Perkraustymo logistika tarp šalių – Vokietijos pavyzdys: kas tikdomai reikia žinoti

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus, ir kasdien susiduriu su tais pačiais klausimais. Žmonės mano, kad tarptautinis perkraustymas yra kaip taksi pasitikimas – pakynei ir važiuoji. Tačiau realybė yra daug sudėtingesnė, ypač kai kalba eina apie perkraustymo logistiką tarp šalių – Vokietijos pavyzdys čia yra turbūt akivažiausias. Čia ne tiesiog vežiame daiktus iš punkto A į punktą B, tai nuolatinis sprendimų priėmimas, dokumentų tvarkymas ir kovojimas su laiku. Dažnai klientai supranta, ką tikrai reiškia „visą parą“ kelyje, tik tada, kai jau sulaukia vairuotojo skambučio apie tai, kad sunkvežimis neužlipo ėmėja arba sulaikytas muitinėje. Štai trumpai ir nuoširdžiai apie tai, kas laukia.

Kaip susitarti dėl kainos ir nepasigesti

Kiek tai maždaug kainuoja, jei reikia važiuoti į Vokietiją?

Kainos visos skirtingos, priklauso nuo tūrio, bet perkraustymo logistika tarp šalių – Vokietijos pavyzdys rodo, kad reikia skaičiuoti nuo kelių šimtų eurų iki tūkstančio. Jei turi tik kelias dėžes ir kelis baldus, gali užtekti ir 400–600 eurų, bet jei pilnas namas su pianinu, tai skaičiuokite kelis tūkstančius. Dar žiūrime, ar reikia įrenginio (keltuvo), o tai irgi brangiai smogia į kainą. Geriau apskaičiuoti realų kubaturą, nei mėginti spėti akyse.

Kodėl vienos firmos kainuoja pigiau, o kitos brangiau?

Nes visos firmos pasiūlo skirtingą kokybę ir riziką. Pigios firmos dažnai renka krovinius iš penkių klientų ir važiuoja taip vadinamu „grupiniu krovininiu“, o tai gali trukti savaitę. Brangesnės veža tiesiogiai tavo daiktus. Dar yra toks niuansas – kai kurie vairuotojai tiesiog „nukrenta“ žemyn prie sienos ir sako, kad reikia daugiau pinigų už iškrovimą. Geriau pasirinkti vidutinę kainą, kurioje įskaičiuota viskas.

Ar galima kažkaip taupyti ant šito viso?

Galima, bet tik tuo atveju, jei pats susiruoši daiktus į sunkvežimį arba atveži į mūsų sandėlį. Tuo atveju mokėsi tik už vietą korpuse. Bet tada turi būti tikras, kad viską supakai gerai, nes jei koks puodas sukris per vairuotojo stabdymus, niekas nieko nepadarys. Taip pat galima laukti „backload“ – tuomet, kai vairuotojas tuščiu važiuoja atgal iš Vokietijos.

Ką daryti, jei pasiūlyta kaina atrodo per maža?

Bėkite toliau. Jei kas nors siūlo vežti pilną namą į Miuncheną už 300 eurų, tai arba apgavyskas, arba jo nėra. Vokiija brangi šalis, kuras, kelių mokesčiai, tai viskas kainuoja. (na, nebent jis turi ten kažką padėti ir sugrįžti tuščias, bet vistiek įtartina). Geriau papildomai sumokėti už draudimą, negu vėliau gailėtis dėl išmestų daiktų.

Ar reikia mokėti už pakylos ar keltuvus papildomai?

Dažniausiai taip, jei nėra normalios pakylos. Kai kurie namai Vokietijoje turi staigias laiptines arba per siaurus duris, ten be „tail lift“ (pakeliantiesios grindų) nelabai įmanoma nukeliauti. Vairuotojai dažnai keliauja įrangą turinčiais sunkvežimiais, bet ne visada. Viskas priklauso nuo to, ką iš anksto aptarsi.

Kas dėl PVM ar mokesčių, ar jie įskaičiuoti?

Įprastai visos sąskaitos yra su PVM, jei esi juridinis asmuo. O jei fizinis, dažnai sprendžiamas individualiai pagal sutartį. Vokietijoje savo mokesčių sistemą, bet mums, pervežėjams, svarbiausia, kad dokumentai būtų tvarkingi, kad nešoktų muitinė. Kartais klientai stebisi, kodėl reikia tiek daug popieriaus, bet be to negi įsivaizduoja.

Dokumentai, muitinė ir nervų suvalgymas

Kokius dokumentabs reikia paruošti išvykai?

Būtinas asmens dokumentas, daiktų sąrašas su apytikre verte, o jei važiuoji su mašina – dar ir techninį passą. Jei perkraustymo logistika tarp šalių – Vokietijos pavyzdys įpareigoja, tai reikėtų pagalvoti apie TIFL deklaraciją, jei išsiveži daug daiktų. Be sąrašo gali būti didelių rūpesčių sienoje, nes muitininkai mėgsta klausinėti, ką toks daikt čia vežia.

Ar reikia deklaruoti viską iki mažiausio šaukštelio?

Reikėtų, bet ne kiekvieną vinį. Rašyk pagrindinius daiktus: baldai, buitinė technika, dėžės su asmeninėmis daiktais. Jei turi kažką labai brangaus, pvz., brangų paveikslą ar antikvarą, tai būtinai užrašyk ir nufotografuok iš anksto. Vokiška muitinė gali būti labai smulkmeniška.

Kas vyksta, jei neturiu TIFL deklaracijos?

Tada gali tekti mokėti muchines už daiktus, pagal Vokietijos įstatymus. Jei gyveni užsienyje ilgiau nei metus ir grįžti į Lietuvą, turi teisę į atžvilgio (nebefortojuojami daiktai), bet tai reikalauja dokumentų. Vienam klientui teko mokėti apie 200 eurų baudą už tobulą nepasiruošimą, tai geriau pasidomėk iš anksto.

Ar galiu vežti alkoholį ar tabaką?

Galima, bet ribotais kiekiais. Muitinės turi tas griežtas normas – kiek cigaretės, kiek viskio. Jei būsi per daug, tai tiesiog konfiskuos arba privers sumokėt didelį akcizą. Ne kartą matęs, kaip žmonės bando paslėpti dešimtės butelių tarp drabužių, bet šunys viską randa.

Kas su mašina, ar ją galima vežti sunkvežimiu?

Galima, jei yra kur įkrauti. Dažniausia tai daroma su specialia platforma arba, jei sunkvežimis turi pakėlimą. Bet vairuotojai nemėgsta to daryti, nes tai laiko ir pastangų reikalaujantis darbas. Be to, reikia užtikrinti, kad mašina nėra vogta ir visi dokumentai tvarkingi, kitaip gali būti nusižiūrėta.

Kas dėl gyvūnų, ar jie gali važiuoti su daiktais?

Gyvūnai turi važiuoti su savininku keleivinėje mašinoje arba specialioje transporto priemonėje, o ne tarp sofų ir dėžių korpuse. Ten karšta, trūba oro, tai nelegalu ir neganau. Nenaudokite mūsų kaip gyvūnų pervežimo paslaugos, mes ne ten kuriamos. (nors kartais, jei tai mažas narvelis ir vairuotojas sutinka, tai galima, bet tai išimtis).

Ar reikia draudimo, jei daiktai nebrangūs?

Visada reikia. Nesižinok, kas nutiks kelyje – gali užplūsti lietus, gali buti avarija. Net tas paprastas stalas gali nukristi ir sužaloti kažką. Draudimas kainuoja nedaug, bet taikos suteikia. Geriau būti sausam.

Vairuotojų kasdienybė ir tai, ką jie nemėgsta

Ar vairuotojai kalba lietuviškai ar angliškai?

Dauguma mūsų vairuotojai yra lietuviai, tai kalbėsis lietuviškai. Bet jei dirbame su subrangovais, gali būti ir ukrainiečių, arba lenkų. Tuomet lieka anglų kalba arba rankų ir kojų kalba. Bet dažniausiai sutvarkom kaip nors, svarbiausia suprasti, kur krauti.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju?

Teoriškai draudžiama, nes tai krovininis transportas, o ne keleivinis. Bet praktiškai, jei vairuotojas nesipriešina ir sutvarkomi draudimo klausimai, tai dažnai leidžiama. Tik žiūrėk, kad netrukdytum vairuoti ir nebegėdintum su savo reikalais. Vairuotojai mėgsta ramybę kelyje, ypač po 12 valandų vairo.

Kas daro vairuotojus, kada jie vėluoja?

Viskas. Pataros ties Berlynu, avarijos Autobahne, blogi orai, sunkvežimio gedimas. Vieną kartą mūsų vairuotojas praleido praleidė pradžios laiką dėl to, kad Kelyje užstrigo gaisras gesinimas. Negi įsivaizduoji, kas ten buvo? Stovėjo 4 valandas. Todėl niekada nepažadu tikslaus laiko.

Ar reikia maitinti vairuotoją?

Nebūtina, bet jei jis padės tau nešti sunkus baldus ir tai užtruks ilgiau nei planuota, puiku duoti kavos ar sumuštinio. Tai žmogiškas dalykas. Bet maitinti jis gali pats, jie turi pinigų kelionėms. Nereikia jaustis įsipareigojęs.

Ar vairuotojai gali sukti daiktus kaip nori?

Jie stengiasi supakuoti taip, kad nieko nekrėtų, bet kartais tenka statyti dėžę ant dėžės. Jei turi kažką labai trapaus, pasakyk iš anksto, kad padėtų viršuje. Vairuotojas nežino, kad tėvų servisas turi tokios reikšmę, jei tu užrašysi tiesiog „indai“.

Ką daryti, jei vairuotojas atrodo įtartai?

Kreipkis į mūsų biurą iš karto. Mes dirbame su patikimais žmonėmis, bet kartais pasitaiko ir naujokų. Arba gali būti, kad tiesiog pavargęs po ilgos kelionės. Jei jis reikalauja papildomų pinigų vietoje, kur nėra numatyta, neduok ir skambink mums.

Pakavimo istorijos ir kaip išvengti chaoso

Ar geriau pirkti dėžes pas jus ar rasti pačiam?

Mūsų dėžės tvirtesnės ir vienodo dydžio, todėl lengviau krauti į sunkvežimį. Jas lengviau stumti viena ant kitos. Jei rasi kokias nors senas prekybos centro dėžes, jos gali sugriūti po svorio. Pinigai nėra tiek dideli, kad verta rizikuoti sofra.

Ar reikia išmontuoti baldus?

Labai rekomenduojama. Išmontuotas stalas užima mažiau vietos ir mažiau tikėtina, kad jis nusitrūks. Lova irgi. Vairuotojas gali atsiimti raktą, bet jei tu pats nesi atsinešęs, gali tekti laukti, kol sugrįš. (Arba jei raktai pasilikąs kitoje buto pusėje, tai visiškas siaubas).

Kaip supakuoti indus, kad neišsiritų?

Naudojama popierius, burbuliukai. Nenaudokite laikraščių, jie dažiausiai nešvarūs ir gali palikti dėmių. Kiekvienas indas turi būti atskirai įvyniotas. Vieną kartą gavome dėžę, kurioje viskas buvo sutrypta į vieną gniūžtę, nes klientas norėjo taupyti popieriaus. Nelabai linksmai buvo tai atidaryti.

Ar galima krauti drabužius ant kabyklių?

Taip, mes turime specialias dėžes su strypais – vadinamąsias „wardrobe boxes“. Drabužiai nejuda, negrumiasi. Jei tiesiog meskite į dėžę, tai vėliau praleisite valandas lygindami. Verta investuoti.

Kaip pažymėti dėžes?

Rašykite iš karto, kur jos turi eiti – „Virtuvė“, „Miegamasis“, arba „Atidaryti pirmiausia“. Vairuotojas nėra mediumas ir negali spėti, kur tą dėžę reikia padėti. Taip sutaupysite savo ir jo laiką iškrovant.

Ar reikia ištuštinti spintas ir seifus?

Taip, būtinai. Seifas be jų yra baisiai sunkus net tuščias (kažkas pasakytų, kad čia geležies daug, o ne aukso). Spintos bei daiktų viduje gali būti kažko, ko tikrai nenori, kad iškristų važiuojant, pvz., indų ar knygų. Palik tuščią ir užrakinta.

Vokietijos specifika – kelių miestų ir taisyklių labirintas

Ar sunku važiuoti po Vokietijos miestus?

Vokiški miestai dažnai turi siaurus gatves, senamiestus, kur sunkvežimiui įvažiuoti yra prohibited. Ten reikia ypatingų leidimų. Vienas kartą bandėme įvažiuoti į vieną aikštę Miunchene, kur buvo visokių ženklų, ir teko atsukti atgal pro labai siaurą arką. Beprotiška.

Kas tie „Umweltzone“ ženklai?

Tai ekologinės zonos. Į jas negali važiuoti sunkvežimiai, kurie neturi atitinkamos (žalios) spalvos kortelės. Dauguma mūsų mašinų yra naujos ir turi, bet jei užsimsite seną „gazelę“ su vairuotoju, gali būti, kad jo tiesiog neįles į miesto centrą. Reikia tikrinti iš anksto.

Kur dažniausiai vykstate į Vokietiją?

Daugiausia į didžiuosius miestus – Berlyną, Miuncheną, Hamburgą, Frankfurtą. Taip pat daug važiuojame į industriinius rajonus, ten yra daug sandėlių, kur žmonės dirba ir ten ir gyvena netoliese. Bet jei reikia važiuoti į kaimą vietovę, ten reikia ypatingai planuoti, nes sunkvežimis gali užstrigti tarp pievų.

Ar yra problema su stovėjimu mieste?

Didelė problemą. Ten negali tiesiog sustoti kur nori. Reikia rasti ypatingas vietas arba susitarti, kad krovimas vyktu greitai. Vokietijos policija labai greitai atvyksta užrašyti baudos, jei mašina trukdo. Todėl visada prašome klientų pasiruošti iš anksto.

Kiek laiko trunka kelionė į Vokietiją?

Paprastai 1-2 dienas, priklauso nuo to, kur tiksliai einate. Iki Berlyno nuvažiuojame greičiau, o į pietus, link Miuncheno, trunka ilgiau. Be to, reikia atsižvelgti į vairuotojo poilsio laiką – jis negali vairuoti 10 valandų be pertraukos, tai dėl to taip pat gali pavėluoti.

Ar yra koks nors ypatingas dėmesio reikalaujantis regionas?

Viurtenbergo apskritis, pietūs. Ten kalnai, vingiuoti keliai, sunkvežimiai eina lėtai. Be to, ten yra daug tunelių, kuriuose taip pat gali būti apribojimų. Geriau pasakyti adresą iš anksto, kad vairuotojas galėtų suplanuoti maršrutą pro navigaciją, kur rodo sunkiasias mašinas.

Galutiniai nesusipratimai ir paskutiniai patarimai

Kas daro, jei manęs nėra namuose, kai atvyksta?

Geriau kad būtum. Bet jei negali, reikia kažką pasirūpint – arba giminaičiams, arba pažįstamiems, arba sudaryti, kad vairuotojas pasiimtų raktus. Bet mes dėl to neatsakome, jei kažkas dingsta. Ir tikrai neduok raktų pažįstamam pažįštamo, vėliau gali būti bėdų.

Ar atiduodate medžiagas po pakavimo?

Kai kada galima palikti kai kurias dėžes, jei jos negerai, bet dažniausiai reikia susitarti. Vokietijoje šiukšlių išvežimas labai brangus, tai vairuotojai nenori vežti tuščių dėžių atgal, nebent jums labai reikia. Tuomet gali tekti papildomai sumokėti už grąžinimą.

Ką daryti, jei kažkas sugedo kelyje?

Skambink mums iš karto. Jei dėžė suverta, padarysime nuotraukas. Jei daiktas sulūžo dėl to, kad blogai supakavote, tai mūsų kaltės nėra. O jei vairuotojo – tada draudimas pridengs. Būkite sąžiningi, tai greičiau išspręsite problemą.

Kodėl taip svarbu iš anksto pasakyti apie sunkius daiktus?

Nes mums reikia planuoti, ar reikia keltuvo, ar du vairuotojai. Jei atvyks vienas vyras su 300 kg seifu, nieko nenepadarys ir tiesiog važiuos atgal. O tada liksi be daiktų ir su prarastu laiku.

Ar verta rinktis pigiausią pasiūlymą?

Nebūtinai. Perkraustymo logistika tarp šalių – Vokietijos pavyzdys parodo, kad pigiausios paslaugos dažnai baigiasi didžiausiais nuostoliais. Geriau pasirinkti firmą, kuri turi draudimą, atsiliepimus ir kuriai gali pasitikėti. Už taiką galvos reikia sumokėti.

Ar reikia duoti arbatpinigių?

Nėra privaloma, bet jei vairuotojas padarė kažką papildomo, nekeliant į kainą, tai labai padėkota. 10-20 eurų arba tiesiog gerų žodžių. Džiugu pamatyti, kad klientas vertina darbą.

Na, štai ir viskas pagrindai. Tiesiog nepanikuok ir viskas gerai sueis. Svarbiausia – susikalbėti ir būti sąžiningu.

Išvada

Galiausiai, perkraustymo logistika tarp šalių – Vokietijos pavyzdys nėra taip baisi, kaip atrodo iš pradžių, jeigu viską suplanuojate laiku. Dirbti šioje srityje 20 metų mokėjo vieną – geriausia gynyba nuo problemų yra tikslus planas ir bendravimas. Nereikia bijoti klausti aštrių klausimų perkraustytojams, jie čia tam, kad padėtų, o ne kad sukeltų stresą. Pasirūpinkite dokumentais, pasirūpinkite pakavimu ir turbūt svarbiausia – pasirūpinkite savo nervais. Ir viskas bus gerai. Sėkmės kelyje!