Perkraustymo paslaugų kainos persikraustant iš Vokietijos

Per dvidešimt metų logistikoje mačiau visko: nuo pamestų sofų iki streso apimtų klientų, kurie bando patys susikrauti visą gyvenimą į nuomotą „fūrą“. Kai kalbame apie perkraustymo paslaugų kainas iš Vokietijos, žmonės dažnai tikisi stebuklingai mažų skaičių, bet realybė yra kitokia. Vokietija – didelė šalis, o atstumai iki Lietuvos yra solidūs, todėl kaina priklauso nuo daugybės faktorių, kurių vadybininkai dažnai nepasako. Aš čia tam, kad atvirai papasakočiau, kaip viskas veikia iš tikrųjų, kodėl kartais kaina šauna į viršų ir kaip nepermokėti už tai, ko jums galbūt net nereikia.

Planavimas ir biudžetas

Kiek vidutiniškai kainuoja perkraustymas iš Berlyno į Vilnių?

Tai turbūt dažniausias klausimas, kurį girdžiu. Jei kalbame apie standartinį dviejų kambarių butą, kaina dažniausiai svyruoja tarp 1200 ir 1800 eurų. Žinoma, viskas priklauso nuo tūrio, nes „fūra“ (na, dažniausiai tai būna 20 kubų mikroautobusas) turi savo limitus. Jei turite daug baldų, kaina gali lengvai šoktelėti iki 2500 eurų. Reikia nepamiršti, kad į šią sumą įeina ne tik kuras, bet ir vairuotojo darbas, draudimas bei kelių mokesčiai Vokietijoje, kurie tikrai nėra pigūs. Kartais klientai bando derėtis, bet patikėkite, pigiau nei 1000 eurų už tokį atstumą tiesiog neįmanoma padaryti kokybiškai.

Ar verta samdyti profesionalus, jei galiu išsinuomoti automobilį pats?

Mano patirtis rodo, kad „pasidaryk pats“ variantas dažnai baigiasi didesnėmis išlaidomis. Kai pats vairuoji, turi mokėti už nuomą, kurą, keltus, viešbučius ir, svarbiausia, sugaišti savo laiką. Be to, jei neturi patirties tvirtinant krovinius, baldai gali subyrėti pakeliui. Prisimenu vieną klientą, kuris bandė pats vežtis antikvarinį stalą iš Miuncheno – stalas atvyko su nulūžusia koja, nes nebuvo tinkamai pritvirtintas. Profesionalai turi CMR draudimą, kuris bent jau suteikia ramybę. Jei skaičiuojate savo laiką ir nervus, profesionalų paslaugos dažnai atsiperka su kaupu, nors iš pirmo žvilgsnio atrodo brangiau.

Kodėl perkraustymo paslaugų kainos iš Vokietijos skiriasi priklausomai nuo miesto?

Vokietija yra milžiniška, ir logistikos požiūriu tai svarbu. Pavyzdžiui, iš Berlyno ar Hamburgo atvažiuoti į Lietuvą yra viena kaina, bet jei kraustotės iš kokio nors mažo miestelio netoli Šveicarijos sienos, kaina bus gerokai didesnė. Kodėl? Nes vairuotojui reikia nuvažiuoti papildomus 500 kilometrų, o tai reiškia daugiau kuro ir daugiau darbo valandų. Be to, didmiesčiuose dažnai susiduriame su parkavimo problemomis, kur reikia mokėti už leidimus stovėti su krovininiu transportu. Kartais (na, gal dažniau nei kartais...) vadybininkai pamiršta paminėti šiuos papildomus mokesčius, todėl galutinė sąskaita būna nemaloni staigmena.

Ar įmanoma sutaupyti derinant krovinius?

Tai yra geriausias būdas sumažinti kainą. Jei nesate skubantis ir galite palaukti, kol mes surasime kitą krovinį ta pačia kryptimi, kaina gali nukristi net 30 procentų. Mes tai vadiname „daliniu kroviniu“. Tačiau čia yra rizika – jūsų daiktai gali atvykti vėliau, nei planuota, nes viskas priklauso nuo kito kliento grafiko. Mano praktikoje buvo atvejis, kai klientė iš Frankfurto sutiko laukti savaitę, kad sutaupytų 400 eurų, ir ji liko labai patenkinta. Svarbiausia – lankstumas. Jei esate įsitempęs dėl terminų, geriau mokėti pilną kainą už atskirą mašiną.

Kokie paslėpti mokesčiai dažniausiai iškyla?

Dažniausiai tai būna „prastova“ arba papildomas krovėjų darbas. Jei vairuotojas atvyksta prie jūsų namų Vokietijoje, o daiktai nėra paruošti, jis turi laukti. Už kiekvieną valandą laukimo mes skaičiuojame papildomai. Taip pat, jei reikia nešti daiktus iš penkto aukšto be lifto – tai papildomas vargas. Visada rekomenduoju klientams tiksliai nurodyti, ar yra liftas, ar reikia nešti rankomis. Kartą vienas šoferis man skambino piktas, nes turėjo nešti pianiną į ketvirtą aukštą, o klientas apie tai nebuvo įspėjęs. Tokie dalykai kainuoja nervus ir pinigus.

Ar draudimas tikrai būtinas?

Dauguma žmonių galvoja, kad CMR draudimas padengs viską, bet tai nėra tiesa. Jis dengia tik žalą, atsiradusią dėl vežėjo kaltės. Jei jūsų daiktai sudužo, nes patys juos blogai supakavote, draudimas nieko nemokės. Visada patariu klientams patiems pasirūpinti papildomu turto draudimu, jei vežate kažką tikrai vertingo. Aš pats visada sakau: geriau investuoti į gerą pakavimo plėvelę ir burbulinę plėvelę, nei vėliau aiškintis su draudimo bendrovėmis. Tai yra pigiausias būdas išvengti galvos skausmo, kurį patiria daugelis kraustydamiesi.

Kaip teisingai supakuoti daiktus, kad kaina neaugtų?

Kuo kompaktiškiau supakuosite, tuo mažiau vietos užimsite mašinoje. Mes skaičiuojame pagal tūrį (kubinius metrus). Jei jūsų dėžės yra netaisyklingos formos arba baldai neišardyti, jie užima daug „oro“, už kurį jūs mokate. Išardykite viską, ką įmanoma: lovas, spintas, stalus. Tai ne tik sutaupo vietos, bet ir apsaugo baldus nuo subraižymų. Kartą turėjau klientą, kuris atsisakė išardyti didelę kampinę sofą – ji užėmė pusę mikroautobuso, nors išardyta būtų užėmusi vos trečdalį. Jis sumokėjo už visą tą „orą“ aplink sofą.

Ar verta vežtis viską, ar geriau parduoti Vokietijoje?

Tai filosofinis klausimas, bet logistiškai – dažnai geriau parduoti. Jei jūsų baldai yra iš „IKEA“ ir jiems jau 10 metų, ar tikrai verta mokėti už jų pervežimą 500 eurų? Geriau parduokite juos „eBay Kleinanzeigen“ ir nusipirkite naujus Lietuvoje. Aš visada patariu klientams atlikti „inventorizaciją“. Jei daiktas neturi emocinės vertės ir nėra brangus, jo vežimas per 1500 kilometrų yra tiesiog pinigų švaistymas. Kartais žmonės vežasi senus šaldytuvus, kurie pakeliui sugenda, ir tada dar reikia mokėti už utilizavimą.

Kaip atpažinti nesąžiningus vežėjus?

Jei kaina atrodo per gera, kad būtų tiesa – ji tokia ir yra. Dažnai „pigūs“ vežėjai neturi licencijų, draudimų arba dirba nelegaliai. Jei kas nors nutiks, jūs neturėsite jokių svertų. Visada prašykite įmonės rekvizitų, patikrinkite, ar jie turi leidimus tarptautiniams pervežimams. Taip pat skaitykite atsiliepimus, bet žiūrėkite ne į „penkias žvaigždutes“, o į tai, kaip įmonė reaguoja į problemas. Jei vadybininkas tik žada ir nieko neatsako į konkrečius klausimus – bėkite nuo tokio. Mano praktikoje buvo atvejų, kai žmonės likdavo be daiktų, nes „vežėjas“ tiesiog dingo.

Ar galima derėtis dėl kainos?

Žinoma, bet būkite protingi. Jei prašote nuolaidos, pasiūlykite kažką mainais – pavyzdžiui, lankstesnį laiką arba patys padėkite krauti. Mes, logistai, esame žmonės, ir jei matome, kad klientas yra supratingas, visada rasime būdą, kaip šiek tiek nuleisti kainą. Tačiau niekada nespauskite vadybininko iki savikainos ribos, nes tada nukentės paslaugos kokybė. Juk nenorite, kad jūsų daiktai būtų kraunami „bet kaip“, nes vairuotojas skuba, nes jam per mažai sumokėta. Viskas turi savo kainą, ir kokybė kainuoja.

Ką daryti, jei daiktai vėluoja?

Vėlavimai logistikoje yra kasdienybė. Gali sugesti mašina, gali būti kamščiai prie sienos, gali būti prastovos muitinėje (nors su Vokietija tai rečiau). Svarbiausia – bendravimas. Jei vežėjas tyli, tai blogas ženklas. Geras vežėjas pats paskambins ir pasakys: „Atsiprašau, vėluosime 5 valandas“. Visada turėkite kontaktinį numerį vairuotojo, o ne tik vadybininko. Kartą viena šeima labai pyko dėl vėlavimo, bet kai sužinojo, kad vairuotojas turėjo techninių problemų, nusiramino. Svarbiausia – žinoti situaciją, o ne spėlioti.

Ar skiriasi kaina, jei kraustausi su gyvūnais?

Tiesiogiai kaina nesikeičia, bet tai sukelia nepatogumų. Jei vežatės šunį ar katę, turite pasirūpinti jų dokumentais ir patogumu. Mes dažniausiai nepervežame gyvūnų kartu su baldais dėl saugumo ir higienos reikalavimų. Jei kas nors siūlo „įmesti“ šunį į furgoną su baldais – nesutikite. Tai nehumaniška ir nelegalu. Geriau susiplanuokite kelionę taip, kad gyvūną vežtumėtės patys lengvuoju automobiliu. Tai kainuos papildomai, bet būsite ramūs dėl savo augintinio sveikatos.

Kokie dokumentai reikalingi perkraustymui iš Vokietijos?

Nors esame ES, dokumentai vis tiek reikalingi. Jums reikės CMR važtaraščio, kuriame surašyti visi daiktai. Jei vežate kažką vertingo, pavyzdžiui, meno kūrinius, gali prireikti papildomų sertifikatų. Visada turėkite sąrašą (inventory list) su savimi. Tai padeda ir jums, ir vairuotojui kontroliuoti, ar viskas atvyko. Kartą vienas klientas pamiršo įtraukti į sąrašą dėžę su dokumentais, ir mes ją beveik palikome sandėlyje. Sąrašas yra jūsų geriausias draugas kraustantis.

Ar verta samdyti krovėjus Vokietijoje?

Jei gyvenate dideliame mieste, krovėjų paslaugos gali kainuoti brangiai – apie 20-30 eurų už valandą vienam žmogui. Jei galite susirasti draugų, kurie padės – tai sutaupys daug pinigų. Tačiau profesionalūs krovėjai žino, kaip nešti baldus per siaurus laiptus, kad neapgadintų sienų. Jei gyvenate nuomojamame bute, apgadintos sienos gali kainuoti užstato praradimą. Tad kartais geriau sumokėti profesionalams, nei vėliau mokėti už remontą. Aš visada rekomenduoju įvertinti riziką.

Kaip veikia „durų iki durų“ paslauga?

Tai patogiausias būdas. Mes paimame daiktus iš jūsų buto Vokietijoje ir pristatome tiesiai į jūsų naujus namus Lietuvoje. Jums nereikia niekuo rūpintis, tik atidaryti duris. Tačiau tai yra brangiausias variantas. Jei norite sutaupyti, galite patys atnešti daiktus iki mašinos, kuri stovi prie namo. Tai vadinama „gatvės iki gatvės“ paslauga. Dauguma klientų renkasi kažką per vidurį – patys supakuoja, o mes tik pakrauname ir iškrauname. Tai geriausias kainos ir patogumo santykis.

Ar yra sezoniškumas kainoms?

Taip, vasara ir mėnesio pabaiga yra „karštasis“ sezonas. Visi nori kraustytis, kai šilta, arba kai baigiasi nuomos sutartys. Kainos tada kyla, nes paklausa viršija pasiūlymą. Jei galite, planuokite kraustymąsi viduryje savaitės ir ne sezono metu (pavyzdžiui, lapkritį ar vasarį). Tada vežėjai yra labiau linkę derėtis, nes mašinos stovi tuščios. Mano patirtis rodo, kad kraustantis sausio mėnesį galima sutaupyti iki 20 procentų, palyginti su liepos mėnesiu.

Kaip apskaičiuoti tūrį, jei nežinau tiksliai?

Tai dažna problema. Mes turime skaičiuokles, bet geriausia – tiesiog nufotografuoti viską, ką vežate. Jei atsiųsite nuotraukas, mes daug tiksliau pasakysime, kokio dydžio mašinos reikia. Niekada nebandykite „spėti“ iš akies, nes dažniausiai žmonės nuvertina savo daiktų kiekį. Prisimenu, viena ponia sakė, kad turi „tik kelias dėžes“, o kai atvažiavome, paaiškėjo, kad ten visas garažas daiktų. Teko kviesti antrą mašiną, o tai kainavo dvigubai.

Ar galima vežti buitinę techniką?

Taip, bet reikia atsargumo. Šaldytuvai turi būti atitirpinti ir išvalyti, skalbimo mašinos – užfiksuoti būgnai (būtinai!). Jei nefiksuosite būgno, transportavimo metu jis gali išlūžti. Tai yra klasikinė klaida. Taip pat televizoriai – jie privalo būti originaliose pakuotėse arba labai gerai apsaugoti. Mes visada rekomenduojame televizorius vežti vertikaliai. Jei paguldysite ekraną, jis gali skilti nuo vibracijos. Tai smulkmenos, bet jos kainuoja šimtus eurų.

Ką daryti, jei daiktai netelpa į mašiną?

Tai košmaras ir klientui, ir vairuotojui. Todėl visada geriau užsisakyti šiek tiek didesnę mašiną, nei reikia. Jei viskas netelpa, turite rinktis: arba palikti dalį daiktų, arba mokėti už papildomą reisą. Papildomas reisas kainuoja kosmosą. Todėl tikslus tūrio skaičiavimas yra kritinis. Jei abejojate, geriau išmeskite nereikalingus daiktus prieš kraustymąsi. Tai išlaisvina ir piniginę, ir vietą mašinoje.

Ar yra skirtumas tarp „fūros“ ir mikroautobuso?

Didelis. „Fūra“ (puspriekabė) yra pigesnė už kubinį metrą, bet ji negali įvažiuoti į siauras gatves. Mikroautobusas yra brangesnis, bet jis manevringas ir greitesnis. Jei kraustotės iš didelio namo, „fūra“ yra geriau. Jei iš buto miesto centre – mikroautobusas. Mes visada įvertiname privažiavimo galimybes. Kartą teko perkrauti daiktus iš „fūros“ į mikroautobusą viduryje kelio, nes „fūra“ negalėjo įvažiuoti į kiemą. Tai kainavo papildomai ir sugaišo daug laiko.

Kaip elgtis su muitinės formalumais?

Nors Vokietija ir Lietuva yra ES, kartais pasitaiko patikrinimų, ypač jei vežate daug naujų daiktų. Visada turėkite pirkimo čekius, jei daiktai nauji. Jei tai naudoti daiktai, užtenka sąrašo. Niekada nebandykite vežti nieko nelegalaus – tai sugadins visą kelionę. Mes, vežėjai, esame atsakingi už krovinį, todėl jei rasime kažką įtartino, tiesiog atsisakysime vežti. Tai yra mūsų reputacijos klausimas.

Ar galima apdrausti daiktus papildomai?

Taip, tai vadinama „krovinių draudimu nuo visų rizikų“. Tai kainuoja papildomai, bet jei vežate brangius meno kūrinius ar antikvarinius baldus, tai būtina. Standartinis CMR draudimas turi limitus (dažniausiai skaičiuojama pagal svorį, o ne vertę). Jei jūsų 10 kg sveriantis kompiuteris kainuoja 2000 eurų, CMR draudimas išmokės tik kelis eurus. Visada pasitarkite su draudimo brokeriu prieš kraustymąsi. Tai yra ramybės kaina.

Ką daryti, jei vairuotojas reikalauja daugiau pinigų vietoje?

Tai yra neprofesionalu ir neteisėta, jei kaina buvo sutarta iš anksto. Tačiau, jei atsirado nenumatytų aplinkybių (pvz., daugiau daiktų nei deklaruota), vairuotojas turi teisę prašyti priemokos. Visada turėkite sutartį, kurioje aiškiai parašyta, kas įeina į kainą. Jei vairuotojas tiesiog šantažuoja – skambinkite įmonės vadovybei. Tokie atvejai pasitaiko retai, bet jie labai gadina nuotaiką. Būkite principingi, bet ir supratingi, jei tikrai padarėte klaidą skaičiuodami tūrį.

Ar verta kraustytis žiemą?

Žiemą yra rizika dėl oro sąlygų. Keliai gali būti užpustyti, vairuotojai pavargę. Tačiau kainos yra mažesnės. Jei turite laiko ir neskubate, žiema yra geras metas. Tik pasirūpinkite, kad baldai nebūtų paliekami šaltyje per ilgai, nes kai kurios medžiagos (pvz., medis) gali skilti nuo temperatūrų kaitos. Mes visada stengiamės kuo greičiau įnešti daiktus į šiltas patalpas. Tai yra logistikos niuansai, kurių klientai dažnai nepagalvoja.

Ar galima pasitikėti „Facebook“ skelbimais?

Būkite labai atsargūs. „Facebook“ pilna „pigiai vežame“ skelbimų, kurie neturi jokių garantijų. Tai dažnai yra žmonės su vienu mikroautobusu, kurie neturi jokio draudimo. Jei viskas gerai – sutaupysite. Jei kas nors nutiks – liksite su nuostoliais. Aš visada rekomenduoju rinktis įmones, kurios turi interneto svetainę, biurą ir ilgametę patirtį. Tai yra jūsų saugumo garantas. Geriau sumokėti 200 eurų daugiau, nei prarasti visą turtą.

Išvada

Kraustymasis iš Vokietijos – tai ne tik daiktų pervežimas, tai viso gyvenimo etapo perkėlimas. Mano patirtis rodo, kad sėkmė priklauso nuo dviejų dalykų: gero planavimo ir atviro bendravimo su vežėju. Nesistenkite visko padaryti patys, jei neturite tam įgūdžių, bet ir nepasitikėkite aklais pažadais. Rinkitės patikimus partnerius, skaičiuokite tūrį atsakingai ir visada turėkite „planą B“. Tai kainuoja, bet ramybė, kurią gaunate, yra neįkainojama. Sėkmės kraustantis, tikiuosi, kad šie patarimai padės išvengti bent dalies streso.