Perkraustymo paslaugų patarimai būstui į Vokietiją: kaip neišsižadėti protą ir daiktų

Sveiki, tėvai, broliai ir seserys. Šiame sudegusiame asfalte, vadinamame tarptautiniais pervežimais, jau praleidau daugiau nei dvidešimt metų. Matau viską – nuo tų, kurie perkraustymą planuoja kaip karinę operaciją, iki tų, kurie visus daiktus meta į juodus maišus ir vėliau stebisi, kodėl jų servizetės atrodo kaip bulvių kojinės. Jei ieškote perkraustymo paslaugų patarimai būstui į Vokietiją, tai esite vietoje, nes aš čia ne dėl gražių žodžių, o kad išsaugčiau jūsų nervus. Vokietija – ne Lietuva, ten tvarka kita, o biurokratijos gali būti net daugiau nei čia. Taigi, užsiveržkite diržus, mes šokome į šią painiavą.

Pradžia: kainos, dėžės ir tai, ką niekas nesako

Kiek tikrai kainuoja perkraustymas į Vokietiją?

Visi klauso kainos, bet niekas nenori pasakyti, kiek tai kainuoja tikrai. Paprastai, jei turite standartinį dviejų kambarių butą, tai kils apie 2–3 tūkstančius eurų, priklausomai nuo to, kur į Vokietiją važiuojate – į Miuncheną brangiau, į kaimą netoli Lenkijos sienos pigiau. Perkraustymo paslaugų patarimai būstui į Vokietiją prasideda nuo to, kad nedrįstite pasitikėti žodžiu "nuo". Tuo "nuo" jūsų piniginė gali tapti plonesnė dvigubai. Verta suprasti, kad kaina priklauso nuo tūkio kubiniais metrais (m³), ne nuo svorio. Taigi, jei turite daug lengvų, bet didelių daiktų, kaip kad plunksnuotas čiužiniai, mokėsite už vietą, ne už sunkį.

Ar verta pirkti dėžes ar imti iš parduotuvės?

Klausimas, kuriuo klausia visi. Žodžiu, jei norite, kad jūsų indai nenukristų į šiukšles, nenaudokite "Maximos" bananų dėžių. Jos minkštos. Geriau investuokite į specialias perkraustymo dėžes – jos tvirtos, turi dangtelius ir telpa viena į kitą. Aš mačiau situaciją, kai klientas taupojo ant dėžių, o vėliau teko mokėti už naują servizą, nes dėžės sugriuvo ties vairuotojo akimis. Tikiuosi, supratote. Dėžių kaina – tai ne išlaidos, o investicija į jūsų protą.

Kas daro įtaką galutinei kainai?

O čia prasideda "įdomumai". Be tūkio, kainą dar verčia liftas (ar jo nebuvimas), prieigos prie namo (ar gali priartėti sunkvežimis) ir aukštas. Jei gyvenate penktame aukšte be lifto senamiestyje, tai bus brangu. Vairuotojai nėra olimpiniai sportininkai, nors kai kurie ir atrodo taip. Taip pat, jei reikia išmontuoti baldus ir vėl surinkti Vokietijoje – tai papildomi darbo valandos. Ir dar vienas dalykas – diena. Perkraustymas šeštadienį ar sekmadienį visada kainuoja brangiau, nei pirmadienį.

Ar galima kažkaip sutaupyti?

Galima, bet tada turite dirbti patys. Pakuoti dėžes – taip, išmontuoti paprastus baldus – taip. Bet krovinio kėlimu į sunkvežimį geriau nepasitikėti, nebent jūsų nugarą draudžia "PZU". Didžiausia klaida – sutaupyti ant pakavimo medžiagų. Putplasčio, lipduko juostos ir burbuliukų neverkite. Vokietijos keliai – tai ne ledkalnis, bet gniūžtės yra gili, o stabdymai staigūs. Perkraustymo paslaugų patarimai būstui į Vokietiją sako: geriau įdėkite daugiau burbuliukų, nei vėliau verksite ant sulaužyto veidrodžio.

Ar kaina apima ir išvežimą iš Lietuvos, ir įvežimą į Vokietiją?

Paprastai taip, tačiau visada tikrinkite sutartį. Yra firmų, kurios rašo "pervežimas", o tada pasirodo, kad jie tik užveža iki sienos. Tai tarsi taksometras, kuris numeta jus prie miesto ribų. Užtikrinkite, kad kainoje būtų nurodytas "visas maršrutas" ir "krovimo darbai abiejuose galuose". Jei mataite užuominą apie "ilgalaikę saugojimo paslaugą", jei vėluosite paimti daiktus – bėkite. Tai paslėpti mokesčiai.

Dokumentai, muitinė ir Vokietijos biurokratija (brr)

Kokius dokumentus reikia tur�ti su savimi?

Sąrašas trumpas, bet svarbus. Asmens tapatybės dokumentas (pasas ar ID kortelė) būtinas. Be to, jei perkraustote visą turtą, reikės deklaracijos. Nors Lietuva ES, ir Vokietija ES, muitinė vis tiek gali sustabdyti ir paklausti, kas čia per gausybė. Geriau turėti daiktų sąrašą (inventorių). Nereikia jo notaruoti, bet turi būti aišku, kas kieno yra. Ir, žinoma, sutartis su pervežėjais.

Ar reikia deklaruoti daiktus muitinei?

Techniškai, jei perkraustote savo asmeninį turą į kitą ES šalį, muitų nėra. Bet (ir čia yra "bet") jei turite naujų daiktų su etiketėmis, kurie atrodo kaip prekybinių partijų likučiai, gali būti problemų. Vieną kartą gavau skambutį – klientas vežė 10 naujų monitorių. Sakydami, tai dovana broliui. Muitininkai nebuvo linkę juoti. Taigi, senus daiktus vežite ramiai, naujus – geriau su pirkimuo čekiais arba su viltimi, kad niekas ne užkliuns.

Kas yra tas "Form 0350" ar kaip ten?

Aš visiškai tikras, kad tai 0350 forma... ne, palaukite, galbūt 0351? Žiūrėkime, aš dažniausiai dirbu su vairuotojais, o šie popierius dažniau lieka klientui. Bet esmė tokia: jei atvykstate iš ne ES šalies, arba jei reikia įrodyti, kad daiktai naudoti ir nebus parduodami, gali reikėti specialios formos. Jei keliate iš Lietuvos (ES į ES), tai dažniausiai nereikia, bet jei esate "nerezidentas" Vokietijoje, tai tai gali išgelbėti nuo PVM mokesčio. Geriausia pasiklausti apie tai Vokietijos muitinės puslapyje, nes taisyklės keičiasi dažniau nei mano nuotaika.

Ar sunku gauti leidimą važiuoti sunkvežimiu mieste?

Vokietijoje environmental zones (Umweltzone) – tai siaubas. Jei jūsų sunkvežimis neturi tinkamos (Geltonosios arba Žaliosios) dangos, į centrą neįvažiuosite. Dauguma solidžių firmų turi tokias transporto priemones, bet niekas neduoda garantijų. Taip pat, jei gyvenate pėsčiųjų zone, reikės specialaus leidimo stovėti. Pasirūpinkite tuo iš anksto, kitaip vairuotojas liks gatvės gale su įsirūstinu veidu.

Ar reikia registruoti gyvenamąją vietą iš karto?

Tai ne mano sritis, aš vežu baldus, o ne žmones. Bet iš patirties galiu pasakyti – taip, Vokietijoje registracija (Anmeldung) labai svarbi. Be jos negausite banko sąskaitos, darbo ir panašiai. Nors tai tiesioginiai perkraustymo paslaugų patarimai būstui į Vokietiją, verti atminties. Neregistruotas gyventojas gali turėti problemų net su pašto siuntų gavimu, o jei mums reikės pristatyti daiktus į sandėlį dėl to, kad jūsų dar neįvedėte į butą – tai papildomi rūpesčiai.

Ar reikia draustis nuo vagysčių?

Draudimas... O jei. Paprastai turiu omenyje CMR draudimą, kurį turi pervežėjas. Jis dengia 8,33 SDR (Special Drawing Rights) už kilogramą. Tai nėra daug, jei vežate brangų elektroniką. Jei turite "Auksinį berniuką" ar brangius paveikslus, reikia papildomo draudimo. Nenaudinga verkti vėliau, kai sužinosite, kad už sulaužytą televizorių gausite tik 50 eurų.

Vairuotojai, krovimas ir realus gyvenimas kelyje

Ar vairuotojas padės pakrauti?

Priklauso nuo to, ką sutartame. Jei įsigijote "krovimo darbus", taip. Jei tik "pervežimą", tuomet jis tik stovės ir girdės savo muziką (arba keiks, kad vėluojate). Dauguma vairuotoją yra normalūs vyrai, kurie padės, jei maty, kad jūs nebebespėjate, bet jie ne kalėdai seniai. Geriau sutikti iš anksto – "su kroviniu" ar "be krovinius".

Kas dėl maisto ir gėrimų vairuotojui?

Lietuviškas paprotys duoti vairuotojui "ką nors į ranką" arba pasiūlyti alaus yra gera (iš vienos pusės), bet pavojinga (iš kitos). Aš asmeniškai neleidžiu vairuotojams gerti darbo metu. Kava arba vanduo – puiku. Alus – ne. Jei vairuotojas gers ir ką nors padarys – draudimas nebus mokėtas. Taip pat, nereikia jį maitinti kaip svainį. Jis turi pinigų maistui, nebent jūs norite jam padaryti malonumą už gerą darbą.

Ar galiu važiuoti su vairuotoju kabinuje?

Techniškai – ne, jei tai yra krovininis sunkvežimis (virš 3,5 tonos). Tai draudžiama saugumo taisyklėmis. Yra išimčių, jei tai yra perkraustymo sunkvežimis su keleivių vietomis, bet tai retas atvejis. Jei norite važiuoti su savo daiktais, turite nuvažiuoti savo automobiliu. O jei neturite automobilio... tada turbūt reikia tartis dėl keleivinio pervežimo (kas kainuoja kaip nupirkta mašina).

Kas dėl pianino ar safų?

Aš myliu pianinus. Jie yra mano mėgstamiausias košmaras. Pianino pervežimas reikalauja ne įgūdžių, o specialios technikos – keltuvų, diržų. Jei kas nors sako: "Ah, mes pakelsime, mes stiprūs", – nedarykite su jais kontrakto. Pianinas turi būti uždengtas, užfiksuotas ir užkeltas į automobilį su rampa. Safas? Jei jis tuščias – lengva. Jei pilnas – jis sveria toną. Praneškite apie tai iš anksto, nes vairuotojai neįsivaizduoja, kad stalčiuose gali būti aukso.

Ar vairuotojai kalba lietuviškai?

Dažnai taip, ypač jei firmos lietuviškos. Bet jei tai Vokietijos pervežėjas arba lenkas, tai lietuvių kalbos giria tik "Lietuva" ir "Labas". Geriau sutarti su dispacheriu, kuris kalba angliškai arba vokiškai. Nereikia tikėtis, kad vairuotojas išmoks lietuvių kalbos kelionės metu, nors kai kurie išmoko keletą keiksmažodžių (tai aš iš patirties žinau).

Kas daro vairuotojus labai piktus?

Dalykas, kurį dažnai pamirštate – vėlavimas. Jei sutarėte 8:00 ryto, o jūs atvykstate 9:30 ir dar pradedate gerti kavą, vairuotojui tai kainuoja pinigus ir laiką. Jų grafikas yra surištas su vairavimo poilsio laiku. Jei jie vėluoja dėl jūsų, gali tekti važiuoti naktį, kas yra nelegalu ir pavojinga. Gerbkit jų laiką.

Ar saugu palikti daiktus vairuotojui paimti be manęs?

Galima, bet tik jei pasitikit pasitikėjimo. Aš mačiau atvejų, kai klientas paduoda raktus vairuotojui, o vėliau kyla abejonių, ar viskas buvo įkrauta. Geriau, jei kas nors iš jūsų šeimos arba draugų stebi procesą. Arba bent jau pasirašykite sąrašą, kad viskas yra "uždaryta ir saugu". Pasitikėjimas – tai gerai, bet dokumentai – dar geriau.

Kai kažkas negerai: draudimas, dingę daiktai ir problemos

Kas daryti, jei atvyko sulaužyta spinta?

Skubėkite! Neskubėkite pasirašyti važtaraščio, kol visaip neįvertinote žalos. Vairuotojai visada nori pasirašyti ir važiuoti toliau. Jei pasirašote, kad "viskas tvarkoje", o vėliau pastebėsite, kojos trūksta, niekas neduos jums pinigų. Padarykite nuotraukas, parašykite pastabas ant važtaraščio. Tai svarbiausias dalykas perkraustymo paslaugų patarimai būstui į Vokietiją sąraše.

Kaip reikalauti kompensacijos?

Pirmiausia, susisiekite su įmone. Jei jie neatsiliepia, rašykite pareiškimą. Turi būti nuotraukos, vertinimas (kiek tai kainavo) ir važtaraštis su pastabomis. Jei įmonė rimta, sumokės. Jei ne – teismas. Tačiau teismas Vokietijoje yra brangus ir lėtas. Geriau iš karto rasti gerą firmą, nei vėliau kovoti dėl 100 eurų.

Ar dažnai dingsta daiktai?

Pasiduoda ne dažnai, bet įvyksta. Dažniausiai dingsta maži dalykai – pavėsinės, papildomos dalys, degtukai. Kartais tai ne vagystė, o tiesiog pasiklydęs dėžutės kampas. Todėl viską pažymėkite. O jei dingsta visa spinta – tai jau didelė problema. Tuomet reikia skambinti į policiją (ir Vokietijoje, ir Lietuvoje).

Ar gali būti, kad vairuotojas tiesiog išsivažiuoja ir nebesigrįžta?

Teoriškai – taip, jei įmonė yra sukčių. Todėl visada tikrinkite įmonės pavadinimą, adresą ir atsiliepimus. Jei jų svetainė atrodo kaip padaryta per penkias minutes, o kaina per žema – tai signalas. Aš girdėjau istorijų, kai žmonės mokėjo avansą, o vėliau telefonas nebeatsiliepdavo. Nedarykite to.

Ką daryti, jei vairuotojas sako, kad neįvežia į gatvę?

Vokietijos miestuose gatvės siauros. Jei sunkvežimis negali važiuoti, jis gali atiduoti krovinią mažesniam sunkvežimiui (tai papildomai kainuoja) arba palikti artimiausioje vietoje. Jums teks nešti daiktus rankomis. Tai reiškia, kad reikia rasti pagalbininkus vietos. Patariu iš anksto nuvažiuoti į vietą ir pažiūrėti, ar ten gali važiuoti 40 tonų gigantas.

Ar reikia bijoti vandalizmo?

Sunkvežimiai stovi aikštelėse, ne po saugojimo kameromis. Jei krovinys yra neįtrauktas į sandėlį, o laukia rytojaus, gali būti pavojinga. Ypač jei maty, kad ką nors vežate brangaus. Užrakinkite sunkvežimį (jei galite), nors dažniausiai tai vairuotojo reikalas. Jei galite, pasirūpinkite saugiu stovėjimu.

Smulkmenos, kurios vargina (bet svarbios)

Ar galima vežti augalus?

Galima, bet ne visus. Vokietija turi griežtas taisykles dėl kenksmingų organizmų. Jei turite daug žemės ant šaknų, gali būti problema. Geriausia nuplauti šaknis, nuplauti puodus. Vieną kartą mums neleido vežti didelės palmės, nes buvo įtariama, kad joje yra vabzdžių. Buvo liūdna.

Ką daryti su alkoholiu?

Asmeniniam naudojimui – galima. Bet jei turite 100 butelių degtinės, tai gali būti įvertinta kaip prekyba. Yra limitai, nors jie nėra tokie griežti kaip su tabaku. Geriau tai paslėpti tarp drabužių (juokauju, nereikia slėpti, tiesiog būkite protingi). Nenaudinga vežti atidarytų butelių – jie gali sušilti, sukti arba subraižyti kitus daiktus.

Ar reikia plauti drabužius?

Nėra būtina, bet... klausiate mane? Nuplauti. Aš mačiau, kaip senas drabužių krepšys sukvėė visą sunkvežimį kvapu. Vairuotojas vos neužvirto. Vokietijoje drabužių siuntimas gali būti sustabdytas, jei kvapo kaip senos sūrio galvos. Nuplaukite viską, padėkite į dėžes, ir visiems bus geriau.

Kaip sužinoti, ar įmonė gerbiama?

Google atsiliepimai yra vienas dalykas, bet geriau klausti draugų. Jei niekas nežino, ieškokite forumuose. Ypatingai patikrinkite, ar jie turi realų biurą, o ne tik virtualų adresą. Jei jie atsiliepia į skambutį po pirmojo šauksmo – gerai. Jei atsiliepia po trijų dienų – blogai.

Ar galima vežti maistą?

Ne mėsą, ne pieną, ne kiaušinius. Tai griežta taisyklė. Džiovinti maisto produktai, miltai, makaronai – galima, bet tik uždarytuose pakuočiuose. Jei atidarysite dėžę su cukrumi, ir ji pilsis po visą krovinią, bus baisu. Vokietijos veterinarinė kontrolė yra griežtesnė nei mūsų.

Kas dėl vaiko vežimo?

Vaikus galima vežti tik jūsų automobiliu. Niekada neleiskite jų važiuoti sunkvežimio kroviniame skyriuje! Tai yra nelegalu ir pavojingi. Be to, jie gali užstrigti tarp sofų. Nenaudingu jų laikyti ten net trumpam.

Ar verta duoti arbatpinigių?

Tai jūsų pasirinkimas. Jei vairuotojai padarė visą darbą greitai, saugiai ir be nusižeminimų, 10–20 eurų kiekvienam (jei jų du) bus labai įvertinta. Jie neprivalo jų laukti, bet tai sukuria gerą nuotaiką. Aš pats esu duodęs, kai matau, kad žmonės dirba virš galimybių.

Ką daryti su atliekomis?

Nepalikite šiukšlių! Vokietijoje atliekų surinkimas yra ritualas. Jei paliksite senų baldų ar dėžių gatvėje be leidimo, gausite baudą. Susiraskite vietinę "Sperrmüll" tvarkymo vietą arba klauskite savininko, kur išmesti. Negerai keliauti į kitą šalį kaip šiukšlių eksportuotojui.

Ar reikia rūpintis parkavimo leidimu Vokietijoje?

Jei sunkvežimis turi stovėti gatvėje ilgiau nei valandą ar dvi, gali reikėti leidimo, ypač miestuose. Pasitarkite su savininku (Hausverwaltung). Jie gali padėti gauti leidimą stovėti "Ladezone" zona. Jei užstojate kelią ir gausite baudą, ją mokėsite jūs.

Ar galiu vežti savo motociklą?

Taip, bet jis turi būti tvirtai užfiksuotas. Geriausia įdėti į specialią dėžę arba užtvirtinti rėmams. Būkite tikri, kad nėra degalų bakelyje (arba labai mažai), kad nutekėtų. Motociklas yra jautrus daiktas, lengvai įbrėžiamas.

Kuo skiriasi Lietuvos ir Vokietijos perkraustymas?

Vokietijoje viskas yra labiau uždrausta ir tvarkinga. Čia galima pastatyti sunkvežimį ant žolės, ten – ne. Čia galima šaukti per gatvę, ten – skambins policija. Tiesiog būkite kantrūs ir laikykite taisyklių. Kultūra skiriasi, o mes esame svečiai.

Ar reikia iš anksto susitarti dėl iškrovimo laiko?

Būtinai. Vokietijos namuose dažnai yra taisyklės, kad negalima triukšmauti po tam tikros valandos arba per sekmadienius. Jei atvyksite sekmadienį ryte ir pradėsite mesti dėžes, kaimynai paskambins policiją. Sutarkite laiką, kai galima triukšmauti.

Kas dėl interneto ryšio vairuotojui?

Vairuotojai turi savo SIM korteles, tačiau Vokietijoje, ypač miestuose, signalas gali būti silpnas tarp pastatų. Jei jis dingsta ir negali susisiekti su jumis, nesijaudinkite – jis tikrai rasi būdą paskambinti. Tikrai. (Nebent jis užvažiavo į tunelį, bet ten ilgiau negali važiuoti).

Ar galiu vežti brangius papuošalus?

Geriau ne. Juos vežkite su savimi (ant kaklo arba rankinėje). Krokelyje (tarp daiktų) jie gali dingti arba būti supainioti su šiukšlėmis. Niekada nepalikite brangių daiktų be priežiūros.

Kaip elgtis, jei vairuotojas keikia?

Jis keikia ne dėl jūsų, o dėl situacijos (užstrigęs eismas, blogas kelią). Nesiimkite to asmeniškai. Jei jis keikia jūsų motiną – tada skambinkite į dispčerį. Bet dažniausiai tai tik darbo kalba.

Paskutiniai žodžiai prieš išvykstant

Geriausi perkraustymo paslaugų patarimai būstui į Vokietiją yra tie, kad reikia būti kantriems. Niekas neįvyks taip lengvai kaip filme. Bus vėlavimų, bus įtampos, bet jei pasiruošiate, viskas bus gerai. Sėkmės kelyje!

Išvada

Na, tiek apie šią chaosą. Perkraustymas į Vokietiją nėra mirtis, nors kartais taip atrodo. Svarbiausia – pasirinkti patikimą įmonę, o ne pigiausią. Užsidrauskite nuo negerių atsitikimų ir nepasitikėkite viltimi. Tikiuosi, šie perkraustymo paslaugų patarimai būstui į Vokietiją padės jums išvengti tų klaidų, kuriuos aš mačiau per savo metus. Kelionės sėkmės, o jei kas nors ne taip – skambinkite man, ažiūrėsiu (tikrai, aš žaidžiu). Gerai sutvarkykite savo dėžes ir saugokite savo nervus.