Perkraustymo paslaugos į Vokietiją: kas iš tikrųjų laukia kelyje

Dirbu šitoje srityje jau beveik dvi dešimtmetis, ir kas dėl manęs, tai girdėjau viską. Žmonės visada klauso „kiek kainuoja“, bet retas susimąsto apie tai, kas vyksta fone, kai tuo tarpu reikia sureguliuoti pervežimą į Vokietiją. Tai nėra tik tiek, kad užkraunam dėžes ir važiuojam. Yra biurokracija, yra keliniai mokesčiai, yra vokiečių griežtumas, kartais net ir mūsiškių vairuotojų nuotaikos. Tiesiog noriu papasakoti, kaip tai yra iš vidaus, be jokių gražių paveikslėlių iš reklamų. Jei ruošiatės perkraustymui į Vokietiją, geriau sužinokite realią tiesą iš karto, kad būtumėte pasiruošę. Nors ir galiu pamišiot kelyje su datos skaičiavimu, bet esu čia, kad padėčiau išvengti didžiausių spąstų.

Kainos, sutartys ir pinigai (arba kodėl brangu)

Kiek vidutiniškai kainuoja perkraustymo paslaugos į Vokietiją?

Čia neįmanoma pasakyti vieno skaičiaus, kaip parduotuvėje ant etiketės. Viskas priklauso nuo tūrio, svorio ir atstumo. Vaziuojant į Berlyną bus pigiau negu į Miuncheną, o jei dar reikia kelti pianiną antrą aukštą be lifto – kaina šoktelės. Paprastai svyruoja nuo kelių šimtų iki tūkstančio eurų, priklausomai nuo to, kiek daugiau ar mažiau turite daiktų. Geriau visada pateikti tiksų sąrašą, o ne klausti „apie kiek“. Taip pat prisiminkite apie kuro papildomus mokesčius, kurie gali pasikeisti net ir per savaitę.

Ar galima gauti fiksuotą kainą ir jos nepasikeis?

Galima, jei tiksliaiai (čia turiu omenyje tiksliai) išmatuojate viskus daiktus. Bet turiu įspėti, jei pasakykite, kad turite 15 kubinių, o prieš pat išvykimą išsiverčia 20, tai manau suprantate, ką kelsiu. Fiksuota kaina yra fiksuota tik tada, kai sąlytos nesikeičia. Vieną kartą važiavom į Štutgartą, klientas papildomai užkrauno dviratį, kurio nebuvo sąraše, ir dar pyksta, kad reikia papildomai mokėti. Taip kad, rašykite viską į sutartį, kad nebūtų nemalonumų vėliau.

Kokius mokesčius dar reikia mokėti Vokietijoje?

Vokietija tai ne Lietuva, ten keliai mokami beveik visur. Jei einate dideliu krovininiu, mokesčiai už „Maut“ gali būti solidūs, ir tai įeina į sąskaitą. O dar yra įvažiavimo į miestus zonas, kur reikia specialią žalią kortelę (Umweltplakette). Jei vairuotojas jos neteks, teks mokėti baudą, o tai bus jūsų problemos. Geriau iškarto pasidomėkite, ar jums reikės įvažiuoti į „ekologines zonas“, ir pasirūpinkite ta kortele.

Ar imamas avansas ir kiek procentų?

Standartinė praktika yra imti apie 30-50 proc. avansą. Tai ne todėl, kad mes norime jūsų pinigų į šiltą, o kad užfiksuotume datą ir neleistume kitiems klientams „užšokti“. Be avanso aš tiesiog negarantuuoju, kad atvažiuosiu, galiu gauti užsakymą kur kas pajamesnį. Likusią dalį mokate kai pasiekiate vietą arba prieš iškraunant, priklausomai nuo pasitikėjumo lygio.

Kas atsitinka, jei atšaukiate perkraustymą paskutinę minutę?

Jei atšaukiate dviem savaitėms iki, tai paprastai problema maža, grąžinsime avansą arba tik nedidelį baudą. Bet jei skambinate paskutinę dieną, kai sunkvežimis jau stovi kieme, tai tada avansas lieka mums. Mes jau turėjome atmesti kitus užsakymus, sunaudoti kuro ir laiko. Vokietijoje laikas – tai pinigai, ne taip kaip čia kartais atrodo.

Ar verta rinktis brangiausią pasiūlymą?

Ne visada brangiausia reiškia geriausia. Esu matęs firmas, kurios imia astronomical kainas, o darbus atlikdavo samdyti „čekiukai“ su senais „Volvo“ (niekas prieš juos neturiu, bet technika...). Žiūrėkite ne į kainą, o į tai, kas įeina į ją – ar draudimas, ar pakavimo medžiagos, ar vairuotojas kalba angliškai ar vokiškai. Kartas nuo karto pigesnis variantas būna kažkurio gero vairuotojo, kuris dirba be tarpininkų.

Dokumentai ir biurokratija (vokiškas košmaras)

Kokius dokumentus būtina turėti ribojamiems daiktams?

Jei važiuojate gyventi ne ilgiau kaip dvejiems metams (o dažniausiai taip ir būna), galite atvežti daiktus be muito. Tam reikia užpildyti „Umsiedlungsgut“ deklaraciją. Turite parodyti, kad turite nuosavą būstą Vokietijoje ir kad gyvenote Lietuvoje mažiausiai 12 paskutiniųjų mėnesių. Be šito dokumento gali susidaryti labai nemalonūs pokalbiai su muitininkais pasienyje, kuriuos aš asmeniškai nenoriau girdėčiau.

Ar reikia versti lietuviškus dokumentus į vokiečių kalbą?

Geriau taip padaryti iš anksto. Ypatingai tai svarbu, jei turite technikos pasas ar garantinius lapus. Muitininkas gali nieko nepasakyti, o gali ir užstrigti. Vokiškas biurokratas mėgsta, kai viskas tvarkingai ir jų kalba. Nors dauguma kalba angliškai, bet formalūs dokumentai be vertinimo gali sukelti nereikalingą dėmesį. (Nors kartais praeina ir su anglų kalba, jei yra laimingas diena).

Ar galima vežti naudotas transporto priemones be muito?

Taip, galima, jei jas naudojote mažiausiai 6 mėnesius Lietuvoje prieš persikraustant. Čia jau gudresnė dalis – reikia įrodymų, pvz., draudimo poliso, kur rodoma registracijos data. Jei nusipirkote mašiną prieš savaitę, tai jums teks mokėti PVM Vokietijoje (19%), o tai nėra maža suma. Geriau nesukti melų, jie turi duomenis.

Kas daryti, jei prarandate daiktų sąrašą?

Tai būna panika. Be sąrašo (inventoriaus) negaliu praeiti per kontrolę. Jūs privalote padaryti naują bent jau apytiksliai. Geriau jį daryti dar namuose, nei stovint sunkvežimiui pasienyje su įjungtu varikliu. Vieną kartą teko laukti valandą, kol klientas telefonu dėjo į Excel visus savus indus, tai buvo baisiai varginanti situacija.

Ar reikia registruoti savo buvimą Vokietijoje iš karto?

Techniškai turite 14 dienų tai padaryti (Anmeldung) miesto savivaldybėje (Bürgeramt). Perkraustymo paslaugos niekuo tam nepadeda, tai jūsų asmeninė reikalas, bet be šito „geltono lapo“ negalėsite nieko daryti toliau – nei banko sąskaitos atidaryti, nei darbo ieškoti. Nepamirškite to.

Ar galiu vežti vaistus be recepto?

Tai gana sudėtinga klausimą. Asmeniniam naudojimui – taip, bet nedidelį kiekį. Reikia turėti receptą arba gydytojo išrašą, ypač jei tai stiprūs vaistai arba tie, kuriuose yra narkotinių medžiagų. Vokiečiai su tuo labai griežti, netgi paracetamolio per daug neima. Geriau pasikonsultuokite su vaistininku prieš važiuodami.

Kas yra CMR sąskaita-faktūra?

Tai pagrindinis dokumentas, kuris lydi krovinią tarptautiniame maršrute. Jis patvirtina, kad krovinys buvo priimtas pervežti. Be jo esate begalis kelias. Užpildome ją du kartus – vienas jums, kitas man. Pasirūpinkite, kad visi numeriai būtų teisingi, o jei kas nors negerai – praneškite iš karto, o ne tada, kai jau esate Vokietijoje.

Pakavimas, daiktai ir „gyvūnai“ kelyje

Ar jums pakuoti daiktus ar aš pats?

Dėl to galime susitarti. Jei norite sutaupyti, pakuoja patys, jei norite ramybės – mes pakuoja. Tik nepamirškite, kad jei pakuojate patys, o dėžė sprogsta kelyje (kaip tai buvo vieną kartą su keptuvėmis), mes neatsakome už sugadintus daiktus. Mūsų perkraustymo įmonė siūlo ir visas medžiagas – dėžes, burbulukus, lipdukus.

Kaip saugiai vežti stiklus ir paveikslus?

Stiklus reikia uždaryti į specialias dėžes su stogo tipo išpjovomis arba uždengti storu kartonu. Paveikslus – ne šonais, o statmenai. Aš matęs, kaip žmonės dėlioja paveikslus vieną ant kito be tarpinio ir po to stebisi, kad rėmai sužaloja. Naudokite daugiau胶带 (lipduko) negu manote, kad reikia.

Ar galiu vežti baldus be išmontavimo?

Galima, jei jie perplaunami per duris. Dažniausiai reikia išmontuoti, ypač jei tai seni, masyvūs lenkiški ar vokiški spintos. Jei ne išmontuosite, gali tekti iškilti pro langą (tai ne šūkis, tiesiog buvo atvejis Klaipėdoje). Mūsų komanda gali tai padaryti, bet tai papildomai laiko kainuoja.

Ką daryti su važiuoklių ratais (padangom)?

Gyventojams dažnai kyla klausimas dėl padangų. Jei jos naudotos, galite vežti kaip daiktus (4 vnt.). Jei daugiau – tai jau gali būti įtariama prekyba. Vokietija labai stropiai seka, kad nešvaistytumėte mokesčių. Geriau jas padėti į dėžes ir užrašyti „naudotos padangos“.

Ar leidžiama vežti maisto produktų?

Dėl maisto reikia būti atsargiam. Džiovinti produktai, konservai – gerai. Mėsos, pieno produktų, vaisių ir daržovių negalima (ES taisyklės). Niekada nebandykite paslėpti dešros po sėdynės, muitininkai turi šunis, kurie uos tai pajus be problemų. Baudos didelės, o reputacija sugadinta.

Ar atvežiate augalus?

Galima, bet tik su-fitosanitariniu pažymėjimu. Jį reikia gauti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos. Be to, ne visi augalai įleidžiami, yra draudžiamų rūšių. Vokietija labai saugo savo gamtą, todėl jei turite kažką egzotiško, geriau palikite namuose.

Kaip elgtis su nenaudojama technika?

Ji turi būti neveikianti arba labai sena, kad nebeiškvepia dujų (praeity buvo standartas). Bet dabar dažniau tiesiog deklaruojate kaip metalo laužą ar seną daiktą. Jei atrodys kaip naujas, gali būti įtariama, kad ją vežate parduoti.

Ar įmanoma suskaičiuoti tūrį namie?

Taip, daugiau mažiau. Paimite metro ruletę. Ilgis x plotis x aukštis = kubiniai metrai. Suskaičiuokite viską, net ir tą krūvą knygų spintoje. Žmonėms visada trūksta 2-3 kubinių, nes pamiršta apie drabužius ant kėdžių ar balkone. Geriau turėti liekanos, nei trūkumą.

Kelionės eiga, vairuotojai ir problemos

Kiek laiko užtrunka kelionė į Vokietiją?

Paprastai 1-2 dienos, priklausomai nuo to, kur kelyje įsijungsime ir kiek klientų turime. Jei tai „ekspresinis“ reisas, tai nusitempę išvažiuojame ir atvažiuojame, bet tai kainuoja brangiau. Įprastas reisas gali trukti ilgiau, jei reikia apvažiuoti kitus miestus. Vieną kartą teko važiuoti 4 dienas dėl blogo oro ir eismo spūsties prie Kauno.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju?

Techniškai negalima pagal draudimo sąlygas, jei tai nėra specifiai užfiksuota. Mes ne keleiviniai taksi. Be to, vairuotojui reikia poilsio, jis ne gidas. Yra iimimų atvejų, kai leidžiame, bet tai tik jūsų atsakomybė ir rizika. Aš asmeniškai nesiūlau, nėra patogu miegoti ant gundos kabinete.

Kas daro vairuotojas, jei pavėluoja?

Skambina jums ir praneša. Kartais mes pavėluojam dėl technologinių problemų (pripūšė padanga) arba dėl to, kad prieš tai klientas nedėjojo iškrauti valandą. Būkite kantrūs. Mes stengiamės važiuoti pagal grafiką, bet kelyje Vokietijoje „Stau“ (spūstys) yra kasdienybė.

Ar vairuotojai kalba vokiškai?

Dauguma mūsų vairuotojų kalba rusiškai ir lietuviškai, su angliška būna įvairiai, o su vokiška – sunkiau. Jei reikia kalbėtis su muitininku ar vietos policija, dažnai padeda mūsų dispečeriai telefonu. Bet jei jums būtina, kad vairuotojas mokėtų vokiškai, reikia tai specifiai paprašyti iš karto, nes ne visi mūsų vyrai su tokiu kalbių rinkiniu.

Kokias problemas sukelia „Umweltplakette“ (Ekologinė kortelė)?

Be jos negalima važiuoti į daugelį Vokietijos miestų centrų. Jei užvažiuojate be jos, fotoaparatai užfiksuos numerius ir gausite 100 eurų baudą. Mes ją įsirengiame, bet jei pasikeičiate mašiną ar maršrutą, būkite budrūs. Žalias kortelės reikia ir tam, kad nešvaistytumėte nervų.

Kas nutinka su daiktais, jei nieko nepasiima?

Tai blogiausias scenarijus. Tada turime grąžinti atgal į Lietuvą sandėlį, o tai kainuoja dvigubai (ten ir atgal). Tada turite mokėti sandėliavimą. Privalote turėti kontaktą vietiniame gale, kas perima daiktus. Negaliu palikti dėžių su pižamom gatvėje.

Ar galima sekti krovinių vietą realiu laiku?

Dauguma mūsų sunkvežimių turi GPS sekimą. Galiu jums nusiųsti nuorodą, kur matote, kur mašina yra. Bet nevisada tikslus, kartais signalas pradingsta Miuncheno požemyje arba vairuotojas užmiršta įjungti terminalą. Geriau tiesiog susiderinti dėl skambučio poilsio metu.

Ką daryti, jei vairuotojas neparodo atlyginimo užėmimo?

Mūsų firmose taip nėra, nes darbuotojai gauta atlyginimą. Jei susiduriate su tokia situacija, skambinkite į mūsų biurą iš karto. Tai yra bandymas išvilioti pinigus iš jūsų (tai ypač būna su pavieniais vairuotojais be firmos). Nenaudokite „gumos“ firmų.

Ar saugu vežti brangius daiktus?

Brangiausius daiktus (juvelerinius dirbinius, didelius kiekius pinigų) geriausia vežti patys su savimi. Krovininis draudimas apdraudžia tik atitinkamą sumą, o ne tūkstančius eurų brangakmenių. Esu girdėjęs istorijų, kai dingdavo lagaminai su reikmenimis, ir išgirtyti tai be sunkių įrodymų beveik neįmanoma.

Kaip elgtis, jei sugenda sunkvežimis?

Tai retas atvejis, bet įvyksta. Tada skambinam techninei pagalbai. Jei dėl to pavėluojame, mes kompensuojame laiką arba (reiškia, turiu būti sąžiningas) stengiamės padaryti viską, kad jūsų daiktai nepakenktų. Kartais reikia perkrauti į kitą mašiną, tai yra nemalonus procesas, bet saugumas pirmiausia.

Ar reikia mokėti vairuotojui arba dispečeriui „gėrio“?

Nėra privaloma, bet visada malonu. Vokiečiai neduoda arbatpinigių, o mūsiškiai? Jei vairuotojas padėjo nešti krosnį trečią aukštą be lifto ir nepypėjo, tai 10-20 eurų „ant butelio“ tikrai pagerins jūsų ryšį. Aš asmeniškai niekada neprašau, bet vertinu.

Išvados ir galutiniai patarimai

Na, va, tokios yra tos perkraustymo paslaugos iš vidaus. Nėra taip paprasta kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio, bet jei pasiruošiate gerai, viskas gali nutipti sklandžiai. Rinkitės patikimas firmas, ne taikyte į žemiausią kainą, nes daiktai jums brangesni už skirtumą. Būkite kantrūs su vairuotojais, jie taip pat žmonės, ir būtinai pasirūpinkite dokumentais iš anksto. Sėkmės kelyje į Vokietiją, ten daug gerų vietų, tačiau reikia pasiekti juos be rūpesčių. Ir atsiminkite – visada pasilikite buto raktus sau, o ne padėkite į dėžę, kad nežinote kurioje. Tai paskutinis ir svarbiausias patarimas iš manęs.