Perkraustymo paslaugos kainos lyginimas Lietuvoje ir Vokietijoje: kas pasikeitė per 20 metų

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus, tai galima sakyti, mažiausiai ne vieną dešimtį matęs visokų dalykų. Pradėjau dar tada, kai „Volvo FH“ buvo svajonė, o olandai mokėjo geresnius pinigus nei čia gyventojai. Dažnai žmonės klauso, kaip susidėlija perkraustymo paslaugos kainos lyginimas Lietuvoje ir Vokietijoje, nes skirtumas pasirodo esąs milžiniškas. Tiesą sakant, viskas ne tokia paprasta kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio, reikia žiūrėti ne tik į eurų skaičių sąskaitoje, bet ir į tai, kas už jo slypi. Vakar kalbėjau su vienu vairuotoju, kuris sakė, kad Vokietijoje dabar darbas tikras „cirkas“, o čia pas mus viskas labiau „pagal draugą“, nors ir kainos auga. Štai trumpas, bet nuoširdus žvilgsnis į tai, kas vyksta rinkoje šiuo metu.

Pagrindiniai dalykai apie kainas ir jų formavimąsi

Kuo skiriasi valandinis darbas Lietuvoje ir Vokietijoje?

Čia viskas prasideda nuo paprasčiausio dalyko – valandinio įkainio. Lietuvoje jei gauni 40-50 eurų už valandą su komanda, tai jau laikoma geru verslu, o Vokietijoje pradedanti įmonė už tokį darbą gali nepykti net jei gautų 120 eurų. Bet čia ne tik alga, čia mokesčiai, draudimas, degalai, kurie Vokietijoje brangesni (nors pastaruoju metu susilygino). Viskas apskritai yra brangiau, todėl ir kaina aukštesnė, bet klientas gali tikėti geresnio aptarnavimo, nors ne visada taip būna.

Ar į kainą įeina pakavimo medžiagos?

Dažnai žmonės galvoja, kad sumokėję už perkraustymą, gaus ir dėžes. Lietuvoje dažniausiai dėžės yra parduodamos atskirai arba jas reikia grąžinti, o Vokietijoje dažnai įkainis jau yra „all inclusive“, t.y. įskaičiuotos ir dėžės, ir lipdukai, net popierius. Nors pas mane buvo atvejis vienoje Hamburgo firmoje, kur dėžės taip pat teko mokėti atskirai, tai labai stebino. Geriau visada klausti iš anksto, kad nereikėtų vėliau bartis prieš vairuotoją dėl penkių eurų.

Kodėl toks didelis kainų skirtumas tarp šalių?

Sakyčiau, kad pagrindas yra gyvenimo lygis ir mokesčiai. Vokietijoje minimalus atlyginimas žymiai aukštesnis, todėl ir „rankų“ kaina brangesnė. Be to, ten labai griežtos darbo saugos taisyklės – reikia specialių diržų, avalynės, kas viską brangina. Lietuvoje mes dar kartais įsileidžiam šiek tiek laisvumo, dėl ko ir kaina žemesnė, bet tai keičiasi, nes europinės direktyvos mus pasiveja. Dar vienas dalykas - rinkos dydis, Vokietijoje daugiau konkurencijos, bet ir daugiau užsakymų.

Ar galima tiksliai paskaičiuoti kainą iš karto?

Lietuvoje dažniau įmanoma susitarti dėl fiksuotos sumos telefonu, o Vokietijoje be apžiūros retas kuris sutiks duoti kainą be vizito. Vokiečiai mėgsa tikslumą, jei tu atvysiš 30 kubinių, o pasirodo 50, tai kaniai gali padvigubinti savo įkainį. Čia pas mus žmonės dažniau elgiasi supratingiau (bent jau anksčiau buvo), o ten viskas pagal sutartį. Tai verta žinoti, kai atliekate perkraustymo paslaugų kainų lyginimą.

Ką reiškia „fiksinta kaina“ ir „valandinis“ įkainis?

Fiksinta kaina yra geriau, jei tiksliai žinai, ką perveži. Valandinis gali būti pavojingas, jei pasitaiko nesklandumų, pvz., liftas sugeda arba vairuotojas praranda orientyrą mieste (kas Vokietijoje nesunku dėl panašių gatvių). Aš visada patariu rinktis fiksuotą, jei įmanoma, tačiau dažnai firmos nori užsidėti užkardą ir imti valandiniu, kad neprarastų, jei darbas užtrunka ilgiau nei planavo.

Vokietijos niuansai ir biurokratija

Kas yra Einwegpfand kodėl tai brangu?

Tai vienas dalykas, kuris Lietuvoje beveik nežinomas. Vokietijoje, kai pervežate daiktus, dažnai tenka naudoti vienkartinio naudojimo dėžes su pernešimais, už kurias reikia padėti užstatą. Jos patogios, nes jų nereikia grąžinti surinktų, bet kaina už jas gali šokti net iki 3-5 eurų už vieną. Jei turite daug knygų, tai gali užtrukti nemažai pinigų, kurio nebuvo įskaičiuota pradinėje įkainyje.

Ar reikia leidimo statyti pastatė (Aufstellungserlaubnis)?

Vokietijoje tai beveik visada būtina, jei reikia statyti keltuvą prie namo fasado. Be to, gatvės uždarimas leidžia tik vietinė policija arba „Ordnungsamt“, o tai kainuoja pinigus ir laiką. Lietuvoje mes dažnai tiesiog sustojame, įstatome keltuvą, jei niekas neprieštarauja, o ten už tai gali gauti baudą. Šios išlaidos dedamos į sąskaitą, todėl kainos aukštesnės.

Kiek laiko trunka muitinės procedūros?

Nors Lietuva ir Vokietija yra ES, vis dar gali būti tikrinimų, jei pervežate daug alkoholio ar tabako, o jei pervežate profesionalią techniką verslui, tai reikia deklaruoti. Paprastam perkraustymui tai nebūtina, bet aš kartą turėjau klientą, kuris bandė pervežti seną motociklą be dokumentų, tai mus laikė pasienyje valandą. Gerai, kad ne daugiau. Paprastai tai neįtakoja kainos, nebent tu specialiai užsisakai tarpininko.

Ką daryti su šiukšlėmis Vokietijoje (Schrottgeld)?

Lietuvoje dažnai galima pasistengti ir numesti ką nors prie konteinerio naktį (negerai, bet žinoma), o Vokietijoje už tai gali gauti baisią baudą ir net filmuojančių vietinių gyventojų pyktį. Ten reikia eiti į specialią stebyklą (Wertstoffhof) arba užmokėti už šiukšlių ivežimą. Perkraustymo firmos už tai papildomai neima, tai tavo problema, todėl reikia viską išmesti pats prieš atvykstant vairuotojams.

Ar reikia mokėti už parkavimą miesto centre?

Žinoma, ir daug. Berlyno ar Miuncheno centre viena valanda parkavimo gali kainuoti daugiau nei valandinis įkainis Lietuvoje. Jei vairuotojas praleis ten valandą ar dvi, kol krauna, tai sąskaita gali išaugti staiga. Geriausia susitarti, kad klientas pats pasirūpina parkavimo leidimu (Parkausweis) arba įsirašo į „Bewohnerparken“. Negi tu nori mokėti už vairuotojo laiką, kai jie ieško vietos?

Ar vokiečiai vairuotojai kalba vokiškai?

Aišku, jie vokiečiai, bet dažnai dirba tiekiai iš Lenkijos arba Rytų Europos, todėl kalba gali būti keista. Jei tau svarbu, kad vairuotojas suprastų tavo specifinius reikalavimus giliai vokiškai, reikia tuo pasirūpinti iš anksto. Paprastai „krovinių“ kalba visi supranta: „į dešinę“, „į kairę“, „nejudėti“. Tačiau jei reikia kalbėti su namų valdyba (Hausverwaltung), tai be vokiškų kalbos gali būti bėdų.

Lietuvos rinka ir kas čia vyksta

Ar lietuvių firmos daro pigiau?

Dažnai taip, nes mes turime mažesnes išlaidas, o ir žmonės dažniau derinasi „be sąskaitos“, kas leidžia sutaupyti PVM. Bet čia jau tavo rizika, jei sugadins brangų pianiną, bus sunku gauti atlyginimą be sutarties. Aš visada sakyčiau, kad geriau mokėti šiek tiek daugiau, bet turėti aiškią sutartį, ypač kai kalbame apie tarptautinius reisus.

Kodėl kai kurios Lietuvos firmos tiek pigios?

Kadangi įmonių daug, kova didelė, kai kas nuleidžia kainas iki pat grindų, tik kad gautų užsakymą. Bet žiūrėk, ką duoda – ar tai senas „Gazelės“ tipo sunkvežimis be lifto? Jei turi nešiti sofas į penktą aukštą be lifto, tai toks pigus pasiūlymas tau tik sukels nugaros skausmą. Geriau patikrinti techniką (ne žiūrėti į nuotraukas, o klausti, kiek amžiaus sunkvežimis).

Ar verta imti „maršrutinį“ reisą?

Tai kai jie renka daiktus iš kelių klientų ir važiuoja maršrutu. Tai gali būti pigu, bet tu prarandi kontrolę, nes tavo daiktai gali atsidurti po kažkieno sofa arba atvykti vėlai. Vokietijoje šie pasiūlymai populiarūs, nes ten žmonės įpratę laukti, bet Lietuvoje vis dar norime, kad viskas būtų „šeštą valandą ryto“ pasiruošta. Tai klausimas prioritetų.

Ką daryti su pienu šaldytuve?

Klasikinis klausimas. Geriau išgerti ar išpilti prieš keliones. Jei paliksi šaltą pienu šaldytuve, kuris išsijungs pusryčiams, tai vakare taves pasitiks kvapas, kurio nepanaikins net Vokietijos oro gaivikliai. Vairuotojai dažnai atsisako vežti sudėvėtus šaldytuvus su maisto liekanomis, todėl geriau nuplauti ir išdžiūvinti prieš.

Ar draudimas įeina į kainą?

Lietuvoje dažnai įeiną bazinis, bet jis padengia tik labai mažą sumą, jei staiga sunkvežimis užsidegs (kas retai, bet būna). Vokietijoje dažniausiai siūlo papildomą „Hausratversicherung“ junginį, kuris padengia daugiau rizikų. Aš visada patariu pasidomėti, ką tiksliai draudžia, nes vienas klientas buvo labai nustebęs, kai sužinojo, kad jo brangiai porcelianas nebuvo apdraustas, nes jis buvo supakuotas ne originalioje dėžėje.

Ar dirbate savaitgaliais?

Lietuvoje darome, jei užmokestis tinkamas, o Vokietijoje savaitgaliai ir šventės yra „teure Zeit“, t.y. brangus laikas. Ten tada darbo užmokestis didesnis, todėl ir sąskaitos gali būti didesnės. Jei nori sutaupyti, geriau planuoti perkraustymą į darbo dieną, nors aš suprantu, kad tada tenka imti atostogų. Tai vienas iš dalykų, kuris sukelia galvos skausmą perkraustymo paslaugų kainų lyginime.

Praktiniai patarimai ir problemos

Kas nutinka jei sugadinate mano daiktą?

Turi būti sutartyje parašyta atsakomybės riba. Jei mes sulaužom koją nuo spintelės, mokame už gydymą (tai yra realus atvejis, ne išgalvotas), o jei sulaužom tavo spintelę, mokame už jos vertę. Bet čia bėda įrodyti, kiek ta spintelė buvo verta. Geriausia turėti nuotraukas prieš ir po, arba bent jau inventoriaus sąrašą su pasirašymais. Be to, ne visada įmonės nori mokėti be teismo, tai reikia kantrybės.

Ar galiu važiuoti su vairuotoju?

Įstatymai draudžia vežti keleivių kroviniuose, kurie neturi sėdimų vietų ir saugos diržų. Teoriškai gali, jei sunkvežimis yra tam pritaikytas, bet dauguma firmų to nedėlės dėl draudimo. Vokietijoje už tai gali gauti didelę baudą, jei policija sustabdys. Taigi, geriau susitarti dėl susitikimo vietoje, nei bandyti „užlipti“ į kabina be leidimo.

Kiek trunka važiavimas iš Vilniaus į Berlyną?

Paprastai apie 12-14 valandų važiavimo, bet su sustojimais ir poilsiu tai būna apie 16-18 valandų. Jei vairuotojas važiuoja vienas, jis privalo daryti pertraukas, tai užtrunka. Jei eina komanda, gali važiuoti be sustojimų (pakeičiant vairuotojus). Bet kainos skiriasi – dviejų vairuotojų komanda brangiau. Tikrinau žemėlapį... dabar keliai šiek tiek pagerėjo, bet Lenkijoje vis dar darbo vietos.

Ką daryti su augalais?

Augalus galima vežti, bet reikia atidžiai žiūrėti, kad nebuvo kenkėjų, nes ypač Vokietijoje yra griežti fitosanitariniai reikalavimai. Jei tave sustabdys ir rasi kokią uodą arba ligą, gali praeiti visą krovinį. Žiemos metu augalus reikia gerai apsaugoti nuo šalto, nes sunkvežimyje dažnai būna šalta, jei jis nešildomas. Aš vieną kartą nunešiau klientui visą „žalumyną“ sušalę, tai buvo liūdna.

Ar reikia iš anksto mokėti užstatą (Anzahlung)?

Dauguma firmų prašo 10-30 proc. užstato, kad apsisaugotų nuo to, kad klientas tiesiog nedingtų. Tai normalu. Jei kas prašo 100 proc. iš anksto, tai gudėkis, gali būti apgavystė. Ypač jei radai firmą „Facebook“ grupėje be svetainės. Buvo atvejų, kai žmonės mokėjo iš anksto už pigų perkraustymą į Angliją, ir daugiau nieko negirdėjo.

Ar galima susitarti dėl fiksuotos kainos be apžiūros?

Galima, bet tu prisiimi riziką. Jei apžiūros metu pasirodo, kad turi du kartus daugiau daiktų nei sakėsi, firma gali paprašyti papildomai arba tiesiog nebaigti darbo. Geriau, jei atsiunti nuotraukas arba vaizdo įrašą iš didžiausių kambarių. Tada specialistas gali bent jau apytiksliai įvertinti.

Ar yra skirtumas tarp Vakarų ir Rytų Vokietijos?

Ekonomiškai taip, Vakaruose viskas brangiau – tiek darbo jėga, tiek kainos, bet ten ir daugiau pinigų. Rytuose, pvz., Saksonijoje, kainos gali būti šiek tiek žemesnės, artimesnės mūsų. Taip pat ir kelių kokybė skiriasi, vakaruose greičiau nuvažiuosi, rytuose dar vietomis vairuojasi po "duobes". Tai gali įtakoti laiką ir degalų sąnaudas.

Kiek kainuoja pianino pervežimas?

Tai atskira istorija. Pianinai yra sunkūs ir jautrūs, juos reikia pernešti specialia technika. Lietuvoje tai gali kainuoti nuo 200 iki 500 eurų priklausomai nuo aukšto ir prieigos. Vokietijoje kainos prasideda nuo 500 eurų ir šyla aukštyn. Neapsimoka jį vežti su „Gazele“, gali nukristi ir susilaužyti koją (kaip minėjau anksčiau).

Kodėl Lietuvoje dažniau vėluoja?

Turime problemų su kelių dangomis, taip pat su vairuotojų trūkumu. Kartais tas pats vairuotojas turi nuvažiuoti į tris skirtingus miestus per dieną, ir naturally, jis vėluoja. Vokietijoje firmos labiau planuoja maršrutus ir nedaro tokių „spaudimų“, nors ir ten pasitaiko eismo įvykių. Bet čia tikras dalykas – laiko planavimas Lietuvoje yra daugiau „lankstus“.

Ar reikia išvalyti butą po savęs?

Lietuvoje dažnai susitari, kad išneši daiktus ir išvažiuoji, o valymą daro kita firma arba pats savininkas. Vokietijoje yra tokį dalyką kaip „Endreinigung“, tai beveik privaloma, kitaip negausi buto keys back. Perkraustymo firmos retai kada siūlo šią paslaugą, tai reikia rasti specializuotų valymo komandų.

Ar verta kelti senus baldus?

Jei turi seną, senuobinę spintelę, kuri kainavo milijoną, tai tikrai verta. Jei tai tiesiog suplyšęs IKEA „Malm“ sekcijos, tai geriau palikti ir nusipirkti naujas. Transporto kaina tokiems daiktams yra tokia pati kaip ir naujiems, todėj ekonomiškai neapsimoka. Vokietijoje dažnai tokius daiktus išveža „Sperrmüll“ paslaugos už nedidelį mokestį.

Ką daryti jei per daug daiktų?

Reikia atsisakyti. Aš kartą važiavau vienai ponei, kuri norėjo pervežti visus savo gyvenimo metus surinktus laikraščius. Sakiau jai, kad tai vežti branguiau nei juos nusipirkti. Ji nusprendė palikti. Jei turi per daik daiktų, gali reikti daryti kelis reisus, o tai dvigubina kainą. Svarbiausia – būti sąžiningam su savimi ir firma.

Išvados

Galiausiai, perkraustymo paslaugų kainų lyginimas Lietuvoje ir Vokietijoje rodo, kad ne viskas tikrai taip juoda ir balta. Vokietija brangesnė, bet ten dažniau gali tikėti tikslumo ir tvarkos, nors pasitaiko ir nesusipratimų dėl kalbos ar kultūros. Lietuva siūlo lankstumą ir gana dažnai asmeninį požiūrį, bet kokybė gali svyruoti. Svarbiausia yra ne rasti pigiausią variantą, o tą, kuris neprivers tave vėliau gailėtis išmestų pinigų ar sulaužytos nugaros. Pasidomėk draudimu, pasitikėk savo intuicija ir visada klausk, kas įeina į kainą, kad nustebtum tik teigiamai.