Perkraustymo paslaugų rinkos tendencijos į Vokietiją ir atgal: Kas keičiasi logistikoje?

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimt metų ir galiu pasakyti viena – laisvai samdomi vairuotojai bei perkraustymo kompanijos dabar gyvena visai kitokį gyvenimą nei ankstesniu dešimtmečiu. Anksčiau buvo paprasta: pakraome, važiuojame, iškrauname. Dabar? Dabar visą užgulsta biurokratija, kuro kainos ir klientų reikalavimai, kurie kartais būna visiškai nerealūs. Pastaruoju metu stebiu, kad perkraustymo paslaugų rinkos tendencijos į Vokietiją ir atgal pasikeitė labai drastiškai, ypač jei kalbame apie kainas ir laiko planavimą. Žmonės nori viskas žinoti iš karto, o mes turime aiškinti, kad Vokietijoje ne viskas priklaiko nuo mūsų. Šiandien noriu papasakoti, kaip tai atrodo iš mano, „vilkiko“ vairuotojo ir logistikos žinovo, pusės, be jokių gražių reklamų.

Kas vyksta su kainomis ir rinka?

Kodėl perkraustymas į Vokietiją dabar toks brangus?

Žiūrėk, kainos šoktelėjo ne todėl, kad mes nusprendėme tapti milijonieriais. Pirmiausia, degalai – nors jie šiek tiek nukrito, bet vis dar yra didelė išlaida. Antra, Vokietijoje atlyginimai už krovinių įkėlimą ir iškėlimą („Movers“ paslaugos) yra kelis kartus didesni nei Lietuvoje. Jei mes samdome vietinę komandą Miunchene ar Berlyne, jie moka savo sąskaitas. Be to, perkraustymo paslaugų rinkos tendencijos į Vokietiją ir atgal rodo, kad trūksta vairuotojų, tad darbo jėga kainuoja brangiai. Tai grynas rinkos dėsnis – pasiūlo mažiau, o paklausa, ypač vasarą, didelė.

Ar tikrai verta laukti „paskutinės minutės“ nuolaidų?

Nebent norite likti be jokių paslaugų arba gauti kažką panašaus į „Skambučio broliai“ (tik su perkraustymu). Vasaros sezonu, tarp birželio ir rugsėjo, gerų firmų grafikai užpildyti savaitėmis iš priekio. Nauja perkraustymo paslaugų rinkos tendencijos į Vokietiją ir atgal yra tokia, kad žmonės rezervuoja net 2–3 mėnesius iš anksto. Jei laukiate, kad kaina nukris prieš pat išvykimą, greičiausiai gausite pasiūlymą nuo abejotinos firmos, kuri gali neišvažiuoti visai.

Kiek vidutiniškai kainuoja buto perkraustymas į Vokietiją?

Sunku pasakyti vienu skaičiumi, nes viskas priklauso nuo tūrio. Bet realiai, jei turite standartinį dviejų kambarių butą su baldais, tai dabar tai kainuoja nuo 1500 iki 2500 eurų, priklausomai nuo to, ar į ką nors įsikelsite (pvz., į 4-ą aukštą be lifto Vokietijoje). Buvo atvejų, kai kainos šuoliavo iki 3000 eurų, jei reikėjo išmontuoti piramidinius pianinus (tai dar papildomi mokestis už ekspertines paslaugas). Nedomina tas, kas sako, kad padarys už 500 eurų – tiesiog nebeilikite.

Ar dabar dažniau perkraustomasi iš Vokietijos atgal į Lietuvą?

Taip, pastebiu šią tendenciją. Žmonės, išvykę prieš dešimtmetį, dabar grįžta. Gal dėl šeimų, gal dėl pinigų. Bet čia yra savitas niuansas – dažnai jie veža ne tik baldus, bet ir automobilius, motociklus, netgi sodo techniką. Perkraustymo paslaugų rinkos tendencijos į Vokietiją ir atgal rodo, kad „grįžimo“ srautas sustiprėjo, ypač po pandemijos, kai daugelis suprato, kad namuose vis gi geriau. Bet logistiškai tai sudėtingiau, nes Vokietijos sandėliuose daiktai laikomi ilgiau.

Kodėl kai kurios firmos atsisako mažų krovinių?

Paprasčiausiai neapsimoka. Jei turi 10 kubinių metrų daiktų, tau reikia 3.5 tonos sunkvežimio sukeliamojo. Vairuotojas važiuoja 1000 kilometrų viena kryptimi, praleidžia dvi dienas, išleidžia degalus, o uždarbis lygus nuliui. Dabar rinkoje dominuoja dideli, daliniai kroviniai („part loads“), kai viename reise susirenka keletas klientų. Mažoms firmoms, neturinčioms tinklo, tai nuostolis. Todėl ieškokite tų, kurie specializuojasi būtent daliuose.

Dokumentai ir muitinės: Burokratijos siaubas

Kokius dokumentus reikia tur�ti išvykstant į Vokietiją?

Pagrindinis dalykas – turi būti inventorinė sąrašas (packing list), t.y., sąrašas, kas kas yra. Jis gali būti net lietuviškai, bet geriau, jei dvikalbis. Be to, reikės asmens dokumento. Jei vežate techniką, paimkite pirkinių čekius arba nuotraukas su serijiniais numeriais. Vokietijos muitinė („Zoll“) gali būti labai budri. Kai kurie mano klientai galvojo, kad „asmeninis daiktas“ reiškia, kad galima vežti 5 naujus televizorius, bet toks požiūris sukelia didelių problemų.

Ar reikia mokėti PVM ar mokesčius už perkraustymą į Vokietiją?

Jei tai tikrai asmeninis perkraustymas (keičiate gyvenamąją vietą ilgam laikui), tai dažniausiai atleidžiate nuo PVM ir importo mokesčių Vokietijoje. Bet čia yra „bet“. Turi parodyti sutartį su darbuotoju Vokietijoje arba nuomos sutartį butui. Negali tiesiog sakyti, „važiuoju į Vokietiją gyventi“, o pats veži prekes pardavimui. Muitininkai nėra kvaili, jie mato, kai tu veži 50 vienodų „naudotų“ drabužių su etiketėmis.

Kaip elgtis, jei Vokietijos muitinė sustabdo automobilį?

Ramiai. Niekada neginčykis su jais. Pirmiausia, parodyk visus dokumentus. Jei trūksta kažko, sakyk tiesą. Buvo atvejis, kai vairuotojas pamiršo vieną dėžę su elektronika deklaruoti. Muitininkas surado, bauda buvo didelė, bet nesakyk, kad nežinojai. Geriau iš karto prisipažinti ir mokėti (jei jau taip nutiko), nei meluoti, o tada galiu nukreipti į papildomą patikrinimą, kuris trunkas valandas. Ir vėlgi, perkraustymo paslaugų rinkos tendencijos į Vokietiją ir atgal rodo, kad kontrolės tapo griežtesnės.

Ar galima vežti alkoholį ir tabaką kaip asmeninius daiktus?

Galima, bet ribotą kiekį. Vokietijoje griežtos taisyklės, nors jos ir skiriasi nuo Lietuvos. Asmeniniam naudojimui – tai keletas dešimčių butelių, bet ne šimtas. Tą patį su cigaretėmis. Jei mata, kad vairuotojas bando įsivežti prekes „pardavimui draugams“, tu gali būti šturmuojamas. Geriau nekelti rizikos dėl trijų dėžių alaus, kurios gali sugadoti visą perkraustymo procesą.

Ar svarbu turėti draudimą?

Be abejo. Turėk omenyje, kad Lietuvoje įsigytas kelių transporto priemonių draudimas (KTP) apsaugo tik treciuosius asmenis, o ne tavo daiktus. Reikalingas „cargo“ draudimas. Aš visada sakau klientams – jei pasakyk „nedraudžiu“, tai tada atsakomybę už daiktų praradimą ar sugadinimą imu savo rankas? Ir dar viena dalyka – skaityk sąlygas (geriau viską susirašyti), kadangi ne visi draudimai padengia pianinui nukritus iš sunkvežimio.

Logistika: Ką reikia žinoti apie patį vežimą

Kiek laiko trunka kelionė į Vokietiją?

Priklausomai nuo maršruto. į Berlyną ar Miuncheną važiuojame apie 12–14 valandų, jei nėra didelių spūsčių. Bet jei reikia važiuoti į tolimus kampus, pavyzdžiui, į Hamburgą arba pietus netoli Bavarijos, tai gali užtrukti ir ilgiau. Negali žadėti, kad atvyksime ryte, jei išvažiavome vakare. Vairuotojų poilsio režimas yra griežtas – negali tiesiog važiuoti 20 valandų be sustojimo (nors kai kurie bando, bet mes tai nedarome). Perkraustymo paslaugų rinkos tendencijos į Vokietiją ir atgal dabar yra tokios, kad laiko planavimas tampa kritiškai svarbus.

Kodėl sunkvežimiai dažnai vėluoja?

Vokietijoje yra daug „Baubau“ (statybų zonų) ir eismo uzšangalų („Stau“). Ypatingai pavasaris ir rudenį. Be to, darbas pačiuose miestuose – Vokietijos miestuose dažnai reikia specialių leidimų įvažiuoti į centrą arba sustoti ant gatvės. Jei klientas nenurodys, kad jo gatvė yra „žalioji zona“ arba yra mažos vietos statybiniam technikai, mums tenka laukti, kol atsiras vieta. Taip pat, buvo atvejų, kai vairuotojai tiesiog užmigo (negalima taip daryti, bet žmogiškasis faktorius).

Ar galima sekti savo daiktus realiu laiku?

Dauguma didelių kompanijų siūlo GPS stebėjimą. Mes stengiamės tai daryti, bet kartais signalas pradingsta Vokietijos miškuose arba tuneliuose. Jei tau labai svarbu tiksliai žinoti, kur yra tavo dėžė su indais, geriau pasirinkti firmą, kuri turi modernią sistemą. Nerekomenduoju skambinti vairuotojui kas valandą – jis vairuoja, o ne rašo pranešimus. Žiūrėk į žemėlapį.

Kaip susitvarkoma su parkavimu Vokietijos miestuose?

Tai siaubas. Vokietijos miestuose vietos labai tight (angliškas žodis, bet tinka). Reikia arba privažiuoti prie pat patieso, arba rezervuoti vietą iš anksto (kai kurie miestai to reikalauja). Jei nebus vietos, mums teks vežti daiktus pėsčiomis per kelias šimtus metrų. O tai reiškia daugiau laiko ir, žinoma, didesnę kainą. Klientai dažnai pamiršta apie tai, kol nepamatys, kad vairuotojas verčia juos mokėti už stovėjimo bilietus.

Ar saugu vežti daiktus daliniu krovininiu būdu?

Šiuo metu tai labai populiaru. Dalinis krovinys („Part Load“) reiškia, kad tavo daiktai važiuoja kartu su kitų žmonių daiktais viename sunkvežimyje. Tai pigiau, bet yra rizika, kad gali atsidurti „sandviče“ – t. y., tavo daiktai bus giliausiai, o viršuj bus kažkieno sofa. Reikia gerai uždėti ir užsegti (labai svarbu). Pasitikėk patikimu meistru, kuris krauna.

Kokias problemas sukelia šaltis ar karštis?

Žiemos metu Vokietijoje būna didelių šalnų, kelių užšalimų. Tai gali uždelsti kelionę. Vasarą – karščių bangos. Jei vežame vaikus ar maisto produktų (nors tai ne mūsų specifika, bet kartai nutinka), tai problema. Bet paprasti baldai išlaiko ir +30, ir -10, jei jie tikrai gerai uždengti plėvele.

Rizikos ir problemos: Ko tikrai negeria daryti

Ką daryti, jei įmonė reikalauja viso mokėjimo grynaisiais prieš išvykimą?

Bėk! Tai didžiausia raudona vėliava. Normalios, patikimos įmonės dirba su sutartimis, pervedimais arba ima nedidelį avansą (10–20 proc.). Jei kas reikalauja 100 proc. grynaisiais į rankas vairuotojui, tai vadinasi „juodoji rinka“. Jei vairuotojas pasiims pinigus ir išnyks (o tokių atvejų buvo), tu niekada jo nerasi. Perkraustymo paslaugų rinkos tendencijos į Vokietiją ir atgal rodo, kad tokių „piramidžių“ mažėja, bet vis dar egzistuoja.

Ar galiu paprašyti vežti kažką „papildomai“, neįrašyta į sąrašą?

Nerekomenduoju. Jei sako, kad veži tik baldus, o tu paslėpsi dėžę su brangiu alkoholiumi arba chemija, ir kas nors nutiko (pvz., sudegė), draudimas neišmokės nieko. Be to, vairuotojas gali tiesiog atsisakyti vežti tą „nelegalią“ dėžę. Geriau iš karto viską užrašyti, kad nereiktų vėliau ginčytis.

Kaip pasielgti su sugadintais daiktais?

Pirmiausia, nufotografuok vietą ir pažeidimą iš karto, kai tai pastebi. Negalima laukti, kol vairuotojas išvažiuos. Parašyk pažeidimo protokolą („Schadenprotokoll“). Jei sutartyje buvo draudimas, kreipkis į draudimo kompaniją. Kartais klientai iš karto skambina į policiją, bet tai nebūtina, jei abejos pusės sutinka dėl žalos. Bet jei įmonės atstovai elgiasi agresyviai – skambink.

Kodėl verta rinktis firmas su istorija, o ne naujokus?

Naujokai dažnai nežino, ką daro. Jie gali pasiūlyti žemiausias kainas, bet jų vairuotojai gali neturėti patirties važiuoti Vokietijos greitkeliais. Aš mačiau daugybę naujų firmų, kurios užsidarė po pusmečio, nes neįvertino išlaidų arba sugadino brangius klientų daiktus. Patirtis čia svarbiau už pinigus (žinoma, pernelyg brangu taip pat nereikia).

Ar yra rizika, kad mano daiktai bus parduoti arba pavogti?

Tai retas atvejis, jei dirbi su profesionalais. Bet jei pasikreičia į „keltų“ tipo firmas, kurios nėra registruotos, tai rizika didelė. Ypač jei veži brangią elektroniką ar juvelyrinius dirbinius. Tokius daiktus geriau vežti su savimi (jei turi mašiną) arba naudoti specializuotus kurjerius su deponuota (saugoma) zona. Neklausk kaimyno, kuris pasakė, kad „jo draugas vežė pigiai“.

Ką daryti, jei vairuotojas yra nepageidaujamas arba šiurkštus?

Parašyk mums (įmonei) iš karto. Mes negalime kontroliuoti kiekvieno vairuotojo nuotaikos, bet galime pateikti skųstis. Yra vairuotojų, kurie tiesiog nemėgsta savo darbo, ir tai jaučiasi. Bet dažniausia tai kyla iš to, kad klientas nenurodyk aiškiai, kur reikia statyti dėžes, arba bando „padėti“, kas tik trukdo. Geriau abipusis pagarbumas.

Grįžtant atgal: Ar skiriasi nuo važiavimo į Vokietiją?

Ar grįžtant į Lietuvą kainos skiriasi?

Paprastai taip, šiek tiek mažiau, nes Lietuvoje darbo jėga pigesnė. Bet kuro kainos vienodos. Taip pat, jei grįžtate su daliniu krovininiu būdu, gali tekti laukti, kol Vokietijoje surinksime kitus klientus. Taigi, laikas gali būti ilgesnis, nors kaina ir mažesnė. Perkraustymo paslaugų rinkos tendencijos į Vokietiją ir atgal nėra simetrinės – srautų pasiskirstymas keičiasi.

Kaip elgtis su lietuviška muitine grįžtant?

Jei iš Vokietijos vežate asmeninius daiktus, kurius naudojote ilgiau nei 6 mėnesius, mokesčių nėra. Bet jei pervežate naujas prekes, turi deklaruoti. Lietuvos muitinė taip pat budri. Ypač jei atvežate naują automobilį, kurį nusipirkai Vokietijoje prieš savaitę, tai lauki didelių mokesčių. Geriau iš anksto susitarti su brokeriu.

Ar sunkiau rasti klientų grįžtant į Lietuvą?

Kartais taip, daugiau žmonių važiuoja į Vokietiją nei atgal. Bet jei turi geras nuorodas („rekomendacijas“), tai nieko tokio. Dauguma mūsų klientų yra grįžtantys emigrantai, kurie nori parsivežti visą turtą, nes Vokietijoje nuoma jau neapsimoka. Jie žino, kas juos laukia, ir dažniausiai labai gerai pasiruošę.

Ar galima susitarti dėl laiko nenumatytoms sustabdyms?

Galima, bet tai kainuoja. Jei nori sustoti pietų metu prieš Kauną, tai reikia tai numatyti grafike. Negali tiesiog sakyti vairuotojui „stotk čia“ vidury nakties, jis turi savo poilsio režimą. Vairuotojai žmonės, jie taip pat nori namo. Ir dar viena dalyka – jei sulaikai vairuotoją, kita diena jis gali pavėluoti į kitą užsakymą.

Ar reikia tikrinti, ar įmonė turi licenciją vežti krovinius?

Būtina. Jei įmonė neturi tarptautinės vežimo licencijos, gali būti, kad tavo daiktus konfiskuos policijoje patikrinimo metu. Lietuvoje yra daug „jurgių“, kurie turi tik „vabalą“ (furgoną), bet neturi dokumentų. Tokiu atveju, jei nutiko avarija, tu neturi jokių teisių reikalavoti kompensacijos.

Ar keičiasi požiūris į ekologiją šioje srityje?

Nauja perkraustymo paslaugų rinkos tendencijos į Vokietiją ir atgal yra ta, kad Vokietijoje klientai dažnai klausia apie „CO2“ kauptukus arba elektromobilių naudojimą. Lietuvoje tai dar ne taip populiaru, taččiau didelės kompanijos jie pradeda diegti „Euro 6“ standartus. Tai ne tik ekologija, bet ir pinigai – mažiau mokesčių už važiavimą Vokietijos keliais.

Technikos smulkmenos: Dėžės, pianinai, baldai

Kokias dėžes geriausia naudoti?

Geriausia naudoti standartines, dvigubos sienelės perkraustymo dėžes. Nenaudok senų „Maxima“ dėžių, jos sugenda, kai įdėsi knygas. Aš mačiau, kaip viena dėžė su knygomis atsidūrė ant grindų, nes joje nuplyšo apačia. Užsidėkite gerą lipduką („etiketę“) su pavadinimu „Virtuvė“ arba „Miegamasis“. Taip greičiau surinks.

Ar galima vežti pianiną arba kėdę?

Galima, bet tai brangu. Pianinams reikalingos specialios juostos, o kartais net ir kranas (jei langas per mažas). Neklausk, kodėl tai kainuoja tiek, kiek kainuoja – tai fizinės pastangos ir rizika. Jei bandysi ją nuleisti laiptais su draugais, galiau nuleisti sau stuburą. Palik tai profesionalams.

Kaip užtikrinti, kad baldai neapsibrėžtų?

Viskas turi būti uždengta. Orai, drėgmė, saulė – visą tai veikia medieną. Naudojame specialias užkaltes ir plėves. Jei tu pats pakuoji, nenaudok naujienlaikio, jis neapsaugo nuo drėgmės. Pirkite „bubble wrap“ (oro burbuliukų plėvelę). Tai nėra taip brangu, kaip atrodo.

Ar reikia išmontuoti baldus?

Didžiąją dalį – taip. Stalus, spintas, lovas – viską reikia išsukti. Ne tik todėl, kad tilptų į mašiną, bet ir kad nesužalotų. Aš mačiau, kaip bandė įvežti didelę spintą pro duris neišmontuotą – rezultatas: spinta sulaužyta, durys nulūžusios, ir sienos taip pat įbrėžtos. Išmontavimas ir montavimas – tai papildomi darbai, bet jie verti.

Kaip elgtis su vertingais daiktais ( paveikslais, antikvariatu)?

Jie turi būti pakuojami į specialias medines dėžes („kreate“). Negali tiesiog uždėti į plastikinę dėžę. Paveikslus reikia apvynioti stiklo plėvele. Jei turi kažką labai brangaus, pasirašyti individualią draudimo sutartį arba vežk su savimi (nors žinoma, tai ne visada įmanoma).

Ką daryti su augalais?

Augalus galima vežti, bet į Vokietiją yra ribojimai dėl kai kurių ligų ir kenkėjų. Geriau pažymėkite, kad augalai yra namų. Žiemą augalams reikia specialių dėžių, kad neušaltų – vairuotojo kabinoje ne visada vietos (ir ten šalta, jei neveikia šildytuvas). O kas dėl didelių palminių medžių? Tai jau problema.

Ar galiu vežti maisto produktus?

Gali, bet tik uždarytus. Nerekomenduoju vežti atidarytų indų, miltų, cukraus, jei jie ne uždaryti hermetiškai. Vokietijoje yra griežtų taisyklių dėl maisto saugumo. O jei keliauja šunys? Reikia pasiimti veterinarijos pažymą ir pasidaryti čipą. Be to, šunį reikia išleisti iš mašinos kas 2–3 valandas.

Išvada

Apibendrinant, šiandieninė perkraustymo paslaugų rinkos tendencijos į Vokietiją ir atgal yra tokios, kad be profesinės pagalbos susitvarkyti vis sunkiau ir brangiau. Kainos auga, reikalavimai griežtėja, o rizikos didėja. Aš visada sakau – geriau permokėti už patikimą žmogų, nei taupyti ir vėliau verkti virš sulaužytos virtuvės spintos Miuncheno pakraštyje. Planuokite iš anksto, skaitykite sutartis (būtinai) ir nebijokite klausti blogų klausimų. Tai jūsų ramybė ir jūsų daiktai, o mums – tiesiog darbas.