Perkraustymo paslaugos vyresnio amžiaus žmonėms iš Vokietijos: kas tikrai verta žinoti

Dirbu šioje srityje jau beveik ketvirtį amžiaus, ir galiu pasakyti viena – niekas niekada nesibaigia taip, kaip planuojame Excelio lentelėje. Ypač kai kalbame apie senjorus, kurie grįžta į Lietuvą po dešimtmečių praleistų Vokietijoje. Perkraustymo paslaugos vyresnio amžiaus žmonėms iš Vokietijos yra ne tik apie dėžių nešimą, tai yra apie psichologiją, biurokratiją ir tai, kaip išversti "Schrank" į "spintą", kai vairuotojas tikrai nenori to daryti. Dažnai vaikai, kurie užsako šias paslaugas, gyvena čia, o tėvai dar ten, ir tarp jų kyla nesusipratimų, kuriuos teka spręsti mums. Čia nėra lengvas verslas, bet jei žinai kodus, praeisi pro visus štokus.

Dokumentų chaosas ir Vokietijos specifika

Ar reikia specialių dokumentų išvežant daiktus iš Vokietijos?

Žinoma, nebevažiuojame su tuščiomis rankomis per sieną kaip anksčiau. Jei žmogus ten gyveno ilgiau kaip pusę metų (o senjorai dažnai gyvena dešimtmečiais), jis turi teisę į beveudmokį perkraustymą, bet tam reikia pateikti deklaraciją muitinėje. Reikės "Ausfuhrkennzeichen" numerio, kurį gausite vokiškame regitraje, jei vežate mašiną, arba paprasto sąrašo, jei tik baldai. Be to, būtina "Wohnungsgeberbestätigung" pažyma, kad išsikraustote iš buto. Vokiškas biurokratinis monstras nemiega, todėl reikia turėti visus popierius surikiuotas, kitaip gali tekti mokėti PVM ir mokesčius, kurių niekas nenori mokėti, ypač pensininkai.

Kas daryti, jei tėvai neberanda nuomos sutarties?

Tai klasika. Vokiečiai viską tvarkingai archyvuoja, bet senjorai dažnai susigražina viską į butą ir pamiršta, kur padėjo svarbiausius lapus. Jei sutarties nėra, reikia eiti į "Bürgeramt" ir klausti išrašo, kad gyveno tame adrese. Kartais tai trunka ilgiau nei kelios dienos, todėl geriau pradėti rinkti dokumentus mėnesį iki planuojamo perkraustymo paslaugų vyresnio amžiaus žmonėms iš Vokietijos datos. Nerekomenduoju laukti paskutinės minutės, nes vokiečių institucijos dirba lėtai, o mūsų vairuotojai laukti negali – jų laikas yra pinigai.

Ar sunku gauti tą numerį ant mašinos, jei senjoras vairuoja?

Nebūtinai sunku, bet reikia eiti į "Straßenverkehrsamt" su techniniu pasu ir draudimo polisu. Problema tame, kad ten reikia kalbėti vokiškai, o daugeliui senjorų, kurie gyveno getuose ir dirbo gamyklose, kalbos lygis nėra toks, kad galėtų derėtis su biurokratais. Kartais tenka padėti nuotoliniu būdu arba siųti vaikus, jei jie gyvena artiau. Be to, numeris galioja tik tam tikrą laiką, todėl reikia tiksliai žinoti, kada išvykstame, kad nereikėtų pirkti antrojo.

Ar reikia deklaruoti kiekvieną daiktą?

Muitinėje dažniausiai klausia apie brangius daiktus: elekttroniką, meno kūrinius, antikvariatą. Jei senjorai turi seną "Schrank" spintą, kuri nėra brangi, ją rašyti nereikia, bet jei yra tapyba ant drobės, gali tekti rodyti vertinimo aktą. Žinoma, dauguma senolių turi tik senus baldus, indus ir drabužius, todėl tenka tik nurodyti apytikslę vertę. Čia reikia būti sąžiningu, nes muitininkai turi akis ir galvos ir gali sustabdyti visą procesą dėl vieno neįrašyto brangaus šampano butelio.

Kas vyksta, jei vairuotojas užstrigs sienoje be dokumentų?

Tuomet prasideda problemos. Vokietijos policija yra griežta, ir jei tranzitinės prekės (o techniškai tai yra tranzitas) nėra aptarnautos, gali skirti baudą arba sulaikyti krovinį. Turime visada turėti visus "T1" dokumentus suderintus iš anksto, net jei atrodo, kad tai tik paprastas perkraustymas. Geriau uždėti papildomą kabelį nei tada aiškintis, kodėl vairuotojas neša senjoro šlepetes be jokio popieriaus. Vokietijos specifika tokia, kad be tvarkos – neina niekur.

Kainos, kurios sujaudina visus

Kiek vidutiniškai kainuoja perkraustymas iš Miuncheno?

Kaina priklauso nuo to, kiek turite daiktų, bet kalbant apie vieno buto (2-3 kambariai) perkraustymo paslaugas vyresnio amžiaus žmonėms iš Vokietijos, svyruoja nuo 1500 iki 2500 eurų. Tai be pakavimo, tik transportas su įkrovimu. Miunchenas yra toli, todėl dienos normos, keliai ir kuras sudaro didelę dalį kainos. Jei reikia įvežti daiktą į ketvirtą aukštą be lifto, kaina šoktels aukštyn, nes niekas nenori nešti sofos per laiptus už mažus pinigus.

Ar taip brangu, kaip visi sako?

Tiesą sakant, ne taip brangu kaip atrodo, jei palyginti su ką siūlo didelės tarptautinės firmos, kurios uždirba ant vardo. Mes esame mažesni, greitesni, o kartais netgi pigesni. Žinoma, kuro kainos dabar aukštos, o Vokietijoje darbo rankos kainuoja labai brangiai, todėl jei samdate vokiškus įkrovėjus, už tai reikia sumokėt kaip už auksą. Mūsų vairuotojai dirba greičiau ir už mažiau, todėl visada galima susiderėti dėl geresnės kainos.

Ką daryti, jei pasiūlyta per maža kaina?

Bėkite toliau. Jei kas nors siūlo vežti visus jūsų tėvų daiktus iš Berlyno už 500 eurų, tai tikrai kažkas negerai. Tai gali būti "pavogta" masina, arba jie reikalauja iš karto visų pinigų grynaisiais ir dingsta. Normali kaina negali būti tokia žema, nes tik kuras ir keliai sudaro pusę sumos. Nemanau, kad norite, kad jūsų mama liktų be baldų vidury gatvės dėl to, kad pasirinkote pigiausią variantą internete.

Ar galima mokėti iš dalies?

Normalu, kad imamas avansas (apie 30%), kad užtikrintume, kad klientas neatsisaks paskutinę minutę. Likusią dalį mokate, kai daiktai atvyksta į Lietuvą arba kai vairuotojas parveža juos į paskirties vietą. Senjorai dažnai bijo mokėti iš anksto, nes jie prisimena sovietinius laikus, kai viskas vogta, bet čia reikia pasitikėti sutartimi. Jei sutartis rašoma, viskas yra saugu.

Ar kainuoja daugiau, jei reikia laukti vokiškame bute?

Taip, laukimas yra mokamas. Vokiečiai labai griežtai laikosi laiko, ir jei sutarta, kad vairuotojas atvyks 8:00 ryte, jis turi būti ten. Jei senjoras dar neužrakino durų ir neatsidaro, laikas eina. Kiekviena valanda laukimo gali kainuoti 50-100 eurų, priklausomai nuo to, ką mes susitarėme. Geriau pasirūpinkite, kad butas būtų paruoštas laiku, nes laukti prie uždarytų durů su pilna mašina yra baisu nuobodu ir brangu.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių?

Mums ne, bet keliuose gali būti. Vokietijoje keliai nemokami (išskyrus kai kurius tunelius ar tiltus), bet keliaujant pro Lenkiją arba vartojant keltą (jei tenka), tai papildomos išlaidos. Taip pat, jei reikia specialios leidimo transportavimui miesto centre (pvz., Frankfurt centre), tai taip pat kainuoja. Visada geriau aptarti šias detales iš anksto, kad nebūtų staigmenų paskutinę sekundę.

Senjorų rūpesčiai ir emocijos

Ar jūsų komanda padeda susirinkti dėžes?

Žinoma, tai yra dažniausiai užsakoma dalis. Vyresnio amžiaus žmonės dažnai negali arba nenori lenktis ir dėlioti daiktų. Mūsų darbuotojai atvyksta su dėžėmis, popieriumi, lipnia juosta ir viską padaro. Viskas pažymima, kad vėliau būtų lengviau surasti puodus ar knygas. Svarbiausia nenuvertinti kiekio – senjorai dažnai sako "turime tik tris dėžes", o po to tenka dėlioti penkiasdešimt.

Kaip elgiamasi su jautriais daiktais?

Labai atsargiai. Jei yra paveikslai, veidrodžiai ar seni tėvų baldai, juos apvyniojame burbuliukine plėvele ir kartonu. Žinau, kad kai kuriems firmos tai atrodo per daug darbo, bet mums ne. Vieną kartą teko vežti seną pianiną iš Štutgarto, kuris buvo brangesnis už visą mūsų sunkvežimį (tikriausiai), ir jį atvežėme be jokios įbrėžimos. Tačiau turiu pripažinti, kad ne visada viskas pavyksta idealiai – kartai nukrenta smulkmena, bet stengiamės tai padaryti taip, kad klientas nepastebėtų (juokauju, žinoma, viską prisiimame).

Ar vairuotojai kalba vokiškai?

Dažniausiai mūsų vairuotojai kalba lietuviškai ir rusiškai, su vokiškai yra įvairiai – kai kas supranta, kai kas moka kelis žodžius ("Guten Tag", "Nein", "Schnell"). Jei reikia rimtos kalbos su vokiečiu butuose ar policijoje, geriau, kad būtų su kuo nors, kas moka kalbą, arba kad vaikai padėtų nuotoliniu būdu. Tačiau praktiškai įkrovimui ir iškrovimui kalbos labiau reikia gestų nei vokiškos gramatikos.

O jei senjoras paniškai bijo palikti namus?

Tai yra labai dažna situacija. Perkraustymo paslaugos vyresnio amžiaus žmonėms iš Vokietijos dažnai susiduria su tuo, kad klientai tiesiog nebeprisiima, kad juda. Vienai poniai iš Hambugo teko padėti susirasti drabužius, nes ji buvo įsitikinusi, kad jos pavogia, nors mes tik įkėlėm dėžes į mašiną. Čia reikia kantrybės, kartais net pasiūlyti arbatos ar pašnekoti, kad nuramintum žmogų. Mes ne esime psichologai, bet šitoje srityje tenka dirbti ir su emocijomis.

Ar galima veži gyvūnus?

Taip, jei tai šunys ar katės, turi būti pasiimti veterinarijos pažymos ir antkakčiai. Senjorai dažnai turi mažus šuniukus, kurie keliauja kartu su jais. Žinoma, mes ne vežame gyvūnų sandėliuose (šalta ir tamsu), juos reikia vežti kabinoje su vairuotoju. Vieną kartą teko vežti didelį papūgą, kuris šaukė visą kelią iki Berlyno (vokietiškai, aišku). Tai buvo nepamirštamas patyrimas.

Kas daryti su nenaudojamais daiktais?

Dažnai senoliai nori vežti viską, net sugedusią duonkepę ar senus laikraščius. Mes stengiamės įtikinti juos palikti nereikalingus daiktus Vokietijoje arba juos išmesti, nes neverta veži šiukšlių per pusę Europos. Jei klientas vis tiek insistuoja, tai jo reikalas, bet įspėjame, kad tai papildoma vieta ir svoris. Kartais vaikai būna stipriai prieš tai, ir tada prasideda ginčai tiesiog prieš vairuotoją.

Ar padėsite surinkti baldus Lietuvoje?

Taip, tai įeina į paslaugų paketą. Neišnešame sulūžusių spintų – viską iškrauname ir surenkame vietose. Žinoma, jei spinta yra sena ir rūdijanti, ji gali nebesusisiekti, bet mes stengiamės padaryti maksimumą. Vienas klientas sakė, kad mes surenkame geriau nei jo sūnus, kuris yra meistras (nepasakiau to jo sūnui, žinoma).

Techniniai niuansai ir realybė

Kiek laiko užtrunka kelionė?

Iš vakarinės Vokietijos (pvz., Kelno) iki Vilniaus – apie 12-14 valandų važiavimo be sustojimų. Tačiau su sustojimais, poilsiu ir įkrovu tai užtrunka apie dieną ar dvi. Jei kelyje užstrigs sienoj (kas retai, tačiau pasitaiko) arba bus avarija, gali prailgėti. Visada reikia turėti atsarginę planą, kad senjorai Lietuvoje nebegėdytų mūsų kiekvieną valandą.

Ar mašina yra apsaugota nuo šilumos/šalčio?

Mūsų sunkvežimiai yra tentuoti, bet ne visada su šaldymo įranga, nebent tai specialus užsakymas. Pavasarį ir rudenį tai ne problema, bet žiemon reikia pagalvoti apie tai, jei vežate jautrius daiktus, pvz., muzikos instrumentus ar vyną. Paprastai baldai ir drabužiai gerai išgyvena standartinėse temperatūrose, jei tentas nepraleidžia lietaus (o mūsų tentai – geros kokybės).

Ką daryti, jei bute Vokietijoje neįvažiuoja sunkvežimis?

Tai labai dažna problema, ypač senosiuose miestuose (pvz., Tiubingene ar Heidelberge), kur gatvės siauros. Tada turime naudoti mažesnę mašiną ("pikapą" arba furgoną) ir perkrauti daiktus antrą kartą. Tai papildomai kainuoja ir užtrunka, bet nėra ką daryti – sunkvežimiui neįsivaizduoja pravažiuoti pro tokius vartus. Geriau iš anksto pasižiūrėti vietą Google Maps arba nufotografuoti vartus.

Ar draudžiate krovinius?

Taip, turime standartinį CMR draudimą, kuris apima daugumą situacijų. Tačiau jis neapima visko, pavyzdžiui, jei pats klientas blogai supakavo smulkius daiktus ir jie sulūžo. Ypatingai brangius daiktus reikia deklaruoti atskirai. Vieną kartą buvo situacija, kai vairuotojas staigiai stabdė (ne jo kaltė), ir viena vaza nukrito. Mes tai išsprendėme taikiai, bet be draudimo būtų buvę didelių pykčių.

Ar galima sekti krovinių vietą realiu laiku?

Dauguma mūsų vairuotojų turi telefonus ir gali siųsti koordinates arba skambinti. Nėra jokių sofistikuotų palydovų sistemų kaip "Amazon", bet susisiekti galima visada. Senjorams dažnai pakanka žinoti, kad "važiuoja jau pro Varšuvą", kad galėtų nusipirkti duonos ir pasiruošti priimti daiktus.

Ką daryti, jei pasikeičia planai?

Tai gyvenimas. Jei reikia atidėti perkraustymą diena ar dvi, mes stengiamės pritaikyti, jei neturi kitų užsakymų. Jei atidėjimas ilgesnis nei savaitė, gali tekti mokėti sandėliavimo mokestį Vokietijoje. Geriau keisti planus kuo anksčiau, o ne tada, kai vairuotojas jau stovi prie durų su raktu rankoje.

Ar pas mus dirba tik lietuviai?

Daugiausia taip, bet kartais dirbame ir su vietiniais samdytais įkrovėjais Vokietijoje, jei reikia greito pagalbos. Lietuviai yra atsargesni su svetimais daiktais, o vokiečiai dirba pagal instrukcijas – padarė savo dalį ir išėjo. Abiejų privalumų yra, bet kalbos barjeras su vietiniais dažnai sukelia juokingų situacijų.

O jei aš noriu vežti savo mašiną užkabinta?

Tai labai populiaru. Perkraustymo paslaugos vyresnio amžiaus žmonėms iš Vokietijos dažnai įtraukia ir asmeninio automobilio gabenimą. Mes turime specialias platformas užkabinimui. Svarbiausia, kad mašina būtų techninėje būklėje ir galėtų užeiti ant platformos (jei neveikia stabdžiai ar pavaros, tai problema). Taip pat reikia tuos pačius dokumentus, kuriuos minėjau anksčiau.

Ar atvežate ir į kaimą, ne tik į miestus?

Žinoma. Vairuotojai nebijo važiuoti ir į sunkiai pasiekiamas vietas, jei kelyje nėra tilto, kurio aukštis mažesnis nei mūsų mašinos (3 metrai). Kartais reikia nukeliauti toli į Lietuvos gilumą, kur senoliai statą naują namą. Viską pristatome iki pat durų, jei ten gali pravažiuoti sunkvežimis.

Kas nutinka su dėžėmis po to?

Kartą iškraunus, dėžės lieka klientui. Jei jų per daug, galime jas pasiimti atgal ir panaudoti kitam klientui (jei jos dar geros). Tai mažina šiukšlių kiekį ir yra šiek tiek ekologiškiau. Senjorai dažnai jas palinka sode kaip spinteles, tai jų reikalas.

Ar galite padėti su išmetimu?

Galime, bet tai papildoma paslauga. Jei senjoriškai namuose yra daiktų, kuriuos norite išmesti prieš vežant naujus, mes galime juos užvežti į sąvartyną. Tačiau mokėti už išmetimą turi klientas. Vieną kartą teko išmesti visą seną sovietinę biblioteką, tai buvo liūdna ir sunku.

Pabaigos mintys

Viskas su tuo susiję yra sudėtinga, bet įveikiama. Svarbiausia yra kantrybė ir supratimas, kad senjorai gali būti lėti, o Vokietija – griežta. Jei viską suplanuosite iš anksto ir nebusite per daug reiklūs, perkraustymo paslaugos vyresnio amžiaus žmonėms iš Vokietijos gali būti net maloni patirtis (galbūt šiek tiek pavargusi). Geriau kreiptis į tuos, kurie žino ne tik kelią, bet ir žmogiškąjį faktorių.