Perkraustymo paslaugos į Vokietiją – maršruto planavimas: kas turi žinoti prieš išvykstant

Sveiki, gerbiami būsimi perkraustymo į Vokietiją dalyviai. Per šiuolos dvidešimt metus šioje srityje mačiau viską – nuo idealiai susitvarkytų dėžių iki tų, kurie vos neteko krovinio ant A9 autostrados dėl blogo pririšimo. Maršruto planavimas tai ne tiesiog pažymėti tašką žemėlapyje, o suprasti, ką reiškia vairuoti sunkvežimį per Vokietijos miestus ar vengti mokesčių už aplinkosaugą. Čia gausu smulkmenų, kurios gali nulemti sėkmę, todėl štai mano gili ir netvarkinga patirtis apie tai, kaip tai vyksta iš tikrųjų. Pasiruoškite, nes šiame versle nėra nieko gražaus, tik sunkus darbas ir asfaltas.

Pradžiamokslis ir kaip viskas prasideda

Kiek laiko užtrunka tas maršruto planavimas?

Tai priklauso nuo to, ką tu veiki. Jei tai tik paprastas maršrutas per autostradas, tai užtrunka valandą, o jei reikia važiuoti į gilius kaimus, gali užtrukti ir dieną. Vienas kartas teko planuoti maršrutą į vieną kaimelį prie Miuncheno, kur nebuvo jokių ženklų, ir teko naudotis tik senais žemėlapiais. Geras maršruto planavimas į Vokietiją iš Lietuvos reikalauja patikrinti ne tik kelią, bet ir tiltų aukštį, apribojimus bei poilsio vietas. Negaliu tiksliai pasakyti, nes kiekvienas atvejis kitoks, bet geriau skirti daugiau laiko pradžiai, nei vėliau gailėtis.

Ar galima tiesiog įsijungti GPS ir važiuoti?

Galima, jei nori prarasti pinigus arba užstrigti po tiltu. GPS dažnai veda pro miesto centrus, kur sunkvežimiui važiuoti draudžiama, arba pro siaurus gatvelės, kur išvis nepravažiuosi. Buvau mačęs, kaip vairuotojai tikėjo navigaciją ir užstrigo ant pavėsinės takelių Berlyne. Perkraustymo paslaugos į Vokietiją reikalauja žmogiškojo proto ir patirties, o ne tik roboto balso klausymosi. (Nors dabar tie „Truck“ navigacijai pažangūs, bet vis tiek klysta). Tad geriau pasikonsultuoti su specialistu prieš išvykstant.

Kiek laiko užtrunka pats važiavimas?

Vidutiniškai tai apie 18–20 valandų važiavimo, jei važiuoji be sustojimų iš Vilniaus iki Frankfurto, tačiau tai neįmanoma dėl poilsio režimo. Realiai tai dvi dienos su nakvyne. Vokietijos keliai geros kokybės, tačiau darbo laiko reglamentai yra griežti. Jei planuojate maršrutą, turite įsivaizduoti, kur sustosite pietums ar nakvynei, nes ne visos poilsio vietos skirtos sunkvežimiams. Kartais užtenka ir vieno netikėto stabdymo statinių priešakyje, kad viskas suplėšytų.

Ar verta važiuoti naktį?

Naktimis mažiau eismo, tačiau yra savų rizikų – vairuotojai gali būti pavargę, o opos ar statybos vietos gali būti blogai pažymėtos. Asmeniškai aš labiau mėgstu dieną, matosi daugiau. Be to, jei reikia kažką pristatyti į sandėlį, ten dirba tik dieną, o naktį užsidaro vartai. Taigi, nors maršruto planavimas ir siūlo važiuoti naktį, kad išvengtum eismo, logistiškai tai dažnai būna nepatogu. (Kai kurie vairuotojai sako, kad naktį važiuoti geriau, bet aš su tuo nesutinku).

Kas dėl to, kad Vokietijoje yra daug statybų?

Tai tikra baisybė, ypač vasarą. Vieną kartą važiavome pro Hanoverą ir stovėjome 4 valandas statybose nieko nesuprasdami. Dėl to maršruto planavimas tampa kaip šachmatai – reikia žiūrėti, kur daromos darbai, ir juos apeiti. Jei nežinai apie tai iš anksto, gali praleisti pristatymo laiką. Yra specialių svetainių, kur rodo statybų zonas, bet ne visada jos tikslios. Geriausia klausti kitų vairuotojų per radiją ar foruose.

Pinigai, biurokratija ir vokiškas tvarkymasis

O tie kelių mokesčiai, kaip ten su jais?

Vokietijoje sunkvežimiai turi mokėti už važiavimą autostradomis, tai vadinamas „Maut“. Jis priklauso nuo sunkio ir išmetamųjų teršalų klasės. Maršruto planavimas į Vokietiją turi įtraukti ir šias išlaidas, nes jos gali būti nemažos. Jei bandysi važiuoti mažesniais keliais, kad taupyti, gali prarasti daugiau degalų ir laiko. (Be to, ten dažnai stovi policija ir tikrina, ar tikrai moki). Pas mane buvo atvejis, kai klientas norėjo taupyti ant mokesčių, o paskui gavo baudą, kuri buvo kelis kart didesnė.

Ar brangu pervežti daiktus į Vokietiją?

Nebūtinai brangu, jei viskas suplanuota tinkamai. Perkraustymo paslaugos į Vokietiją kainuoja mažiau, jei krovinys yra paruoštas ir pakrautas be laukimo. Brangiausiai kainuoja tų klientų, kurie viską keičia paskutinę minutę. Pavyzdžiui, jei tu pasakei, kad dėžių bus 10, o jų atsirado 30, tai reikės naujo mikroautobuso ar papildomo reiso. Vokietijai kainos yra standartinės, bet viskas priklauso nuo atstumo ir krovinio svorio.

Ką daryti, jei pasikeičia kaina pervežimo metu?

Tai nutinka dažnai, ypač jei klientas pats padidina krovinių kiekį. Tada tenka derėtis iš naujo. Aš stengiuosi viską pasakyti iš karto, kad nėra jokių staigmenų. Kartais kaina gali pakilti dėl degalų, bet tai retai įtakoja smulkius perkraustymus. Jei maršrutas pasikeičia dėl kliento kaltės (pvz., blogas adresas), tai papildomi kilometrai taip pat mokami. (Nerašau to į sutartį, bet tai aišku).

Ar reikia mokėti už uostą arba tiltus?

Daugiausia tai aktualu, jei keliu eina pro kitas šalis, o ne tiesiai į Vokietiją. Pats Vokietijos tiltai dažniausiai nemokami, jei jau moki „Maut“. Bet yra vietų, tokių kaip Hindenburgdammas (kelias į Sylt salą), kur reikia mokėti atskirai bilietą. Tai retas atvejis paprastam perkraustymui, bet jei keliate kažkur į salą, reikia tikrinti. Maršruto planavimas turi apimti ir tokius smulkmenas, kadangi ten bilietus reikia įsigyti iš anksto.

Kaip vyksta apmokėjimas?

Daugiausia imame avansą, kad užtikrintume, kad klientas neatsisaks. Likusį dalį – atlikus darbą. Vokiečiai yra labai tikslūs pinigų klausimais, visada reikia sąskaitos faktūros ir visų dokumentų. Negaliu tiesiog gauti pinigų į ranką, be to, tai nelegalu. (Nors kai kurie klauso „ar galima gauti į ranką be PVM“, tai aš tuojau užsidedu ausis). Viskas turi būti čystai ir pagal įstatymus.

Ar reikia draudimo?

Be abejo. Profesionalios perkraustymo paslaugos į Vokietiją visada turi krovinių draudimą. Tai apsaugo tiek mus, tiek jus, jei, pavyzdžiui, sunkvežimį užgriūtų arba kažkas nulistų. Klientams visada patariu patikrinti, ar draudimo suma padengia jų brangiausius daiktus. Buvau atvejų, kai klientai tikėjo, kad „viskas bus gerai“, o pasku verkdami ieškojo pinigų už sugadintus baldus.

Vairavimas Vokietijoje – kas laukia kelyje

Ar sunku važiuoti Vokietijos autostradomis?

Techniškai keliai puikūs, bet eismas labai intensyvus. Vokiečiai važiuoja greitai, net jei yra ribojimai. Maršruto planavimas turi įvertinti, kad reikės įsijungti į juos dideliu greičiu, kas gali būti pavojingu seniems sunkvežimiams. Be to, dešinėje juosta dažnai važiuoja lėtai važiuojantys automobiliai, tai priversta manevruoti. (Vieną kartą mačiau, kaip senas „Volvo“ nebeįsibėgėjo į juostą ir sukėlė chaosą).

Kokie yra ribojimai sunkvežimiams?

Daugelis miestų turi „Umweltzone“ – aikštelių, kur negali važiuoti automobiliai, kurie teršia orą. Mums tai dažnai nekliūna, jei sunkvežimis naujas, bet reikia turėti specialią drobę (Plakette). Be to, yra ribojimai važiavimui naktį ir šventėmis. Maršruto planavimas turi būti tikslus, kad nepatektum į miestą, kai draudžiama. Vienas kartas teko gaišti 4 valandas už miesto ribų, nes nepastebėjau šventės.

Kas yra tas „Weekend ban“?

Tai draudimas važiuoti sunkvežimiais, kuriems daugiau kaip 7.5 tonos, sekmadieniais ir šventėse dienomis nuo 00:00 iki 22:00. Tai labai svarbu žinoti planuojant maršrutą. Jei planuojate atvykti sekmadienį, reikia sustoti šeštadienį vakare arba laukti iki pirmadienio ryto. Perkraustymo paslaugos į Vokietiją dažnai vėluoja dėl to, kad klientai nenurodė atvykimo dienos tinkamai. (Kartais net ir aš pamirštu, bet tada mane primena vairuotojai).

Kur geriausia pernakvoti vairuotojams?

Yra daug specialių stovyklų, vadinamųjų „Autohof“, kur galima pasimaitinti ir užmigti. Jos saugesnės ir geresnės negu paprastos poilsio aikštelės prie kelio. Maršruto planavimas į Vokietiją visada įtraukia šias vietas, nes negali tiesiog sustoti bet kur. Miške sustoti nebegalima, policija tuojau pat nuveža. (Nors anksčiau buvo kitaip, bet dabra griežta). Taigi, reikia žiūrėti, kur toks Autohof yra.

Ar dažnai sustoja policija?

Vokietijoje policija labai aktyvi keliuose. Jie tikrina svorį, dokumentus, ir ar vairuotojas neviršijo poilsio laiko. Maršruto planavimas turi užtikrinti, kad vairuotojas nenuvažiuotų per daug. Jei jie sustabdys ir pamatys, kad tachografas įrašytas blogai, baudos didelės. Asmeniškai aš visada stengiuosi, kad viskas būtų tvarkingai, kad nereikėtų kalbėtis su pareigūnais.

Kaip elgtis su techninėmis problemomis kelyje?

Vokietijoje gera pagalba, bet brangi. Jei lūžta, reikia skambinti į pagalbos tarnybą (ADAC ar pan.), bet tai gali kainuoti šimtus eurų. Geriau iš anksto patikrinti sunkvežimį. Maršruto planavimas taip pat turėtų turėti planą B – kur artimiausia servizo stotis. Buvau atvejis, kai lūžo padanga šalia Frankfurto, ir teko laukti 5 valandas, kol atvažiuoja pagalba. (Tai buvo baisu, nes klientas skambino kas 10 minučių).

Pavojai ir nepageidaujami netikėtumai

Kas nutinka, jei pasiklystame?

Dabar, kai yra telefonai, labai sunku pasiklysti, bet vis tiek įvyksta. Jei pasiklysti mieste, gali tekti važiuoti atgal ir prarasti valandą. Maršruto planavimas turėtų turėti aiškius taškus, bet jei vairuotojas pamatys „Užtvara“, reikia sukti. Vienas kartas teko važiuoti pro vieną kaimą, kur visi keliai buvo uždaryti dėl lenktynių. Tai buvo chaosas.

Ar dažnai įvyksta avarijos?

Avarijos vyksta, ypač žiemą arba rytą, kai yra rūkas. Vokietijos autostradose greičiai dideli, tad smūgiai būna sunkūs. Perkraustymo paslaugos į Vokietiją turi būti atsargesnės. Mes visada stengiamės važiuoti saugiai, bet kiti gali įsibrauti. (Neseniai mačiau, kaip automobilis įsirėžė į sunkvežimį, nes vairuotojas miegojo). Tai dabar realybė.

Kas su dėžėmis, jei lyja?

Dėžės turi būti uždengtos ir padėtos ant padėklų, bet jei lyja labai smarkiai, o uždangalas senas, gali patekti vanduo. Aš visada patariu klientams dėti drėgmę į drabužius į plastikinius maišus. Maršruto planavimas negali užtikrinti oro sąlygų, bet gali pasakyti, kada geriau važiuoti. Jei orai baisūs, geriau palaukti dieną. (Nors klientai visada skubina).

Kaip elgtis su blogais keliais?

Vokietijoje keliai geri, bet miestuose yra griovių, apvilių, ir akmenų. Jei važiuoji per senus miestelius, gali sudužti pakaba. Maršruto planavimas turi apeiti tas vietas, jei įmanoma. Buvau atvejis, kai teko važiuoti pro vieną kaimą, kur kelias buvo toks blogas, kad viskas krito ant grindų vairuotojo kabinoje. Nebuvau malonu.

Ar verta rizikuoti su nelegalia krovinine dalimi?

Niekada. Vokietijos policija turi specialius skenerius, kuriais matuoja svorį net nepristabdę sunkvežimio. Jei svoris viršytas, baudos milžiniškos, o krovinys gali būti konfiskuotas. Maršruto planavimas turi būti sąžiningas. (Žinau, kad kai kurios firmos tai daro, bet aš su tokiais nedirbu). Geriau padaryti du reisus nei turėti problemų su įstatymu.

Kas dėl vandalizmo ar vagysčių?

Tai reta būklė, bet nutinka. Ypač jei palikti sunkvežimį be priežiūros blogoje rajone. Geriau stovėti saugiose vietose. Perkraustymo paslaugos Į Vokietiją visada turi būti atsakingos. Kartais gali dingti smulkmenos, jei dėžės ne užrakintos. Aš visada sakau – užrakink viską, net jei tik užsukai į parduotuvę.

Smulkmenos, kurios keičia žaidimą

Kokius dokumentus reikia tur�ti?

Būtina CMR sąskaita, vairuotojo pažymėjimas, vairuotojo atostogų apskaitos lentelė, ir techninė apžiūra. Be to, jei pervežate turtą, gali reikėti deklaracijos. Maršruto planavimas ne tik apie kelią, bet ir apie popierius. (Vieną kartą pamiršome CMR ir teko važiuoti atgal 50 km, tai buvo nervu dėjimas).

Ar reikia kalbėti vokiškai?

Labai padeda, tačiau neprivaloma. Dauguma vokiškai kalba angliškai, bet senesni žmonės gali nesuprasti. Maršruto planavimas gali būti sudėtingas, jei negali susikalbėti su policininku ar sandėlininku. Aš moku truputį, tai daug padėjo. (Nors kartais tiesiog rodome pirštu ir supranta).

Kas su parkavimu mieste?

Parkuoti sunkvežimį mieste yra košmaras. Reikia specialių leidimų arba didelių aikštelių. Maršruto planavimas turi numatyti vietą, kur palikti sunkvežimį, kol iškraunamos dėžės. Jei paliksi blogai, gali atvykti vilkikas ir nutempti jį. (Tai nutiko mano draugui Miunchene, jam tai kainavo 200 eurų).

Ar galima veži gyvūnus?

Galima, bet yra taisyklių. Reikia veterinarinio paso ir skiepų. Be to, negali palikti juos sunkvežimyje šiltame oruje. Maršruto planavimas turi įtraukti dažnesnus sustojimus, jei keliate šunį ar katę. Vokietijai labai griežta gyvūnų apsauga. (Neseniai girdėjau, kad gavo baudą už paliktą šunį automobilyje).

Kaip elgtis su klientu, kuris nėra vietoje?

Tai dažna problema. Atvažiuoji į vietą, o nieko nėra. Tada reikia laukti, o laikas eina. Maršruto planavimas turi turėti rezervą laiko. Aš visada prašau klientų būti vietą 30 minučių prieš. (Kai kurie visada vėluoja ir sako, kad „tiesiog išėjo į parduotuvę“). Tai nervuardo.

Ar reikia specialių įrankių iškrovimui?

Dažniausiai ne, jei tai paprastas perkraustymas. Bet jei yra pianinas ar safas, reikia krano. Maršruto planavimas turi žinoti, kas yra krovinys, kad pasiimtų reikiamą įrangą. Negali tiesiog atvykti su rankomis. (Vienas kartas teko nešti pianiną 4 aukštą be lifto, tai buvo kraujas).

Ar galima susiplanuoti sustojimus parduotuvėse?

Taip, bet reikia žinoti, kur yra didelios aikštelės. Mažos parduotuvės neturi vietos sunkvežimiams. Maršruto planavimas į Vokietiją turi parinkti tinkamas vietas, pavyzdžiui, „Lidl“ ar „Kaufland“ aikšteles, kur dažnai yra vieta. (Ten dar ir gali pasipildyti vandeniu).

Kas dėl grįžtimo tuščia?

Grįžtant tuščia kaina mažesnė, tačiau kuro sunaudojimas tas pats. Kartais stengiamės surasti krovinį atgal, bet tai ne visada įmanoma greitai. Maršruto planavimas turi įskaičiuoti grįžimą į Lietuvą. (Kartais tiesiog važiuojame tuščia ir geriamame kavą).

Pabaigos ir mintys iš vidaus

Ar verta rinktis brangesnes paslaugas?

Dažniausiai taip. Pigios firmos dažnai vėluoja, gadina daiktus arba turi blogus vairuotojus. Perkraustymo paslaugos į Vokietiją tai investicija į jūsų ramybę. Aš mačiau daug nuliūdusių veidų, kai atvykdavo pigus „pervežėjas“ su subyrančia dėže. Geriau sumokėti daugiau, bet būti tikru. (Nors dabar visi taupo, tai suprantu).

Kas dėl dėžių pakavimo?

Geriau, jei klientai pakuoja patys, tačiau mes galime tai padaryti. Maršruto planavimas taip pat apima ir laiką pakavimui. Jei reikia mums pakavoti, reikia tai žinoti iš anksto, kad paimtume daugiau dėžių. (Vienas kartas klientas padavė mums viską maišuose, tai buvo siaubas).

Kaip sekti, kur yra krovinys?

Mes turime GPS sekimą, taigi klientas gali matyti, kur mes esame. Tai suteikia ramybės. Maršruto planavimas šiandien neįsivaizduojamas be technologijų. (Nors seniau tik skambindavome iš telefonų kabinoje).

Ar galima keisti maršrutą vykdymo metu?

Galima, bet tai kainuoja. Jei klientas sako, kad nori pristatyti ne į Frankfurtą, o į Miuncheną, tai viskas keičiasi. Maršruto planavimas turi būti lankstus, tačiau reikia suprasti, kad tai ne nemokamas paslaugų rinkinys. (Kartais keičiasi tiek, kad verčia atsisakyti).

Ką daryti, jei klientas nepatenkintas?

Klausyti ir spręsti. Kartai mes klystame, kartai klientai per daug reikalauja. Perkraustymo paslaugos į Vokietiją – tai kompromisas. Jei sužeidžiat grindį, pataisome. Jei sulūžo dėžė, atsiskaityome. (Mane labiausiai nervuoja, kai klientas pats nupakuoja daiktus blogai, o kaltina mus).

Ar ateitis šioje srityje?

Manau, kad vis daugiau bus automatizuota, bet žmogus vis tiek reikalingas. Maršruto planavimas taps dar smulkesnis. O kol kas, tiesiog skambinkite mums, ir mes padėsime. (Tikiuosi, kad nebus reikalo važiuoti be vairuotojų, tai būtų baisu).

Išvada

Viskas su tuo maršruto planavimu atrodo sudėtinga tik tol, kol nepabandai. Pagrindas yra suprasti, kad Vokietija ne Lietuva, ten taisyklės griežtesnės, o greičiai didesni. Profesionalios perkraustymo paslaugos į Vokietiją užtikrins, kad turtas atvyks saugiai, o jūs neturėsite rūpintis policija ar keliais. Geriausia patirtis – tai ta, kai galiu padėti žmogui pradėti gyvenimą naujoje vietoje be streso. (Nors pats aš stresuojantis kol kas važiuoju atgal). Sėkmės kelyje!