Perkraustymo paslaugos Lietuvoje ir Vokietijoje kainos palyginimas: kas vyksta iš tikrųjų?

Sveiki, taigi vėl susirinkome kalbėti apie tą patį – kainas ir tai, kaip jos susiformuoja. Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimt metų, ir galiu pasakyti viena: perkraustymo paslaugų Lietuvoje ir Vokietijoje kainų palyginimas niekada nėra tiesus. Žmonės sėdi prie kompiuterių, žiūri į skaičius ir galvoja, kad čia kažkoks matematikos uždavinys, bet iš tikrųjų tai chaosas. Viskas priklauso nuo to, ar vairuotojas geras ar blogas, ar keliai griūva, ar ne, ir ar vokiškas biurokratas nusprendžia padaryti pertrauką. Čia nėra tik apie valandinį įkainį, čia viskas įsipainioja su draudimais, keliais ir tiesiog žmonių nuotaika. Taigi, nusileiskime žemyn į žemę ir pažiūrėkime, kas čia vyksta be jokių gražių brošiūrų.

Kodėl kainos skiriasi taip stipriai?

Ar tikrai taip didelis perkraustymo paslaugų Lietuvoje ir Vokietijoje kainų palyginimas?

Žiūrėkime, kai atliekame perkraustymo paslaugų Lietuvoje ir Vokietijoje kainų palyginimą, pirmiausia krenta į akis darbo užmokestis. Vokietijoje žmogus valanda gali kainuoti ir 40–50 eurų, o Lietuvoje dažnai susitinki už 10–15 eurų. Tai yra bazinis dalykas, kuris viską lemia. Bet čia ne viskas – Vokietijoje tie žmonės dažnai darbo sutartyse turi įrašytas ilgas pertraukas, draudimus, socialines garantijas, o pas mus – dažniausiai "susitarkime pačiai". Todėl vien tik valandinis įkainis nieko nesako, reikia žiūrėti galutinę sumą sąskaitoje.

Kiek paprastai kainuoja vairuotojo darbas per valandą?

Jei kalbame apie vokiškąją rinką, ten vairuotojas su "kranu" arba su dideliu sunkvežimiu paprašys daug. Lietuvoje galima rasti ir "špagatų" su Gazelėm, kurie vežia už du dešimtus eurų, bet rizika didelė. Vokiškame sektoriuje minimalus įkainis prasideda nuo 50 eurų per valandą pradedantiesiems, o profesionalai imka dar daugiau. Tas perkraustymo paslaugų Lietuvoje ir Vokietijoje kainų palyginimas sukelia šoką lietuviams, kai išsiunčiu sąskaitą faktūrą, bet ten jau įskaičiuota ir visi mokesčiai valstybei.

Ar degalai taip stipriai įtakoja galutinę kainą?

Žinoma, kad taip, bet ne taip, kaip galvojate. Degalų kaina Vokietijoje ir Lietuvoje dabar panaši, tik Vokietijoje daugiau autobanų mokesčių (maut). Tas mokesčiai už kelią yra milžiniškas – sunkvežimiui gali užtekti šimtų eurų vien tam, kad privažiuotų iš Miuncheno į Berlyną. Lietuvoje kelių mokesčių nėra (išskyrus keletą vietų), todėl čia pigiau. Taigi, kai darome perkraustymo paslaugų Lietuvoje ir Vokietijoje kainų palyginimą, būtina įskaityti, kad vokiečiams reikia uždirbti ne tik už degalus, bet ir už tą pravažiavimą.

O kaip su draudimu – ar jis brangiau Vokietijoje?

Vokietijoje viskas yra apdrausta nuo pat durų iki pat variklio sugedimo. Jei pas mus gali nupirkti "Kasko" pigiai arba važiuoti be jo (ir rizikuoti), tai Vokietijoje be tinkamo draudimo neisi nei į vieną statybų aikštelę. Tas draudimas kainuoja, ir jis įeina į kainą. Todėl, kai matote pigų pasiūlymą Lietuvoje, pagalvokite – ar jis apdraustas, jei pames jūsų televizorių laiptinėje? Dažnai pasitaiko, kad ne.

Vokietijos niuansai, kuriuos visi pamiršta

Ar tiesa, kad Vokietijoje reikia specialių leidimų važinėti?

Taip, ir tai yra didelis galvos skausmas. Yra vadinamosios "Umweltzone" – ekologinės zonos miestuose. Jei turi seną sunkvežimį, tiesiog neįleis į miesto centrą. Tada reikia važiuoti apkelią, kuri kainuoja laiko ir degalų. Be to, ten yra griežti taisyklės apie tai, kiek valandų vairuotojas gali važiuoti be poilsio. Lietuvoje kartais "užtenka ir akies", bet ten – ne. Tai viskas įtakina tai, kaip atrodo perkraustymo paslaugų Lietuvoje ir Vokietijoje kainų palyginimas galutinėje eilutėje.

Kas daro didžiausią problemą su parkavimu Vokietijoje?

Parkavimo leidimai (Parkgenehmigung). Vokiškuose miestuose negali tiesiog sustoti ant gatvės su 7,5 tonų sunkvežimiu ir pradėti krauti baldų. Jums reikia gauti leidimą iš miesto savivaldybės, o tai trunka dieną, dvi, kartais ir savaitę. Jei jo nėra – gausite baudą, o sunkvežimį nuveš. Tas laukimas ir biurokratija kainuoja pinigus, kurie yra įskaičiuoti į paslaugos kainą.

Ar dažnai nutinka, kad sunkvežimis netelpa į gatvę?

Labai dažnai, ypač senamiestyje. Prieš metus važiavome į vieną namą Hamburge, kur vartų aukštis buvo parašytas 3,5 metro, o vairuotojas neįsiklausė (arba pamiršo). Rezultate – užstrigome, teko iškrauti viską rankomis ir nešti per 500 metrų. Tokios situacijos (nors jos ir netvarkingos) pakelia kainą, nes niekas nenori dirbti nemokamai už klaidas.

Kaip elgiasi vokiečiai, jei pavėluojate?

Jie yra labai tikslūs. Jei sutarta aštuntą, reiškia aštuntą, ne aštuntą penkiolika. Jei pavėluote 15 minučių, gali būti, kad darbo diena baigiasi vėliau, ir jums reikės mokėti už viršvalandžius, kurie Vokietijoje yra labai brangūs. Lietuvoje darbuotojas gali pasakyti "nieko tokio", ten jis parašys į lentelę ir paprašys daugiau pinigų.

Lietuviškas realumas ir "gyvas gyvenimas"

Ar Lietuvoje visada pigiau nešti daiktus?

Ne visada. Yra situacijų, kai Lietuvoje paslauga kainuoja brangiau dėl blogos organizacijos. Pavyzdžiui, jei pasikviečiate firmą, kuri neturi keltuvo, o jūs turite išnešti pianiną iš penkto aukšto be lifto, jie ims papildomai už kiekvieną laiptą. Vokietijos firmos dažniau turi įrangą, todėl jų kaina gali būti fiksuota ir net atrodyti palyginti racionaliau.

Kodėl kai kurios lietuviškos firmos dirba "juodai"?

(Čia jau jautri tema). Delnai, be sąskaitų, be PVM. Tai leidžia jiems siūlyti kainas, kurios atrodo fantastiškos – 30 procentų pigiau nei rinkoje. Bet ką darysite, jei jie nukris su jūsų sofa ir nieko nebeatvyks? Jokių garantijų. Todėl, kai darome perkraustymo paslaugų Lietuvoje ir Vokietijoje kainų palyginimą, reikia žiūrėti ne į skaičius, o į saugumą.

Ar Lietuvoje taip griežtai laikomasi taisyklių?

Nebūtai. Kartais, ypač vasarą, kai karšta, vairuotojai gali važiuoti ilgiau nei leidžiama, arba pakrauti daugiau negu reikia. Tai leidžia sutaupyti laiko, bet didina riziką. Vokietijoje to daryti negalima, nes ten visur stovi radiai ir policija. Mums čia dar reikia tobulėti.

Kaip su darbo jėga – ar Lietuvoje trūksta krovėjų?

Dabar labai trūksta. Visi išvažiavo į Vakarus arba dirba sandėliuose už didesnį atlyginimą. Todėl jei ieškote pigių perkraustymo paslaugų Lietuvoje, reikia rezervuoti savaitėmis iš anksto, o ne diena prieš. Krovėjų trūkumas taip pat verčia kelti kainas, nors ir ne tiek greitai kaip Vokietijoje.

Ar dažnai pasitaiko, kad klientas apgaudinėja apie daiktų kiekį?

Nuolat. Klientas sako: "Turiu tik du kampus ir du lovas". Atvažiavęs matome, kad tie "du kampai" yra milžiniški sekretoriai, o "dvi lovos" – tai dar ir dvigulė su čiužiniais, kurie sveria po šimtą kilogramų. Tuomet perkraustymo paslaugų Lietuvoje ir Vokietijoje kainų palyginimas išsilygina, nes reikia skambinti ir kvieti dar vieną būrelį žmonių.

Rizikos ir problemos, kurių niekas nesako

Kas nutinka, jei daiktas sugenda Vokietijoje?

Vokietijoje veikia griežta draudimo sistema. Jei vairuotojas sugadina jūsų indus, jūs parašote pretenziją, ir draudimo kompanija viską padengia (jei turime CMR draudimą). Lietuvoje tai gaišti laiką – gali tekti bylinėtis mėnesius. Todėl brangesnė kaina Vokietijoje dažnai apsaugo jūsų nervus.

Ar buvote padaręs klaidų savo karjeroje?

Žinoma, buvau. Kartą prieš 10 metų neįsiskaičiau į sutartį su viena vokiška firma ir nurodau neteisingą svorį. Mums teko mokėti baudą už viršytą svorį, kurią pridengiau iš savo kišenės. Nuo tada viską tikrinu po tris kartus. Tokios patirtys niekam nieko neduoda, išskyrus galvą skauda.

O kaip su kalba – ar tai trukdo darbui?

Vokiškai kalbėti privalu, jei nori dirbti su vietiniais klientais. Jei atvykstate iš Lietuvos su savo ekipa ir niekas nemoka kalbėti vokiškai, tai gali būti problema, jei reikia susitarti dėl parkavimo ar keltuvo. Angliškai kalba ne visi seni namų savininkai supranta.

Ar yra skirtumo tarp "Vakarų" ir "Rytų" Vokietijos kainų?

Taip, Rytuose (pvz., Dresdenas, Leipcigas) kainos gali būti šiek tiek mažesnės nei Miunchene ar Hamburge, bet ne daug. Gyvenimo lygis visur toks pat aukštas. Tas perkraustymo paslaugų Lietuvoje ir Vokietijoje kainų palyginimas rodo, kad net "pigesniuose" Vokietijos regionuose mums brangu.

Ką daryti, jei klientas neparuošė daiktų?

Jeigu daiktai nėra supakuoti į dėžes, mes pradedame skaičiuoti laiką kaip pakavimą, o tai kainuoja brangiau. Vokiškose firmose tai yra standartas – jie tiesiog ne pradės dirbti, kol viskas nebus paruošta. Lietuvoje mes dažniau padėjame, bet už tai imame papildomai.

Patarimai tiems, kurie nori sutaupyti

Ar verta patiems vežti daiktus iš Vokietijos į Lietuvą?

Jei turite "vokišką" dokumentus formą 0305 (ne PVM mokėtojui), tai gali pasitarnauti, bet tik jei vežate senus daiktus. Jei perkate naujus baldus, mokesčiai bus tokie pat, kad jums neapsimokės važiuoti. Be to, kuro kaina ir laikas – tai pinigai. Kartais lengviau pasamdyti profesionalus.

Kada geriausia perkraustytis, kad kainos būtų mažesnės?

Žiemos metais, sausio ar vasario mėnesį, kai nėra šventų. Tada firmoms nedaug darbo, ir jos gali nuleisti kainą. Vasarą, ypač rugpjūčio mėnesį, kai visi išvažiuoja, kainos šuoliuoja į viršų abiejose šalyse.

Ar galima derėtis dėl kainos?

Visada galima pabandyti. Lietuvoje tai daroma dažniau ir sėkmingiau. Vokietijoje kainos dažniau yra "kietos", bet jei turite didelį projektą (pvz., viso namo perkraustymą), gali susitarti dėl nuolaidos. Svarbiausia būti sąžiningu nuo pradžių.

Ar reikia duoti arbatpinigių vairuotojams?

Lietuvoje tai neįprasta, bet Vokietijoje – taip. Jei vokiečių ekipa atvykė, padarė gerą darbą, ir jums patiko, 10–20 eurų arbatpinigių kiekvienam yra normalus dalykas. Tai gali padėti, jei reikės ką nors papildomai pridėti arba jei ateityje vėl kreipsitės.

Ką daryti, jei pasiūlymas atrodo per daug geras?

Bėkite. Jei kas siūlo perkraustyti butą iš Berlyno į Vilnių už 300 eurų, tai arba jie pavogs jūsų daiktus, arba jų automobilis suirs pusiaukelėje. Normalus perkraustymo paslaugų Lietuvoje ir Vokietijoje kainų palyginimas parodo, kad tokiam atstumui kaina turi būti bent keli tūkstančiai eurų.

Ar verta rinktis mažas firmas ar didžiuosius?

Didelės firmos (pvz., "Movinga" ir panašios) užtikrina saugumą, bet kainos aukštos. Mažos vietinės firmos gali būti lanksčiausios ir pigesnės, bet reikia tikrinti jų atsiliepimus. Aš asmeniškai dažniau dirbu su vidutinio dydžio firmomis – jos turi patirties, bet dar neprarado kontakto su klientu.

Techninės detalės ir pabaigos

Kokį transportą rinktis mažam perkraustymui?

Jei turite tik kelias dėžes ir vieną lovą, užtenka "Volkswagen Crafter" arba "Mercedes Sprinter" su kėbulu. Nereikia kvietti 7,5 tonų sunkvežimio, kuris negali važiuoti mieste. Mažas automobilis pigiau ir manevringesnis.

Ar reikia išmontuoti baldus?

Visada rekomenduoju. Išmontuota spinta užima mažiau vietos ir mažiau tikėtina, kad ji bus apgadinta. Vokiškose firmose tai yra įtraukta į kainą, o lietuviškose kartais reikia papildomai mokėti už montavimą/demontavimą.

Kaip apskaičiuoti tūrį (kubinius metrus)?

Geriausia – nebandyti daryti to patys. Nufotografinkite kambarius ir nusiųsk nuotraukas ekspertui. Jis matomą akimi išmatuos geriau nei jūs su liniuote. Klaidos tūrio skaičiavime dažnai lemia tai, kad kaina pasirodo didesnė nei tikėtasi.

Kas vyksta, jei reikia laikinai paslėpti daiktus?

(Šiaip įdomu, kad dažnai apie tai užmirštama). Tada tai jau nebe paprastas perkraustymas, o sandėliavimas. Vokietijoje sandėliai yra labai brangūs, o Lietuvoje galima rasti pigių garažų. Bet jei reikia saugumo (drėgmės kontrolė), tai geriau mokėti už normalų sandėlį.

Ar dažnai keičiasi kainos per metus?

Pastaraisiais metais, dėl infliacijos, kainos šoka kaip šakalės. Vakar buvo viena, rytoj – kita. Negaliu garantuoti, kad kainos, kurias sakau šiandien, galios po mėnesio. Todėl visada prašau galutinio pasiūlymo ne ilgiau kaip savaitės iki darbų pradžios.

Paskutinis žodis – ką iš viso pasirinkti?

Jei turite biudžetą – rinkitės Vokietijos firmą Vokietijoje dėl ramybės. Jei norite sutaupyti ir pasiruošę šiek tiek rizikuoti bei padėti patiems – rinkitės Lietuvos ekipą. Svarbiausia – nežiūrėkite tik į pirmą skaičių sąskaitoje.

Išvada

Taigi, mūsų atliktas perkraustymo paslaugų Lietuvoje ir Vokietijoje kainų palyginimas rodo, kad nėra vieno teisingo atsakymo. Viskas priklauso nuo jūsų piniginės, drąsos ir to, kiek laiko norite praleisti su biurokratais. Vokietija – tai kokybė ir tvarka už didelius pinigus, Lietuva – tai lankstumas ir žmoniškas požiūris, bet kartais su netikėtais nukrypimais. Pasirinkite tai, kas leidžia miegoti ramiai naktį, o ne pigiausią variantą internete.