Perkraustymo procesas į Vokietiją ir dažniausios klaidos, kurios kainuoja brangiai

Sveiki, taigi čia aš, dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų ir mačiau viską – nuo idealiai organizuotų karjų iki tokių katastrofų, kad net aš sužiūrėčiau. Dažniausiai žmonės sako: „o, tiesiog įkeliame dėžes ir važiuojame“, tačiau perkraustymo procesas į Vokietiją ir dažniausios klaidos, susijusios su tuo, yra daug sudėtingesni nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Vokietija – tai ne Lietuva, ten taisyklės griežtesnės, o keliniai policininkai nejuokauja. Norėčiau papasakoti, kaip tai vyksta iš vidaus, be jokio poliravimo, tiesiog kaip yra. Jei norite išvengti nemigotos nakties prie sienos, skaitykite toliau, čia bus gana konkreti informacija apie tai, ką dažniausiai praleidžiate akys.

Pradžia: pasiruošimas ir planavimas

Kada pradėti galvoti apie perkraustymą?

Geriausia būtų pradėti ne prieš porą savaičių, o gerokai anksčiau, tarkime, mėnesį ar du. Ne taip, kad visą laiką galvojotum, bet kad spėjotum susitvarkyti dokumentus. Perkraustymo procesas į Vokietiją įtraukia ne tik fizinį daiktų pernešimą, bet ir burokratiją. Vėluojant, visada kyla pavojus, kad gali tekti mokėti brangiai skubos paslaugas arba, kas dar blogiau, likti be kraiko savaitę laiko. Nemanau, kad norite gyventi ant grindų.

Ar verta daryti inventorizacijos sąrašą?

Absoliučiai taip, tai nėra papildomas galvos skausmas, o būtinybė. Sąrašas padeda ne tik jums susigaudyti, kur dingo tas mėgstamiausias puodelis, bet ir yra būtinas muitinėje beveik visais atvejais. Be gero sąrašio, perkraustymo procesas į Vokietiją gali užstrigti pačioje pradžioje. Užrašykite viską: nuo sofos iki dėžės su knygomis. Tikrai nereikia rašyti kiekvieno sokolato, bet grupuoti daiktus būtina. Patikėkite, kai vairuotojas klauso „kur dėžė su virtuvės reikmenimis“, o tu nežinai, tada supranti, kad sąrašas buvo reikalingas.

Kaip teisingai supakuoti dėžes?

Nenaudokite didelių dėžių sunkiems daiktams, nes jas tiesiog nebus įmanoma pakelti, o darbininkai galėtų tiesiog atsisakyti. Geriau daug mažesnių dėžių su knygomis ar indais. Dar viena dalyka – užklijuokite jas gerai, o ne tik viena juostele per vidurį. Buvau matęs, kaip atsidaro dėžė su brangia technika tiesiog važiuojant kelyje, nes kas nors taupo juostelę. Perkraustymo procesas į Vokietiją yra ilgas, o kelys būna banguotas, tad viskas turi būti užfiksuota tvirtai.

Ar reikia specialių dėžių drabužiams?

Galima ir be jų, susukti drabužius į dėžes, bet tada jie susiglamžo. Jei turite brangių kostiumų ar suknelių, geriau pasiimti tąs specialias dėžes su strypu viršuje. Taip jums nereikės lyginti visko iš karto po atvykimo į Miuncheną ar Berlyną. Tai nėra privaloma, bet taip gyvenimas tampa lengvesnis. O Vokietijoje lygintojai paslaugos nėra pigios.

Ką daryti su baldais, kurie neišsirenka?

Tai klasikinis bėda. Jei turite didelę spintą, kuri neįeina pro duris ar liftą, ją reikia išmontuoti. Neklauskite vairuotojo, ar jis gali tai padaryti – dažniausiai jis tiesiog veža, o ne montuoja. Susitarkite dėl išmontavimo iš anksto su perkraustymo kompanija. Vieną kartą mačiau situaciją, kai vyras bandė pralaužti sofos rankenę pro laiptinės langą... nepavyko, teko mokėti už stiklo keitimą. Geriau nedarykite to paties.

Ar galima vežti chemines medžiagas?

Ribotai kiekį, kas yra būtina namų ūkiui, įprastai galima, bet viską geriau uždaryti į plastikinius maišelius, kad nelytų. Jei turite statybinių atliekų ar dažų, geriau jas palikti čia. Vokietijai rūpi aplinka, o jei something nutekės kelyje, baudos gali būti siaubingos. Perkraustymo procesas į Vokietiją nėra vieta eksperimentuoti su pavojingomis medžiagomis.

Kaip apsaugoti kampinius baldus?

Naudokite polistireninius kampus arba tiesiog uždėkite storas antklodes. Vokietijos keliai, ypač ties Lenkijos siena, kartais būna tokie grubūs, kad net uždėjus antklodę, baldas gali atsidurti su įbrėžimu. Dažniausios klaidos – tai viltis, kad „nieko neįvyks“. Įvyksta visada, ypač ilgos kelionės metu.

Dokumentai ir muitinės reikalavimai (liudinimai)

Kokius dokumentus reikia tur�ti sienoje?

Būtinai pasą ar asmens kodą, vairuotojo pažymėjimą (jei pats vairuoji) ir transporto priemonės dokumentus. Jei vežate ne savo daiktus, gali prireikti notarinio įgaliojimo, kad vairuotojas galėtų kalbėti su muitininkais už tave. Be to, reikalingas T1 dokumentas arba deklaracija, jei tai yra perkraustymas dėl gyvenamosios vietos keitimo. Be šito pravažiuoti bus beveik neįmanoma legaliai.

Kas tas T1 dokumentas?

Tai tokia muitinės forma, kuri leidžia prekėms (ar čia jūsų daiktams) keliauti per ES šalis neapmokestinant tarpinėse šalyse. Nors Lietuva ir Vokietija yra ES, formalumai vis dar egzistuoja, ypač jei keliaujate per trečiąsias šalis arba jei muitinė nuspręs patikrinti kruopščiau. T1 išrašo brokeris, tai jums jo reikės. Be jo, gali tekti mokėti PVM ir mokesčius už visą turtą, o tai... na, skamba prastai.

Ar reikia mokėti mokesčius už naudotus daiktus?

Jeigu perkraustote savo gyvenamąją vietą į Vokietiją ir gyvenote ne Lietuvoje mažiau nei 12 mėnesių, paprastai atleidžiama nuo mokesčių. Tačiau jeigu radote seną tėvo automobilį garaže ir nusprendėte jį pasivežti pardavimui, tai jau bus kita istorija – mokesčiai bus dideli. Muitininkai turi akis sharp, jei matai prekinį krovinį, o ne asmeninius daiktus, tu praras pinigus.

Ką daryti, jeigu neturiu visų pirkimų čekių?

Nesibjaudykite, dažniausiai už senus daiktus čekių niekas neprašo. Svarbu, kad daiktai atrodytų naudoti. Jei vežiate dėžę pilną naujų iPhone dėžučių be įrenginių, tai kelskite įtarimų. Muitininkai yra protingi žmonės, jie žino, ką žiūrėti. Jei neturi čekio, tiesiog užrašykite apytikrę vertę inventorizacijos sąraše, bet būkai sąžiningas. Nenoriu, kad jums tektų aiškintis, kodėl televizorius kainuoja 5 eurus.

Ar galima vežti ginklus?

Tik su gerais leidimais ir deklaravimu. Negalima tiesiog užmesti šautuvo į bagažinę ir važiuoti. Vokietijoje dėl ginklų nuostatos yra labai griežtos, o jeigu sugaus be dokumentų – kalėjimas be svarstymų. Nemanau, kad perkraustymo procesas į Vokietiją turi baigtis tardymu. Geriau pasirūpinkit licencijomis iš anksto arba palikit ginklus saugumo kompanijoje Lietuvoje.

Kiek laiko užtrunka muitinės patikra?

Kartais 10 minučių, kartais 4 valandas. Viskas priklauso nuo to, koks pasienio punktas ir kokia muitininko nuotaika. Esu matęs, kaip sustoja mašina, jie pažiūri į dokumentus, išleidžia. O kitą kartą, kai buvo kažkokia didelė operacija, laikė visus ir tikrino kiekvieną kampą. Būkite nusiteikę, kad gali tekti palaukti, ir turkite vandens bei maisto su savimi.

Ar reikia liudytojų, kad tai yra mano daiktai?

Retai, bet kartais gali būti naudinga turėti raštišką patvirtinimą iš šeimos narių, kad daiktai priklauso jums, jeigu dokumentai nėra labai aiškūs (pavyzdžiui, jei pavardės nesutampa). Bet dažniausiai užtenka asmens dokumento. Dažniausios klaidos čia – neaiškios situacijos su paveldėtu turtu. Jeigu vežate dėdės baldus, reikia rašto, kad jis jums juos padovanojo, kitu atveju tai gali būti įvertinta kaip prekyba.

Ar galima veži maistą?

Asmeniniam vartojimui – taip, bet ne mėsos ar pieno produktus iš trečiųjų šalių (jei važiuojate ne tiesiai iš ES). Jei važiuojate iš Lietuvos, tai ES viduje, taigi mėsa galima, bet vistiek reikia atsižvelgti į kvapus. Jei užsidegs sūris kelyje, vairuotojas jus išmes iš mašinos po 50 km. Geriau suvalgykite viską kelyje.

Pasirinkimas ir kainos (kur čia pagauti?)

Kodėl kainos skiriasi dvigubai?

Nes vieniems „kaina“ yra tik tai, ką jie pasako telefonu, o kitiems – tai galutinė suma be jokių prievartų. Pigios firmos dažnai pasako mažą kainą, o paskui prideda „kuro priedą“, „liftą“, „neįprastą krovinį“. Perkraustymo procesas į Vokietiją turi būti įkainotas išsamiai. Užsakykite vizitą išvertimui, jeigu galima, kad neturėtumete staigmenų. Pasidomėkite, ar kainoje įskaičiuota draudimas.

Ar verta rinktis pigiausią pasiūlymą?

Mano patirtis sako, kad ne. Jei kažkas siūlo vežti jūsų turtą už pusę mažiau nei rinkos kaina, tai arba jis pavogs jį, arba sugadins, arba neatsibrėžs laiku. Girdėjau istorijų, kai mašina sustodavo Kaune ir reikalaudavo daugiau pinigų nešant dėžęs iš mašinos. Nekriskite ant mažos kainos, tai yra viena iš tų dažniausių klaidų, kurios verčia verkti vėliau.

Ką tiksliai reiškia „kuras įskaičiuotas“?

Tai reiškia, kad kuro kainos svyravimai nebekelia jūsų sąskaitos. Tačiau dažnai firmos rašo „kuras neįskaičiuotas“ ir tada paskaičiuoja pagal nuvažiuotus kilometrus. Dabar, kai kainos didelės, tai gali padaryti didelę įtaką biudžetui. Klauskite iš karto – ar tai fiksuota kaina, ar priklauso nuo degalų. Jei jie negali atsakysti aiškiai, bėkite.

Kas yra „valandinis mokestis“ ir kodėl jis pavojingas?

Valandinis mokestis geriausiai tinka trumpiems nuotoliams, bet ne kelionei į Vokietiją. Jei vairuotojas užstringa rinkojje arba tiesiug važiuoja lėtai, tu moki už jo laiką. Fiksuota kaina yra saugesnė. Buvau atvejų, kai valandinis darbas truko dviem dienoms vietoj vienos, nes klientas nebuvo suspėjęs išsirengti, ir sąskaita buvo astronominė.

Ar reikia mokėti už vairuotojo nakvynę?

Jei tai yra ilga kelionė ir vairuotojas negrįžta tą pačią dieną, taip, jo nakvynė ir maistas paprastai įeina į kainą arba yra mokami atskirai. Užsakydamas paslaugą, klausk apie tai. Negražu, kai vairuotojas atvyksta ir prašo pinigų viešbučiui, o tu to nebeišmano. Tai standartinė praktika, bet reikia apie ją kalbėti.

Kaip apskaičiuoti krovinio tūrį?

Jei nežinai, tarkime 1 kubinis metras = maždaug 10-12 standartinių dėžių. Taip pat galite pamatuoti kambarį ilgį, plotį ir aukštį ir padauginti. Perkraustymo procesas į Vokietiją dažnai kainuoja pagal kubinius metrus (jei dalinis krovinys) arba pagal mašinos užimtumą (jei visa mašina). Nenuokrink mažiau, kad gautum pigiau, nes daiktai tiesiog netilps.

Ar galima sutaupyti darydamas pats?

Galima, bet ar verta? Jei turite draugų su „gazeliu“, galite pabandyti, bet ką darysite, jei pasidarys nugarą arba sulūžs kėdė? Profesionalai turi įrangą, kuria užtikrina saugumą. Be to, jei pažeisite ką nors kelyje (pvz., pravažiuodami pro ženklą „Aukštis ribojamas“), mokėsite už tai visą gyvenimą (arba bent jau ilgą laiką).

Ar draudimas yra privalomas?

Ne, jeigu norite gyventi su rizika. Bet aš visada sakau – draudimas būtinas. Perkraustymo procesas į Vokietiją yra ilgas ir pavojingas. Gali būti avarija, gali būti gaisras, gali būti vagystėje poilsio vietoje. Už 50-100 eurų papildomai galite miegoti ramiai. Žinoma, tikrinkite, kas tiksliai apdraudžiama – ar tą „brangų vazą“ ar tik visą krovinį apskritai.

Kokias mokėjimo būdas priimti?

Geriausia banko pavedimu, kad būtų įrodymas. Jei kas reikalauja tik grynųjų, tai yra didelė raudona vėliava. Legalios firmos dirba sąskaitomis. Jei mokate iš karto, gautukite raštišką patvirtinimą (kvitą). Pinigai be dokumento dingsta greičiau nei drėgmė vasarą.

Vokietijos realybės: važiavimas ir iškrovimas

Ar sunku važiuoti dideliu sunkvežimiu Vokietijoje?

Labai sunku, jei nežinai kelių. Yra daug ribojimų (Environmental zones – Umweltzone), kur nėra leidžiama važiuoti seniems sunkvežimiams. Be to, miestuose, kaip Hampurge ar Kelne, ribojamas įvažiavimas. Vairuotojas turi turėti žemėlapį su visa šia informacija, kitaip gausite baudą, kuri ateis paštu po mėnesio.

Kaip su parkavimu mieste?

Vokietijoje žmonės labai mėgsta skųstis. Jei pastatysite sunkvežimį „kur reikia“, bet užblokuosite šaligatvį ar dviračių taką, po 5 minučių bus policija. Reikia iš anksto susitarti dėl stovėjimo vietos, įrengti „No Parking“ ženklus (pažymėjus laiką). Dažniausios klaidos čia – viltis, kad „užžiuosiu penkias minutes ir viskas“. Netaip.

Ar reikia leidimo iškrovimui (Sondernutzungserlaubnis)?

Daugeliu atvejų taip, jeigu reikia užimti dalį gatvės ar pėsčiųjų taką. Tai paprasta forma, užpildoma prieš kelias dienas vietinės savivaldybės (Ordnungsamt) puslapyje. Kaina nedidelė, bet bauda už jos nebuvimą gali siekti šimtus eurų. Geriau tai padaryti iš anksto, nei važiuoti ir nerasti vietos.

Kas daryti, jei neįeina į liftą?

Vokietijoje seni namai dažnai turi labai mažus liftus. Jei jūsų sofa netilps, teks nešti laiptais. Užlaipymas kainuoja papildomai, ir tai nėra pigu. Prieš važiuodami sužinokite lifto matmenis. Aš kartą pamiršiau tai padaryti ir vėliau teko mokėti už 4 vyrus, nešančius pianiną 5 aukštų. Tai nebuvo malonu.

Ar galima iškrauti sekmadienį?

Vokiški įstatymai (Ruhetag) draudžia triukšmą sekmadieniais ir švenčių dienomis. Jei pradėsite barškinti dėžėmis sekmadienį ryte, kaimynai iškviels policiją labai greitai. Suplanuokite atvykimą darbo dienomis arba susitarkite su kaimynais (nors tai retai padeda). Geriau nepykti niekam.

Ką daryti su pakuolėmis (dėžėmis)?

Vokietijoje yra gera sistema atliekų surinkimui. Kartonines dėžes galima nešti į „Papiercontainer“, bet jose neturi būti plastiko ar putų. Jei paliksite visą šiukšlių kalną ant gatvės, turėsite didelių problemų su savivaldybės tarnybomis. Užsisakykite specialų konteinerą arba išveskite viską į artimiausią šiukšliadėžę (Recyclinghof).

Ar reikia pranešti namų savininkui (Hausverwaltung)?

Būtinai. Dažnai reikia uždėti apsauginės kilimėlis (Schutzmatte) lifte ir laiptinėje, kad nepadažytumite grindų. Jei užteršite, jums išskaičiuos valymo išlaidas, kurios Vokietijoje yra astronominės. Būkite mandagus ir praneškite apie atvykimą.

Kaip elgtis su kaimynais?

Palinkėkite „Guten Tag“. Vokiečiai mėgsta tvarką, jei matyti, kad viskas vyksta organizuotai ir triukšmas minimalus, jie nebesikreips į jus. Jei barškite ir keikiate, gausite skundą. Nors aš kartą mačiau lietuvį, kuris padovanojo kaimynui degtinę, ir viskas praėjo sklandžiai... (nerekomenduoju kaip standartinę strategiją, bet veikia kartais).

Kas vyksta, jei vėluojame su atvykimu?

Jeigu vėluojate dėl savo kaltės, vairuotojas gali paprašyti kompensacijos už laiką, ypač jei tai yra valandinis darbas. Jeigu vėluoja vairuotojas, tu turi teisę reikalauti nuolaidos arba bent jau aiškaus paaiškinimo. Komunikacija čia raktas. Nebijokite skambinti ir klaustyti, kur jis yra.

Ar saugu palikti daiktus koridoriuje?

Nė čia ne, nė ten ne. Vokietijoje gali būti vagysčių, nors ir retai. Bet didesnė problema yra ugnies saugumas – niekas neturi blokuoti išėjimų. Geriau viską padėti tiesiai į butą arba sandėliuką, jei jį turite. Palikti dėžes prie laiptinės durų – tai kvietimas nusikaltėliams arba priežiūros tarnybai nurašyti tai kaip šiukšles.

Ką daryti, jei kažkas sulūžo išsikraunant?

nedelsiant darykite nuotraukas ir praneškite vadovui. Nedelskite iki ryto, nes vėliau gali teigti, kad tai sulūžo jau po jų išvykimo. Gerai, jeigu turite draudimą. Dažniausios klaidos – žiūrėti į tai vėliau. Fiksuokite viską akimirką.

Ar galima veži gyvūnus?

Galima, bet jie turi būti transportuojami atitinkamai (būdelės, pasai). Sunkvežimyje negali būti šunys laisvai bėgiojantys tarp dėžių, tai yra saugos pažeidimas. Jeigu turite katiną, įdėkite jį į transportinę dėžutę ir padėkite ten, kur jis bus saugus ir nebus perkaistanti.

Ar reikia deklaruoti savo gyvenamąją vietą iš karto?

Tai ne mano sritis, aš žinau tik apie daiktus. Bet manau, kad turite kreiptis į „Bürgeramt“ iš karto po atvykimo, kad gautumėte registraciją. Be to, jums gali prireikti tos registracijos, jei vėliau kils klausimų dėl daiktų, atvežtų iš Lietuvos, nors dažniausiai tai svarbiau pačiam gyvenimui nei perkraustymui. (tikrai nežinau kiek laiko tai užtrunka, gali būti ir 2 savaitės laukimo).

Išvados

Taigi, trumpai tariant, perkraustymo procesas į Vokietiją ir dažniausios klaidos yra glaudžiai susiję su tuo, kad žmonės per daug pasikliauja savo intuicija. Reikia planuoti, reikia dokumentų ir reikia pagarbos vietinėms taisyklėms. Neklauskite kaimyno, kuris važiavo prieš 10 metų, taisyklės pasikeitė. Geriau investuokite šiek tiek daugiau laiko į pasiruošimą, nei vėliau spręsti problemas su baudomis ar sulūžusiais baldais. Sėkmės kelyje ir atsimink – ramybės brangiau nei greitis.