Perkraustymo paslaugų rinkos tendencijos darbui su Vokietija: kas pasikeitė per 20 metų

Sėdiu čia prie stalo ir galvoju, kaip visgi pasikeitė ši sritis per tuos dvidešimt metų, ką praleidau už vairo ir vėliau biure. Anksčiau tiesiog įsikraudavome ir važiuodavome, o dabar? Dabar viskas kontroliuojama, dokumentuojama ir, sakyčiau, šiek tiek per daug komplikuojama. Tačiau rinka nebegali stovėti vietoje. Pastebiu, kad perkraustymo paslaugų rinkos tendencijos darbui su Vokietija ne tik kinta, bet ir tampa vis griežtesnės tiek klientams, tiek mums, vežėjams. Vokiečiai myli tvarką, mes gi mokomės ja gyventi, nors ir ne visada lengva. Šiame straipsnyje bandysiu papasakoti, kaip tai vyksta iš vidaus, be jokių gražių apkalbų, o kaip yra iš tikrųjų – kartas nuo karto netvarkingai ir paprastai.

Kainodara ir tai, kas veikia jūsų kišene

Kiek dabar kainuoja perkraustymas į Vokietiją?

Kainos šiuo metu šokinėja kaip šuo ant peizo. Viskas priklauso nuo degalų, kurie, tiesa sakant, dabar yra siaubingi, ir nuo to, kaip toli reikia važiuoti. Jeigu perkraustote į Miuncheną ar Hamburgą, tikėkitės, kad kaina bus aukštesnė nei į pačią Vokietijos sieną, pavyzdžiui, netoli Aachen arba Berlyno priemiesčių. Perkraustymo paslaugų rinkos tendencijos darbui su Vokietija rodo, kad fiksuotos kainos nyksta – dabar dažniau dirbama pagal valandinius tarifus arba kubinius metrus. Taip pat įtakos turi ir diena, jeigu reikia važiuoti savaitgalį ar švenčių metu, tai kils labai stipriai.

Kodėl kaina skiriasi tarp firmų?

Nes visos firmos nėra vienodos. Kai kurios moka mokesčius, kitos – ne (nors turėtų). Yra firmų, kurios siūlo „kabriolius“ už šiek tiek pigiau, bet paskui jūsų daiktai gali vairuoti be draudimo. Dar dažnai kainą lemia tai, kas įeina į paslaugą – ar pakuojame, ar ne, ar keliamas pianinas į penktą aukštą be lifto. Neklauskite manęs, kodėl kai kurie braižo astronomines sumas, gal tiesiog nenori dirbti, o gal tikriausiai neturi savo technikos ir nuomoja ją brangiai.

Ar verta laukti „sezone“, kad būtų pigiau?

Na, „sezonas“ pasaulyje yra vasara, birželis–rugpjūtis. Tada visi nori važiuoti, todėl kainos aukštyn. Jeigu galite, bandykite planuoti perkraustymą rudenį ar žiemą, tada perkraustymo paslaugų rinkos tendencijos darbui su Vokietija yra jums palankesnės. Vokiečiai taip pat mažiau juda šaltuoju metų laiku. Žinoma, yra rizika, kad užpūs sniegas ant autostrados A9, bet pinigai sutaupomi tikrai nemaži. Tiesa, kalbant apie sutaupymus, reikia atsižvelgti ir į tai, kad šaltuoju metų laiku kai kurios firmos gali tiesiog nedirbti.

Kas su papildomais mokesčiais, kurių niekas nepasako?

O čia yra pati juodiausia vieta. Užkelti liftu – papildomai. Pakingti į dėžes – papildomai. Užlaikymas prie rūsių, jeigu ten neįvažiuoja mašina – papildomai. Nors kalbame apie Vokietiją, ten reikia specialių leidimų stovėjimui centriniuose rajonuose („Ladezone“). Jei vairuotojas gaus baudą, ją mokėsite jūs. Visada klauskite apie „neplanuojamus išlaidas“, kitaip gali būti taip, kad galutinė sąskaita jus ištiks iškviečiant vokiškąjį „überschlagen“.

Dokumentai ir Vokietijos biurokratijos priepuoliai

Kokius dokumentų reikia persikelti gyventi?

Nebe taip paprasta kaip anksčiau. Reikės „Anmeldung“ (registracijos) adreso patvirtinimo iš „Bürgeramt“, kurio gali būti sunku gauti be nuomos sutarties. Taip pat svarbus tantjema (įdarbinimo) sutartis, jeigu einate ten dirbti, arba mokesčių apskaitos duomenys, jei esate savininkas. Be šių dokumentų gali būti problemų ne su perkraustymo paslaugų rinkos tendencijomis darbui su Vokietija, o su pačiais muitininkais. Jie mums, vežėjams, uždaro kelius, jeigu klientas negali parodyti, kodėl jis veža visa savo turtą į Vokietiją, ir neva „pasiunta“.

Ar reikia deklaruoti daiktus muitinei?

Taip, visada. Nors Lietuva ir Vokietija yra ES, tačiau jeigu daiktai nėra naudoti mažiau nei 6 mėnesių, gali būti problema. Jeigu perkraustote gyvenamąją vietą, dažniausiai tai laikoma ne prekyba, o asmeninių daiktų pervežimu, todėl PVM mokėti nereikia. Bet turi užpildyti specialų sąrašą (inventoriaus sąrašą vokiškai arba anglų kalba). Vieną kartą mačiau, kaip klientas bandė įvežti trejetą naujų televizorių "dovana broliui" – tai baigėsi labai blogai ir brangiai.

Kas dėl „T1M“ deklaracijos?

Tai dažniausiai mūsų (vežėjų) reikalas, bet klientas tai pateikti duomenis. Perkraustymo paslaugų rinkos tendencijos darbui su Vokietija verčia mus vis labiau digitalizuotis, todėl daugelis deklaracijų dabar pildoma elektroniniu būdu dar prieš pasiekiant sieną. Jeigu trūksta kažkokios numerio ant sofos, gali tekti gražinti atgal. (Čia gal sedėjau, ne, turbūt ne tiesa, sofos numeriai nebūtini, bet serijiniai numeriai elektronikai – būtini).

Ar sunku gauti vokišką draudimą mašinai?

Jei važiuojame savo mašina, tai mes turime savą. Jei nuomojame ten – tai kita. Bet dažniausiai problema kyla ne su mašinos draudimu, o su krovinio draudimu. Vokiečių draudikai labai atsargūs, jeigu vežame brangius daiktus (ginklus, paveikslus, juvelyrinius dirbinius). Reikia iš anksto pranešti ir pasirašyti priedus. Nerekomenduoju meluoti apie krovinio vertą, nes įvykus įvykiui, jie nieko neatmoks.

Kaip elgtis su vokiškais numeriais („Ausfuhrkennzeichen“)?

Jei vežate mašiną, kurią parduodate arba registruosite Vokietijoje, jums reikės laikinų numerių. Tai gana brangu procedūra ten, ir gaištime laiką eiles stovėdami. Ausfuhrkennzeichen galioja tik tam tikrą laiką, maršrutas turi būti tiksliai planuojamas. Jeigu užvėluosite su registracija, gausite baudą. Patirtis rodo, kad geriau šitą dalyką sutvarkyti per notarą arba brokerius Lietuvoje, jeigu įmanoma.

Kas dėl vaiko mokymo įstaigos dokumentų?

Jei vežate vaikus, reikės pažymų iš mokyklų, darželio, kad galėtumėte juos įrašyti ten. Nors tai ne tiesiogiai susiję su logistika, dažnai kyla painiava, kur dėti šiuos popierius, kad nesušlapo ar nepamesčia. Siūlau visus svarbiausius dokumentus nešti su savim rankinėje bagaže, o ne užkrauti į sunkvežimį, kuris gali atvykti vėlai.

Pakavimas, technika ir kas nutinka kelyje

Ar verta pirkti dėžes iš firmos?

Galima ir rasti parduotuvėse, bet firmos dėžės yra standartinio dydžio, jos geriau stovi ant paletės. Jeigu perkraustymo paslaugų rinkos tendencijos darbui su Vokietija kerta šias dėžes, tai mums lengviau skaičiuoti tūrį. Taip pat, jeigu dėžė sugenda, paprastau reikalauti atlyginimo (ne, kad kas nors moka, bet bent jau galima bandyti). Naudotos dėžės gali būti purvos, silpnos, ir tada jūsų indai nukris ant asfalto, mes įsikelsime, o jūs liksite be servizų.

Kaip vežti pianiną ar krištolą?

Tai atskira tema. Pianinų, kėdžių pakėlimas į penktą aukštą be lifto – tai mūsų kojų, o ne jūsų, problema, bet tai kainuoja. Vokiški namai dažnai turi siaurus laiptus. Krištolas reikalauja specialių dėžių. Buvau atvežęs krištolinį vainiką vienailei poniai į Štutgartą, pakėlėme, o vėliau pasirodė, ji nebuvo įjungta pirma (o šiaip čia nereikia įjungti). tiesiog reikia labai daug putų.

Ar vairuotojai padeda pakuoti?

Priklauso nuo paslaugos tipo. Jeigu įsigijote „Full Service“, tai taip. Jeigu tik pervežimą – tai ne. Aš matau tendenciją, kad klientai nori, kad viską padarytų už juos. Bet vokiečiai dažnai ruošiasi patys, jie mėgsta tvarką. Lietuviai dažnai važiuoja „kaip yra“. Geras vairuotojas visada pasiūlos pagalbą su sunkiausiais daiktais, jeigu turi laiko.

Kas nutinka, jei mašina sugenda Vokietijoje?

Tai blogiausias scenarijus. Autobano kelias ir remontas ten kainuoja tris kartus brangiau nei čia. Turime techninę pagalbą, bet jei sugenda variklis, gali tekti perkrauti į kitą mašiną. Dabar, atsižvelgiant į perkraustymo paslaugų rinkos tendencijas darbui su Vokietija, stengiamės važiuoti tik naujomis mašinomis, kad sumažintume šią riziką. Vėlgi, tai kainuoja, todėl ir kainos auga.

Ar saugu palikti daiktus mašinoje nakčiai?

Niekada. Vokietijoje vagystės iš sunkvežimių nėra tokios paplitusios kaip Pietų Europoje, bet jos yra. Ypač pažangiųjų technikos arba alkoholio. Mes stengiamės rasti saugomas aikšteles, bet jeigu įvyksta stabdžių gedimas arba vairuotojas turi privalomo poilsio (tacho), mašina stovi. Geriau rūpintis naujausiomis spynomis ir GPS sekimu.

Kaip su „tiražais“ (registracija Lietuvoje po grįžtimo)?

Jeigu ten gyvensite ilgiau nei 185 dienas per metus, techniškai privalote registruoti mašiną ten. Jeigu grįžtate atgal, vėl reikia „tiražuoti“. Tai nuobodus ir brangus procesas, su kuriuo susiduria daugelis krovinių vežėjų, kurie veža savo mašinas. Geriau tuo pasirūpinti iš anksto per „TÜV“.

Vadyba ir vadybininkų žaidimai

Kodėl vadybininkai neatsiliepia į telefonus?

Galbūt jie dirba su 10 klientų vienu metu, o gal tiesiog niekas nenori kalbėtis, kol nėra aiškios datos. Aš pats kartais ignoreinu skambučius, kai matau, kad klientas klausia to, ko negaliu duoti – pvz., kainos, kuri yra neįmanoma. Vadybininkų etikas dabar yra toks, kad jie pirmiausia atsako į el. laiškus, o ne skambučius. Tai perkraustymo paslaugų rinkos tendencijų darbui su Vokietija dalis – viskas pervedama į „chats“.

Kaip sutvarkyti sumokėjimą?

Geriausia banko pavedimu. Grynaisiais pinigais – ne, susidursite su problema, ir mes (vežėjai) nenorime jų turėti mašinoje dėl saugumo. Vokiečiai moka sąskaitas-faktūras labai griežtai, ne iki 30 dienų, o iš karto. Taigi, pasiruoškite pinigus iš karto. Jeigu įmonė neduoda sąskaitos-faktūros – nebeikite jai nė cento.

Ar galima pasitikėti „Facebook“ rekomendacijomis?

Dalis taip, dalis ne. Yra gerų firmų, kurios nereklamuojasi, o dirba „nuo žodžio į žodį“. Ir yra tokių, kurie per Facebook parduoda svajones, o paskui dingsta su kroviniais. Patikrinkite, ar įmonė egzistuoja (Sodra, VMI). Jeigu jie veža jau 20 metų su Vokietija, tikriausiai jie žino, ką daro.

Ką daryti, jei atvyksta kita mašina, nei promise?

Tai nutinka dažniau, norėjau pasakyti, negalima tikėtis, kad atvažiuos tas pats „Mercedes“ su kaukole. Kartais sena mašina sugenda, tenka siųsti rezervinę. Jeigu mašina švari, saugi ir turi visas reikiamas priemonės (parakas, juostas), nereikia panikuoti. Svarbiausia, kad krovinys atvyktų sausai. Bet jeigu atvažiuoja kibiras be stogo – tuokite.

Kodėl tiek daug kalbama apie ESG ir aplinką?

Vokiečiai yra žalieji. Dabar pas mus privalo būti „Europos“ tipo sunkvežimiai, ne išmetantys rūkstančio dulkių debesies. Dėl to kainos auga, nes technika brangi. Tačiau perkraustymo paslaugų rinkos tendencijos darbui su Vokietija verčia mus taip elgtis, jeigu norime dirbti su didžiosiomis korporacijomis, kurios perkelia savo darbuotojus. Jos nebeisdirs su „ekologiškai nešvariais“ vežėjais.

Ar įmanoma susiderėti dėl datos paskutinę minutę?

Kartais taip, jei mums tinka tas maršrutas ir tuščia mašina grįžta. Už tai dažnai reikalaujame didesnės kainos, nes mes keičiame savo planus. Nerekomenduoju žaisti su datais, nes Vokietijoje įsikrauti prie sandėlio be išankstinio užsakymo yra nebūtina.

Perkraustymo paslaugų rinkos tendencijos darbui su Vokietija: ateities prognozės

Kaip pasikeis rinka po 5 metų?

Matome, kad vis daugiau mašinų su HVO (vandenilio) degalais arba elektromobilių sunkvežimių miestuose. Taip pat, manau, kad visiškai išnyks popieriniai užsakymai – viskas bus programėlėse, kurioje matysite, kur yra jūsų sofa realiu laiku. Dar labiau sustiprės kontrolė dėl darbuotojų laiko, tai reiškia, kad vairuotojai negalės dirbti po 12 valandų be pertraukos, tad greičiai gali trukti.

Ar atsiras naujų konkurentų?

Visada atsirauna. Ypač iš Ukrainos ir Baltarusijos (nors su pastarosiomis dabar komplikuota) rajonų, kurie siūlo labai pigias kainas. Tačiau kokybė ten dažnai žema. Mano nuomone, rinksimes įmones, kurios siūlo „pilną sprendimą“ – nuo pakavimo iki išpakavimo, o ne tik pervežimą.

Kas dėl brexito įtakos?

Nors Vokietija ne JK, bet daug kas pervežama per jungą arba iš JK. Tai sukėlė papildomų muitinės klodų. Jeigu turite daiktų iš Anglijos, gali būti, kad teks laukti ilgiau sienoje.

Kokios yra pagrindinės problema rinkoje?

Trūksta vairuotojų. Niekas nenori važiuoti. Jaunimas renkasi darbus ofisuose. Tai reiškia, kad kainos šoks aukštyn, nes turėsime mokėti daugiau, kad kažkas sutų sėsti už vairo ir važiuoti į Berlyną per šventes.

Išvada

Viskas suktasi ratu. Perkraustymo paslaugų rinkos tendencijos darbui su Vokietija rodo, kad technologijos žengia pirmyn, bet žmogaus darbo vis trūksta. Kainos auga, reikalavimai griežtėja, bet vienas lieka nepakitęs – klientas visada nori, kad jo daiktai būtų ten, kai juos numato, ir nesužeisti. Nors ir rašau čia daug problemų, esu dėkingas už kiekvieną sėkmingą maršrutą, nes po to, kai mačiau, kas atsitinka, kai kas nors prideda „Benziną“ į vandenį užpakalyje, aš vertinu kiekvieną normalią firmą. Sekite naujienas, bet nepamirškite ir senos geros patirties – pasitikėkite savo intuicija renkantis partnerį.