Perkraustymo logistikos planas į Vokietiją – svarbiausi punktai ir patarimai

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų, mačiau viską – nuo idealiai sutvarkytų siuntų iki totalios chaosas, kai vairuotojas praranda dokumentus arba sunkvežimis užstrigo kažkur Vokietijos kaime be mobiliojo ryšio. Žmonėms visada atrodo, kad perkraustymas į Vokietiją yra tik tai, kai daiktai iškeliauti iš buto ir įvežti į kitą, bet pagrindinis darbas tikrai prasideda anksčiau. Be gero plano, net ir paprastas pervežimas virsma košmaru, todėl štai jums realus perkraustymo logistikos planas į Vokietiją, be jokių gražių uždažinėjimų, kaip tai vyksta iš vidaus.

Kainos ir pinigai (nu, ir tas biudžetas)

Kiek tikrai kainuoja perkraustymas į Vokietiją?

Visada klausia kainos, kaip kad būtų viena už visus. Čia ne prekė parduotuvėje su kaina ant etiketės. Susidaro kelionės kaina, kuri priklauso nuo tūrio, ar jums reikia įrengti liftą, ar ne. Vidutiniškai, jei kalbame apie 1–2 kambarių butą į Miunsterį ar Berlyną, tai svyruoja nuo tūkstančio iki trijų tūkstančių eurų, priklausomai nuo to, kiek daugiau ar mažiau tingite patys dėti dėžes į sunkvežimį. Žinoma, kainodaros principas yra toks, kad už kiekvieną papildomą kilogramą reikia mokėti, bet jei viską sudėjote į paletes, bus pigiau.

Ar verta rinktis brangesnę firmą?

Kartais taip, kartais neč. Brangios firmos dažnai turi gerą draudimą, o pigios – tiktai vairuotoją, kuris gali ir išlipti puses nulipti. Esu matęs atvejų, kai klientas taupė 200 eurų, o paskui atsiuntė pavyzdį apie sulaužytą vitriną, kai kurioje nebuvo įmanoma atsigauti. Patarkčiau tiesiog patikrinti reitingus ir neieškoti pigiausios varianto, kuris pasirodo paieškoje pirmas, nes dažniausiai tai būna brokeriai, o ne nešėjai.

Kas daroma taip, kad kaina pakiltų staiga?

Staigus kainos šuolis dažniausiai įvyksta dėl to, kad klientai nenurodo tikslios vietos arba užmiršta pasakyti, kad jie gyvena penktame auke be lifto. Tada vairuotojas atvyksta, regi, kad neįmanoma įvežti, ir pradeda kalbėti apie papildomus kėlimus rankomis arba keltuvą. Perkraustymo logistikos planas į Vokietiją turi apimti ir šią vietovės apžiūrą iš anksto, kitaip pinigų liks daugiau negu planavote.

Ar imamas mokėjimas už nevežimą (kai atšaukiate)?

Taip, dauguma firmų ima baudą, jei atšaukiate vairuotoją pusės dienos ar dienos prieš važiavimą, nes jis jau galėjo važiuoti kitu darbu. Vokiškose firmose tai yra labai griežta – čia verslas, o ne vaikų darželis. Jeigu jums žadinia mintį atšaukti, geriau tai padaryti bent savaitę iki kelionės, tada tikrai nereikės mokėti.

Ar kaina įeina draudimas?

Paprastai ne, jis yra papildomas. Manau, kad tai yra klaida, nes daiktai gali susigadisti kelyje, nors tai ir retai nutinka, nes mūsų vairuotojai vairuoja atsargiai. Bet vis tiek verta pasidomėti, ar draudimas dengia viską, ar tik tada, kai sunkvežimis sudega. Už 50 eurų galite gauti ramybę, tai geriau nei verkti vėliau.

Ar galima susitarti dėl mokėjimo vėliau?

Su naujais klientais beveik neįmanoma, nebent jums duoda kažką garantijos. Varioje vokiškoje srityje verslininkai moka iš karto arba per 3 dienas, jei turi sąskaitą-faktūrą. Jeigu kas nors siūlo „atsiskaityti tą patį vakarą“, greičiausiai tai sukčiai arba žmonės, kurie tiesiog nežino, kaip veikia logistika. Geriau turėti pinigus kortelėje arba grynais.

Popieriai ir Vokietijos griežtumas (biurokratija)

Kokius dokumentus tikrai reikia turėti?

Būtinai reikia sąrašo (packing list) su visais daiktais ir jų verte, taip pat asmens dokumentus. Jeigu jums tenka važiuoti su savo mašina papildomai, reikia techninių pasų. Dažnai užmiršta, kad reikia asmens kodą draudimui. Be teisingų dokumentų pasienyje galite užstrigti valandų valandas, ypač jei pasienio pareigūnas bus piktnaudžiaujantis savo galia.

Ar reikia deklaruoti visus daiktus?

Jei tai jūsų asmeniniai daiktai ir naudojami, ne, mokesčių nėra. Bet jei rasite tris nešiojamus kompiuterius ar penkis naujus televizorius, tai jau gali būti komercinė siunta. Vokietijos muitinė yra labai griežta šiuo klausimu, jie turi savo duomenų bazes, kuriose tikrina, kiek dažnai žmogus perveža tokius daiktus. Geriau nieko neslėpti.

Kas tas „Wertanzeige“ tai kas?

Tai yra deklaracija daiktų vertei Vokietijoje. Ji reikalinga draudimui, o kartais ir muitinėje, kad įsitikintų, kad nevežiate prekių pardavimui. Užpildyta neteisingai gali būti problema, todėl ten reikia rašyti realią vertę, o ne tiek, ką norite, kad būtų. Pavyzdžiui, jei senas sofas kainuoja 50 eurų, nerašykite 500, jeigu norite, kad draudimas išmokėtų jums realią vertę (nors kartais suabejoju, ar verta tokių senų daiktų drausti).

Ar reikia TIR knygelės?

Nenaudojate, jei tai tik jūsų perkraustymas į Vokietiją. TIR reikalingas kroviniams, kurie važiuoja be muitinės patikros, o čia turite asmeninį krovinį. Žmonės dažnai painioja šius dalykus kai susitinka su brokeriais. tiesiog užtenka T1 eksporto deklaracijos, kurią užpildo (arba turėtų užpildyti) pervežėjas.

Kas daryti, jei prarandate dokumentus kelyje?

Tai būna šydis, vadybininkai gali nuskusti galvas. Reikia tuoj pat skambinti brokeriui, kad jis padarytų kopijas. Niekada nevažiuokite be originalų (arba jų kopijų), nes Vokietijoje policija gali sustabdyti ir patikrinti ar krovinys priklauso jums. Buvo atvejis, kai vairuotojas paliko dokumentus degalinėje ir teko važiuoti atgal po 200 km.

Ar sunku gauti leidimą gyventi (Anmeldung) su pervežimo sutartimi?

Tai nėra tiesiogiai susiję su logistika, bet įroda, kad atvykote ir gyvenate čia, padeda. Įsirašymas (Anmeldung) dažniausiai reikalauja sutarties būstui, o ne pervežimo, bet geriau turėti šį popierių, jei užkliūna tarnybose. Tiesiog nepamirškite pasiimti originalo iš vairuotojo.

Ar reikia vokiškų dokumentų?

Ne visada, bet geriau, kad svarbiausi būtų išversti. Muitininkai moka anglų kalbą, bet kai atvažiuoja į miesto centrą, ten gali būti problemų su kalba. Bent jau sąrašas su daiktais turi būti dvikalbis, kad išvengtumėte nesusipratimų.

Fizinis perkraustymas ir vairuotojai (kas vyksta realiai)

Ar vairuotojai padeda krauti daiktus?

Tai priklauso nuo jūsų susitarimo. Pigiausiame variante jie tik vairuoja ir stovi prie sunkvežimio. Jei norite, kad neštų dėžes penktu aukšte be lifto, turite susitarti apie „įkėlimo/iškėlimo“ paslaugas. Neteisingai suformuotas perkraustymo logistikos planas į Vokietiją čia sukelia daugiausia nesutarimų ir pykcių.

Kas nutinka, jei dėžės netelpa?

Tada reikia skambinti vadybininkui ir klausti, ar galima pridėti dar vieną krovinią arba mašiną. Kartą buvo taip, kad dėžių skysčio buvo daugiau nei skaičiavome, ir teko palikti pusę gatvėje (ne, iš tiesų teko skubiai ieškoti mažesnės mašinos). Geriau tai apskaičiuoti iš anksto.

Ar reikia išardyti baldus?

Paprastai dideli spintos ir lovos turi būti išardyta, nes per duris nepraeis. Vairuotojai turi įrankių, bet geriau pasirūpinkite patys, jei norite išsaugoti brangius gaminius (ypač jei tai IKEA baldai, kurie gali lūžti surinkimo metu). Niekas nenori sušluoti pavėsių su sulūžusia lova.

Ką daryti su pienu ir šaldytuva?

Šaldytivą reikia išjungti bent prieš 12 valandų, kad atitirpų, kitaip vanduo bėgs ir viskas apkveps. Maisto produktus geriau išeikvoti iš anksto arba vežti tik labai mažai, nes neverta šluoti pusę šaldytuvo kelias dienas. Vairuotojai neįšaldys jūsų kumpio kelyje.

Ar saugu duoti vairuotojai raktus?

Dažniausiai taip, jeigu jie pasirodo patikimi. Esu matęs atvejų, kai vairuotojai išvežė viską kaip reikalauja, o paskui pasirodė, kad trūko kelių smulkmenų. Geriau visada turėti ant savęs pagrindinius raktus ir duoti tik tuos, kurie reikalingi darbui. Pasitikėjimas yra gerai, bet saugumas yra svarbiau.

Kaip užtikrinti, kad nieko nesulūžo?

Užpildykite sąrašą su pažymėjimais „buvę pažeidimai“ prieš kraunant. Jeigu ant stalo jau buvo įbrėžimas, užrašykite tai. Taip išvengsite ginčų, kai vairuotojas atveža daiktus į Vokietiją. Jie ne robotai, gali atsitikti nesusipratimų, bet dokumentuose visada būna tiesa.

Ar gali būti problema rasti vietos stovėti prie namų Vokietijoje?

O kaip. Vokietijos miestuose, ypač senuosiuose rajonuose, gatvės yra siauros, o vietos retos. Reikia iš anksto susiplanuoti, kur pastatyti sunkvežimį. Kartais reikia atlikti specialų leidimą (Sondererlaubnis) stovėjimui, kitaip gali gauti baudą, kuri pasirašo vairuotojas (o tada jis paims iš jūsų). Tai nėra idealu, bet taip yra.

Ar vairuotojai kalba vokiškai?

Ne visada. Dauguma mūsų vairuotojų kalba rusiškai ar angliškai, o vokiškai moka tik pagrindinius žodžius kaip „Hallo“ ir „Danke“. Jei reikia kalbėtis su meistrais ar namų savininkais, geriau būkite ten pat arba turkite vertėją telefone.

Kelionės niuansai ir techniniai dalykai

Kiek laiko užtrunka kelionė į Vokietiją?

Vidutiniškai tai trunka nuo 1 iki 3 dienų, priklausomai nuo to, kur tiksliai važiuojate. Jei į Miuncheną, ilgiau, jei į Berlyną, trumpiau. Taip pat svarbu, ar vairuotojas dirba vienas, ar su keleiviu, nes taisomi tachografo reikalavimai. Negali jis važiuoti 24 valandas iš eilės, nors kai kurie ir mėgintų.

Ar eina per Lenkiją ar per Olandiją?

Dažniau važiuojama per Lenkiją, nes taip yra trumpiau ir pigiau degalų atžvilgiu. Olandijoje keliai geresni, bet mokesčiai už tiltus ir tunelius didesni. Be to, pervežimai į Vokietiją per Olandiją gali būti sudėtingi dėl didelio eismo intensyvumo (sakinys netvarkingas, bet realus). Pasirinkimas priklauso nuo vairuotojo.

Kas daryti, jei pasienyje atsitiko spūstis?

Nieko nedaryti, tik laukti. Pasienio punktai tarp Lietuvos ir Lenkijos dažnai būna užsikręrę, ypač švenčių metu. Gera žinia ta, kad europinėse šalyse dažniausiai nėra daugiau tikrinimo, bet tikrinimo gali užtrukti. Turite turėti užtektinai vandens ir maisto mašinoje.

Ar sunkvežimiai turi GPS visada?

Taip, bet jis ne visada rodo geriausią kelią mažomis gatvėmis. Kartais GPS nukreipia pro centrą, kur yra uždrauda važiuoti sunkvežimiams. Vairuotojas turi būti protingas ir naudotis žemėlapiais, o ne tik pasikliauti balsu iš navigacijos. Buvo atvejų, kai važiavo į vienvietę gatvelę, ir teko atgal važiuoti atbulas.

Ar reikia mokėti už kelių mokesčius Vokietijoje?

Taip, vairuotojas turi turėti „MAUT“ dėžutę. Jūsų tai neliestų, dažniausiai kaina jau įskaičiuota į sąskaitą. Jei kas nors bando nusiskųsti, kad reikia papildomai mokėti už kelią, tai yra melas. Patikrinkite sutartį.

Kokios yra didžiausios problemos kelyje?

Daugiausia problemų sukelia techniniai gedimai arba blogi oro sąlygos (sniegas Vokietijoje ne tokio baisaus kaip Lietuvoje, bet visgi būna). Kartais susidaro problemų su dėžėmis, kurios pradeda byrėti, jei blogai užklijuotos. Pasirūpinkite geru lipduku (scotch), nes pigus plėvelės skirtos tik laikinai (turiu omenyje popierines).

Kas nutinka su vairuotoju, kai jis atvyksta?

Jis paskambina jums ir pradeda iškrauti. Jeigu jūsų nėra namuose, gali būti problema, nes jis negali palikti daiktų gatvėje. Būtinai sudarykite tikslų susitikimo laiką ir būkite ten. Vokietijoje laikas yra pinigai, ir vairuotojai nemėgsta laukti.

Galima važiuoti savo automobiliu paskui sunkvežimį?

Galima, bet kelyje tai sunku padaryti, nes sunkvežimiai važiuoja greičiau nei kiti automobiliai (arba atvirkščiai). Geriau susitarti, kad susitinkat prie tikslinio taško. Kelionės metu nereikia važiuoti „ušikę už uodegos“, nes pavojinga.

Ar yra kokių nors draudimų dėl transporto?

Vokietijoje nėra draudžiava važiuoti sekmadieniais ar naktimis, tačiau miestuose gali būti draudžiama važiuoti tam tikromis gatvėmis sunkesniems nei 3,5 tonos. Jeigu gyvenate „Umweltzone“ (ekologinėje zonoje), sunkvežimis turi turėti žalią kortelę, kitaip gaus baudą, kurią mokės jūs.

Pabaiga ir išvados

Viskas susideda iš to, kiek gerai susiplanavote. Nors aš dirbu šioje srityje jau ilgai, visuomet naujienas. Tinkamas perkraustymo logistikos planas į Vokietiją nėra tik dokumentų rinkinys, tai ir supratimas, kas vyksta realiame pasaulyje – gatvių, žmonių ir technikos. Būkite atidūs, rašykite viską tiesiai ir neužmirškite, kad ryšys su vairuotoju yra pusė sėkmės. Jei kas nors ne taip – skambinkite ir klausikite. Sėkmės kelyje!