Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Perkraustymo patarimai ir techniniai sprendimai į Vokietiją: kas tikrai veikia praktikoje
Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus ir per tą laiką mačiau viską – nuo puikių, sklandžių važiavimų iki tų, kai norėjosi viską mesti ir eiti dirbti į parduotuvę. Žmonės dažnai ieško idealiai sudėliotų perkraustymo patarimų ir techninių sprendimų į Vokietiją internete, tačiau realybė paprastai būna kiek šiurkštesnė. Čia ne tik apie tai, kaip įdėti lėkštę į dėžę, bet ir apie tai, kaip neišprotėti, kai vokiečių muitininkas klausia apie šunį, kurio net neturite. Štai jums mano nekaltas ir šiek tiek chaotiškas vadovas, kaip tai viskas vyksta iš vidaus.
Dokumentai ir muitinės reikalavimai (kas dažniausiai kelia problemą)
Kokie dokumentai būtini perkraustant į Vokietiją?
Tikrai svarbu turėti pasą arba tapatybės kortelę, be šito niekur nepraeisite, net jeigu ir turite geriausią sunkvežimį. Taip pat reikės daiktų sąrašo, vadinamojo „inventoriaus“, geriausia jei jis būtų dvikalbis (lietuvių ir vokiečių kalbomis), arba bent jau angliškai. Vokiškai rašyti nereikia, bet vokiečiams labai patinka, kai viskas aišku. Jeigu keliaujate su vaiku, reikės ir jo dokumentų, o jei su augintiniais – tai veterinarijos pažymos. Be šio pagrindo, gali būti, kad perkraustymo patarimai jums nieko nepadės, nes tiesiog neleis įsileisti į šalį.
Ar reikia mokėti PVM ar mokesčius už daiktus?
Jei persikeliate gyventi ilgam (nepertraukiamai mažiausiai 6 mėnesius), tai daiktus, kuriuos naudojote mažiausiai 6 mėnesius, galite atvežti be mokesčių. Tai vadinama „Transfer of Residence“ taisykle. Bet jei atvežate naują, su etiketėmis televizorių, tai gali tekti sumokėti PVM. Vokiška muitinė gana griežta šiuo klausimu, jei pamatys prekę parduotuvės pakuotėje, tuomet abejonėlių neišvengsite. Geriau išpakuoti viską prieš važiuojant, kad nektų aiškinti, kad tai ne dovana pusbrolui.
Kas nutinka, jei pamiršau daiktų sąrašą?
Tai bus tikra bėda, gali tekti rašyti jį iš galvos ties pat sienos, o vokiečams to nepatinka. Kartais, jeigu vairuotojas patikimas ir jau tą patą maršrutą važinėja dešimt metų, gali praeiti su šypsenėle, bet nereikia toskėti. Geriausiai turi būti paruoštas tris kopijas – viena jums, viena vairuotojui, trečia muitininkams. Be to, sąraše turi būti nurodyta apytikslė vertė, nors ir ne tiksli, bet bent jau tokia, kuri nekeltų įtarimų apie kontrabandą.
Ar galiu keliauti su kitų žmonių daiktais?
Nerekomenduoju, tai gali būti įvardijama kaip nepaisomas importas ar net pinigų plovimas, jei ten bus brangios prekės. Jeigu tėvai nori padovanoti baldus, reikia tai oficialiai padaryti dar Lietuvoje, kitaip gali būti nemažų rūpesčių. Muitinė tikrina, ar daiktai atitinka asmenį, kuris juos veža, todėl geriau, kad dėžėse būtų jūsų personalūs daiktai. Galiu pridurti, kad kartais vairuotojas gali paprašyti papildomo mokesčio už tokį „keistą“ krovinių sąrašą.
Kodėl reikia TIR arba T1 dokumento?
Tai techninės detalės, kurios svarbios logistikos kompanijoms, o ne jums tiesiogiai, bet jų trūkumas užstrigs sienoje. TIR leidžia važiuoti be muitinės patikros kelyje, o T1 – tai ekspedicinis dokumentas, kuris užtikrina, kad prekės bus nukreiptos į galutinę vietą. Tiesiog pasakykite savo brokeriui, kad reikia visko tvarkingai, ir neįsivaizduokite, kad galite tai padaryti patys be pagalbos. Štai tokiu atveju techniniai sprendimai yra būtini.
Ar sunku gauti leidimą gyventi (Anmeldung) be daiktų?
Be daiktų galima, bet jeigu daiktus vežate, tai „Anmeldung“ labai padeda, nes tai įrodymas, kad čia gyvensite. Muitinė gali paprašyti dokumento, kuris patvirtintų jūsų adresą Vokietijoje. Geriau susitvarkyti su butu iš anksto, prieš atvykstant sunkvežimiui, kitaip gali tekti mokėti sandėliavimo mokesčius, o tai nėra pigu. Vokietijoje viskas paremta tvarka, be adreso jūsų praktiškai nėra.
Būdas, kaip supakuoti daiktus (kas dažnai daroma neteisingai)
Kokias dėžes geriausia naudoti?
Naudokite stiprias, dvigubą sienelę turinčias dėžes, o ne tas, kurias gaunate iš parduotuvės po kiaušiniais. Pastarosios tiesiog sugriauna viduje. Geras perkraustymo patarimas – nusipirkite specialių perkraustymo dėžių, jos tikrai brangiau, bet išsaugos jūsų keramiką. Mažos dėžės tinka knygoms (tos yra sunkios!), o didelės – putloms ir pagalvėms. Jeigu į didelę dėžę įmesite knygų, neiškelsite nei vairuotojas, nei jūs.
Ar verta pirkti brangias pertvaras ir dėklus?
Jei turite brangų paveikslų, vyno rinkinių ar tėvelių, tai tikrai verta, nes jų sunku pakrauti be specialių dėklų. Tačiau eiliniams indams, manau, užtenka geros buklinės popieriaus ir senų laikraščių. Nereikia perdarinėti velkų, geriau investuoti į stipresnės lipduk juostos, kuri niekada nenukrenta. Kartais matau, kad žmonės suka dovanų popierių, tai važiuoja, tai yra blogiausias variantas, nes jis drėgna.
Kaip supakuoti drabužius?
Geriausia juos palikti spintose, o tada tiesiog uždengti spintas plėvele ir užklijuoti, taip sutaupysite vietos ir dėžių. Taip yra daug greičiau ir efektyviau. Jeigu spintos nekeliamos (pavyzdžiui, jeigu jos įstatytos į sieną), tuomet reikia didelių krepšių arba dėžių. Drabužius reikia sudėti tvarkingai, kad neišsibariotų, kitaip vėliau jums teks lyginti visą savo gyvenimą.
Ar reikia išpakuoti maisto produktus?
Geriau neišvežti jokių atidarytų maisto produktų, ypač miltų ar makaronų, nes muitinė gali juos konfiskuoti dėl sanitarinių taisyklių. Uždarytos pakuotės gali praeiti, tačiau kodėl vežti miltus iš Lietuvos į Vokietiją? Ten jie nėra brangūs. Taip pat atkreipkite dėmesį į alkoholį – didelės kiekiai gali būti apmokestinti, o jeigu ne deklaruosite, gali būti didelės baudos. Geriau išgerti čia.
Kaip apsaugoti baldus nuo įbrėžimų?
Reikia naudoti minkštą audinį, o ne tiesiog plėvelę, kuri gali įbrėžti laką. Ypač svarbu apsaugoti kampus, nes jie dažniausiai patenka į spąstus. Tvirtinimui naudokite lipdukas juostą, bet ne tiesiai ant baldų paviršiaus, o ant apsauginės medžiagos. Turėjau atvejų, kai lipduk juosta nuplėšė visą laką nuo senos komodos, tai tikrai nemaloni vaizdas.
Ar reikia pažymėti dėžes?
Būtina! Parašykite ant viršaus, kas viduje ir į kurį kambarį ji turi patekti (pvz., „Virtuvė“, „Miegamasis“). Taip vairuotojams bus lengviau iškrauti, o jums – lengviau susirasti. Be šio perkraustymo patarimo jūs praleisite pusę dienos ieškodamos arbatinuko. Naudokite spalvingus marškinėlius ar lipdukus, tai greičiau. Tik nebeliekite dėžių be etikečių, tai chaosas.
Kainos ir laikas (nebūtinai taip, kaip numatote)
Kiek kainuoja perkraustymas į Miuncheną?
Kaina priklauso nuo tūrio, bet maždaug nuo 1,5 iki 3 tūkstančių eurų už standartinį butą, jeigu tai nėra pilnas verslas. Tačiau jeigu norite brangaus „White Glove“ paslaugos (kai jie viską išpakuoja ir sudėlioja), kaina gali šokti dvigubai. Geriau klausti konkretaus pasiūlymo, o ne tikslaus skaičiaus, nes kiekvienas atvejis kitoks. Taip pat reikia prisiminti apie kuro padidėjimą, kuris visada pasikeičia.
Kodėl kaina pasikeitė paskutinę minutę?
Kartais įvyksta staigmenų – pavyzdžiui, sunkvežimis negali prieiti prie namo dėl statybų gatvėje, tuomet reikia samdyti mažesnę mašiną („shuttle“), ir tai kainuoja. Arba gatvė per siaura, o vokiečai griežti dėl leidimų stovėjimui. Visais šiais atvejais techniniai sprendimai kainuoja pinigus, apie kuriuos jūs galbūt net negalvojote. Nereikėtų pyktis į vairuotoją, jis tiesiog daro savo darbą.
Ar galima atvykti anksčiau ar vėliau?
Galima, bet tai kainuoja. Vairuotojai turi savo grafikus, pavyzdžiui, jei jis turi važiuoti toliau į Italiją, jis negali laukti jūsų valandą. Jeigu reikia laukimo, tai paprastai mokama pagal valandas. Taip pat reikia sutarti dėl iškrovimo laiko, jeigu atvykiate savaitgaliu ar šventę, Vokietijoje daug kur negalima dirbti. Patikrinkite darbo laiką iš anksto.
Ar galima sumokėti grynais?
Kartais galima, bet dauguma kompanijų dabar priima tik pavedimus, ypač didelės sumos. Geriau pasidomėti iš anksto, nes vairuotojas gali neturėti grynųjų grąžai. Be to, grynais sunku sekti mokesčius, todėl fiziniai asmenys dažniau renkasi bankinius pavedimus. Vokiškose firmose pinigai daugiausiai eina per sąskaitas.
Kas daryti, jei kaina atrodo per maža?
Bėkite toli! Jei kaina žymiai mažesnė nei rinkoje, tai gali būti apgavystė arba prasta paslauga, kuri jums sugadys daiktus. Gera kaina yra pagrįsta, ji apima draudimą, degalus ir vairuotojo darbą. Pasidarė taip, kad kai kurios firmos imasi už pusę kainos, o paskui paprašo pinigų už „užraktą“, kitaip negražina daiktų. Tai senas triukas, apie kurį žino kiekvienas logistas.
Ar draudimas įeina į kainą?
Įprastai įeina, bet tik pagrindinis, tikrinti kiekvieną punktas sutartyje. Jeigu turite brangių daiktų (tūkstančius vertinčių), reikia papildomo draudimo. Draudimas yra kaip techniniai sprendimai – jis neatsimoka tol, kol neįvyksta avarija. Geriau uždėti šiek tiek daugiau ir miegoti ramiau, nei bijoti, kad vairuotojas užklys į duobę.
Techniniai niuansai ir vargai (realaus gyvenimo istorijos)
Ar galima vežti benzininę pjūklę?
Galinu pasakyti, kad tai yra pavojinga, jeigu jos nėra tuščios. Benzino vežti negalima, tik su specialiais leidimais. Pjūklą reikia gerai išvalyti, kad nebiltų benzinio kvapo, kitaip muitinė gali ją konfiskuoti kaip pavojingą krovinį. Geriau palikite ja čia, Vokietijoje pjūklai nėra tokie brangūs, kad verta rizikuoti. Neklausykite kaimyno, kuris sako, kad viskas praėjo.
Kas su važiuoklės numeriais (VIN)?
Jeigu vežate automobilį, reikia užregistruoti jo išvežimą. Tai daroma Lietuvoje prieš išvykstant. Be to, automobilis negali būti naudojamas Vokietijoje be registracijos ilgiau nei mėnesį (jei jūs ten gyventojas). Vokiečiai turi geras sistemas, kurios fiksuoja mašinas, todėl nenaudokite ją kaip savo kasdieninę transporto priemonę be dokumentų. Kitu atveju gali būti nurašymas.
Ar sunkvežimis pateis į miestą (pvz., į Berlyną)?
Berlyno centre griežtos taisyklės, dideli sunkvežimiai negali važiuoti į aplinkinius rajonus be leidimo. Dažnai tenka iškrauti ant „shuttle“ mašinos prie miesto ribų ir vežti mažia. Tai papildomai kainuoja ir laiko. Būtinai pasakykite savo brokeriui, jeigu gyvenate „Environmental zone“ (Umweltzone), reikalinga žaliaė etiketė. kitaip gausite baudą.
Kodėl vairuotojas nenori kelti į trečią aukštą su lifto be įrenginio?
Nes jis yra žmogus, ne supermenas, o dėžės su knygomis sveria po 20 kilogramų. Jeigu name nėra lifto arba liftas per mažas, reikia naudoti kėlimo kraną arba virves (jei leidžiama statybose). Kartais reikia gauti leidimą iš namų valdybos, o tai ne visada lengva. Nereikia pykti į vairuotoją, kad jis „tingi“, jis tiesiog nežino ar laiptai išlaikys.
Kas daryti su šaldytuvu?
Jį reikia išjungti prieš 24 valandas, išblaškyti ir palikti atviras duris, kad neužduktų kvapas. Jeigu užduks, jums teks jį išmesti, nes kvapo nepanaikinsite. Vokietijoje dėl to griežtos taisyklės, ypač jei tai būtų naudojamas šaldytuvas. Geriau nusipirkti naują, nei važiuoti su seniu, „pūvančiu“ šaldytuvu, tai mano nuomonė.
Vokietijos specifika ir ką laukti išvykus
Ar sunku pritaiky dėžę vokiškam namui?
Vokiški butai dažnai yra mažesni nei mūsiški, taigi gali tekti palikti dalį daiktų. Taip pat, dauguma namų turi grindis, kurias lengva apgadinti, todėl reikia apsaugoti kilimėliais. Nepamirškite, kad Vokietijoje labai griežtai laikomasi taisyklių dėl triukšmo, todėl negalima kalbinėti ir daužyti dėžių sekmadieniais. Tai perkraustymo patarimai, kurie padės išvengti konfliktų su kaimynais.
Kur dėti šiukšles?
Vokietijoje sudėtinga šiukšlių sistema, reikia jas rūšiuoti (plastikas, popierius, organika). Negalima tiesiog mesti visko į vieną krepšį. Daiktus, kuriuos nuspręsite atsisakyti, reikia vežti į specialius konteinerius (Recyclinghof), o ne mesti į gatvės krepšius. Už tai gausite didelę baudą, o vokiečai myli baudas.
Ar reikia registruoti automobilį iš karto?
Jei jūs turite lietuviškas numerias, galite važiuoti tam tikrą laiką (dažniausiai 6 mėnesius), paskui privalote registruoti Vokietijoje. Reikės TÜ techninės apžiūros, tai gali būti vargas, jei mašina sena. Geriau iš anksto susirasti vietinę įmonę, kuri tuo užsiima. Negalima tiesiog važiuoti amžinai su senais numeriais.
Kur patikimas perkraustymas į Vokietiją?
Paieškite firmų, kurios turi realių atsiliepimų ir ne tik savo svetainėje. Užsienio reisams geriau rinktis didesnes firmas, kurios turi draudimą ir patirtį. Mažos „garlaivės“ gali dingti su jūsų daiktais. Patikrinkite, ar jie turi būstinę arba bent kontaktinį asmenį, kurį galite paskambinti, o ne tik žinutę Facebook'e.
Kas daryti, jei dėžė atėjo sulaužyta?
Tuomet tuojau pat susisiekite su draudimo kompanija, nebandykite ją taisyti patys. Nuotraukokite žalą iš visų pusių. Gera kompanija padės užpildyti protokolą (Schadensprotokoll), kuris reikalingas išmokai gauti. Vokietijoje viskas tvarkinga, be dokumento nieko negausite. Tai vienas iš svarbiausių perkraustymo patarimų – viską fiksuokite raštu.
Ar verta vežti senus baldus?
Manau, kad ne, nebent tai yra šeimos relicvija. Vokietijoje naudojami baldai dažnai yra kitokių matmenų, ypač virtuvės spintelės, kurios pritaikytos prie vokiškų dujų ir vandens sistemų. Pervežti seną sofą gali kainuoti tiek pat, kiek nusipirkti naudotą vietiniame portaluose (pvz., Kleinanzeigen). Sutaupysite nervus.
Ką daryti, jei vairuotojas neatsiranda?
Būkite ramūs, kartai jie tiesiog užstringa eilėse prie sienos arba sugeda mašina. Reikia turėti vairuotojo numerį ir skambinti. Jeigu jis neatsiliepia, skambinkite į savo brokerio firmą. Neleiskite panikai užgauti, dažniausiai viskas išsprendžiama per kelias valandas. Geriau turėti kantrybės, nei pyktis.
Ar reikia duoti arbatpinigių vairuotojams?
Nebūtina, bet jeigu jie padarė darbą gerai, padėjo su sunkiomis dėžėmis, tai labai vertinama. Vokiškoje kultūroje tai nėra privaloma, tačiau lietuviškai – tai labai gerai priimama. 10-20 eurų vienam vairuotojui gali padaryti stebuklą, ir jie gali būti dar paslaugesni. Žmogus visada žmogus.
Išvada
Galiausiai, noriu pasakyti, kad nors ir daugybę perkraustymo patarimų ir techninių sprendimų į Vokietiją galima rasti, svarbiausia yra pasiruošimas ir kantrybė. Niekas nevyksta taip lygiai, kaip planuojame, ir tai normalu, net tiek po dvidešimt metų darbo šioje srityje matau nenuostabų. Svarbiausia – rasti patikimus partnerius, nebijoti klausti klausimų ir tikėti savo intuicija, kai kažkas atrodo įtartai. Sėkmės naujuose namuose, tikiuosi, jūsų šaldytuvas neužduks ir vokiečai nerašys skundų dėl triukšmo.