Perkraustymo paslaugų planavimas į Vokietiją ilgam laikui: kas tikrai verta žinoti

Dirbu šitoje srityje jau beveik dvi dešimtis metų, ir jei kažką galiu pasakyti tikrai, tai tai, kad perkraustymo paslaugų planavimas į Vokietiją ilgam laikui niekada nesuviršija idealizuotų paveikslėlių iš reklamos brošiūrų. Kasdien išgirdau po keliasdešimt istorijų – vieniems viskas pavyksta lyg iš piešuko, kitiems vairuotojas užstringa ties Štutgartu dėl padangės, o dar kiti supranta, kad dokumentų nėra tik tada, kai sunkvežimis jau stovi prie namo. Čia nėra muilinė opera, ypač kai kalbame ne apie paprastą savaitgalio kelionę, o apie gyvenimo persikėlimą. Tie, kurie kreipiasi į mane, dažnai bando viską suplanuoti iki minutės, tačiau realumas visada įsiterpia tarp planų. Todėl štai jums tiesiogiai, be gailesčio ir be raiščių, kaip tai vyksta iš vidaus.

Pinigai, kainos ir tai, kas neįeina į sąskaitą

Kiek maždažai kainuoja įprastas perkraustymas į Vokietiją su baldais?

Kainos šiandien važiuoja kaip ant raketų, tai ir perkraustymo paslaugų planavimas į Vokietiją ilgam laikui dabar brangiau nei prieš penkerius metus. Viskas priklauso nuo to, kiek tūrio matų turite – jei tai tik kelių dėžių keliautojo rinkinys ir sofa, tai gali tekti nuo 800–1200 eurų. Bet jei keliate visą trijų kambarių butą su pišine, šaldytuvu ir vitrinomis, tai žiūrėkite link 2500–3500 eurų, o jeigu reikia ir įkrovos iš ketvirto aukšto be lifto, tai dar plius drąsiai penkiasdešimt procentų. Prie to prisideda kuras, kurio kaina Vokietijoje, žinoma, kitokia nei pas mus, ir mokesčiai už užsakymą.

Ar kaina pasikeis, jeigu reikės nešti daiktus į ketvirtą aukštą be lifto?

Žinoma, kad pasikeis. Aš jau užsičiaupiau, kai klientai sako "o, tiesiog pora dėžių", o atvažiuoju ir ten yra tūkstantis kilogramų knygų ritininiais maišais, kurį reikia kilti nelygiomis laiptais. Kiekvienas aukštas be lifto – tai papildomas darbas, kuris fiziškai sunkus vyrams, ir tai neįmanoma padaryti už tas pačias pinigos. Dažnai sakau, kad tokiu atveju geriau nešti daiktus žemyn pro langą, nei laiptais (juokauju, bet kartais taip atrodo). Taigi, tikėkitės surakto už kiekvieną nuleidimą ar pakėlimą į viršų, nes tai laikas ir sveikata.

Kas dėl depozito ar avanso? Kodėl viskas prašo pinigų iš karto?

Tai vienas dažniausių klausimų ir vienas labiausiai erzinančių dalykų klientams. Mums reikia užtikrinti, kad vairuotojas nenuvažiuos tuščiais atgal, jei jūs nuspręsite, jog paskutinę akimirką nereikia pervežti spintelės. Paprastai imame 30–50 proc. avansą, kad užsidengtume degalų ir kelių mokesčių išlaidas. Be to, yra buvę atvejų, kai žmonės tiesiog neatsiima daiktų iš sandėlio Vokietijoje, ir mums teka juos laikyti mėnesius. Avansas – tai ne bloga valia, o paprasta apsauga.

Kaip skaičiuojame tūrį, jeigu aš neturiu tiksliai dėžių?

Nesijaudinkite, mes jau matėme viską. Paprastai prašome užpildyti paprastą lentelę arba tiesiog papasakoti per telefoną, kokių didelių daiktų turite – lovos, šaldytuvo, spintos. Tą padaryti pakanka, nes perkraustymo paslaugų planavimas į Vokietiją ilgam laikui reikalauja tik apytikslio tūrio, o ne milimetrinio tikslumo. Jeigu pasisekia ir viskas telpa į mažesnę mašiną, mes visada sumažinsime kainą – nereikia bijoti, kad padidinsime, jeigu tenka mažiau vietos. Stengiamės būti sąžiningi, nors žinau, kad kai kurios firmos elgiasi kitaip.

Ar taip, kad pigesnės firmos ir perveža blogiau?

Noriu būti sąžiningas – ne visada, tačiau dažniausiai taip yra. Rinkoje yra "pienių irktuvų", kurie imasi už pusę kainos, bet tada vairuotojas atvažiuoja vienas, negali nieko pakelti, arba mašina sugenda pirmąją valandą (o tai jau buvo mano patirtyje prieš Kelną). Geras darbas kainuoja, nes mums reikia sumokėti vairuotojams, parduoti degalus ir palaikyti techninę būklę. Jei kaina atrodo per daug gera, tikėkitės, kad kažką dėl to aukosite – arba laiku, arba savo nervų sveikata.

Dokumentai, vokiškas biurokratinis purvas ir muitinė

Ką reiškia "Warenliste" ir ar jums ją reikia rašyti?

Taip, tai reiškia prekių sąrašą, ir jis būtinas, jeigu norite atsisakyti PVM mokesčio arba registruoti perkraustymą kaip asmeninę nuosavybės perkėlimą. Vokietai mėgsta popierius. Jums nereikia rašyti kiekvieno šlepetės poros, bet reikia susirašyti pagrindinius daiktus: "baldai", "buitinė technika", "drabužiai", apytikslį vertę. Tai padaro užsakymas daug paprastesnį, jeigu jus sustabdys muitinė. Be to, tokio sąrašo nebuvimas gali leisti muitinėms manyti, kad tai prekybinis siuntinis, o tai jau visai kitos kainos.

Ar galite padėti su "Anmeldung" registracija mieste?

Žinote, čia dažnai kyla nesusipratimų. Mes esame pervežimo kompanija, ne teisininkai ar imigracijos konsultantai. Mes galime padėti prieigti prie jūsų daiktų, kad jūs galėtumėte juos parodyti (nors retai kas tą daro), bet užpildyti formą ir eiti į Bürgeramt turite patys. (Tiesa, kai kurie mūsų vairuotojai, jeigu yra labai geri žmonės, gali nuvaziuoti su jumis arba parodyti vietą, bet tai nėra mūsų paslaugos dalis). Atkreipkite dėmesį į tai, kad daugumai miestų reikalingas šis registras, kad gautumėte paštą.

Ar reikia mokėti muito, jeigu važiuojame iš Lietuvos?

Kadangi Lietuva ir Vokietija yra ES erdvėje, muito mokėti nereikia, tai senos naujienos. Tačiau... visada yra to "tačiau". Jeigu esate gyvenę ne ES šalyje paskutinius 12 mėnesių, tada gali tekti deklaruoti daiktus kitaip. Taip pat, jeigu daiktai atrodo kaip nauji, su etiketėmis, ir jų labai daug, muitininkas gali įtarti, kad juos planuojate parduoti. Bet įprastam gyventojui, kuris tiesiogkelia savus daiktus į naująjį namą, mokėti nieko nereikia. Tiesiog būkite pasiruošę parodyti, kad tai asmeniniai daiktai.

Kas, jeigu mane pasulaiko muitinė? Ar tai įvyksta dažnai?

Sąžiningai? Paskutiniu metu labai retai. Anksčiau, kai buvo didesė kontrolė, sustodavo kas antras briedas, dabar jie daugiau tikrina piko automobilius ar įtariamus sunkvežimius. Tačiau jeigu vairuotojas vairuoja "savaitgaliu" arba turi įdomių dalykų pakrovimo krovejo kabinoje, gali sustoti. Jeigu taip įvyks, mes visada paruošiame tuos CMR konosamentus ir sąrašus. Viskas paprasta – jeigu dokumentai tvarkingi, leidžia toliau važiuoti. O jeigu ne... tai gali užtrukti porą valandų prie patikros punkto.

Ar reikia draudimo, o kas jis dėtingai dengia?

Mano nuomone, draudimas būtinas visada, ypač kai kalbame apie vertingus daiktus. Mes turime standartinį krovinių draudimo, kuris dengia daiktus nuo avarijos, gaisro ar vogimo (nors vagysčių praktiškai nebūna, nebent patys vairuotojai... juokauju). Tačiau skaitykite sąlygas – jis dažnai nedengia to, kas neįpakavota, pvz., jūsų senių porceliano vazų, jeigu jūs jas patys padėjote į plastikinį krepšį. Geriau pasidarykite "All Risk" draudimą, jeigu turite brangių dalykų.

Transportas, vairuotojai ir kelių realijos

Kiek laiko trunka važiuoti iki, tarkim, Miuncheno ar Berlyno?

Standartiškai, jei traukia be sustojimų (o vairuotojai turi taisykles), tai nuo Vilniaus iki Berlyno yra apie 12–14 valandų važiavimo. Tačiau reikėtų įsivaizduoti, kad tai nėra tiesiog "važiuoti ir atvykti". Ten yra darbo laikas – įkrova, iškrova, darbo dienos taisyklės. Paprastai perkraustymo paslaugų planavimas į Vokietiją ilgam laikui numato 1–2 dienas kelionei, priklausomai nuo to, kiek sustojimų turi kituose miestuose (pvz., Kijeve ar Kaune). Jeigu sakau "rytoj atvyksime", tai dažniausiai vadinasi "rytoj po pietų".

Kas dėl vairuotojo poilsio? Jis gali važiuoti be sustojimo?

Ne, jis negali. Yra griežtos taisyklės – tacografas viską užfiksuoja. Vairuotojas gali vairuoti 4,5 valandas, turi privalomai 45 minučių pertrauką. Ir jis negali važiuoti 9 valandas iš eilės be poilsio. Taigi, jeigu skambinate jam ir klausiate, kodėl jis nepasakė, kad sustojo pietų, tai ne todėl, kad tingi, o todėl, kad gautų didelį baudą, jei to nepadarytų. Kart tai erzina klientus, kai reikia skubėti, bet mums nėra ką daryti – mes laikomės įstatymo kitaip mums uždarys verslą.

Ar jums patinka vairuoti po Vokietiją?

Asmeniškai aš daugiau biuruose šokinėju, o vyrai vairuoja, bet jiems patinka, nebent ten yra darbo dienos pabaiga ir visi važiuoja namo. Vokietijoje keliai, žinoma, puikūs, tobulas asfaltas, bet ten ir eismas intensyvus. Be to, autobanai – ten vienai juostai važiuoja 160 km/h, o sunkvežimis ribotas 90, tai susidaro toks įtemptas tempas. Dar tas "Sonntagsfahrverbot" – kai sekmadieniais negali važiuoti sunkvežimiai, tai visi stovi kaip gandras. Tai sudaro problemų, jeigu užsibrėžiate atvykti būtent sekmadienį.

Kas dėl mokamų kelių (Maut)? Kas tai moka?

Tai mokame mes. Jums nereikia rūpintis jokiais vignete'ais kaip Austrijoje, Vokietijoje sunkvežimiai moka daugiausia, beveik už kiekvieną kilometrą. Tas mokestis įskaičiuotas į mūsų pasiūlymą. Taip pat yra tam tikrų miestų zonos, pavyzdžiui, kai reikia važiuoti per miesto centrą, ten gali būti papildomi mokesčiai ar apribojimai (Umweltzone). Mes su tuo susitvarkome, tiesiog žinokite, kad tai nėra nemokama kelionė.

Ar galima suteikti "ekskursinę" vežimą teisę?

Tiesiogiai ne. Mes turime licenciją krovinių vežimui, o ne keleivinių. Ką mes darome retais atvejais – tai, jeigu vairuotojas yra "savas" arba tai yra smulkesnė mašina, mes galime sutarti, kad jis paima keleivį, bet tai yra pilnas atsakomybės pažeidimas jeigu sustos kelių policija. Taigi, jei norite važiuoti su savo daiktais, geriau susitarti su vairuotoju "gyvai" (tarp savęs), bet oficialiai mes to neparašys. Geriau nusipirkti bilietą į lėktuvą ar autobusą.

Daiktai, dėžės ir tai, kas neįeina į standartą

Ką daryti, jeigu turiu labai jautrų pianiną?

Pišinas ar fortepijonas – tai atskira istorija. Negali tiesiog įkišti į sunkvežimį tarp sofos ir dėžių. Reikia specialios technikos (kranų arba lifto) ir labai patyrusių krovėjų. Tokiu atveigu perkraustymo paslaugų planavimas į Vokietiją ilgam laikui turi būti pradedamas kur kas anksčiau, nes ne kiekviena kompanija sugebės tai padaryti saugiai. Kaina tai bus didelė, bet jeigu jums tas instrumentas brangus, tai verčiau sumokėti už apsaugą nei gailėtis sulaužyto piano.

Ar galiu susipakuoti dėžės pats?

Galite, ir daugelis taip daro, norėdami sutaupyti. Tačiau tada mes neatsakome už tai, kas viduje, jeigu ten kažkas sulūžta per važiavimą (nors retai kada krenta, jeigu gerai užsegta). Jeigu matome, kad dėžės yra "minkštos", tai paprašome jas uždaryti lipnia juosta arba perkrauti. Vieną kartą vykas apie vyrą, kuris įdėjo akvariumą į dėžę be užpildymo... galite įsivaizduoti, kas atvyko. (Nors veltui aš to akvariumo nevaliau trinti iš kilimo).

Kas su maistu? Ar galima vežti šaldytuvo turinį?

Geriau to nedarykite. Vokietija yra griežta maisto atžvilgiu – nevežite jautienos ar kiaulienos. Vieną kartą buvo situacija, kai muilinė sūris buvo konfiskuotas, nors vokiškas pareigūnas sakė "gerai, kad ne mėsa". Galite vežti sausus maisto produktus, makaronus, aliejų, bet ne daug. Kadangi dažniausiai kelionė trunka ilgiau nei parą, šaldytuvas išjungtas, o maistas sugenda. Nusipirkite maisto Vietoj to jau ten, ten jis nėra toks brangus kaip anksčiau.

Ar galima vežti alkoholį? Ir kiek?

Tai klausimas, kur sukelia daugiausiai diskusijų. Jeigu tai asmeninis vartojimas, tai galite vežti tam tikrą kiekį. Tarkime, dešimt butelių vyno, kelios dešimt alaus. Bet jeigu bandysite vežti dvidešimt dėžių degtinės, tai jau bus traktuojama kaip prekyba ir reikės mokėti didžiulius mokesčius. Aš asmeniškai nerekomenduoju vežti daug stiklo, vis tiek jis gali sulūžti kelyje, o tada visa mašina bus dėl to kvapnus.

Kodėl negalima įkišti visko į didelius maišus?

Kodėl negalima? Kodėl negalita? Na, klausimas ar tikrai norite, kad jūsų drabužiai bus suspaudžiami kaip kiauliena dėžėje? Dideli maišai yra blogi dalykas, nes juos neįmanoma užstatyti vienas ant kito, jie slenka, jų negalima užkabinti užkabinėliu. Taip pat jeigu ką nors pamiršite užsegti, viskas iškris ant grindų. Naudokite dėžes – jos yra standios, tinka viena ant kitos, ir tai apsaugo jūsų daiktus. Tai yra pagrindinė taisyklė, kurią visada primenu.

Ar vežate augalus ir kaip jie išgyvena?

Vežame, bet ne garantuojame, kad jie atvyks gyvi. Žiema – tai mirtis jiems, jeigu mašina nėra šiltai įrengta. Vasarą gali perdegti pavėsyje, jeigu ten 30 laipsnių šilumos. Vokietijoje taip pat yra tikrinimai dėl kenkėjų augaluose, todėl patikrinkite, kad jums nebūtų koktių vabzdžių žemėje. Geriau vežti kuo mažiau ir juos padėti prie langų, kad gautų šviesą (naktį nereikia).

Ką daryti su šiukšlėmis? Jas vežame atgal?

Žinoma, kad ne. Mes ne pervežiame šiukšlių į Vokietiją. Prieš išvykdami paskutinis vairuotojas pasakys: "jei norite šiukšlių, išmeskite čia arba paimkite savo". Kartais vyrai sužinoja, kad į mašiną padėta senų padangų ar statybinių atliekų, kurios turi būti išmestos tam specialiose vietose (Recyclinghof). Už tai reikia mokėti. Todėl išmeskite nereikalingus daiktus dar Lietuvoje, mums neverta tempti to šlamšto tūkstančius kilometrų.

Gyvenimas Vokietijoje ir smulkmenos, kurios kanka

Ar verta vežti senus baldus ar geriau nusipirkti naujus ten?

Tai labai asmeninis dalykas. Aš sakiau – jei tai brangios antikvarinės bylos, tada taip. Jei tai parduotuvės "IKEA" spinta, kuri jau suyra per kampus... nusipirkite naują ten. Jums teks sumokėti už tą vietą mašinoje, galbūt užeisite brangiau nei kaina Vokietijoje. Be to, seni baldai dažnai netinka prie vokiškų butų dydžių – ten aukštai lubos, kitokie plotai, ir jūsų senas komoda atrodytų keistai.

Kaip su pašaru šunims? Ten brangu?

Taip, brangu. Bet vėlgi, mes nepervežiame pašaro, nebent tai tik dvi trys didelės maišos. Žmogus, kuris nori sutaupyti, gali vežti, tačiau svarbiau su šunimis yra tai, kad jiems reikia veterinarinės pažymos (čipas, skiepai). Vairuotojas neleis įsodinti šuns be dokumentų, nes policija gali sustabdyti ir išvaryti tiek jį, tiek gyvūną. Visada turėkite pasę dokumentus su savimi.

Ar galima suteikti laikino sandėliavimo paslaugą Vokietijoje?

Taip, mes dirbame su partneriais iš ten. Jeigu jūsų butas dar neparengtas, o reikia išsikrauti iš seno, galime padėti daiktus į sandėlį Hamburge arba Frankfurte. Tai kainuoja, bet tai gali išgelbėti situaciją. Tiesa, pasakykite iš karto, kad mums reikėtų to planuoti, ne paskutinę minutę, kai vairuotojas jau stovi prie durų ir pyksta, kad nieko negali padaryti.

Kas dėl to, kad atvažiuoju o raktai nuo buto dar neatsirado?

Tai klasika. Žmonės skuba, bet agentas ar nuomininkas vėluoja. Jeigu vairuotojas turi laukti valandą ar dvi, mes dažniausiai padarome nuolaidą arba už tai neimam, jeigu tai mūsų kaltė dėl vėlavimo. Tačiau jeigu jis turi laukti visą dieną, tai teks sumokėti laukimo mokestį. Geriau susitarti dėl "pakrovimo į lauką" – iškrauname daiktus kieme (jeigu sausu oru), vairuotoja važiuoja toliau, o jūs susitvarkote su rakteis. Taip geriau visiems.

Kaip su turgaus rūbais? Ar įleidžiate tokias didžiules kruvas?

Klausimas yra toks: ar tai nešvarūs drabužiai? Jeigu tai švarus, susidėtas dėžėse rūbas, tai problema nėra. Bet jeigu tai turgaus maišai, kurie kvepia drabužiais ir yra purvuoti, tai gali būti problemą, nes tai laikoma naudotomis prekėmis, kurių neturi būti be sertifikatų. Aš sakau – išsirūpinkite dėžėmis, geriau investuokite 50 eurų į dėžes nei gauti baudą ar nemalonumus. Niekas nenori vežti svetimų batų kvapo mašinoje.

Kas dar svarbu ir apie ką dažnai pamirštama

Ar galima užsakyti perkraustymą tik vienam šeimos nariui?

Žinoma, ką per dažnai daroma – vaikai išvažiuoja su tėvais automobiliais, o mes atvežame baldus. Arba atvirkščiai – vyrai važiuoja su mumis organizuoti reikalų, o moterys važiuoja traukiniu. Svarbiausia nurodyti, kas yra atsakingas už priėmimą vietoje. Mums reikia kontakto telefono, kuris veiktų Vokietijoje, ne lietuviško, jeigu jūs jau išjungę paslaugas.

Ar reikia padėti vairuotojui nešti daiktus? Ar tai moka?

Ne, nereikia. Vairuotojas turi savo pagalbininką arba yra dviejų vairuotojų komanda (ilgose distancijose). Jie yra fiziškai pasirengę tai daryti. Jeigu jūs norite padėti, tai tikrai padėsite, tačiau būkite atsargūs – nesijudinkite po kojomis, kai nešinės sofos, nes gali būti pavojinga. Geriau tiesiog nurodykite, kur ką padėti ir atiduokite gėrimo (vandens) po darbo, tai labai padeda.

Kada geriausia planuoti tokias keliones?

Geriausia planuoti ne pavasario ar rudenio atostogų metu, kai visi keliauja. O taip pat ne Kalėdų laikotarpiu, kai tikslai Vokietijoje yra pilni. Rugsėjis ir spalis yra "auksinis amžius" perkraustymams – oras dar geras, eismas ne toks intensyvus. Jeigu turite galimybę, laisvai pasirinkite datas, tai taip pat leis sutaupyti pinigų.

Ar reikia bijoti, kad kažkas pasisavins mano daiktus kelyje?

Vokietija yra saugi šalis, o mūsų mašinos turi užraktus ir GPS stebėjimo sistemas. Be to, tokių atvejų praktiškai nebūna, nebentu jūs patys pasigailite ir užmiršite užrakinti galines duris (kas taip pat buvo). Tas "stebėjimas" leidžia mums matyti, kur mašina yra realiu laiku. Taigi, galite ramiai miegoti, jūsų indai pasiliks savo vietoje.

Ką daryti, jeigu įvyko avarija? Kas sprendžia problemas?

Jei (Dievo globa) įvyko avarija, tada veikia draudimas. Pirmiausia mes kviečiame policiją, užpildome protokolus, tada susisiegame su draudimo kompanija. Jums nereikia nieko daryti, tiesiog laukite, kol mes išspręsime techninius klausimus. Gali būti, kad daiktai bus perkrauti į kitą mašiną. Tai sudėtinga, bet mes su tuo susitvarkome, kad jums nereikėtų galvoti.

Ar galima vežti dviračius? Ir kaip juos uždėti?

Galima, ir dažnai taip darome. Dviračiai uždedami ant specialių stovų arba užtvirtinami sienose. Tačiau reikia pasakyti iš anksto, nes dviračiai užima daug vietos. Jeigu turite keturis dviračius, tai gali užimti pusę mašinos! Taip pat rekomenduoju nuimti ratus, jeigu jie brangūs, kad nenusitrintų.

Kas dėl krovos darbų, jeigu aš gyvenu atokiau nuo miesto?

Jei reikia važiuoti į kaimą už 50 km nuo miesto, tai paprastai yra papildomas mokestis už "detour" – nuokrypį. Kiekvienas kilometras atgal ir atgal laikomas, todėl nurodykite tikslų adresą. Jeigu adresas yra toks, kad sunkvežimiui ten neįvažiuoja (narrow street), tada reikia planuoti iškrovą prie pagrindinio kelio. Tai tipiška senosiuose miestuose.

Kaip apmokėti už paslaugas? Grynaisiais ar kortele?

Geriausia banko pavedimu, tai visiems patogiausia ir saugiausia. Vairuotojai retai kada turi grynųjų pinigų daryti grąžinimą. Yra buvę atvejų, kai klientai bandė mokėti eurą po eurą iš dėžės... tas vaizdas buvo komiškas, bet nenaudingas. Susitarkime dėl pavedimo iš anksto, taip bus ramiau.

Ar įmanoma susitikti ir aptarti viską akivaizdžiai?

Žinoma, jeigu esate Vilniuje ar kitame dideliame mieste, mes galime atvažiuoti pasverti daiktus ir pamatyti, ką turite. Tačiau dažniausiai viskas sprendžiama nuotoliniu būdu – siunčiate nuotraukas, sakote apytikrį kiekį. Tai sutaupo laiko abiem pusėms. Tik jeigu tai labai didelis ir sudėtingas projektas (pvz., vilos perkraustymas), tada verta susitikti.

Paskutinis patarimas: ką daryti, jei kažkas nepasisekė?

Nerimauti nereikia. Visada galima kažką išspręsti. Jeigu vairuotojas vėluoja – skambinkite man. Jeigu dėžė trūkinėja – turime lipniajuos juostų. Jeigu prarasite raktus – turi meistrą, kuris atidarys duris (jeigu už ten). Svarbiausia yra kantrybė. Perkraustymo paslaugų planavimas į Vokietiją ilgam laikui yra procesas, ne viena diena. Pasirūpinkite dokumentais, būkite pasiryžę prie savęs priimti vokišką tvarką, ir viskas gerai susitvarkys. Sėkmės kelyje!