perskambinsime jums per 3 minutes
Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.
Artimiausi išvykimai
į Vokietiją:
Keleivius vežame į Vokietiją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)
Lietuva → Vokietija kaina nuo 120€
Vokietija → Lietuva kaina nuo 120€
Siuntas vežame į Vokietiją
Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinius vežame į Vokietiją
Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Perkraustymo paslaugos biurams iš Vokietijos su organizavimu dažniausiai atrodo kaip paprastas planas: nuimti stalus, sutalpinti dėžes, užkrauti, parvežti į Lietuvą, iškrauti. Realiai viskas būna kiek kitaip. Viena įmonė pamiršta inventoriaus sąrašą, kita nori vežti serverius be pakavimo, trečia sako, kad dokumentų nėra, nes „viskas kompiuteryje“. Aš tarptautiniuose pervežimuose dirbu jau daugiau nei 20 metų ir galiu pasakyti tiesiai – biuro perkėlimas iš Vokietijos į Lietuvą nėra tik krovininis transportas. Tai tvarkaraštis, leidimai, darbuotojų darbo laikas, pakavimo medžiagos, apsauga, draudimas, dokumentai ir žmogiškas susikalbėjimas. Kai organizavimas geras, viskas atrodo ramu. Kai blogas, pradeda aiškėti, kas iš tikrųjų moka pervežti.
Pradžia visada yra inventorizacija. Ne tokia graži kaip prezentacijoje, o normali – kas yra biure, kas veikiama, kas išmetama, kas laukia remonto. Tada suskaičiuojamas tūris, svoris, kėlimo sąlygos, liftai, aikštelės, parkavimo apribojimai. Po to dedame maršrutą, pavyzdžiui, iš Miuncheno į Vilnių arba iš Hamburgo į Kauną. Reikia žinoti, ar bus krovėjas, ar tik vairuotojas, ar reikia laikino saugojimo. Tik tada galima sakyti kainą normaliai. Kitaip gaunasi „pigiau dabar, brangiau vėliau“, o to klientai nemėgsta.
Jeigu biuras mažas, tarkime, 5–8 darbo vietos Frankfurte, viskas gali užtrukti 2–3 dienas iki transporto atvykimo ir 1 dieną pakrovimui. Vidutiniam biurui, 20–40 stalų, dažniausiai reikia 3–5 dienų organizaciniam etapui ir 1–2 dienų pačiam krovimui. Dideliems biurams, kur yra serverių patalpos, archyvai, virtuvėlės, konferencijų įranga, terminai lengvai išsitempia iki savaitės ar daugiau. Kartais klientas sako „tik stalai“, o paskui atsiranda 60 dėžių dokumentų. Štai dėl to aš niekada nesakau tikslaus laiko per pirmą pokalbį.
Kaina priklauso nuo tūrio, kilometražo, krovėjų skaičiaus, pakavimo medžiagų, lifto, aukšto ir to, ar reikia specialaus transporto. Mažam biurui iš Vokietijos į Lietuvą galima matyti apie 1200–2500 EUR, vidutiniam – 3500–8000 EUR, didesniam – ir 12 000 EUR ar daugiau. Jei reikia demontuoti darbo stalus, pakuoti kompiuterius, saugoti baldus sandėlyje, kaina kils. Blogiausia, kai kas nors pažada „viską už 900 eurų“ be apklausos. Paprastai tai baigiasi papildomais mokesčiais arba labai nervingu rytoju.
Taip, galima, bet savaitgalis nėra stebuklingas mygtukas. Reikia patvirtinti krovėjus, vairuotoją, transportą, pastato apsaugą, kartais ir leidimą įvažiuoti į miesto centrą. Vokietijoje kai kuriose zonose šeštadienį galima krautis, sekmadienį dažniausiai būna griežčiau, ypač gyvenamuosiuose rajonuose. Jeigu biuras yra Berlyne ar Diuseldorfe, reikia žiūrėti vietos taisykles. Aš visada sakau – savaitgalis įmanomas, tik jį reikia planuoti anksčiau, ne penktadienį po pietų.
Tai reiškia, kad ne tik atvažiuoja mašina. Kažkas susirenka duomenis, sudaro sąrašą, pažymi dėžes, derina laiką su pastato administracija, planuoja krovėjų komandą, pasirūpina pakavimo medžiagomis ir dokumentais. Geras organizavimas reiškia, kad biuro darbuotojai neturi bėgioti po sandėlį ieškodami savo monitorių. Blogas organizavimas atrodo taip: dėžės be numerių, laidai maišelyje, vienas stalas paliktas koridoriuje. Atrodo smulkmena, bet smulkmenos tarptautiniame pervežime brangiai kainuoja.
Dažniausiai reikia sąskaitos faktūros, CMR važtaraščio, krovos sąrašo, kartais – eksporto deklaracijos, jeigu krovinys specifinis arba brangus. Jei vežami kompiuteriai, serveriai, medicininė ar laboratorinė įranga, gali prireikti papildomų duomenų. Biuro baldams dažniausiai užtenka tvarkingos sąrašo ir CMR. Bet jeigu įmonė turi nuomos sutartį su pastatu, gali reikėti leidimo krovai tam tikru laiku. Aš ne visada žinau iš anksto visus vietos reikalavimus, todėl geriau klausti pastato administratoriaus prieš atvykstant.
Jeigu abi įmonės yra PVM mokėtojos ES viduje, procesas dažniausiai vyksta kaip paslaugos teikimas ES rinkoje. Bet čia svarbu nesusimaišyti tarp prekių pirkimo, paslaugos ir įmonės turto perkėlimo. Buhalteriai kartais nori papildomų paaiškinimų dėl krovinio vertės, CMR, pristatymo adreso ir paslaugos pobūdžio. Mes kaip pervežėjai pateikiame transporto dokumentus, bet mokesčių aiškinimas visada lieka buhalterijai. Geriau viską susitvarkyti prieš vežant, nes paskui „perdaryti popierius“ erzina visus.
CMR paruošia vežėjas arba jo logistikos komanda. Jame nurodomas siuntėjas, gavėjas, krovinio aprašymas, pakuočių skaičius, data ir pastabos apie krovinio būklę. Tai nėra tik popierius vairuotojui. Tai dokumentas, kuris gali labai padėti, jei atsiranda pretenzija dėl žalos ar vėlavimo. Aš visada prašau kliento pasirašant žiūrėti ne tik į parašo vietą, bet ir į pastabas. Jei ten parašyta „be pastabų“, o dėžė jau daužyta, vėliau bus sunkiau ką nors įrodyti.
Mano nuomone, taip, beveik visada reikia. Net jei biuras mažas, sąrašas padeda nesupainioti dėžių ir baldų. Ypač kai vežami dokumentai, kėdės, stalai, spintelės, kompiuteriai ir smulkmena iš virtuvėlės. Sąrašas nebūtinai turi būti idealus Excel failas su spalvomis, nors kartais būna ir toks. Užtenka tvarkingos lentelės: numeris, kambarys, daiktas, pastaba. Be sąrašo viskas tampa „kažkur tame sunkvežimyje“, o tai nėra geras planas.
Taip, galima, tik reikia normalaus saugumo. Konfidencialūs dokumentai turi būti dėžėse, užklijuoti, sunumeruoti, o geriausia – pažymėti kaip „document boxes – restricted access“. Jei dokumentų daug, reikia uždaro konteinerio arba transporto su papildomu plombavimu. Kai kuriais atvejais klientas pageidauja, kad dėžes krautų tik konkretūs žmonės. Tai kainuoja daugiau, bet ramybė verta. Pasitaiko įmonių, kurios dokumentus tiesiog sumeta į maišus. Aš tokių sprendimų negerbiu, nes tai rizika visiems.
Baldai pakuojami pagal tipą. Stalai dažniausiai demontuojami, stalčiai išimami, metalinės kojos apsaugomos kampais. Spintos, jei vežamos nesurinktos, saugesnės, bet užima daugiau vietos. Darbo kėdės dedamos į dėžes arba rišamos grupėmis, kad nesubraižytų kitų daiktų. Vokietijoje biurų baldai dažnai būna gana geri, todėl gaila juos daužyti dėl „greito“ krovimo. Naudojame plėvelę, kartoną, putplasčio kampus, diržus. Ir taip, kartais vis tiek atsiranda įbrėžimų, nes senas biuras nėra laboratorija.
Kompiuterius reikia pakuoti, ypač monitorius ir centrinius blokus. Monitoriai pakuojami vertikaliai arba specialiose dėžėse, laidai sunumeruojami, pelės ir klaviatūros dedami atskirai. Serverius ir brangią įrangą geriausia pakuoti pagal gamintojo rekomendacijas. Jei įmonė turi IT specialistą, jis turėtų išjungti įrangą, pažymėti laidus ir patikrinti duomenų saugumą. Mes galime perkelti techniką, bet mes ne visada žinome, kuris serverio kabelis yra „tas vienas labai svarbus“. Tai svarbu pasakyti iš anksto.
Mažam biurui gali užtekti 30–60 dėžių, vidutiniam – 100–250, dideliam – 400 ir daugiau. Tiksliai skaičiuoti reikia pagal darbuotojų skaičių ir archyvus. Dažna klaida – manyti, kad vienas darbuotojas turi vieną dėžę. Realiai kai kurie turi tris, kiti – pusę, o sekretoriatas staiga prisimena penkerių metų dokumentus. Dėžių reikia ne tik daiktams, bet ir tvarkai. Be numerių ir sąrašo net 50 dėžių tampa chaosu.
Galima, bet ne visos dėžės tinka tarptautiniam pervežimui. Senos dėžės iš parduotuvės gali būti silpnos, drėgnos arba netvarkingos. Jei kelias iš Vokietijos į Lietuvą trunka 1–3 dienas, krovinys patiria vibraciją, stabdymą, krovimą ir iškrovimą. Todėl geriau naudoti tvirtas kartonines dėžes arba plastikinius konteinerius. Jei klientas nori naudoti savo tarą, mes ją patikriname. Kartais tenka pasakyti tiesiai: šitos dėžės neatlaikys kelio iki Klaipėdos.
Atsakomybė priklauso nuo sutarties, draudimo ir to, kas tą daiktą pakavo. Jei daiktą pakavo pervežimo komanda ir žala atsirado krovimo metu, tai turi būti fiksuojama dokumentuose. Jei klientas pats supakavo trapų monitorių į per ploną dėžę, situacija kitokia. Todėl aš visada rekomenduoju brangius daiktus pakuoti profesionaliai arba bent jau suderinti riziką iš anksto. Nepatogu tai sakyti klientui į akis, bet geriau prieš kelionę nei po pretenzijos.
Transportas parenkamas pagal tūrį ir krovos sąlygas. Mažam biurui gali užtekti mikroautobuso su liftu, vidutiniam – 7,5 t sunkvežimio, didesniam – 12 t arba puspriekabės. Svarbu ne tik talpa, bet ir pakrovimo aukštis, hidroliftas, tvirtinimo diržai, apsauga nuo oro sąlygų. Jei biuras yra Hamburgo centre, didelė mašina gali turėti įvažiavimo apribojimų. Todėl maršrutas ir transporto tipas derinami prieš užsakymą. Kitaip vairuotojas stovi gatvėje ir laukia, kol kas nors sugalvos planą B.
Taip, galima vežti dalimis, ypač jei biuras didelis arba reikia dirbti etapais. Pirmiausia gali važiuoti archyvai ir retai naudojami baldai, vėliau – darbo vietos, paskutiniame etape – serveriai ir svarbiausia įranga. Dalinis vežimas patogus tada, kai įmonė negali sustabdyti veiklos visiškai. Bet jis kainuoja daugiau nei vienas didelis reisas. Kartais klientas nori „tik truputį dalimis“, o galiausiai gaunasi trys mašinos ir didesnė kaina. Todėl planą reikia daryti sąžiningai nuo pradžių.
Maršrutas priklauso nuo miesto ir galutinio adreso Lietuvoje. Iš Berlyno į Vilnių dažnai važiuojama per Lenkiją, iš Miuncheno – taip pat per Lenkiją arba Čekiją ir Lenkiją, priklausomai nuo eismo. Iš Hamburgo ar Bremeno galima rinktis šiauresnį kelią per Lenkiją. Svarbiausia ne tik kilometrai, bet ir laikas, kelių apribojimai, sunkvežimių draudimai savaitgaliais, pasienio eismas. Mes stebime situaciją, bet niekas negali pažadėti, kad A4 niekada nestovės. Tokių pažadų neduodu.
Serveriams geriau naudoti specialų transportą arba bent jau labai kruopščiai suplanuotą pakavimą ir vežimą. Jautri įranga nemėgsta drėgmės, stiprių smūgių ir netinkamos temperatūros. Jei serveriai brangūs arba kritiniai verslui, reikia aptarti draudimą, plombavimą, pakrovimo tvarką ir iškrovimo vietą. Kartais klientas pageidauja eskorto arba tiesioginio reiso be papildomų sustojimų. Tai kainuoja daugiau, bet verslo sustojimas gali kainuoti dar daugiau. Čia ekonomija kartais būna labai blogas patarėjas.
Pirmiausia reikia žinoti aukštą, lifto dydį, krovos aikštelę ir ar leidžiama naudoti keltuvą. Jei liftas mažas, o stalai ilgi, gali tekti demontuoti daugiau arba naudoti keltuvą per langą. Tai jau sudėtingesnė operacija ir brangesnė. Pastato administracija Vokietijoje dažnai reikalauja rezervuoti laiką iš anksto. Aš mačiau situaciją, kai viskas buvo paruošta, bet apsauga neleido įvažiuoti, nes nebuvo popierinio leidimo. Smulkmena? Taip. Brangi smulkmena? Irgi taip.
Didžiausios rizikos – vėlavimas, pažeidimai, neteisingai supakuoti daiktai, dokumentų trūkumas ir nesusikalbėjimas su pastato administracija. Dar būna rizika, kad klientas nepasako visos informacijos. Pavyzdžiui, „tik keli baldai“ virsta pilnu sandėliuku. Kita rizika – oro sąlygos, eismas, krovėjų liga arba techninė transporto problema. Mes mažiname rizikas planuodami, bet negalime jų panaikinti visiškai. Kas sako priešingai, turbūt niekada nėra vežęs biuro tarptautiniu maršrutu.
Ne viską. Standartinis krovinio draudimas dažniausiai dengia tam tikras rizikas iki sutartos sumos, bet yra išimčių. Blogai supakuotas daiktas, neteisingas aprašymas, vidinis gedimas ar netinkamas kliento paruošimas gali sukelti ginčą. Todėl reikia aiškiai pasakyti, ką vežame ir kokia vertė. Jei vežate senus baldus be didelės vertės – gerai. Jei vežate brangią IT įrangą, laboratorinius prietaisus ar meno kūrinius biure, reikia atskiro aptarimo. Draudimas nėra burtažodis.
Pirmiausia reikia fiksuoti faktą: nuotraukos, pastabos CMR, pranešimas pervežėjui, technikos patikrinimas vietoje arba pas IT specialistą. Negalima po mėnesio rašyti „kažkada neveikė nuo tos dienos“, nes tada sunku įrodyti ryšį su pervežimu. Jei kompiuteris buvo išjungtas ir supakuotas tinkamai, situacija aiškesnė. Jei jis buvo senas, be originalios pakuotės ir krautas paskutinis ant visko, bus sudėtingiau. Aš visada prašau kliento netraukti dėžių iš karto į šiukšles prieš patikrinimą.
Galima, bet sąlygos priklauso nuo to, kaip toli procesas nuėjo. Jei tik gavome užklausą ir niekas nebuvo rezervuota, dažniausiai lengva. Jei jau užsakyta mašina, krovėjai, pakavimo medžiagos ir leidimai, atšaukimas gali kainuoti. Tai nėra kerštas ar noras „pasipelnyti“. Tiesiog transporto rinkoje rezervacija reiškia, kad mes atsisakome kito darbo tam laikui. Geriausia viską aptarti raštu prieš pradedant. Tada mažiau nepatogių pokalbių.
Kaina gali augti dėl papildomo tūrio, papildomo darbo laiko, sunkesnio krovimo, saugojimo, dokumentų tvarkymo ar pasikeitusio maršruto. Kartais klientas pamiršta paminėti, kad biure yra sunki spausdintuvų įranga arba kad liftas neveikia. Kartais Vokietijoje pastatas leidžia krautis tik nuo 8:00 iki 10:00, o komanda laukia. Tokios situacijos kelia papildomas išlaidas. Geri pervežėjai apie tai informuoja, blogi – tiesiog įtraukia į galutinę sąskaitą be normalaus paaiškinimo.
Mažam biurui geriau pradėti likus 2–3 savaitėms. Vidutiniam – bent mėnesiui ar daugiau. Dideliam biurui, kur reikia derinti kelis etapus, IT perjungimus ir sandėliavimą, geriau turėti 6–8 savaites. Jei terminas labai trumpas, viskas įmanoma tik tada, kai klientas greitai priima sprendimus ir duoda tikslius duomenis. Skubus perkėlimas dažnai reiškia didesnę kainą ir mažiau vietos klaidoms. Aš nesakau „neįmanoma“, bet sakau – bus karšta.
Plane turi būti adresai, kontaktai, krovos laikai, atsakingi asmenys, inventoriaus sąrašas, pakavimo tvarka, transporto numeris, draudimo informacija ir rizikų planas. Dar reikia numatyti, kas pasitinka vairuotoją Vokietijoje ir kas priima krovinį Lietuvoje. Jei to nėra, prasideda skambučiai vairuotojui viduryje kelio. Geras planas nėra gražus dokumentas ant popieriaus. Geras planas yra tada, kai visi žino, ką daro rytoj 7:30.
Reikia tvarkos. Kuo aiškiau klientas paruošia daiktus, tuo mažiau darbo valandų reikia. Nereikalingus baldus geriau palikti Vokietijoje arba išmesti legaliai, nes vežti šiukšles į Lietuvą nėra ekonomiška. Archyvus reikia atrūšiuoti prieš pervežimą. Jei dokumentai seniai nereikalingi, jų vežimas gali kainuoti daugiau nei jų saugojimas. Dar vienas būdas – krautis darbo dienomis ir derinti krovą taip, kad komanda nelauktų. Pigiausias perkėlimas dažniausiai būna tas, kuris gerai paruoštas.
Būtina. Darbuotojai turi žinoti, kada pakuoti stalus, kaip žymėti dėžes, kur dėti asmeninius daiktus, ką daryti su kompiuteriais ir dokumentais. Jei jie nieko nežino, vadybininkai bėga paskutinę dieną ir ieško dėžių. Tai veda prie chaoso. Aš rekomenduoju vieną trumpą instrukciją visiems: numeruokite dėžes, neišimkite etikečių, laidus palikite prie įrangos, dokumentus dėkite į atskiras dėžes. Paprasta, bet veikia.
Blogiausias scenarijus – niekas nežino atsakomybių, nėra sąrašo, dokumentai nesutvarkyti, transportas atvyksta per anksti, pastatas neleidžia krautis, o IT įranga neatjungta. Tada viskas virsta „gelbėkime kaip nors“. Tokiais atvejais nukenčia baldai, dingsta dėžės, vėluojama atidaryti biurą Lietuvoje ir visi pyksta ant vežėjo. Dažnai vežėjas kaltas tik todėl, kad matomas pirmas. Todėl organizavimas nėra papildoma paslauga. Tai pagrindas.
Klientas turi paruošti daiktų sąrašą, pašalinti nereikalingus baldus, pažymėti dėžes, sutvarkyti dokumentus ir nurodyti atsakingus žmones. Taip pat reikia pasakyti apie sunkius daiktus, trapumą, draudimo vertę ir pastato taisykles. Jei biuras nuomojamas, reikia patikrinti leidimus krovai. Jei yra IT įranga, reikia IT specialisto plano. Tai skamba daug, bet be šitų dalykų pervežimas tampa atsitiktinumu. Aš mieliau klausiu dešimt kartų prieš kelionę nei aiškinuosi po jos.
Taip, gali, ypač asmeninius daiktus, dokumentus ar smulkmenas. Bet reikia laikytis taisyklių: tvirtos dėžės, neperkrauti, užklijuoti, sunumeruoti ir įrašyti į sąrašą. Jei klientas pats pakuoja trapų monitorių, geriau žinoti riziką. Mes galime padėti papildomai apsaugoti, bet ne visada matome, kas dėžės viduje. Kartais klientas sako „ten nieko sunkaus“, o viduje stiklinė pertvara. Todėl etiketės turi būti sąžiningos.
Nerekomenduoju. Spintelės važiuojant gali atsidaryti, stalčiai deformuotis, dokumentai iškristi arba pasimesti. Geriau viską išimti, sudėti į dėžes ir sunumeruoti. Jei spintelė labai sunki ir tuščia vis tiek sunku ją krauti, bent jau stalčiai turi būti užfiksuoti plėvele arba diržais. Esu matęs spinteles, kurios atvažiavo „su staigmena“ – viskas išbyrėjo sunkvežimyje. Tai juokinga tik tada, kai ne tavo dokumentai ten guli.
Vietoje turi būti žmogus, kuris turi prieigą prie patalpų, žino pastato taisykles ir gali priimti sprendimus. Ne tas, kuris tik turi raktus, o tas, kuris supranta, ką galima krauti ir ko negalima. Jei reikia pasirašyti dokumentus arba pakeisti eiliškumą, jis turi turėti įgaliojimą. Be tokio žmogaus krovėjai gali stovėti ir laukti. Vokietijoje laikas dažnai skaičiuojamas labai konkrečiai, todėl laukimas nėra nemalonus pokalbiukas, o sąskaitos punktas.
Reikia priimti krovinį pagal sąrašą, patikrinti dėžių skaičių, apžiūrėti matomus pažeidimus ir nedelsiant pranešti apie problemas. Jei kažko trūksta arba dėžė atidaryta, tai fiksuojama raštu. Iškrovimo vietoje turi būti atsakingas asmuo, kitaip dėžės dedamos „kur papuola“. Geriausia turėti planą, kurios dėžės važiuoja į kurį kabinetą. Perkraustymas baigiasi ne tada, kai sunkvežimis išvažiavo, o tada, kai klientas priėmė krovinį tvarkingai.
Perkraustymo paslaugos biurams iš Vokietijos su organizavimu veikia tada, kai yra aiškus planas, tvarkingi dokumentai ir realus žmonių susitarimas. Tai nėra tik „atvažiuos mašina“. Reikia įvertinti tūrį, pakavimą, transportą, draudimą, krovos laiką, pastato taisykles ir rizikas. Geras organizavimas sutaupo laiko, nervų ir dažnai pinigų. Blogas – atrodo pigiau tik pirmame pasiūlyme. Jei planuojate biurą iš Vokietijos į Lietuvą, pradėkite nuo sąrašo ir sąžiningo pokalbio su pervežėjais. Tada kelionė bus daug ramesnė.