Perkraustymo paslaugų teikėjų pasirinkimas į Vokietiją: realus pykimas ir patarimai be kuklumo

Sutarėme, kad aš tiesiai. Dirbu šitoje srityje virš dvidešimties metų, mačiau viską – nuo puikių, kaip pasakų, pervežimų iki tokių klausimų, kada nori sau akis išdurti. Žmonės visada klauso apie perkraustymo paslaugų teikėjų pasirinkimą į Vokietiją, kaip tai būtų kokiuoks magiškas rituelas. Iš tiesų, tai tiesiog didelis stresas, daug trupmenų ir vilioti su juodųjų maišų klijais. Dažnai klientai pagalvoja, kad pakanka užsisakyti „vingį“ internete, o visą kitą darys fėja. Nieko panašaus. Reikia ŽINOT, ką pasirašai, nes vėliau gali pasirodyti, kad tavo sofa vaišinasi kažkur Lenkijos sandėliu be vandentiekio, o reikėjo ją turėti Štutgarte vakare. Čia apie tai ir kalbėsim, be jokių apsakymų, tiesiai į akis.

Kaip čia viskas susiskaičiuoja pigiai?

Kiek maždaug kainuoja toks reikalas?

Žinoma, klausiate apie kainą, visada pirma. Vokiškai kalbant, „jeigu klausia kainos, tai joms mažiau rūpi kokybė“, bet lietuviškai – tiesiog reikia žinoti, ar išversite šį mėnesį. Kainos svyruoja kaip vėjas pavasarį. Jei vežate tik kelias dėžes ir kelis baldus iš one-room flat Kaune, gali tekti nuo 500 iki 800 eurų. Bet jei tai pilna namų ūkio perkraustymo paslaugų teikėjų pasirinkimas į Vokietiją, tai tuojau smunkame į tūkstančius. Žiūrime, kiek reikia „kubų“, kiek sunku, kur Vokietijoje reikės važiuoti – ar tai Miuncheno centras su uždraustos stovėjimo zonomis, ar kaimas kuriose nors kalnose. Nemeluosiu, mažiau nei tūkstantį už normalų, pilnavertį pervežimą nusipirksite tik tada, jeigu patys vairuosite sunkvežimį ir drauge su savimi kelsite pianiną.

Ar verta rinktis pigiausią pasiūlymą?

Klausimas, ant kurio susiluošia pusė šeimų. Matai skelbimą „Vokiška kokybė už lietuvišką kainą“ ar dar kažką panašaus? Bėkite tolyn. Pigu yra tik vieną kartą – pirmą. Vėliau reikia mokėti už tą patį darbą dukart, kai atsiranda drėgmės ant grindų, dėl to, kad kėdės nebuvo uždengtos, arba kai vairuotojas dingsta su jūsų daiktais prie Berlyno. Perkraustymo paslaugų teikėjų pasirinkimas į Vokietiją pagal kainos kritimą nuo 2000 iki 1200 eurų gali atrodyti puiku, bet paspauskite „stop“ ir pagalvokite, ką šie žmonės neįskaityčiavo. Gal jie neturi draudimo? Gal vairuotojas miega kabyje? Oš ne, geriau papildomai sumokėti už užtikrintą vairuotojo darbo laiko kontrolę (tachografą), nei gyventi nežinojime.

Kas labiausiai brangina šią istoriją?

Dažniausiai tai „paskutinįjį kilometrą“ problema arba, tarkime, neplanuotas liftas. Jeigu Vokietijoje jūsų bute yra siauri koridoriai ir neįeina sofa – reikia keltis per langą (kraunuosi vėl). Tai yra brangiausia dalis. Pavyzdžiui, buvo toks atvejis Kaune, klientas pasakė, kad „viskas paprasta“, o atvykome į Frankfurtą – ten laiptai su posūkiu, per kurį neprasleidžia net šaldytuvas. Reikėjo kvietinėti specialią techniką su keltuvu – tai pridėjo gerą šimtą eurų prie sąskaitos. Taigi, brangina specifiniai darbai, kurie nėra įtraukti į standartinį krovinių įkėlimą. Ir dar, benzinai Vokietijoje... Čia šiek tiek brangiau negu Lietuvoj, tai tenka įsiskaityti.

O kai turi daugiau daiktų nei numanyjai?

Tai klasika. Žmogus sako: „Aš turiu tik dvi palanges, spintą ir lovį“. Atvykstame, o ten dar du rūsius pilna senolių daiktų, dviračiai, sodininko įrankiai, kurie gyvena balkone. Kodėl mes niekada nesimokome įvertinti savo turto realiai? Kai pradedame krauti, tampa akivaizdu, kad reikalingas didesnis automobilis, 20–25 kubų, o ne 10. Tada kainos šokteli. Klientai staiga sušoka: „O gi jūs man sakė...“ Ir mes sakėm, bet jūs manote, kad ši plastikinė Kalėdinė eglutė neužima vietos automobilyje. Užimina.

Kas dėl įrankių – kas juos duoda?

Jeigu pasirašote tik „transportą“, tada vėl kelsite savo pečiais. Kompaktiškas vežimėlis (transpaletas) juos duoda, bet o tai, jei reikia įrenginiai (keltuvai, juostos)? Patikrinkite sutartį. Aš būčiau sakęs, kad perkraustymo paslaugų teikėjų pasirinkimas į Vokietiją turėtų apimti ir įrangos klausimą iš karto. Kartais vairuotojas tiesiog nežino, kad reikia nešti į trečią aukštą be lifto, o ne nuleisti kieme. Pasitikrinkite, ar jie turi „kėdžių juostas“ (teplos), ar turi pakraunamąsias ratas. Tai taupyti jūsų nugarą, ne jų.

Ar galima susiderėti dėl kainos su vairuotoju?

Girdėjau tokių istorijų. Vairuotojas atvažiuoja, sako, kad „pinigai prašė, bet galim pasidaryt“. Vaikščiojimas ant plono ledo. Jei jūs pasirašysite sutartį su Firma (didžiąja raide), tai su vairuotoju derėtis neverta – jis tiesiog vykdo užduotį. Bet jei tai „kuopinis“ pervežimas, kai vairuotojas ir yra tas kuratorius... O šiaip, geriau derėtis su dispečeriu ankstesnėje stadijoje. Vokietijoje dėl tokio dalyko gali užsiduoti, nes ten draustrumai su „mokesčiais už tamsą“.

Ką daryti, jeigu pasiūlymas per brangus?

Klauskite detalaus sąskaitos skaidymo. Ne tiek „kodėl taip brangu“, kiek „ką čia sudaro 500 eurų uostas?“. Jei jie negali paaiškinti, kur dingsta pinigai – vaikščiojite tolyn. Gali būti, kad jie skaičiuoja mokesčius už tiltus Vokietijoje (Maut) dvigubai. Tai realus dalykas, bet reikia aiškumo.

Popieriaus ūkas ir formalum

Kokių dokumentų realiai reikia?

Negana to, kad reikia krauti, dar ir rašyti. Svarbiausia – krovininės siuntos sutartis ( francesko ) ir CMR kvitas. CMR tai yra toks dokuments, kuris aprašo, ką vežame, kiek svorio ir kas atsakinga, jei kažkas dingo. Be to, jeigu perkraustymo paslaugų teikėjų pasirinkimas į Vokietiją įvyksta ne tarp fizinių asmenų (pvz., draugų), o per įmonę, būtina sąskaita faktūra. Ir dar geras dalykas – inventorius sąrašas ( PACKING LIST ). Vokiečiai mėgsta kruopštumą. Turi būti parašyta: „7 vnt. indų dėžių“, o ne „maždaug trys dėžės su baltais daiktais“.

Ar reikia draustis nuo grobimo?

Žodis „grobimas“ girdėjosi kaip siaubas, bet logistikoje tai – realybė. Ypač kai važiuojate per lankstinę (tranšitinę) zoną arba paliksite daiktus neapglobtoje vietoje. Drąsiai sakau, turėtumėte turėti krovinio draudimą „nuo visų rūšių rizikos“. Tačiau čia dažnai yra „vabzdys“. Kai kurios įmonės įtraukia bazinį draudimą (apie 10 EUR už kilogramą), bet tavo senasis tėvo telefonas kainuoja daugiau. Patikrinkite, ar draudimo suma apima turtą realaus vertės.

Kas tas „Inventorius sąrašas“ ir kodėl jis toks svarbus?

Tai jūsų sąmonės ramybė. Tiesiog imkite bloknotą, kad ir telefoną, ir rašykite: „Stalas, 1 vnt., medinis, brown“. Negirdėkite to „aš viską prisiminsiu“. Budėjimas naktį prieš išvykdamas nepadės. Kai atvykstate į Vokietiją ir vairuotojas klausia „Kur yra tą violetinė vaza?“, tuomet žiūrite į sąrašą. Jei jo nėra – sunku įrodyti, kad ji buvo. Perkraustymo paslaugų teikėjų pasirinkimas į Vokietiją dažnai krinta ant to, kad klientai nepasiduoda įrankių nebuna.

Ar reikia deklaruoti daiktus muitinėje?

Jei keliatės gyventi nebesugrįžtant (t.y. keičiate gyvenamąją vietą), tai daiktai, kurie buvo naudojami ir ne nauji, gali būti importuojami be mokesčių. Tai vadinama „Transfer of Residence“. Bet čia gudrybė – reikia tai padaryti oficialiai. Turite turėti vietinę registraciją (Anmeldung) Vokietijoje, parodyti, kad gyvenote Lietuvoje mažiausiai 12 mėnesių. Jeigu mėgstate naujus daiktus ir bandysite vežti dešimt naujų televizorių „savam reikalui“ – susidorosite su muitine ir mokesčiais.

Kas dėl pažymos apie gyvenamosios vietos pakeitimą?

Būtina. Tą žiaurią popierių (kartais vadinamą „Užtikrinimu“, kad nebus parduodama greta) reikia gauti iš savo buvusios savivaldybės Lietuvoje. Be jos, Vokietijos muitinė gali sakyti „dienos“. Jis yra pagrindas, kad jums nebereiktų mokėti PVM arba importo mokesčio už savo drabužius ir baldus. Be šio popieriaus visas tas perkraustymo paslaugų teikėjų pasirinkimas į Vokietiją gali tapti labai brangus dėl biurokratinių smūgių.

Ar galiu kelti automobilius kartu su baldais?

Taip, bet tai jau kita istorija. Automobilis nėra „bagažas“, jis yra transporto priemonė. Tam reikia skirto automobilio pervežimo priekabos (arba jo laikymo sunkvežimyje, jei ten yra vietų). Be to, reikia techninio pasiento ir draudimo „Zulassung“. Važiuoti neregistruotu automobiliu Vokietijoje tikrai neverta, nes policija čia labai žiauri. Jums reikės vokiečių kalbos žodžio „Versicherungskarte“.

Kas nutinka, jeigu pasirašau blogą sutartį?

Taisysis kažką? Ne, paprasčiausiai prarandate pinigus arba daiktus. Bloga sutartis yra ta, kurioje parašyta „klientas atsako už viską“ arba „įmonė neatsako už mechaninius pažeidimus“. Skaitykite smulkmenas! Ypač dėl atsakomybės ribų. Jei sutartyje nėra nurodyta, kokio baudos dydžio bus taikomas už vėlavimą, gali laukti savaitę, o jums nieko nebus priklauso.

Keliauti, laukti ir vėl vairuoti

Kiek laiko trunka tas nuvykimas?

Standartiškai, jeigu perkraustymo paslaugų teikėjų pasirinkimas į Vokietiją yra tikslus ir jie važiuoja tiesiai į Berlyną ar Hamburgą, tai tai yra 12–14 valandų kelio vienam krypčiui. Tačiau reikia prisiminti, kad vairuotojas turi poilsio (POA). Jis negali važiuoti 20 valandų iš eilės. Taigi, dažniausiai tai išeina 2 dienos. Išvykimas ryte, atvykimas kito dieną arba vėlai vakare. Neskubkite skambinti po 10 valandų ir klausinėti „kur jūs?“, jeigu sakiau, kad bus 24 valandos.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju?

Formaliai – ne, tais atvejais, kai tai krovininis transportas, o ne keleivinis. Tačiau dažnai (nors ir oficialiai draudžiama) tam leidžiama, jeigu tai susitarta su vadovybe. Bet čia jūsų rizika. Vairuotojas gali būti pavargęs, jis dirba, o ne poilsiauja. Jums tiesiog bus nelanksta kabyje (kai yra). O dar labiau – jeigu įvykė incidentą policijos patikrinime, gali būti problemų. Aš asmeniškai nepatarčiau, nebent jūsų šuo didelis ir jis nenušoks.

Kas nutinka, jei vairuotojas užstringa ant kelio?

Gyvenimas. Buvo toks atvejis, kai vairuotojas, vykdamas į Diuseldorfą, užstrigo kažkur prie Lenkijos sienos su techniniu gedimu. Klientas skambina, rėkia. Kas aš galiu daryti? Siunčiu kitą automobilį, jeigu turiu laisvo (kas reti), arba laukiame mechaniko. Tai gali pratęsti laiką iki paros. Čia jau ne perkraustymo paslaugų teikėjų pasirinkimas į Vokietiją yra kaltas, o tiesiog mechanika. Būkite kantrūs.

Ar reikia mokėti už vairuotojo apgyvendinimą?

Įprastai – ne, jeigu tai nėra ilgesnė misija. Vairuotojai turi miegoti kabinoje (jeigu ten yra miegamasis). Bet jeigu reikia laukti dieną ar dvi dėl raktų gavimo (pavyzdžiui, klientas vėluoja paimti butą), tai tuomet gali būti kalbama apie dienpinigių (per dieną) mokėjimą arba viešbučio priskyrimą. Tai geriau išsiaiškinti iš karto, kadangi vokiečių viešbučiai... tikrai ne pigūs.

Kokius reikalus pasiima vokiečių policija?

Viską, kas su tranzitu. Jeigu vairuotojas nežino vokiškai arba neturi teisingų dokumentų, gali būti sustabdytas ir patikrintas. Ypač jeigu masė viršyta. Ir dar, žiūrėkite, ar vairuotojas neperveža kažko draudžiamo – tai gali baigtis ne tik bauda, bet ir krovinio konfiskavimu. Geriausia, kad jie būtų „sausi“.

Ar galima sekti automobilį internetu?

Dabar dauguma įmonių turi GPS stebėjimą. Paprašykite nuorodos. Tai padeda išvengti streso „kur jis dabar yra?“. Bet nebekrapštykite kas 5 minutes. Vairuotojas gali būti degalinėje, valgo, o jūs jau skambinate policijai.

Baisios istorijos ir kaip nemesti viską į galvą

Kaip elgtis, jei daiktai atvyksta sulūžę?

Pirmiausia – nedarykite chaoso. Fikuokite visa situaciją. Nufotografuokite sulūžusius daiktus, nedėkite jų į šiukšliadėžę. Parašykite pažymą apie žalą ( Protest letter ). Tada siųskite ją draudimo kompanijai per vežėją. Jeigu pasirašote, kad „viskas tvarkoje“, o tik paskui pamatote sulūžusią vitriną – nebebus ką padaryti. Būkite budrūs užkraunimo metu.

Ar dažnai dingsta daiktai?

Ne, tai nėra kasdienybė, bet įvyksta. Dažniausiai dingo dėžės, kurios nebuvo aptvėrtos arba buvo paliktos neapsaugotose vietose (pvz., kieme įsikrovimo metu). Gudruolis yra tas, kuris brangiausius daiktus neša su savimi (laptopus, dokumentus, pinigus). Negalima viską mesti į pilną sunkvežimį ir tikėtis geriausio.

Kas, jei įmonė bankrutuoja pusiaukelėje?

Tai baisiausias scenarijus. Pasirinkus įmonę, kuri veikia vos porą mėnesių ir turi neaiškių atsiliepimų, toks scenarijus tikras. Tam, kad išvengtume, pasirinktikite patikimas įmones, kurios turi reikalavimą parduoti savo transportą arba turi gerą reputaciją. Žinoma, perkraustymo paslaugų teikėjų pasirinkimas į Vokietiją pagal mažiausią kainą yra rizikinga.

Ar buvo keisčiausių situacijų?

O kaip ne. Vienas kartą vežėme klientą, kuris pasakė, kad „visi daiktai yra pakuočiami“, o pats išsivežė gyvūną – didelį gyvatę (retą rūšį), nelegaliai be dokumentų. Sustojo policija, nebežinojo, ką daryti. Teko iškviusti specservices. Tai ne mūsų kaltė, bet emocijų užteko. Būkite tikri dėl savo „gyvūnų“, pavyzdžiui, šunų ir kačių – jiems reikia pasų (Pass) ir chipo. Vokiečiai tai tikrina labai griežtai. (kažkaip negaliu prisiminti dabar, kokią dokumentą reikėjo rodyti vokiškai gyvūnams, bet tai pasas tikrai).

O dėl pianinų?

O tai atskira tema. Jeigu turite pianiną arba senovinį „Bosendorfer“, neskubėkite vadinti „pigaus pervežimo“. Pianinas turi būti įtvirtintas specialiais.dirbtinėmis juostomis, o ne paprastomis. Ir reikia profesionalų. Žinau istoriją, kai bandė pakelti pianiną per langą su virvėmis... Rezultatas – jis nukrito ant pėsčiųjų takelio. Nėra juoko.

Taigi, perkraustymo paslaugų teikėjų pasirinkimas į Vokietiją nėra tas dalykas, kurį reikia spresti per penkias minutes kavos pertraukos metu. Tai yra investicija į savo ramybę. Nenuilkite prie pigiausio, žiūrėkite į akis, klauskite bambes. Geriausia įmonė yra ta, kuri nieko neslepia ir sugeba susirasti sprendimą, kai su lopšiu ir durimis iškrenta ritulys. Kelionės gero!