, kol turite galutinį adresą, kitaip gali mokėti už laukimą.

Ar reikia duoti arbatpinigių vairuotojams?

Lietuvoje nėra privaloma, bet Vokietijoje tai yra įprasta. Jei vairuotojai padėjo jums nešti daiktus, dirbo viršvalandžius arba elgėsi ypatingai mandagiai, 10-50 eurų (priklausomai nuo darbo apimties) bus labai įvertinta. Tai nėra kyšis, o padėka už gerą darbą.

Pabaigos glamonės ir praktiški patarimai

Kada geriausia planuoti perkraustymą?

Vasaros mėnesiai (birželis–rugpjūtis) yra „aukso sezonas“, tada kainos aukščiausios. Geriausia rinktis pavasarį ar rudenį, taip pat vengti švenčių ir savaitgalių. Perkraustymo procesas į Vokietiją bus pigesnis ir greitesnis, jei lanksčiai žiūrite į datas.

Ar reikia apžiūrėti naują butą prieš atvykstant?

Būtina. Matėme, kad butas nuotraukose atrodo didelis, o realybėje ten net netelpa lova. Arba nėra lifto. Išsiaiškinkite, kur galima statyti liftą arba kur iškrauti daiktus, kad nereikėtų nešti per visą miestą.

Kas dėl interneto ir elektros?

Vokietijoje elektros rožės gali būti kitokios (F tipo), nors Lietuvos (C/E) dažniausiai tinka, bet ne visada. Užsakykite internetą iš anksto, nes „Vodafone“ ar „Deutsche Telekom“ gali užtrukti savaitęmis, o jums jis reikalingas iš karto.

Ar verta rūpintis draudimu?

Absoliučiai taip. Net jei manote, kad jūsų daiktai nėra verti, nuvykus su vandeniu ar užsidegus furgonui, nuostoliai gali būti dideli. Patikrinkite, ar draudimas dengia ir įkrovimą/iškrovimą, ne tik vežimą keliu.

Ką daryti, jei atvyksta kita firma, ne ta, kurią užsisakiau?

Tai gali nutikti, jei įmonė perleido užsakymą subrangovams. Tai yra gana dažna praktika didelėse rinkose. Užtikrinkite, kad sutartyje būtų punktų, draudžiančių keisti pervežėją be jūsų sutikimo.

Kaip elgtis, jei daiktai atvyko sužeisti?

Nesirašykite ant CMR „viskas gerai“, jei nėra. Atidžiai patikrinkite kiekvieną dėžę, jei įtariate smūgį. Jei pastebite žalą, užfiksuokite tai dokumente ir darykite nuotraukas. Be to, pretenziją reikia pateikti raštu per 7 dienas (pagal taisykles).

Ar galima pervežti alkoholį?

Asmeniniam naudojimui – taip, tam tikras kiekis. Bet jei turite 100 butelių votkos, tai gali būti laikoma prekyba. Geriausia pasilikti saugioje pusėje ir vežti labai ribotą kiekį.

Kas daryti su važiuoklės dokumentais?

Jei pervežate automobilį, reikės specialių dokumentų. Paprasčiausiai užsakykite automobilių pervežimo paslaugą, neišbandykite likti ant sunkvežimio priekyje su „Opel“ užpakaliniame ratelyje – tai nelegalu ir pavojinga.

Pabaigai – kokia pagrindinė taisyklė?

Nebijokite klausti. Mūsų darbas yra padėti jums suprasti tą chaotišką perkraustymo procesą į Vokietiją. Geriau paprašyti paaiškinimo dešimt kartų, nei vėliau gailėtis.

Išvada

Taigi, trumpai tariant, perkraustymas nėra tiesiog daiktų padėjimas į mašiną ir nuvažiavimas. Tai sudėtingas procesas, reikalaujantis planavimo, kantrybės ir sąžiningo dialogo su pervežėjais. Neklauskite kainos, klauskite kas įeita. Nekiškite galvos į smėlį, tikėdamiesi, kad viskas pats išsisis. Jei pasiruošiate gerai – pasiruoškite dėžes, dokumentus ir arbatpinigius vairuotojams. Sekmės naujuose namuose Vokietijoje, ir tikimės, kad ten jums bus geriau nei čia, nors lietuviškas duona visada skanesnė.