Perkraustymo paslaugos biurų įrangos pervežimui į Vokietiją: tiesiogiai ir be rūbų

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus ir regiu viską – nuo paprastų stalų pervežimo iki kompleksinių serverinių migracijų. Žmonės dažnai galvoja, kad tarptautinis pervežimas yra kaip žaidimas „SimCity“, tiesiog paspaudi mygtuką ir viskas patenka į vietą. Deja, realybė yra daug raupsnėlė. Ypač kai kalbame apie perkraustymo paslaugas biurų įrangos pervežimui į Vokietiją, kur vos ne kiekviename kilometre stovi fotoaparatai, o vokiečiai mėgsta tvarką ir deklaracijas. Esu matęs, kaip dingsta tūkstančius eurų vertės serveriai, nes kas nors padėjo juos ant grindų prieš pat išvykimą iš Vilniaus, o kita vertus – kaip mažos šeimos firmos nuveža viską idealiai. Čia nėra apie idealias brošiūras, o apie tai, kaip išvengti šlamščio.

Ką tiksliai reikia daryti prieš išvykstant

Ar jums tikrai reikia profesionalų ar užtenka „dviejų vyrų su vazu“?

Dažniausiai kyla toks klausimas, nes visi nori sutaupyti. Jei turite tik du stalus ir tris kėdes, tikriausiai tikrai užtenka pažįstamų su „Gazelė“. Bet jei kalbame apie įmonės, kuri dirba su Vokietija, perkraustymą, čia reikia sistemos. Profesionalios įmonės ne tik pakrauna, bet ir užtikrina, kad vokiečių muitinė (jei taip nutiktų) ne uždarytų mašinos dėl netinkamų dokumentų. O pas „vyrų su vazu“ draudimas niekada nebuvo apdraudęs tų tūkstančių eurų, jei juos paveržus rąstą, jūs liksite be nieko. Geriau daugiau nemokėti iš pradžių, nei mokėti dvigubai vėliau.

Kaip supakuoti serverius, kad jie neišsirtų?

Čia esminis dalykas. Serveriai yra jautrūs, net jei jie atrodo kaip geležiniai monolitai. Negalima tiesiog juos įmesti į mašiną be amortizacijos. Matau dažnai, kaip IT žmonės sako: „ah, jis stovės ant grindų, nieko nepasidarys“. O paskui važiuojame per kelio duobę Vokietijos autostradoje (o ten yra vietų, kur asfaltas nėra tobulas), ir diskas nusėda. Reikia specialių dėžių, putų, užraktų. Geriausia – palikti tai tiems, kas kasdien daro biurų įrangos pervežimą į Vokietiją, jie žino, ką daryti su „Rack“ spintomis.

Ar verta investuoti į dėžes ar pasiskolinti iš draugų?

Dėžės... tai amžina problema. Jei pasiskolinsite iš parduotuvės, jos bus purvios, drėgnos ir dažnai sulūžtantis. Kokybės perkraustymo dėžės atlaiko šimtus kilogramų ir jos nestūmės viena į kitą. Vieną kartą važiavome su klientu, kuris pasigamino dėžes pats iš kartono... o mašina atrodyjo, kaip kad jai buvo penkiolika metų, o ne vienas. Dėžės sugriožėjo, viskas išbyrėjo. Nepamirškite ir lipdukų – be jų vokiečių sandėlininkas tiesiog išmes visą į vieną krūvą.

Ką daryti su pavojingomis medžiagomis, pvz., toneriais?

Tai dalykas, kurį dažnai pamirštama. Toneriai yra pavojingi, jei išsilieja. Jei jūsų perkraustymo paslaugos biurų įrangai į Vokietiją** įtraukia spausdintuvus, tikrinkite, ar kasetės uždarytos. Buvo atvejis, kai vienas spausdintvas apvertė kelyje netoli Berlyno, ir visa padanga su kroviniu tapo juoda. Nežinau, kaip mes tada išsisukom su valymu. Geriau juos išimti arba uždengti storu plėveliu.

Ar reikia išardybių baldus?

Priklauso nuo to, ką turite. Jei tai didelė „L“ formos sekretorinė, be išardymo nepraeisite pro duris. Vokietijoje biuruose dažnai yra lifto apribojimai arba siauros koridoriai. Mes visada patariame išardyti viską, kas gali sulūžti arba neužlipti. Jei nebūsite tikri, ar stalas praeis – išardykite. Tau vėliau bus lengviau surinkti nei pildyti draudimo paraišką dėl sulaužyto marmuro plokštės.

Dokumentai ir muitinės reikalai (Vokietija juos mėgsta)

Ar reikia eiti per muitinę, jei važiuojame į ES šalį?

Techniškai ne, jei tai yra perkėlimas tarp ES šalių (Lietuva -> Vokietija). Bet ten yra vienas „bet“. Jei krovinių yra labai daug, arba jis atrodo kaip prekybinis (t.y. 50 vienodų kompiuterių), muitininkai gali sustabdyti ir klausti, ar tai ne prekyba. Jei rodo ant kadencijos „perkraustymas“, dažniausiai praleidžia. Tačiau rekomenduoju turėti inventoriaus sąrašą su vertėmis. Vokiečai mėgsta tvarką, kai viskas užrašyta.

Kas dėl Intrastat deklaracijų?

Tai jau jūsų buhalterijos reikalas, bet dažnai kyla klausimų. Jei pervežate prekes (nors ir savo), viršijančias tam tikrą vertės slenkstį, gali tekti pildyti Intrastat. Esu logistikas, ne buhalteris, todėl neįsivaizduoju visų tų kodų, bet žinau, kad klientai dėl to dažnai panika. Pasikalbėkite su savo accountant’u prieš išvykdami, kad nereiktų mokėt baudų vėliau.

Kokius dokumentus turi turėti vairuotojas?

Vairuotojas turi turėti pasą, vairuotojo pažymėjimą (jei reikia – tachografo kortelę, nors Lietuvoje - Vokietija maršrutuose paprastai nenaudojami sunkvežimiai be tachografo, jei mažiau 3,5 t, bet tai priklauso nuo mašinos). Taip pat – ekspedicijos dokumentą (CMR) arba perkraustymo sutartį. Klientai dažnai klausia: „Ar reikia sutarties spausdinto?“ Taip, būtinai. Be rašytinio įrodymo, kad tai yra jūsų turtas, nelegalus gabenimas gali baigtis labai liūdnai.

Kas nutinka, jei dingsta koks svarbus dokumentas kelyje?

Buvo atvejų... Kai žmogus išmeta kvitą į šiukšles degalinyje, o paskui negali parodyti, ką pirko. Geriausia turėti visus dokumentus skanuotus el. pašte arba „Google Drive“. Tada net jei fizinis lapelius dings, galite parodyti telefonu arba išsiųst. Nereikia būti paranojiku, bet saugumas – pirmas dalykas, kalbant apie biurų įrangos pervežimo paslaugas į Vokietiją.

Ar reikia deklaruoti naudotą techniką?

Jei technika nenaudojama verslui (t.y. ne prekybinė), paprastai nereikia. Jei tai yra jūsų įmonės turtas, kuris keliauja į naują filialą, tai yra turtų perkėlimas. Rašome „Perkėlimas“, ne „Pardavimas“. Viskas aišku. Bet jei bandysite „prasmugti“ 10 naujų „MacBook“ kaip asmeninį daiktą... gera linkėjimai su muitinės pareigūnais.

Keli, vairuotojai ir Vokietijos realijos

Kiek laiko trunka kelionė į Berlyną ar Miuncheną?

Priklauso nuo „Autostrados“. Jei einate su „Gazelė“, max 90 km/h (įrenginys riboja). Sunkvežimis – 80 km/h. Į Berlyną galima nukeliauti per 12-14 valandų (su poilsiais). Į Miuncheną – ilgiau, apie 16 valandų. Bet nepamirškite, kad Vokietijoje yra daug statybų ir eismo įvykių. Vieną kartą stovėjome 4 valandas ties viena griovyti netoli Hanoverio. Neskubėkite su laiku – skubėjimas čia prieštarauja saugumui.

Ar galima vykti savaitgalį?

Galima, bet yra rizika. Vokietijoje dalis biurų pastatų yra uždaryta savaitgaliais, o liftais gali neleisti naudotis be administratoriaus. Be to, jei įvyksi avariją savaitgalį, sunkiau rasti pagalbą arba mechaniką. Geriausiai vykti pirmadienį-r penktadienį, kad galėtumėte iškrauti į normalų darbo laiką.

Kaip su parkavimu miestuose?

O tai, žinoma, didelis galvos skausmas. Vokietijoje griežtai stebimi „Anliegerfrei“ (nepriekaištingų kvietimų) zonose. Jei tiesiog sustosite ant šalutinių su 7,5 tonų sunkvežimiu – gausite baudą, o mašiną gali tempti. Visada reikia iš anksto susitarti dėl laikino stovėjimo leidimo (Erlaubnis) su miesto savivaldybe arba namų ūkiu. Čia ne Lietuva, kur sustojai prie kiemo ir viskas gerai.

Ar vairuotojai kalba vokiškai?

Tikrai ne visi. Dauguma mūsų vairuotojų kalba lietuviškai, rusiškai, truputį angliškai. Vokiškai... labai truputį arba visai nieko. Jei jums reikia kalbėti su vokiečiu gavėju, geriau pasirūpinkite vertėju arba asmeniškai ten nuvažiuokite. Nereikėtų tikėtis, kad vairuotojas sugebės aptarti dėl to paties serverio inkaro vietos su vokiškai kalbančiu IT specialistu.

Kas nutinka, jei vairuotojas užstringa?

Užstringa... nebe pirmą kartą. Gali būti, kad pasimeta telefonas, arba sugenda GPS. Turime skambinęs vairuotojams vidurnaktį, kurie nebegalėjo rasti sandėlio, nes adresas buvo surašytas su klaida. Dėl to labai svarbu, kad kontaktinis asmuo Vokietijoje būtų pasiekiamas telefonu. Ir ne vienas telefonas, o du.

Ar saugu leisti vairuotojui vienam su brangia įranga?

Jei tai patikimas įmonės vairuotojas, su kuriuo dirbate ne pirmą kartą – taip. Jei tai atsitiktinis žmogus iš skelbimo – absoliučiai ne. Perkraustymo paslaugos biurų įrangai (ypač jei tai IT įranga) reikalauja pasitikėjimo. Vieną kartą girdėjau istoriją, kad vairuotojas tiesiog „išėjo papietauti“ ir nebesugrįžo su maža „Gazele“ pilna prekių. Tik įsivaizduokite tą chaosą.

Kainos, apgavystės ir kaip nenukristi

Kiek kainuoja toks perkraustymas?

Klausimas kaip „kiek kainuoja automobilis?“. Priklauso nuo tūrio, svorio, atstumo. Į Vokietiją, tarkime, į 1000 km atstumą, pilnas kelinis sunkvežimis gali kainuoti nuo 1500 iki 3000 eurų. Mažesnės mašinos – pigiau. Reikia atsižvelgti ir į kuro kainas (Vokietijoje brangiau nei Lietuvoje) ir į vairuotojo darbo užmokestį. Jei kas siūlo už 500 eurų vežti viską į Miuncheną – abejojau ar tai ne apgavystė.

Kodėl kaina papildomai pabranga prieš pat išvykimą?

Dažnai klientai pyksta: „Jūs sake 1000, dabar reikalauojate 1200!“. Paprastai tai nutinka dėl „laukimo“ laiko. Jei vairuotojas laukia iškrovimo 4 valandas, ir tai ne jo kaltė – jis turi teisę už tai paprašyti pinigų. Arba jei reikia naudotis liftu, kuris mokamas. Visada susitarkite dėl „palūkanų“ (waiting time) iš anksto.

Ar įeina į kainą dėžės ir pakavimo medžiagos?

Paprastai ne, jei nenurodyta kitaip. Dėžės kainuoja, juosta kainuoja, putos kainuoja. Kai kurios firmos siūlo „viskas įskaičiuota“, bet tada kaina bus didesnė. Geriausia pasakyti: „Aš turiu 50 dėžių, kiek tai kainuos?“ ir gauti fiksuotą skaičių. Taip išvengsite nemalonumų.

Kodėl kai kurios firmos pigios, o kitos brangios?

Pigios firmos dažnai taupo ant draudimo, vairuotojų kvalifikacijos arba tiesiog turi senas mašinas, gali sugesti kelyje. Brangios firmos moka už patikimumą. Jei jums svarbu, kad serveriai atvyktų gyvi, nerašykite pigiausiame. Perkraustymo paslaugos biurų įrangos pervežimui į Vokietiją yra tas atvejis, kai „pigiai“ gali kainuoti viską.

Ar galima mokėti po darbo?

Dauguma firmų dirba su išankstinėmis sąskaitomis. Taip yra saugiau. Jei mokate grynaisiais prieš pat išvykimą (vairuotojui rankose), rizikuojate, kad vėliau neįrodysite, kad apmokėjote, jei įmonė „nusiųs jus“. Geriau banko pavedimu.

Ką daryti, jei vairuotojas pradeda reikalauti pinigų papildomai vietoje?

Niekada nemokėkite grynaisiais, jei nėra oficialio priedo (pakeitimo) prie sutarties, pasirašyto abiem pusėmis. Jei vairuotojas sako: „duok 50 eurų pietų, arba nevežiu“, skambinkite į savo dispečerinę. Jei jis darbo laiku elgiasi šitaip – tai blogas ženklas. Yra blogų įmonių, kurios leidžia savo darbuotojams elgtis taip, tai gėda sričiai.

Nuo ko pradėti ir ką daryti pabaigai

Kas nutinka, jei sulūžta kompiuteris ar monitorius?

Jei turite „All Risk“ draudimą, jis turi būti apmokėtas. Bet čia yra vienas niuansas – dažnai reikia įrodyti, kad nebuvo jūsų kaltė. Jei dėžė buvo pažymėta „Kruša“ (lūžusios), o viduje stovėjo monitorius be putų, draudimo negausite. Todėl kruopštus pakavimas yra pusė darbo. Žinau, kad girdžiau gandus apie tai, kad viena firma atsisakė mokėti, nes klientas nepasirašė iškrovimo akto.

Ar dažnai dingsta daiktai?

Skaityti istorijas apie tai, kaip dingsta visa mašina, retai, bet įvyksta. Dažniau dingsta smulkmenos – telefonai, nešiojami kompiuteriai palikti atvirai. Vairuotojas turi užrakinti mašiną kiekvieną kartą, kai išlipo. Pasilikite savo vertingus daiktus pas save. Ypač jei tai yra biurų įrangos pervežimas, kur duomenys kompiuteriuose brangesni už pačius kompiuterius.

Kaip patikrinti, ar įmonė ne „pupų gamykla“?

Užsukite į jų puslapį (jei jo nėra – blogai), pažiūrėkite, ar turi juridinį adresą. Pasitikrinkite „Rejestrų centrą“ (jei Lietuvoje) arba transporto licencijos numerį. Jei jie sako, kad „mums draudimas nereikalingas, mes važiuojame saugiai“, – bėkite. Be draudimo su šia technika neiti nė metro pro krovinių kontrolę Lenkijoje.

Ar vairuotojai gerai elgiasi su klientu?

Dauguma – taip. Jie yra paprasti žmonės, kurie nori užbaigti darbą ir nueiti namo. Kartais gali būti pavargę, šiek tiek nuriežantys (ypač jei kalbate per daug). Bet jei jie agresyvūs arba nesilaiko susitarimo – skambinkite vadovui. Nepripažinkite chuliganizmo, net jei jie atvežė visą krovinią.

Ką daryti, jei įmonė bankrotuoja kelyje?

Tai baisiausias scenarijus. Mašina sustoja, vairuotojas nenusileidžia. Čia jau teisiniai reikalai. Jei mokėjote iš anksto (didžiąją dalį), gali būti sunku susigrąžinti pinigus. Visada stenkite mokėti dalį prieš išvykimą, dalį – atvykus. Tai jums apsauga.

Ar verta drausti kiekvieną stalų atskirai?

Tai brangu. Dažniau draudžiama visa siunta kaip viena vertė (pvz., 10 000 EUR). Tada, jei dingsta vienas stalas (300 EUR), jis nebus apdraustas atskirai, jei bendra suma nesumažėja. Bet jei dingna visa mašina – gaunate viską. Susitarkite dėl draudimo sąlygų (franchise), kad nenuviltumėt.

Kaip pasiruošti galutiniam iškraunimui Vokietijoje?

Turite turėti žmonių, kurie priims krovinią. Vairuotojas negali vienas statyti 20 spintų į trečią aukštą be lifto. Vokietijos darbuotojai yra disciplinuoti, bet jie ne dirbs nemokamai, jei jūsų sutartyje su perkraustymo firma nėra numatyta „iškrovimas su krovėjais“. Patikrinkite, ar reikia rezervuoti kelis lifto laikus.

Ar galima vežti asmeninius daiktus kartu su biuro įranga?

Techniškai galima, bet nelegalu be tinkamų dokumentų (T1 arba T2), jei tai nėra jūsų asmeninis perkėlimas (nuo 6 mėn. gyvenimo). Jei vairuotojui rasite kelis „IKEA“ maišus su drabužiais viduryje serverių, gali būti problemos. Geriau to nedaryti, arba deklaruoti atskirai.

Kas yra „Last minute“ užsakymas ir kodėl jie brangūs?

Kai skambinate penktadienį ir sako: „Reikia važiuoti rytoj!“, dispečeriai gauna širdies smūgį. Reikia surasti laisvą vairuotoją (kuris gali gerti alų), pataisyti dokumentus. Tai kainuoja. Planuokite perkraustymo paslaugas biurų įrangai į Vokietiją bent savaitę-dvi iš anksto, o geriausia – mėnesį.

Ar galima sekti krovinią realiu laiku?

Dauguma modernių firmų turi GPS stebėjimą. Galite matyti, kur mašina stovi. Bet nereikia skambinti vairuotojui kas 20 minučių klausiant „kur jūs?“. Jis vairuoja, tai saugumo pažeidimas. Pasitikėkite GPS arba skambinkite dispečeriui.

Kaip elgtis su šiukšlėmis po iškrovimo?

Vokietijoje šiukšlių sistema ypatinga. Negalima tiesiog mesti į konteinerį pakylos putų ir kartono. Reikia jas susikrauti ir nuvežti į reciklavimo centrą arba paliepti vairuotoją, jei jis sutys tai padaryti už papildomą mokestį. Mes kartais pasiimame šiukšles atgal, jei klientas sumoka, nors būna keista vežti tuščias dėžes atgal.

Ką daryti, jei pasieke adresą, o jo nėra?

Buvo... kad nėra pastato. Tik numeriai. GPS meluoja. Tada reikia skambinti kontaktiniam asmeniui. Jei jis neatsiliepia – tai problema. Vairuotojas negali laukti amžinai. Visada turkite atsarginį adresą arba žinokite, kur yra artimiausia stovėjimo aikštelė.

Apibendrinant

Taigi, perkraustymo paslaugos biurų įrangos pervežimui į Vokietiją – tai ne tik fizinis darbas, bet ir smegenų darbas. Dokumentai turi būti tvarkingi, o dėžės – užrakintos. Nereikia bijoti klausti klausimų, net jei jie atrodo kvaili (pvz., ar mane vairuotojas išves iš mašinos, jei aš užsiropsiu po sėdynės – ne, tai juokas, bet klausymų tikrai gali būti daug). Pasitikėkite savo intuicija renkant firmą, o ne tik mažiausia kaina. Ir svarbiausia – geriau vieną kartą padaryti tvarkingai, nei tris kartus taisyti klaidas tarp Vilniaus ir Berlyno.