Perkraustymo paslaugos iš Vokietijos su atitinkančiomis normomis: kaip tai veikia iš vidaus

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt trejus metus ir pasakysiu jums tiesiai – teorija viena, o praktika visai kita. Dažnai žmonės skambina ir klauso apie perkraustymo paslaugas iš Vokietijos su atitinkančiomis normomis, manydami, kad tai yra kaip nors ypatingai sudėtinga ar moksliška. Iš esmės, tai tiesiog krovinių pervežimas, bet su vokišku tikslumu ir mūsų, lietuvių, lankstumu. Esu matęs viską – nuo to, kaip idealiai suorganizuojami dideli biurai Miunchene, iki to, kaip kažkas bando įvežti pusę namų inventorius be jokių dokumentų. Čia nėra jokiems stebuklų, tiesiog reikia žinoti, kur yra raudonos linijos.

Šiandien noriu padalintis patirtimi, kaip tai atrodo iš vidinio pusės. Nerašysiu čia jokių sausų instrukcijų, kurias galima rasti Google. Kalbėsiu apie tai, kas iš tikrųjų daro rūpesčių ekspeditoriams ir vairuotojams, ir ką turėtumėte žinoti jūs, norintys parsivežti daiktus iš Vokietijos į Lietuvą ar kitas ES šalis. Pasiruoškite, nes kartais bus tiesiog, kartais šiek tiek painiava, bet tikrai naudinga.

Kainodaros ir organizacijos smulkmenos

Kiek maždaug kainuoja perkraustymas iš Vokietijos?

Čia visada labai sankcione, nes kiekvienas atvejis individualus, bet stengsiuosi nupaišyti vaizdą. Už perkraustymo paslaugas iš Vokietijos su atitinkančiomis normomis paprastai reikia mokėti nuo 800 iki 1500 eurų, jei kalbame apie standartinį butą ir 3,5–5 tonų sunkvežimį. Jei reikia didelės vilkiko (40 tonų) su priekaba, kainos šoka iki 2000–2500 eurų. Dar prisideda vietinės kėlimo paslaugos Vokietijoje – vokiečiai už tai nemažai ima, valanda gali kainuoti ir 80–100 eurų su visais PVM ir aprūpinimu. Taigi, geriau iš anksto susiderėkite dėl fiksuotos sumos, kad nenuviltumėte galutinėje sąskaitoje.

Ar galima kaip nors taupyti ant šios paslaugos?

Sulyginti kainas visada verta, bet nepamirškite, kad pigiausias dažnai būna brangiausias. Galima sutaupyti, jei patys supakuosite daiktus į dėžes ir mes tik užkrausime. Taip pat, jei neturite jokių brangių pianinų ar vitrinų, kurias reikia specialiai apkloti. Kai sakome perkraustymo paslaugos iš Vokietijos su atitinkančiomis normomis, tai įeina ir draudimas, ir tvarkingas valdymas. Jei pasakote, kad jums nereikia popierinio darbo, gali gautis, kad įmonė nėra licencijuota. Geriausia sutaupyti ant sezono – pavasarį ir rudenį yra ramiau nei vasarą, kada visi grįžta iš atostogų.

Kodėl kainos skiriasi priklausomai nuo miesto?

Tai paprasta geografija. Jei gyvenate kažkur giliame Bavarijos kaimelyje, kur važiuoja vienas kelių, mums teks važiuoti tuščia grįžtant arba užsukti labai toli. Pervežimas iš Berlyno ar Hamburgo yra pigesnis, nes ten yra didelių hubų ir dažniau važiuojame. Be to, miesto centruose, pavyzdžiui, Frankfurte ar Štutgarte, reikia specialių leidimų sunkvežimiams, o tai kainuoja. Kartais netekome stovėti po pusę valandos eilėje prie įvažiavimo į senamiestį, o laikas – tai pinigai.

Ar reikia mokėti už mėnesio užstatą ar kažką panašaus?

Dažnai klausia, ar ne taip, kaip išsinuomojant butą. Ne, mums ne. Mums reikia tik avanso, kad užtikrintumėte, kad vairuotojas tikrai važiuos į jūsų adresą. Paprastai tai 10–20 proc. Nuosavybės užstatas nereikalingas, nebent jūs nuomojate patalpas Vokietijoje ir reikia garantijos, kad paliksite ją tvarkingai. Bet tai jau ne mūsų reikalas, tai tarp jūsų ir savininko. Mes tiesiog atvežame ir iškrauname.

Kas nutinka, jei aš atšaukiu užsakymą paskutinę minutę?

Tai nepatogu. Jei vairuotojas jau yra kelyje arba jums yra paskirtas konkretus sunkvežimis, teks sumokėti baudą arba bent jau už degalus. Esu matęs situaciją, kai žmogus pasakė "važiuokite" ir po to nebeišėjo į telefoną. Vairuotojas stovėjo po Niurnbergu prarado dieną. Taigi, praneškite iš anksto. Dėl perkraustymo paslaugų iš Vokietijos su atitinkančiomis normomis atsakomybė yra abipusė. Mes užtikrinam transportą, jūs – tikslumą.

Ar į kainą įskaičiuotas darbuotojų darbas vietoje?

Taip, įprastai į kainą įeina vairuotojo darbas, t. y. krovimas ir iškrovimas. Jei reikia daugiau žmonių (pavyzdžiui, 4 vyrai), tai papildomai mokama. Vokiškose firmose už valandą imkite po 50–70 eurų vienam darbuotojui. Mūsų atveju, jei važiuojame iš Lietuvos, vairuotojas padeda pats, o jei reikia pagalbininko vietiniame Vokietijos gale, tai reikia suderinti iš anksto. Nepirkite "katės maiše" – klauskite, kas įeina į pasiūlymą.

Kaip apskaičiuojamas daiktų tūris?

Mes dažniausiai matuojame kubiniais metrais (m3). Paprastai vienas kambario baldas užima apie 10–12 m3. Bet čia labai apytikslis skaičiavimas. Geriau nufotografuokite butą ar atsiųskite sąrašą, aš jums tada paskaičiuosiu tiksliau. Kartais žmonės sako "turime tris dėžes", o paskui pasirodo, kad tos dėžės yra didesnės negu vairuotojo kabina. Standartinė "perkraustymo" dėžė yra apie 50x50x50 cm. Žinoma, yra ir išimčių.

Ar galima susiderėti dėl mokėjimo atidėlio?

Įprastai imame avansą, o likutį – grynaisiais pavedimu atidarius krovinį paskirties vietoje. Taip yra saugiau abiem pusėms. Negalime vežti "skolų", nes vairuotojams reikia pinigų degalams kelionėje atgal. Jei kalbame apie didelias korporacijas, galima sutarti ir sąskaitą-faktūrą su atidėliu mokėjimui (30 dienų), bet paprastam klientui tai retai pasitaiko. Tai vadybos sprendimas.

Dokumentacija ir Vokietijos muitinės reikalavimai

Kokius dokumentus būtina tur�ti išvykstant iš Vokietijos?

Nors ir esame ES erdvėje, bet vis tiek reikia tvarkingų dokumentų. Jums reikės asmens dokumento, sutarties su mumis ir daiktų sąrašo (inventoriaus), jei norite pasinaudoti lengvatomis. Be to, jei vežate transporto priemonę, reikia jos techninio paso. Kai teikiamos perkraustymo paslaugos iš Vokietijos su atitinkančiomis normomis, mes dažnai patys parengiame šiuos dokumentus, bet jūs turite patvirtinti duomenis. Būtinai pasirūpinkite, kad butas ar namai būtų ištuštėję iki išvykimo, kitaip gali kilti klausimų.

Ar reikia deklaruoti daiktus muitinėje jei važiuoji į Lietuvą?

Jei tai jūsų asmeniniai daiktai ir perkraustote nuolatinę gyvenamąją vietą, daiktų deklaravimas (T2L ar MRN procedūra) nebūtinas, nes tai yra vidaus prekyba. Bet čia yra vienas "bet". Jei turite daug technikos, kuri atrodo kaip nauja (pavyzdžiui, 5 neįpakuoti televizoriai), muitinės pareigūnai gali susidomėti. Turi būti aišku, tai yra naudojami daiktai. Jei vežate prekes parduoti, tai tada visai kita istorija – reikia mokėti PVM ir rinklius.

Kas yra Transfer of Residence sertifikatas ir ar jis reikalingas?

Vokietijoje nėra būtina gauti tokį sertifikatą išvykstant (kaip pvz. JK ar Šveicarijoje), bet geriau turėti "Abmeldebescheinigung" – dokumentą, patvirtinantį, kad jūs išsiregistruavote iš gyvenamosios vietos. Tai padeda išvengti nesusipratimų. Jei daiktus veža kita įmonė, o ne jūs patys, gali būti tikrinama, ar tai tikrai asmeniniai daiktai. Taigi, pasirūpinkite išsiregistravimu iš "Einwohnermeldeamt". Tai praverčia.

Ar galima vežti alkoholį be rinkliavų?

Tai gana populiarus klausimas. Esąs asmeninis naudojimas, galite vežti tam tikrą kiekį negamybinio pobūdžio alkoholio. Bet jei bsite vežę dvidešimt dėžių vyno, tai jau nebe asmeninis poreikis, o prekyba. Tada gali būti paimtas mokestis arba konfiskavimas. Vengijame tokių situacijų, nes tai laukia nelengvai. Geriau neitišti per ribą. Kiekviena šalis turi savo normas (Lietuvoje ir Vokietijoje skirtingos), o mes tą ribą žinome. (Nors kartais patys pasimečia, kiek ten yra leidžiama).

Kokias rizikas neša neteisingai užpildytas inventoriaus sąrašas?

Jeigu sąraše parašote "baldai", o paskui aptinka, kad yra brangūs paveikslai ar juvelyriniai dirbiniai be apibrėžimo, gali būti problemų su draudimu. Draudimo bendrovės mums (ir jums) gali atmesti išmoką. Taip pat, muitinė gali labai detaliai tikrinti. Perkraustymo paslaugos iš Vokietijos su atitinkančiomis normomis reikalauja sąskaitos už kiekvieną brangų daiktą, jei jo vertė viršija 1000 eurų (draudimo tikslais). Nerašykite "viskas kaip vyrams", būkite konkretūs.

Ar reikia T1 dokumento jei tranzitu važiuojate per kitas šalis?

Jeigu važiuojate tiesiai iš Vokietijos į Lietuvą per Lenkiją, T1 (tranzito deklaracija) nereikalinga, nes tai yra ES vidaus maršrutas. T1 reikalingas tik jei išeitate iš ES teritorijos (pvz., važiuojate į Šveicariją, Norvegiją ar JK). Tada tai tampa būtina. Dažnai klientai painioja šius dalykus, sako "o mes važiuojam pro Daniją", bet jei tai ES – viskas tvarkoje. Tik stebėkite, kad neprivažiuotumėte į Kaliningradą senu keliu netyčia, tai jau tranzitas.

Ar reikia mokėti už sandėliavimą jei dokumentai tvarkomi?

Teoriškai, jei trūksta dokumentų, krovinys gali būti sulaikytas muitinės sandėlyje. Už ten laikymą imama mokestis. Tačiau su asmeniniais daiktais tai nutinka retai, jei viskas aišku. Esu matęs atvejį, kai žmogus nevažiavo su krovininiu, o vairuotojas nebuvo gavęs notarinio įgaliojimo. Tada stovėjome tris dienas prie pasienio su Lenkija. Vengkite to, pasirašykite įgaliojimą iš anksto.

Kaip elgtis su technika, kuri turi serijinius numerius?

Viską užrašykite. Kompiuteriai, telefonai, fotoaparatai – viskas turi numerius. Muitinė dažnai patikrina, ar šie numeriai nesutampa su vagių sąrašais. Nėra nieko blogo, jei turi 3 nešiojamus kompiuterius šeimoje, tiesiog paaiškinkite ką jie. Tačiau jei vežiate 10 naujų "iPhone" dėžių, tai akivaizdžiai prekyba. Būkite sąžiningi, tai geriausia strategija.

Ar yra kokių nors specialių leidimų vairuotojams?

Vokietijoje griežtai stebimos darbo ir poilsio laiko taisyklės. Mūsų vairuotojai turi tachografus. Jei jie vykdo krovimą (-a), jis taip pat yra registruojamas kaip darbas. Negalima "uždirbti" 10 valandų krovyje be pertraukos. Todėl kartais reikia planuoti maršrutą taip, kad vairuotojas neprivalastų pailsėti kelionės metu. Tai gali įtakoti pristatymo laiką. Taigi, nedarykite spaudimo vairuotojui, jei jis sako, kad reikia miego.

Techniniai niuansai ir praktiniai patarimai

Ką daryti jei sunkvežimis nepriėja prie namų?

Vokietijos miesteliai dažnai siauri ir su senovine architektūra. 40 tonų sunkvežimis tiesiog nepriės. Tada turime dvi galimybes: krauti į mažesnį sunkvežimį (7.5 tona) arba vežti daiktus rankomis (šaltkalviai). Abu variantai brangūs. Jei gyvenate tokiame rajone, iš anksto pasakykite mums. Galima padaryti taip: didelis sunkvežimis stovi pagrindinėje gatvėje, o mažas važinėja po kiemus. Tai užtikrina perkraustymo paslaugas iš Vokietijos su atitinkančiomis normomis be pažeidimų.

Ar saugu duoti savo daiktus svetimiems žmonėms?

Turiu pasakyti – 99 proc. atvejų taip, ypač jei dirbate su patikimomis firmomis. Mes sudarome CMR draudimo sutartį, kuri apsaugo jūsų turtą. Bet visada patikrinkite vairuotojo įmonės duomenis. Jei atvyksta "gamybinis" "Gazelė" tipo automobilis be firmos lipduko ir vairuotojas kalba kiek kitokia kalba, tai gali būti rizika. Uždarykite savo spintas ir pasiimkite brangiausius daiktus (pinigus, dokumentus) su savimi į keleivinę mašiną.

Kaip turi būti supakuoti pianinas ir tvirtus baldai?

Pianinai – tai atskira istorija. Jiems reikia ne tik apsauginių antklodžių, bet ir specialių juostų, kartais ir keltuvo. Ne kiekvienas vairuotojas moka pakrauti pianiną, tai reikalauja patirties. Tvirti baldai (vitrinos, spintos) turi būti išrinkti arba sutvirtinti. Jei paliksite vitriną su stiklu viduryje, kelionės metu per bumpą Lietuvos-Lenkijos keliais gali nulūžti. Mūsų darbuotojai tai žino, bet patikrinkite patys.

Ar galima vežti šaldytuvą su maistu viduje?

Griežtai ne. Pirmiausia, tai higiena – šaltytuvas po išjungimo pradeda "kvėpuoti" ir maistas sugenda. Antra, muitinė gali uždrausti vežti mėsą ir pieno produktus net tarp ES šalių, jei kyla epidemiologinių įtarimų (nors retai). Išjunkite šaldytuvą mažiausiai parą prieš krovimą, išlydykite ledus. Ką daryti su maistu? Suvalgykite arba atiduokite kaimynams. Nenorime, kad vairuotojas vėliau mumis skųstų dėl blogo kvapo.

Kokio dydžio sunkvežimis yra optimalus?

Standartinis "tent" arba uždaras sunkvežimis turi vidų 7-8 metrus ilgio, 2.4 metro pločio ir 2.5-2.7 metro aukščio. Telpa apie 30-35 m3. Jei daugiau – reikia vilkiko su priekaba (apie 90 m3). Jei mažiau – gali tekti mokėti už visą sunkvežimį, bet jis važiuos tuščias pusiau. Tai vadinama "daliniu krovininiu", bet jis brangiausias vienam m3. Geriausia užpildyti maždaug 80 proc. sunkvežimio, kad būtų ekonomiška.

Ar reikia išmontuoti baldus?

Idealiu atveju – taip. Stalai, lovos, didelės spintos. Tai sumažina daiktų pažeidimo riziką ir taupo vietą. Jei spinta yra per didelė, kad praeitų per duris, ją vistiek reikės išardyti. Mes turime įrankių, tai ne problema. Bet jei jūsų spinta yra 30 metų amžiaus ir paskutinis kartą buvomontuota sovietmečiu, gali būti, kad ji nebeišsiremia. Pasidomėkite savo baldų būkle.

Kaip elgtis su augalais ir gyvūnais?

Augalus galima vežti, bet tik jei jie nėra saugomos rūšys (CITES) ir neturi dirvos ant šaknų (kartais reikalaujama). Gyvūnus – tik su pasirašytais veterinarijos pasais. Šunys ir katės turi būti su mikroskopu (čipu). Vairuotojas nebus atsakingas už jūsų gyvūno maistą ar pasigyvenusią katiną. Geriau gyvūnus vežti asmeniškai, o ne krovinyje, ten per karšta ar per triukšminga.

Kas daryti jei pervežimo metu susidaro įbrėžimas?

Tuomet iškeliame CMR protokolą vietovėje. Vairuotojas pasirašo, kad pažeidimas įvyko arba buvo jau yra. Nedarykite to vėliau, kai vairuotojas jau važiuoja atgal į Vokietiją. Tada mūsų draudimo bendrovės pradės tyrimą. Mes stengiamės vežti saugiai, bet keliai yra keliai – vairuotojas gali staiga stabdyti. Stipriai uždėkite dėžes ant vienos kitos.

Ar įmanoma sujungti kelis klientų siuntas į vieną?

Taip, tai vadinama "daliniu krovininiu" (groupage). Jei jūsų daiktų nedaug, galite laukti, kol surinksime kitą klientą iš to paties regiono. Tai pigiau, bet ilgiau. Gali tekti laukti savaitę-dvi. Perkraustymo paslaugos iš Vokietijos su atitinkančiomis normomis leidžia tokias kombinacijas, jei neskubate. Bet nepamirškite, kad gali būti nukrypimų – pirmiau reikės nuvežti kito kliento daiktus, jei jie yra kelyje.

Ar priimate mokėjimą kortele ar tik grynaisiais?

Mes labiau įpratę prie pavedimų, bet galima ir grynaisiais paskutinę minutę (tik patikrinkite, ar vairuotojas turi kvitą). Kortelėmis mokėti sunkiau, nes mums reikia terminalo, o vairuotojai juos retai turi. Be to, kortelės mokėjimas gali būti laikomas kaip prekybos operacija, o mums svarbiausia užtikrinti, kad pinigai "netyčia" nesugrįžtų iš banko po pristatymo dėl kažkokių PVM neatitikimų. Pavedimas – saugiausia.

Ką daryti su senais daiktais kuriuos norime išmesti?

Vokietijoje yra griežtos atliekų tvarkymo taisyklės. Negalima tiesiog padėti sofos prie konteinerio. Reikia važiuoti į "Wertstoffhof" (reciklavimo centrą) arba užsisakyti "Sperrmüll" ivežimą. Jei mums paliksite senias, nebereikalingas dėžes ar suirusius baldus, mes turėsime juos vežti su savimi ir išmesti Lietuvoje. Tai papildomas darbas, todėl gali būti pridėta prie sąskaitos. Išmeskite senus daiktus patys prieš mūsų atvykimą.

Kaip užtikrinti, kad vairuotojas atvyks laiku?

Mes stengiamės, bet "laiku" tarptautiniuose pervežimuose yra sąvoka reliatyvi. Vokietijoje dažnai vyksta eismo uždarai (baustai). Jei vairuotojas užstringa Kelsterbacho rajone prie Frankfurto, mes negalime jį "teleportuoti". Duokite sau ir mums laisvumo – pradėkite krovą ne rytoj ryte, o po pietų, arba pasirūpinkite galimybe uždelsti išvykimą diena. Niekas nenori nusivilti.

Ar jums reikalingas asmens kodas ar duomenys apie mane?

Taip, būtinai. Mums reikia sudaryti sutartį. Be to, muitinė reikalauja gavėjo duomenų. Jei krovinys keliauja be jūsų, reikia galiojančio įgaliojimo, kad mes galėtume jį priimti. Neduokite savo duomenų bet kam, bet su mumis tai būtina. Tai užtikrina teisinį saugumą. Jums reikia pasirašyti užsakymo formą ir nurodyti kontaktinį telefoną, kurį vairuotojas galės paskambinti artėjant.

Išvados

Na, štai ir viskas, ką norėjau pasakyti apie šią temą. Tikėkimės, dabar jums aiškesnės perkraustymo paslaugos iš Vokietijos su atitinkančiomis normomis ir nebejaučiate pavojaus. Svarbiausia – nebijokite klausti ir derėtis. Geriausia paslauga neatrodo kaip popierius, o kaip tvarkingai, be skundų, atvykęs turtas į naują vietą. Rūpinkitės dokumentais ir būkite kantrūs su keliais, o mes pasirūpinsime likusiu. Sėkmės naujame name!