Perkraustymo logistikos organizavimas ir kainodara į Vokietiją: kas iš tikrųjų laukia kelyje

Dirbu šitoje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus ir, tikiuosi, galiu pasakyti tiesą: nėra dviejų vienodų perkraustymų. Žmonės visada sako, „o man tik penkios dėžės“, bet tas stalas atrodo kaip strykas, kuris net neina pro duris. Perkraustymo logistikos organizavimas ir kainodara į Vokietiją dažnai tampa tikru košmaru dėl neaiškumų, todėl stengiuosi viską aiškinti paprastai, be jokios tos „marketingo“ šlamšto. Čia ne tik apie tai, kiek kainuoja benzas ar kelyje į Berlyną užtrukęs valandas, tai apie tavo nervus ir mano vairuotojų kantrybę. Jei norite sužinoti, kaip tai vyksta iš vidaus, ir netyčoti nepermokėti už „oras“ – skaitykite toliau, aš jums visašaliai papasakosiu.

Pagrindiniai dalykai apie kainas ir paslaugas

Kiek vidutiniškai kainuoja perkraustymas į Vokietiją?

Čia nėra vieno atsakymo, nes kiekvienas apkrauna kitaip, bet Perkraustymo logistikos organizavimas ir kainodara į Vokietiją prasideda nuo tavo krovinio tūrio. Paprastai, jei tu esi vienas ir turi tik spintą bei kelias dėžes, tai gali tekti mokėti nuo 500 iki 800 eurų už mažą krovininės mašinos dalį. Jei jau kalbame apie pilną namą su pianinu, tai skamba tiesiogiai keli tūkstančiai. Turiu omenyje, kad sunkvežimis su keliniais keliais tai nėra pigu, be to, Vokietijoje keliai, nors geri, bet mokesčiai už juos (maut) kąsnį nukanda.

Ar kainuoja daugiau, jei reikia skubiai važiuoti?

Skubumas visada kainuoja. Jei tu skambini man ryte ir saki, kad rytoj jau turi būti daiktai Miunchene, aš turiu atšaukti kitą klientą arba ieškoti „laidų“. Paprastai pridedame apie 30-50 proc. prie galutinės sumos, nes tenka permesti grafikus. Viena kartą buvo situacija, kai klientui teko pervesti pinigus tiesiogiai vairuotojui „rankomis“, kad jis nukelių tą sofą, nes buvo šventė ir vaiko krikštynos. Taip, tai brangu, bet kartais neturim pasirinkimo.

Kas daro įtaką galutinei kainai?

Labai daug dalykų. Pirmiausia, tai atstumas – ar važiuojame į Hanoverį, ar į Kauno priemiestį. Antra, prieigos prie namo – jei ten trečias aukštas be lifto ir siauros laiptinės, tai mūsų vairuotojai tuoj pat pradeda šnabždėti apie papildomus darbų užmokesčius. Taip pat svarbu, ar reikia montavimo – išmontuoti ir vėl surinkti baldus tai ne tas pats, kas tiesiog įmesti į kupro kabina. Žinoma, degalų kainos šokinėja, taigi ir kainodara keičiasi, tai ne mes esam pikčiurnai, o rinka.

Ar verta rūpintis draudimu?

Be abejo. Žinoma, galite rizikuoti ir sakyti „nieko nenutiks“, bet aš peržiūrėjau daug susidėvėjusių arbatinių servizų savo gyvenime. Standartinis atsakomybės draudimas dažnai neįeina į pradinę kainą, arba jis yra labai minimalus, tik apie 10 eurų už kilogramą. Jei vežate brangius paveikslus ar elektroniką, pasitikrinkite sutarties smulkmeną. Vieną kartą vairuotojas staigiai stabdė (ne jo kaltė, priešais užlipo stirna), ir dėžė su televizoriu nuskrido į sieną. Laimė, buvo draudimas.

Kaip tiksliai suskaičiuojame tūrį?

Mes naudojame standartinius kubinius metrus. Paprastai paprašome užpildyti apytikslį sąrašą arba siunčiame vairuotoją į apžiūrą, jei atstumas leidžia. Jei sakote „turim tris spintas“, mes žinome, kad tai maždaug 5-6 kubiniai. Bet problemos prasideda, kai klientas pasako „tik keletas dėžių“, o tas keletas užima pusę sunkvežimio. Geriau šiek tiek persistengti ir užpildyti daugiau informacijos, nei vėliau ginčytis dėl to, kad nebesitelpame.

Dokumentai ir Vokietijos niuansai

Kokius dokumentus reikia tur�ti su savimi?

Esant ES erdvei, tai daug paprasčiau nei anksčiau, bet vis tiek reikia tvarkos. Būtinas yra sandėliavimo-sandėliavimo sutartis (jei taikoma), CMR sąskaita faktūra ir daiktų sąrašas (inventorius). Be to, jei pervežate transporto priemones ar kažką ypatingo brangaus, gali reikėti papildomų formų. Bet tiesiog namų apyvokos daiktams dažniausiai užtenka sutarties pasirašytos tarp savininko ir pervežėjo.

Ar reikia deklaruoti daiktus Vokietijoje?

Jei persikeliate gyventi ir daiktai naudoti (ilgiau kaip 6 mėnesius), tai mokesčių nėra. Vokietijos muitinė (Zoll) gali sustabdyti ir paklausti, bet jei parodite sutartį ar sutikimą su gyvenamosios vietos keitimu, viskas gerai. Jei vežate naujas prekes su etiketėmis, tai gali būti įdomiau – tada jau gali reikėti mokėti PVM. Geriau neužmegzti tokių ryšių, nebent tikrai žinote, ką darote.

Kas dėl vokiškų leidimų į miesto centrą (Umweltzone)?

Štai dėl to daugelis ir nuskaudo. Beveik visi didesni Vokietijos miestai turi aplinkosaugos zonas (Umweltzone), kuriose leidžiama važiuoti tik mašinoms su žalia (dažniausiai) arba geltona durelių etikete. Mūsų technika dažniausiai sutvarkyta, tačiau jei užsakote „kaimyno vairuotoją“ su sena fura, jis gali tiesiog neįvažiuoti į centrą ir gausite baudą. Tokiu atveju reikės iškrauti už miesto ribų ir vežti mažesne mašina, o tai – papildomi pinigai.

Ar galima važiuoti sekmadienį ar švenčių dienomis?

Vokietijoje yra griežti draudimai važiuoti sunkvežimiais šventėmis ir sekmadieniais (važiavimo draudimas). Tad jei jums reikia, kad spinta būtų prieš Naujuosius Metus Berlyne ryte, mes turime važiuoti anksčiau. Taip, yra išimčių su specialiais leidimais (pvz., šaldytuvų pervežimui ar namų šilumos sistemoms), bet bet kokiu atveju tai reikalauja biurokratijos, kai kurias firmos tiesiog vengia to reikalaujančių klientų.

Pakavimas ir daiktų paruošimas

Ar jūsų įmonė pakuoja daiktus?

Taip, mes tai darome, tai mūsų kasdieninis duonos kąsnys. Atvykstame su dėžėmis, burbulių plėvele, lipnia juosta. Žinoma, tai nėra nemokama – valandinis tarifas už krovikus. Kai kas bandys sutaupyti ir supakuoti pats, tai gerai, jei darysite tai kokybiškai. Buvo atvejų, kai klientai dėdavo indus į dėžes be užpildymo tarp jų, rezultate – viskas susideda į skeveldras per pusės Europos.

Ką daryti su baldų montavimu?

Įprasta tvarka – išmontuojame čia, užkrauname, ten iškrauname ir surinkame. Jei baldai yra iš „IKEA“ ir jūs juos surinkote prieš penkerius metus, tai gali būti problema – varžtai dažnai sugenda arba pasikeičia standartai. Aš visada sakau: jei galite, palikite instrukcijas arba dėžių su detalių numeriais. Dirbant su senais baldais, kartais tenka improvizuoti su savo varžtais, bet mes tai įveikiame.

Ar galima pergabenti augalus?

Galima, bet ne visada verta. Žiema tai tikrai pavojinga – jei kelias truks dvi dienas ir bus -10 laipsnių, jūsų palmė taps ledo luitu. Vasarą geriau, bet reikia uždengti nuo tiesioginių saulės spindulių. Be to, dirvožemio ne visada leidžiama vežti per sienas dėl kenkėjų. Geriau pasidaryti augalams „fitosanitarinę“ patikrą, nors dažniausiai furgonuose nebekuria tų problemų, nebenaudojate medžio gabalų.

Ar saugu pergabenti kompiuterinę techniką?

Tikrai, jei ji užpakuota. Geriausia tai daryti origanalinėse dėžėse, jei išlaikėte jas. Jei ne – tai daug burbulių. Monitoriai ypač jautrūs, jei užguls ant juos kažkas sunkaus. Aš visada rekomenduoju šiuos daiktus vežti su savimi keleivinėje mašinoje, jei įmanoma. Taip bus ramiau ir jums, ir mums, nes nebus reikalo spręsti, kas sudaužė tą brangų serverį, kuris stovėjo virš šaldytuvo.

Realios problemos ir iššūkiai kelyje

Kas nutinka, jei vairuotojas užstrigs spūstyje?

Vokietijoje spūstys yra kasdienybė, ypač „autoban“ statybų metu. Jei mes numatėme atvykti 14:00, o vairuotojas užstrigo trijų kilometrų spūstyje prie Frankfurto, atvyks vėliau. Negalima jo kaltinti už tai. Mes visada stengiamės sekti situaciją ir pranešti, bet kartais tiesiog neįmanoma pranešti iš karto, nes vairuotojas vairuoja. Kantrybė – tai svarbiausia čia.

Ar dažnai pasitaiko gedimų kelyje?

Su mašinomis viskas gali nutikti – nuo padangos plyšimo iki sunkesnių variklio problemų. Mes turime pagalbos paslaugas visoje Europoje, tai dažniausiai padedame per kelias valandas. Bet buvo kartų (nedaug, kiek aš prisimenu), kada teko iškrauti krovinį į kitą sunkvežimį ir toliau vežti. Tai žinoma, atidėlioja procesą. Perkraustymo logistikos organizavimas ir kainodara į Vokietiją neapsieina be tokio „drąsos“ elemento, tiesiog reikia tuo suprasti.

Kas dėl nepatogių vietų išsidėstymo?

O, tai mano mėgstamiausia (ironiškai). Vienas klientas sakė, sunkvežimis „tiesiog užsilies prie namų“. Atvažiavome – ten kalvos, siauras kelias, ir vairuotojas vos nepasuko į griovį. Teko iškrauti mažesnėmis dalimis ir nešti per pusę kilometro. Tokiu atveju privalome taupyti vairuotojo nervus, todėl tokius dalykus reikia aptarti iš anksto, o ne stebėtis, kai mes atvykstame ir negalime pravažiuoti.

Ar visada vairuotojai draugiški?

99 procentų atvejų – taip, jie dirbiniai žmonės. Kartais tiesiog pavargę, ypač jei važiavo naktį. Ypač jei tu bandai jiems padėti, tai tikrai vertinama. Bet kaip ir visuose versluose, kartais pasitaiko ir „charakteringų“ asmenybių. Jei matau, kad kažkas ne taip elgiasi, kviečiu pakeisti vairuotoją, arba aš pats važiuoju sutvarkyti reikalų (nors dabar retai tai darau). Visgi, geriausia tiesiog pasiūlyti kavos arbatos – tai magiška.

Pridėtinės paslaugos ir keisti klausimai

Ar galime atvežti šaldytuvą su maistu viduje?

Techniškai galima, bet aš labai nesiūlau. Šaldytuką reikia išjungti likus 24 valandoms prieš kelionę, išsigryninti vandens. Jei ten bus sriuba ar mėsa, tai kelyje viskas išsilieja ir pradeda smirdėti. Vokietijos pareigūnai gali suprasti tai kaip sanitarijos pažeidimą. Geriau valgyti viską prieš išvykstant arba vežti tik tuščią aparatai (ir po šimto metrų jis jaus šaltą skonį, bet joks ne).

Ar galima vežti dviratį arba motociklą?

Žinoma, dviračius darome kasdien – uždedame ant stogo arba įdedame į vidų, jei vietos užtenka. Dėl motorolerių ar motociklų – tai jau sudėtingiau dėl tepalų ir benzino kvapo. Gali būti, kad reikės specialios pakavimo, kad nenušlistų, ir užtikrinti, kad degalų bakas nebūtų pilnas, kad nepuršktų. Taip pat reikės rūpintis registracijos dokumentais, kad nepagalvotų, kad vogtas.

Ar galima mokėti grynaisiais pinigais?

Galima, bet nerekomenduoju dėl saugumo. Vairuotojai negali turėti sau milžiniškų sumų kišenėse, nes yra apiplėšimo pavojus. Geriau viską padaryti pavedimu arba išankstinėmis sąskaitomis. Jei jau tikrai norite atsiskaityti grynaisiais, tai tik su sąskaita-faktūra, kurioje parašyta „grynaisiais prieš išvykstant“ ir tik tada, kai suma nedidelė. Didelių sumų grynaisiais mes nebepriimame (pačiam buvau vogta, tai pamenu).

Ar turiu gerti vandenį iš vairuotojo butelio?

Nesu tikras, kod�l klausiate to, bet ne, nereikia. Kiekvienas turi savo gerimą. Jei jums atrodo, kad vairuotojams reikia padėti, nupirkite butelį vandens parduotuvėje arba pasiūlykite kavos. Tokios paramos kaip „pasidalinti vandeniu“ nereikia, mes pasirūpinę savimi. Bent aš taip savo vaikams mokau. (čia nerašoma su ironija, tiesiog keistas klausimas).

Ką daryti, jei lietuja iškrovimo metu?

Mus tai nesustabdo. Tiesiog reikia pasirūpinti, kad nejudėtų purvas namo viduje. Paprastai vairuotojai turi senų kilimėlių, kurie padengiami grindims. Jei lietus labai stiprus, gali tekti uždelsti valandą ar dvi, jei tai kelia pavojų daiktams (pvz., spauda arba nekokiuose dėžėse). Bet dažniausiai tiesiog dirbame greičiau.

Kas, jei po iškrovimosi trūksta kažko nedidelio?

Kartais nutinka, kad maža dėžutė su prieskoniais arba kojinės pasislepia po kėdžių arba nukritą į tarpus. Geriausia iškart pažiūrėti į sąrašą ir pranešti. Mes tada ieškome – arba pas vairuotojo (jei jis dar ne nuvažiavo toli), arba kviečiame patikrinti sandėlį, jei kažkas liko čia. Žinoma, jei tai brangūs daiktai, viskas tikrinama labai atidžiai su abiems pusėms pasirašytais protokolais.

Ar jums reikia pagalbos iš mano pusės?

Nebūtinai, bet pagalba nenukenkia. Ypač jei reikia parodyti, kur įstatyti spintą ar kur yra šiukšliadėžės. Klientas, kur padeda atidaryti duris arba parodyti, kur nešti dėžę, taupo mums laiką, o tau – pinigus, jei mokame už valandas. Tik nereikia „klijuotis“ po kojomis, kai vairuotojas nešo 80 kg sofa.

Ar galima pergabenti gyvūnus?

Negalima mums duoti jų į furgoną su daiktais – tai irgi nelegalu ir nesaugu. Gyvūnai turi važiuoti su savininku keleiviniame transporto priemonėse arba specialiuose konteineriuose. Vieną kartą bandė paslėpti katiną dėžėje su drabužiais – baisiai buvo, kai katinas pradėjo miaukti per sieną ties Liuksemburgo sieną. Teko sustoti ir išleisti jį į gamtą. Nebegalvokite taip.

Finaliniai patarimai ir pabaiga

Kada geriausia užsakyti pervežimą?

Kuo anksčiau, tuo geriau. Idealu – mėnuo ar du prieš. Vasaros sezonas (gegužė-rugsėjis) yra „karštas“, dažnai neturim laisvų mašinų savaitgaliais. Jei skambinate ketvirtadienį ir norite važiuoti šią savaitgalį, gali būti, kad teks mokėti užskubos mokestį arba ieškoti kitų, kurie gali būti (nekalbu gera prasme) mažiau patikimi.

Kodėl kai kurios firmos pigiau?

Nes jos užsako „piratines“ mašinas iš Rytų, kurios neturi draudimo, arba jų vairuotojai miega kabinoje po tris paras. O kai kas tiesiog paskelbia mažą kainą, o tada prie iškrovimo reikalauja „pinigų duonai“, kitaip neiškraus. Perkraustymo logistikos organizavimas ir kainodara į Vokietiją turi būti skaidri. Jei kaina atrodo per gerai, kad būtų tiesa – tai greičiausiai taip yra, ir apie tai dažnai sužinai tik tada, kai tavo baldai stovi prie kelio.

Ar apsidraudžiate, kad vairuotojas neatvyks?

Mes turime sutartis, bet aš nebegaliu užtikrinti, kad vairuotojui neapsikeistų moteris ar jis nesusirgtų. Tačiau mes turime atsarginę techniką ir partnerius. Vienintelis dalykas, kurio negaliu užtikrinti – tai dangaus. Jei orų dievas nusileis su uraganu, mes važiuosime tik kai bus saugu.

Kaip susitarti dėl vietos išsidėstymo Vokietijoje?

Labai svarbu žinoti tikslų adresą ar bent artimiausią stambų objektą. Vokiški adresai gali būti painūs – yra gatvės, yra „Weg“ (kelias), o numeriai ne visada eina iš eilės. Duokite mums koordinates telefone arba Google nuorodą. Vieną kartą važiavome į kaimą, kur 5 namai turėjo tą patį pašto kodą, o GPS vedė į pievą. Teko skambinti klientui, kuris miegojo.

Ar turiu patikrinti daiktus prieš vairuotojo išvykimą?

Taip, būtina. Pasirašant perdavimo-įteikimo aktą, įsitikinkite, kad viskas yra čia. Jei pamiršote pažymėti, kad trūksta dėžės su keptuvėmis, po to kaltoti mus bus beprasmiška. Mes nešame atsakomybę tik už tai, ką užsirašome. Nenaudingi pasakojimai po fakto niekam nieko neduoda.

Ką daryti, jei aš nežinau, kiek daiktų turiu?

Nesijaudinkite, daugelis taip ir daro. Galime atvykti apžiūrai, jei esate Vilniuje ar Kaune (už miesto ribų gali tekti susimokėti už išvyką arba paskaičiuoti atstumą). Arba galite padaryti nuotraukas kambarių ir nusiųsti mums. Mes apytiksliai paskaičiuosime. Tik neprašykite mums spėlioti per telefoną, ar telpa „visas namas“ į 3,5 tonos furgoną – taip nebus.

Ar galite vežti chemines medžiagas ar dažus?

Tik tada, jei jos yra originalioje, uždarytoje pakuotėje ir nėra pavojingos (nėra jokių sprogmenų ar rūgščių). Jei turite statybinių atliekų arba dažų, kurie jau atidaryti – geriau juos palikti čia arba vežti atskirai. Vairuotojas nepriims rizikuoti, kad sulaistyta dėžė su dažais užterš visus jūsų baldus.

Išvados

Tarkime tiesą, perkraustymas niekada nėra lengvas, net jei tik važiuojate iš vieno miesto į kitą. Perkraustymo logistikos organizavimas ir kainodara į Vokietiją reikalauja kantrybės, supratimo ir, svarbiausia, gero pasitikėjimo savo pervežėju. Aš matęs viską – nuo džiaugsmo, kai rasti dingę daiktai, iki pykčių dėl pavogtų (ne mumis) pinigų. Jei pasiruošę, gerai susitarėte ir nedirbate su įtartinomis firmomis, visa tai turėtų nueiti sklandžiai. Sėkmės kelyje ir, žiūrėkite, kad nepamirštumėti raktų nuo naujo buto Vokietijoje, pas mane taip jau buvo.