Perkraustymo paslaugų kainų tendencijos vežant į Vokietiją

Dirbu šioje srityje jau beveik ketvirtį amžiaus, tai mačiau viską – nuo sovietmečio „Rafų“ su krosnimi gale iki šiuolaikinių vokiškų „Mercedesų“ su visokiais čipais. Žmonės visada klauso apie kainas, tačiau perkraustymo paslaugų kainų tendencijos vežant į Vokietiją pasikeitė nerealiai per pastaruosius penkerius metus. Anksčiau reikėjo tik degalų ir vairuotojo duonos, dabar tai visoks kosmosas – draudimai, ekologiškos zonos, mokesčiai už įvažiavimą į miestus. Sakyčiau, situacija kartais net vokiškai tvarkinga, bet pinigai visada lieka skausminga tema. Čia papasakosiu, kaip tai atrodo iš vidaus, be jokių marketingo šlamšto, tiesiog kaip būtų kalbėjama prie stalo su alumi.

Kodėl kainos šokinėja kaip kiškiai?

Kiek dabar kainuoja krauti ir vežti į Vokietiją?

Tai, žinote, nelengpa pasakyti vienu sakiniu, nes perkraustymo paslaugų kainų tendencijos vežant į Vokietiją labai priklauso nuo to, ką iš tikrųjų reikia vežti. Jei tai tik kelios kėdės ir dėžės iš studento buto, gali užtekti ir kelių šimtų eurų, bet jei judinate visą namų ūkį su pianinu ir šaldytuvu, skaičiai svyruoja nuo tūkstančio iki penkių tūkstančių ir daugiau. Degalai pabrango, o Vokietijoje dar ir mokesčiai už kelių naudojimą (Maut) yra milžiniški, tai tiesiog neįmanoma vežti už senas kainas. Be to, dabar visi nori, kad atvyktų „tą ryto“, o tai kainuoja.

Ar tikrai degalų kainos taip įtakoja galutinę sumą?

Be abejo, ir kaip gi. Prieš metus degalai stovėjo pigiau, o dabar, užpildęs baką sunkvežimį, nori nuleisti rankas ir eiti pensijon. Vairuotojui reikia padengti ne tik degalus, bet ir techninę priežiūrą, padangas, kurios taip pat nukrito į galvą. O kelionė į Miuncheną ir atgal tai tūkstančiai kilometrų. Kartais atrodo, kad klientas galvoja, jog mes važiuojam ant vėjo, bet ne, variklis reikalauja benzino. Tai įeina į savikainą, ir niekur nepanėsi, kitaip tiesiog bankrotuos.

Ar brangiau vežti į Rytų Vokietiją ar į Vakarus?

Sakyčiau, Rytuose (Berlynas, Dresdenas) kartais būna šiek tiek pigiau arba lengviau prasibrauti, nes ten keliai šiek tiek kitokie, o Vakaruose (Miunchenas, Štutgartas) viskas brangiau – ir darbininkai, ir vieta. Bet skirtumas nėra toks milžiniškas, kad verta rinktis miestą tik dėl to. Daugiau įtakos turi tai, kiek sunku privažiuoti prie pat namo. Vokiški miestai seni, gatvės siauros, o jeigu ten dar ir statybų zona – vairuotojui reikia nervų geležies, o tai irgi įkainojama.

Kas dar keičia kainą ne degalai?

O, daug ką. Draudimas, pavyzdžiui. Jei gabenate brangius daiktus, draudimo premija didesnė. Dar yra tos durnos ekologinės zonos (Umweltzone), kur reikia specialių lipdukų, o jei jų nėra – baudos. Ir dar tas vokiškas pedantiškumas – jei reikia statyti keltuvą (kraną), tai tai atskira paslauga, kuri kainuoja kaip nupirkti seną žemės ūkio traktorių. Kartais klientai nustemba, kai pamato, kiek kainuoja išnešti pianiną iš penkto aukšto be lifto.

Ar galima taupyti pasirinkus datas?

Taip, ir tai gana smarkiai. Jei galite laukti, nebėkite įkelinėti „šeštadienio ryto“ arba paskutinių dienų prieš šventes. Tada vairuotojai jau pavargę, o paklausos daug. Geriausia sekti, kai mums reikia grįžti tuščiais mašina iš Vokietijos – tada galiu pasiūlyti nuolaidą, nes bent kažkas užkabins keliones. Žiemos sezono metu (išskyrus Kalėdas) taip pat būna ramiau.

Kodėl vienos firmos kainuoja pigiau už kitas?

Tai klasika. Kartas nuo karto matau skelbimus, kurie atrodo per gerai, kad būtų tiesa. Paprastai tos firmos neturi tinkamo draudimo arba važiuoja senais, laužyančiais sunkvežimiais, kurie gali nutūžti pusiaukelėje. O jeigu nutūžta, jūsų daiktai stovi kieme, o jūsš skambinate man prašyti pagalbos. Geriausia sumokėti šiek tiek daugiau, bet būti tikriem, kad atvyksime. Neklauskite, kiek kartą teko išgelbėti žmones iš tokių pigių pervežėjų.

Vokietijos specifika ir galvos skausmai

Ar sunku gauti leidimą stovėti prie namo Vokietijoje?

O, tai yra pagrindinis košmaras. Vokietijoje žmonės labai mėgsta tvarką. Jeigu užsuksite ant žalios vejos arba užblokuosite dviračių taką, gali būti, kad policija atvyks greičiau nei mes spėsime iškrauti. Reikia gauti specialų leidimą (Verkehrsbeschränkung). Be to, kai kurie miestai reikalauja, kad mašina būtų apsaugota specialiais rėmais, kad nenukristų šakelės ant pėsčiųjų (labai dažnai reikalaujama Miunchene). Tai viskas užima laiką ir pinigus.

Kas daryti, jei vokiečiai uždraudžia važiuoti sunkvežimiu?

Tada tenka vežti daiktus mažesne mašina arba netgi rankenomis (keliant ant ratukų) iki artimiausios galimos stovėjimo vietos. Tai vadinasi „Vor- und Nachtransport“. Tai praplečia laiką ir, žinoma, kainą. Esu patyręs situaciją, kai teko nešti dėžes per pusę miesto, nes sunkvežimiui buvo uždrausta įvažiuoti į senamiestį. Klientas buvo nuliūdęs, bet kas darysi, taisyklės yra taisyklės.

Ar tikrai reikia deklaruoti daiktus mokesčių inspekcijai?

Nors Lietuva ir Vokietija yra ES, jeigu persikraustote gyventi visam laikui, gali tekti pateikti deklaraciją, kad tai ne prekybinis krovinys, o asmeniniai daiktai, kad nereikėtų mokėti PVM ir muitų. Yra toks dokumentas „Übersiedlungsgut“. Aš pats ne teisininkas, bet mūsų brokeriai sako, kad be to gali būti nemalonumų sienoje arba vėliau. Geriau tai padaryti iš karto, kad vėliau nešoktų mokesčiai.

Ką daryti su šiukšlėmis? Ar galima jas palisti Vokietijoje?

Negerai. Vokiečiai turi labai griežtą atliekų rūšiavimą. Jei paliksite savo senas baldus ar pakuotės kartoną prie konteinerių be leidimo, gali tekti mokėti baudą, kuri tris kartus didesnė už pervežimą. Mes dažnai pasiimame šiukšles atgal į Lietuvą, jeigu klientas nenori mokėti už išvežimą ten. Ypač jei tai statybinių atliekų – ten kainos kosminės.

Ar dirbate sekmadieniais Vokietijoje?

Apribotai. Vokietijoje galioja tylos laikas (Ruhezeit) ir sekmadienio poilsio taisyklės. Nors kelyje važiuoti galima, bet iškrauti daiktus ir kalbėtis garsiai prie namo sekmadienį – griežtas draudžiamas. Kaimynai iškviesta policija gali sustabdyti visą procesą. Geriau planuoti atvykimą penktadienį arba šeštadienį ankstyvą rytą, o sekmadienį ilsėtis.

Ar atsidūrus Vokietijoje reikia kalbėti vokiškai?

Labai padeda, bet ne būtina vairuotojui, o daugiau klientui, jeigu jis ten gyvens. Vairuotojui užtenka angliškų frazių „Hello“, „Where is the parking“. Bet jeigu kils nesklandumų su policija arba aplinkosaugos pareigūnais, vokiškai kalbantis vairuotojas – tai auksas. Turiu vieną berną, kuris moka vokiškai, jam visada duodamas užmokestis didesnis, nes jis išsprendžia problemas vietoje.

Pakavimas ir daiktų saugumas (ar kažkas išvis išgyvena)

Ar geriau pakuoti patiems ar leisti jums?

Jeigu turite laiko ir kantrybės, pakuoti patims pigiau. Bet jeigu norite, kad taurės neišlūžtų, geriau mums pasakyti „pakuoti“. Mes turime savo dėžes, burbuliukus, o jeigu kažką sudaužome – mes atsakome. Jeigu pakuoja jūs ir dėžė atsidaro apačioje, tai jūsų problema. Girdėjau istoriją, kai klientas spaudė dėžes taip, kad jų netebuvo galima pakelti, viskas iškrito. Geriau mokėti už medžiagas.

Kiek kainuoja išnešti pianiną?

Pianinas arba koncertinis pianinas – tai atskira istorija. Tai ne tik svoris, bet ir trapumas. Reikia specialios įrangos, o dažnai ir kelių žmonių. Kaina gali svyruoti nuo 200 iki 500 eurų vienam išnešimui, priklausomai nuo aukšto ir laiptų. Ir dar reikia įvertinti, ar pianinas įlenda per duris. Kartais tenka išmontuoti stiklą ar net kojas.

Ar galima vežti šaldytuvą su maistu viduje?

Negalima, bent jau ne su mūsų draudimu. Pirmiausia, maistas gapi, o antra, jeigu šaldytovas sušils ir tada atvės, jums nieko neliks. Jį reikia išjungti bent 12 valandų prieš kelionę, išimti visus stalčius, kad jie neiškristų. O maistą geriau suvalgyti arba vežti mašinos bagažinėje, jei tai dėžės su konservais.

Kaip apskaičiuojate tūrį? Aš nežinau, kiek tai kubinių metrų.

Nesijaudinkite, dažniausiai pakanka pasakyti, kiek turite kambarių arba nufotografuoti. Mes jau patyrę, matome akimi. Standartinis vieno kambario butas su baldais tai maždaug 10-15 kubinių metrų. Bet jeigu turite daug knygų arba sporto inventorius, tūris didėja. Kartais klientai sako „tik keletas dėžių“, o atvyksta ir tenka skambinti pagalbai, nes tai pilnas sunkvežimis.

Ar saugu vežti brangius elektronikos daiktus?

Asmeniškai visada rekomenduoju pasiimti kompiuterius, dokumentus ir brangiausius daiktus su savimi į keleivinę mašiną. Sunkvežimis yra šaltas, drėgnas, yra vibracijos. Nors mes ir uždengiame viską plėvele, bet rizika visada egzistuoja. O jeigu dingsta iš mašinos (kas nutiko vieną kartą Frankfurte), draudimas sumokės, o informacijos neatsigausite.

Ar reikia išmontuoti baldus?

Svarbiausia dalis. Didžioji dalis baldų (lovos, spintos, stalai) turi būti išmontuota, nes pro duris jie nepraeis, o į mašiną telpa daugiau, kai baldai yra plokščiai. Tai užtrunka laiko, tačiau taupo vietą. Jeigu nežinote, kaip išmontuoti, mūsų komanda padarys tai už jus, tik nurodykite.

Ar saugu vežti augalus?

Galima, bet rizikuota. Žiema gali užšalti, vasarą – perdegti. Vokietijoje yra griežti karantino reikalavimai dėl žemės, todėl reikia nuplauti šaknis. Aš asmeniškai nerašiau garantijos, kad augalas atvyks gyvas, nebent jis stovi mažame dėžutėje ir yra atsparus. Geriau duoti kaimynams.

Ką daryti su važiuoklių dalimis (ratlankiai, padangos)?

Jos sunkios ir nešvarios. Reikia jas gerai supakuoti, kad nesukeltų kitų daiktų. Jeigu jos tiesiog mėtosi bagažinėje, gali apgadinti baldus. Paprastai dedame jas į specialius maišus arba statome atskirai į mašinos galą. Už tokį „purviną“ krovinį gali būti nedidelis priemoka, jeigu reikia papildomo valymo po to.

Rizikos, problemos ir nepageidaujami dalykai

Kas nutinka, jei mašina sugenda kelyje?

Tai blogiausias scenarijus, bet įvyksta. Buvo atvejis, kai mums sugedo variklis netoli Hanoverio. Teko skambinti techninei pagalbai, o klientams laukti. Jeigu mes vėluojame dėl techninių priežiūros, dažniausia kompensuojame naktinį viešbučio ar maistą, jeigu jie nebegali laukti. Bet jeigu tai eismo įvykis, viskas priklauso nuo draudimo kompanijos.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju?

Draudimas dažniausiai draudžia keleivius be sėdynių (kai kuriose mašinose yra tik viena vairuotojo vieta). Be to, tai nėra labai patogu – jūs sėdėsite aukštai, vibruoja, o vairuotojui reikia susikoncentruoti. Geriau susitikti ties paskirties tašku. Bet jeigu labai būtina, galima sutarti, tik tai papildoma atsakomybė.

Kaip elgtis, jei atvykstate, o kliento nėra namuose?

Tai įvyksta dažniau, nei galite įsivaizduoti. Žmonės pamiršta, užstrigsta spūstyse. Mes laukiame valandą, paskui skambiname. Jeigu niekas neatsiliepia, tenka važiuoti į sandėlį ir krauti ten. Tada jums teks mokėti už sandėliavimą ir išvežimą iš ten. Būtinai palikite gero telefono numeriaus ir praneškite, jeigu vėluojate.

Ar dažnai dingsta daiktai?

Per mano 20 metų tai nutiko tik vieną kartą, ir tai ne dėl mūsų kaltės, o dėl vagystės poilsio vietoje. Nuo to laiko visada stebime mašinas GPS ir uždarome jas ant raktų, kai pailsime. Jeigu pasitvirtina vagystė, draudimas padengia nuostolius. Bet smulkios daiktų dingimo istorijos (pasidarė „kažkas“ pavogė ausines) kartais būna, kai dažnai įleidžiami pašaliniai žmonės padėti krauti.

Kokios dažniausios problemos su klientais?

Dauguma problemų kyla dėl to, kad klientai nepasakoja tiesos apie kiekį. Sako „vienas kėdė“, o tai reiškia „viena didelė sofa, kurią neįmanoma išnešti“. Arba pasako, kad yra liftas, o liftas per mažas. Tai sukelia vėlavimus ir nervus. Būkite sąžiningi apie savo turtą, tai mums padeda planuoti.

Ar atsiskaitome už darbą iš karto?

Dauguma firma reikalauja išankstinio mokėjimo bent 50 proc. arba 100 proc. prieš išvykstant. Ypač jeigu tai naujas klientas. Per šiuos metus buvau patyręs, kai atvykęs žmogus sako: „Aš neturiu pinigų, sumokėsiu po savaitės“. Atsiprašau, mes ne bankas. Kuro nebeužpilsi nemokamai.

Ar turiu gerti ar duoti pinigus vairuotojui?

Tai nebūtina, bet labai vertinama. Vairuotojai dirba sunkų darbą, dažnai be poilsio. Jeigu jums padėjo labai gerai, arba nešė daiktus į penktą aukštą be lifto, 10-20 eurų arbatpinigių (Trinkgeld) Vokietijoje yra normalus dalykas. Tai nėra reikalavimas, tik žmogiškas požiūris.

Kas daryti, jei daiktas atvyks sugadintas?

Skambinkite mums iš karto. Nebraižykite nieko, nufotografuokite žalą. Mes užpildome formą draudimo kompanijai. Jeigu tai mūsų kaltė (pamegome dėžę), mes atsilyginame. Jeigu tai jūsų blogas pakavimas (taurė be burbuliukų), tuomet gaila, bet mes negalime už tai atsakyti.

Ar įmanoma susitarti dėl mokėjimo atidėlio?

Galima, jeigu esate reguliarus klientas arba tarpininkaujanti firma. Bet paprastam žmogui, kuris persikrausto pirmą kartą, rizikuoti negalime. Pervežimo verslas yra toks, kad pinigai sukasi labai greitai – išleisti degalus, algą, o gauti pinigus po mėnesio reiškia eiti į minusą.

Ar reikia bijoti, kad firma nukeliaus su mano daiktais?

Tai realus baimė, ypač rinkdamiesi pigias firmas be puslapių internete. Patikrinkite mūsų atsiliepimus, prašykite draudimo poliso numerio. Mes esame jūsų srityje jau dešimtmetis, mums kur bėgti? Mes norime, kad grįžtume ir dirbtume vėl. Tikiuosi, kad šios perkraustymo paslaugų kainų tendencijos vežant į Vokietiją padės jums suprasti, kad pigiau nebūtinai reiškia geriau, o brangiau reiškia ramybę.

Išvados

Viskas suka aplink pinigus, bet perkraustymo paslaugų kainų tendencijos vežant į Vokietiją rodo, kad profesionalumas ir saugumas vis daugiau įgyja vertę. Neapsigaukite ant kainos, kurios atrodo per gerai, tikrinte draudimą ir kalbėkite atvirai apie savo lūkesčius. Gerai suplanuotas kelionė sutaupo ne tik pinigus, bet ir nervus, kurie po to ilgiau gyvena nei baldai. Sėkmės kelyje!