Perkraustymo procesas į Vokietiją: kokius mikroautobusus rinktis ir kuo važiuoti?

Dirbu šioje srityje jau geriau nei dvidešimt metų, ir galiu pasakyti viena – perkraustymo procesas į Vokietiją niekada nesvyrauja idealiai. Visada kažkas nutinka: vėluja sandėlis, sugenda technika, arba vokiškas muitininkas turi blogą dieną. Žmonės visada klauso apie techninę pusę, o tai yra pagrindas, nes be tinkamo „žirgo“ nėra prasmės keliauti. Turite suprasti, kad Vokietija nėra Lietuva, ten keliai kiti, greičiai kiti, o ir reikalavimai – griežtesni. Štai kodėl reikia tiksliai žinoti, ką renkatės, kad nešvaistytumėte pinigų ir nervų. Esu matęs viską, nuo paprastų „Ford Transit“ iki milžiniškų sunkvežimių, todėl pasakysiu kaip yra iš tiesų, be reklamų ir grožybių.

Pasirinkimas: kas veža daugiausia bėdų

Ar verta rinktis „Mercedes Sprinter“ ar „Ford Transit“?

Tai klasikas. Po dviejų dešimtmečių galiu pasakyti, kad Sprinteriai laikosi vertesni, bet dalys brangesnios. Jeigu perkraustymo procesas į Vokietiją trunka kelias dienas, Mercedes gali būti patogesnis vairuotojui. Ford yra paprastesnis techninės priežiūros atžvilgiu, bet jie gali būti šiek tiek „giriantys“. Esčiau daugybę kartų matęs, kaip vairuotojai gailisi, kai perka pigų „vokietišką“ mikroautobusą, o paskui trūksta pusės kelio. Taigi, jei norite pasitikėjimo – imkite Sprinter, jei taupote pinigus – Ford tiks, bet tik patikrintas.

Koks turi būti automobilio aukštis?

Žiūrėkite, dauguma žmonių renka standartinį aukštį, o paskui gauna nugaros skausmus. Aukštas stogas (H3) leidžia stovėti viduryje ir krauti daiktus be problemų. Bet yra ir neigiamų momentų – vėjas. Kai važiuojate per Vokietijos autobanus prieš vėją, aukštas mikroautobusas valgosi daugiau degalų. Buvau tokių atvejų, kai 100 km/h greitis viršijamas neįmanomas, nes mašina nebekontroliuojama. Jei daugiau baldų, imkite aukštą, jei dėžės – žemą tiks puikiai.

Ratai: varomi priekiniai ar galiniai?

Čia apie trauką. Galiniai ratai (RWD) visada geriau tinkami sunkiam krovinui, ypač kai keliuose yra lietaus ar sniego (kas Vokietijoje taip pat būna, nors mano kolegos teigia priešingai). Priekiniai (FWD) gali pradėti slysti jei būna pilna apkrova ir kyla į kalną. Esu matęs, kaip žmonės užstrigę ties Vokietijos pasienio punktu tik todėl, kad negalėjo išvažiuoti iš įpoledėjusios aikštelės. Geriau rinktis galinį varomąjį ratus, jeigu įmanoma, tai padės išvengti nemalonumų.

Ką daryti, jei reikia daugiau vietos nei telpa į 3,5 t?

Tuomet turite problemą (juokauju). Ne, rimčiau, jeigu daiktų daugiau kaip 15-20 kubinių metrų, 3,5 tonos mikroautobuso neužteks. Turėsite nuomoti sunkvežimį 7,5 tonų arba dvi mašinas. Dvi mašinos gali būti brangiau, bet lengviau valdyti. Perkraustymo procesas į Vokietiją su dideliu sunkvežimi reikalauja C kategorijos vairuotojo pažymėjimo. Patirkau šitą save, kai vienas klientas norėjo vežti visą namą su „Sprinteriu“... gaila tik to stiklo, kurį teko pakeisti.

Ar verta rinktis autodefektorius (Luton)?

Tai toks su dėže ant galos. Jie puikūs, nes turi daugiausia vietos ir yra patogūs, bet jie labai „vėjungi“. Vėjas juos numyja kaip lapą. Be to, jų svorio centras aukštas, tad važiuoti reikėtų lėčiau. Jei kelyje nėra daug griuvėsių, tai puikus pasirinkimas, bet jei vairuosite per kaimo kelius Vokietijoje, gali būti šiurkščiai. Aš asmeniškai labiau mėgstu standartinius kėbulus, jie patikesnes.

Kelionės komfortas – ką reikia žinoti vairuotojui?

Negaliu tiksliai pasakyti, kokia yra geriausia sėdynė, bet galiu pasakyti, kad po 10 valandų vairavimo nugarai užduoda. Rinkitės mašinas su CRUISE CONTROL funkcija, nes Vokietijoje nuolatinis greičio palaikymas įt Kempa koją (tai toks lenkiškas posakis, reiškiantis – vargina). Taip pat patikrinkite ar sėdynė reguliuojama (ir aukščio, ir įstrižai). Buvau tokių atvejų, kai vairuotojai atsisakydavo važiuoti, nes sėdynė buvo tokia, kad kojos tiesdavosi.

Ar senas mikroautobusas yra prasta idėja?

Žinoma, yra. Senos mašinos turi tendenciją gedti. Jei jūsų perkraustymo procesas į Vokietiją užtruko dvi dienas, o senas „Transitas“ užgęsta prie Berlyno, tai prarasite ne tik laiką bet ir pinigus (vilkinimas labai brangus). Nenusprendžiau, kiek tiksliai metų mašina turi būti, bet mažiausiai 5-7 metų senumo būtų saugu. Taip pat žiūrėkite į ridas. Nuo 300 tūkst. km variklis gali „sužiaugti“.

Ar reikalingas „kelias“ (liftas)?

Tai yra svarbu, jeigu turite sunkių daiktų. Šaldytuvai, seifai, skalbyklės – visa tai per kelką nenukelkite (nors kai kurie gigenai moka, aš mačiau). Turiu omenyje, kad liftas užima vietos koridoriuje, bet jis sutaupo nugarą. Įsidėkite į galvą, kad Vokietijoje dažnai reikia iškrauti ant grindų, o ne į pakrovimo rampą, nes tokių namuose paprastai nėra.

Kuro sąnaudos – kas labiau „gėris“?

Dyzeliniai mikroautobusai yra standartas. Benzino variantų beveik nėra, o jei yra, tai kainų siaubas. Dyzelis keliaujant 80-90 km/h su pilna apkrova suvartoja apie 8-10 litrų. Jei gausite dujų (LPG) variantą, tai už Vokietijos ribų degalų užpildyti gali būti problema. Patirkau, kai vienas vairuotojas ieškojo dujų stoties Bavarijoje... laiku nesurado.

Pinigai ir biurokrata: kas gauna daugiau?

Kiek vidutiniškai kainuoja nuoma?

Kainos svyruoja kaip šuo uodega. Priklauso nuo sezono. Vasarą, kai visi vežia vaikus atostogų, kainos šokinėja iki 100-120 eurų per dieną. Žiemą galiu pakviesti už 60-70 EUR. Už ilgalaikę nuomą (savaitei ir daugiau) visada gaunama nuolaida. Negaliu pasakyti tikslią sumą, bet reikėtų turėti galvoryje apie 500-600 eurų savaitei su draudimu beje.

Ką reikia žinoti apie depozitą?

Beveik visos įmonės reikalauja užstato (depozito). Tai paprastai svyruoja nuo 300 iki 1000 eurų. Kai grąžinate mašiną ne sugadintą, pinigai grįžta. Žinoma, yra firmų, kurios bando užpulti už mažiausią įbrėžimą, tądėl visada fotografuokite mašiną prieš pasiimdamą ir grąžindamas. Aš pats taip darau (nors dažnai užmirštu, o paskui gailiuosi).

Ar draudimas padengia viską?

Čia yra didžiausia gudrybė. Standartinis draudimas (CDW) turi didelę „išlaidos dalį“ (excess). Jei susidursite su katastrofa, gali tekti mokėti tūkstančius. Siūlau papildomai įsigyti „Super CDW“, kuris sumažina šią sumą iki nulio arba iki 150 eurų. Perkraustymo procesas į Vokietiją gali būti neprognozuojamas, o vokiški aptarnavimo centrai nekalba pigiai.

Kaip elgtis su kuro grąžinimu?

Dauguma nuomos punktų duoda mašiną su pilnu baku ir reikalauja, kad grąžintumėte su pilnu. Jei grąžinsite neužpildytą – jie užpildys patys, o kainą padidins dvigubai ar trigubai. Aš visuomet važiuoju į pačia artimiausią degalinę prie grąžinimo vietos, nors ten ir brangiau. Taip taupau nervus.

Kas dėl papildomio vairuotojo?

Jei vienas vairuotojas nuvažiuoja 1000 km per parą, tai tai yra nelegalu ir pavojinga. Kelias vairuotojai leidžia važiuoti be sustojimų (beveik). Nors dauguma mikroautobusų turi 2 sėdynes, patikrinkite sutartyje, ar tai neleidžiama. Kartais įmonės papildomai piniginai „pjauna“ už antrą vairuotoją (draudimo sumos didinimas).

Ar įmanoma susiderėti dėl kainos?

Žinoma, kodėl ne? Ypač jei nuomatejės ilgam. Jeigu atėjote ir tiesiog sakote „Aš duosiu 50 eurų“ – gausite duris į nosį. Bet jei švelniai paklausiate, ar yra galimybė padaryti nuolaidą, nes ilgas nuomos laikotarpis, dažnai sutinka. Buvau toks patikus (nors ne visada).

Ar skirtingos vietovės turi skirtingas kainas?

Taip, miestuose (kaip Vilniuje ar Kaune) brangiau nei rajonuose. Tačiau jeigu perkraustymo procesas į Vokietiją prasideda iš kaimo, turite įsiskaityti, kad maršrutu už važiavimą į miestą taip pat gali tekti papildomai sumokėti (pvz. taxi iš namų į sandėlį).

Kas nutinka su grįžimo vėlavimu?

Jeigu pavėluote 15 minučių, nieko nelabai. Jeigu pavėluote valanda, gali tekti mokėti už papildomą dieną. Vokietiškos firmos yra labai tikslios laiku. Buvau tokių atvejų, kai klientas užstrigo užtvarose dėl eismo įvykio ir įmonė nenorėjo nieko girdėti – mokėk visa dieną.

Kelionės taisyklės ir Vokietijos specifika

Ar reikalingas tachografas su 3,5 t mikroautobusu?

Tai yra sudėtingas klausimas. Jeigu perkraustymo procesas į Vokietiją vykdomas verslo reikalais (tu pajamai gauni), taip, tachografas reikalingas ir laikytis poilsio taisyklių. Jeigu tai asmeninis kraustymasis, daugelis šalių leidžia išimtį (beveik visiems). Tiesa, turiu omenyje, kad Lietuvoje taisyklės gali skirtis nuo Vokietijos. Geriausia pasikonsultuoti su savo įmone, ar neprireiks štampuot į tachografo kortelę (nors asmeniniu atveju nereikia).

Kodėl svarbi „Green Card“?

Standartinis kasko draudimas neveikia užsienyje, jeigu neturite „Žalios kortelės“. Tai tarptautinis draudimo liudijimas. Be jos Vokietijos policija gali konfiskuoti mašiną arba surrašyti didelį baudą. Aš savo laiku vieną kartą beveik užmiršau... (nors, tiesa sakant, draudikas viską pats susitvarkė, bet nervai nebraižomi).

Ar Vokietijoje gali važiuoti 100 km/h?

Dėl 3,5 t mašinų – ne. Maksimalus leistinas greitis Vokietijoje tokiems automobiliams yra 80 km/h (užmiestyje), ir tik tada jei jie turi greičio limitatoriaus (limiterio). Jeigu neturi limitatoriaus, leidžiama 100 km/h (čia turiu abejonių, patikrinkit, bet dažniausiai įrenginiajai užleidžia iki 100). Tikrai negalima važiuoti 130 net jei kelyje nėra ribojimo, nes techninis apžiūra to neleis.

Kaip elgtis su „Umweltzone“ (Aplinkos zona)?

Tai labai svarbu. Beveik visi Vokietijos miestai turi žalias zonas į kurias negali įvažiuoti automobiliai be specifinės lipdukės. Mikroautobusai dažniausiai gauna geltoną arba žalią kortelę, jeigu yra naujesni (Euro 4, 5, 6). Jeigu senas mašina, gausite raudoną – įvažiuoti negalima. Baudos didelės. Patirkau, kaip vienas vairuotojas dėl to važiavo apie 50 km aplink miestą.

Ką daryti su keliu mokesčiais?

Dideliuose keliuose (Autobanas) mokesčio nėra, bet dauguma federalinių kelių yra mokami. Tiesa, mažesniems nei 7,5 tonos automobiliams mokėti nereikia. Aš visada pasitikiu, kad 3,5 t mikroautobusas važiuoja nemokamai, nors kai kurie keltai (pvz. į Rügen salą) vis tiek reikalauja pinigų.

Ar reikia mokėti už užtvaras (Maut)?

Ne, jei mašina mažesnė nei 7,5 t. Muitinės punktuje nėra ką mokėti (išskyrus keltus). Didelės transporto priemonės turi specialius imtuvus (On-Board Unit), o mes važiuojame kaip paprasti automobiliai. Vieną kartą matėme, kaip lenkiškas sunkvežimis bandė mokėti mūsų vietą... žiauriai keista situacija.

Kur geriausia nakvyti per kelionę?

Poilsio zonos (Rasthof) prie autobano. Jos yra nemokamos ir saugios (dauguma mašinų). Tačiau ten šaltukas ir triukšmas. Aš dažniau renkuos nakvynę viesbučiuose prie miestelio, paskui pietus, nes pilnavertis miegas svarbiau už 20 eurų taupymą. Ypatingai jei turi „kabriolietą“ (be oro kondicionieriaus), o vasarą Vokietijoje būna karšta.

Ką daryti, jei pasibaigia „draudimo“ galiojimas?

Draudimas turi galioti visose ES šalyse. Tiesiog pasitikrinkite datas prieš išvykdami. Jei pasibaigs, teks stovėti ir skambinti į draudimo bendrovę dėl pratęsimo (kas gali būti brangu). Geriau užtikrinti, kad datos apima ir sugrįžimą.

Bėdos ir iššūkiai kelyje: kas gali nueiti ne taip

Kas nutinka, jei pasigirsta „Check Engine“?

Neišsigąskite. Dažniausiai tai degalų kokybės arba sensoriaus problema. Jei mašina vairuojasi, važiuokite iki artimiausio serviso (arba iki sandėlio, jei arti). Aš kartą važiavau su šviečiančia lempute 300 km. Viskas gerai baigėsi (nors širdelė plakėsi). Tik nevažiuokite, jei daugiau kyla temperatūra arba variklis greta daužo.

Kaip elgtis su pnevmatika?

Sunkiuosiuose mikroautobusuose gali būti pneumatinė pakaba. Jeigu važiuojate ir staiga mašina pradeda šlubuoti, turbūt prakišo. Toks nepasisekimas. Reikės kvieti pagalbą, nes pats nenusipūsi. Aš kartą pamiršau įjungti kompresorių ir gavau paniką... tiesiog įjungiau mygtuką ir po 5 minučių viskas tvarkoje (buvo gėda).

Ar saugu palikti daiktus mašinoje?

Niekada nėra saugu. Aš visada pasakau – jeigu vertinga daiktų, juos reikia iškrauti arba nuvesti į saugyklą. Ypatingai priešmietiniais arba naktį. Vokietijoje vagių nėra daugiau kaip Lietuvoje, bet jie yra (ir dažniau čigonai iš Rumunijos arba ne vien jie). Palikite mašiną šviesoje su pasuktu ratais.

Kas daryti, jei įvykėlis Vokietijoje?

Pirmiausia – nukreipkite „trikampį“. Policija Vokietijoje atvyksta greitai. Pasidarykite nuotraukas. Jeigu kaltas kitas, reikia gauti „European Accident Statement“. Jeigu kaltas tu, laukia nemalonumų su savo draudiku. Geriau nevažiuoti per greitai.

Ar sunku suvaldyti didelę mašiną mieste?

Miestuose kaip Miunchenas ar Hamburgas – siaubingai siaubingai. Siauros gatvės, daug dviračių. Aš asmeniškai vengiu važiuoti per centrus, jei ten nėra privaloma. Naudokites aplinkkeliais. Kartais nukrenta gėlės, aukštyn, kai bandai laiku pasukti (tiesa, sakau).

Ar reikia skambinti į pagalbą, jei užstrigi?

Jei tai techninė bėda, skambink nuomos įmonei. Jie pasakys, ką daryti. Jei tai užstrigimas purve (kas Vokietijoje retoka, bet įmanoma), gali tekti šaukti „gelbėtoją“. Kainos – auksinės. Geriau važiuok ten, kur žemi ratlankiai (nors jau nebebuvo tokių 10 metų).

Ar galiu vežti gyvūnus?

Taip, bet jie turi būti uždaryti būdele arba narvyje. Negali leisti jiems bėgioti po mašiną. Yra įmonių, kurios draudžia vežti gyvūnus (dėl kvapo). Patikrinkite prieš. Aš vežiau šunį su šeima Vokietijon – viskas gerai, tik reikėjo daugiau poilsio (ne šuniui, man).

Kas dėl alkoholio?

Nulis. Absoliutus nulis. Vairuoti sunkesnę transporto priemonę net su mažiausia doze yra griežtai draudžiama ir baudos milžiniškos. Perkraustymo procesas į Vokietiją nėra vertas to rizikuoti. Gerkite vėliau, kai daiktai iškrauti.

Ką daryti su pavėluojančiu klientu?

Jei jūs atvežate daiktus į Vokietiją, o klientas nežino kur yra (arba vėluoja)... tai jūsų problemos mažiau. Aš paprašau papildomo mokesties už laukimą (po 1 valandos). Tiesiog privalote tai susitarti iš anksto, o ne raudoti prie durų.

Ar galiu su šia mašina važiuoti į kitas šalis?

Paprastai taip, bet reikia pasitikrinti sutartį. Įmonės gali drausti važiuoti į šalis rytus (Ukraina, Baltarusija) arba į ne ES šalis (Šveicarija, Norvegija – ten papildomi reikalavimai). Vokietija tai ES, tai viskas tvarkoje (nepamiršk „Green Card“).

Ar sunku rasti vietą stovėjimui su tokiu „gigantu“?

Labai sunku. Negalėsite stovėti po namu, jeigu ten yra ribojimas. Ieškokite didelių parkavimo aikštelių prie prekybos centrų (Lidl, Kaufland). Ten dažnai yra vietos sunkvežimiams. Aš visada važiuoju pasižiūrėti iš anksto per „Google Maps“, kur yra stovėjimas, kad nebėgiačiau miške.

Ar galiu prisegti priekabą?

Tik tada jei mašina turi „hitch“ (kablys). Ne visos turi. Be to, maksimali leidžiama mase su priekaba turi nepažeisti 3,5 tonos (arba daugiau, jei mašina leidžia). Kas dėl techninės apžiūros – vokiškai inspektoriai yra labai griežti apie priekabų tvirtinimą. Nenusipirkite pigaus fiksatoriaus iš Aliexpress.

Ar reikia specialių raktų?

Dažnai nuomos mašinos turi tik vieną raktą. Jei jį praradote – bėda. Patikrinkite ar yra antras (kaip „master“ key). Aš vieną kartą praradęs raktus... (teko skambinti meistrui atidaryti). Geriau laikykite raktus vienoje vietoje.

Kas nutinka, jei sugenda ratai?

Padangų keitimas sunkiame mikroautobuse yra darbas. Turiu omenyje, kad rato svoris didelis. O jei turite „kelias“, tai dar sunkiau. Užtikrinkite, kad komplekte yra „kryžius“ (kėbului pakelti), o ne paprastas jackas, kuris tiesiog lūžta. Aš matėau, kaip lūžo – nelabai smagu.

Išvados

Taigi, perkraustymo procesas į Vokietiją nėra paprasta kelionė parduotuvėn, o rimtas renginys reikalaujantis pasiruošimo. Pasirinkite tinkamą mikroautobusą pagal krovinį, ne taupykite ant draudimo ir gerai išsityrinkite su dokumentais. Nenusimėginkite gaidžių apie 3,5 t ir greičius, tiesiog važiuokite saugiai. Visada laikykitės auksinės taisyklės – geriau atvykti valanda vėliau nei nežinoti kur esi. Sėkmės kelyje ir pasistenkite neužstrigti tarpukalnių keliuose Bavarijoje, ten tikrai nelengva.