Perkraustymo logistika iš Vokietijos su klientų palankumu: kaip išgyventi be nervų

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt trejus metus ir, turiu pripažinti, kiekvienas kartas yra kaip loterija. Žmonės dažnai galvoja, kad perkraustymo logistika iš Vokietijos su klientų palankumu yra kaip nuotraukoje – tvarkingi vokiečių keliai, lygūs dėžės ir šypsenos ant veidų. Realybėje dažniausiai vyksta taip: vairuotojas genda prie Miuncheno, o klientas neturi rakto nuo garažo, nors sakė, kad bus. Viskas suka aplink tai, kad sutaupyti laiko ir pinigų, o ne idealiai atitesti vadovo instrukciją. Čia nėra mokslas, o gryvas pragmatizmas ir patirtis, kurią įgyju kiekvieną dieną.

Kainos, pinigai ir tai, ką niekas nesako pasiruošęs

Kiek tai viskas kainuos? Sakykite tiesiai.

Tai klausimas, į kurį atsakyti beveik neįmanoma be išsamesnės informacijos. Kaina priklauso nuo tūkstančių dalykų – ar jums reikia onlyti baldus, ar ne, ar aštuonam aukštą reikia kelti su liftu, ar ne. Esu matęs situacijų, kai žmonės sako "tik kelios dėžės", o prie namų stovi dviejų kambarių sofų komplektas. Perkraustymo logistika iš Vokietijos su klientų palankumu mums reiškia tai, kad stengiamės neapgaudinėti, bet jeigu jūs savo daiktus aprašote netiksliai, pinigai gali šokti į viršų. Geriau duokite sąrašą, ir aš jums pasakysiu realią sumą be jokių "nustatymų" vėliau.

Ar galima susitarti dėl fiksuotos kainos?

Galima, ir tai dažnai būna geriau ir jums, ir mums. Jeigu viskas aišku – kiek dėžių, kur adresas, koks aukštas – tai paskaičiuojame ir užšaldome. Bet jeigu kelias į Vokietiją eina per statybų zoną arba sulaiko muitinė, tai jau ne mūsų kaltė. Kai kurios firmos to nesako, bet jeigu stovite vietoje valandą, laikmatis eina. Fiksuota kaina veikia tada, kadangi perkraustymo logistika iš Vokietijos su klientų palankumu turi būti aiški iš pradžių, o ne galą.

Ką daryti, jeigu pasikeičia planai paskutiniu momentu?

Žinoma, pasikeičia. Gyvenimas. Jeigu jus informuojate prieš savaitę, paprastai nėra problemų perkelti datą. Bet jeigu skambinate ryte ir sakykite "važiuokit šiandien", o vairuotojas jau važiuoja į kitą užsakymą Dresdeną... tada tai kainuoja. Esu patyręs, kaip klientai pyksta dėl to, bet mums reikia planuoti degalų sąnaudas ir darbo laiką. Toks verslas.

Ar imate užsakymus savaitgaliais ar švenčių dienomis?

Imame, bet tai kainuoja brangiau. Vokiečiai dirba griežtai pagal grafiką, ir jeigu reikia išsiimti daiktus iš sandėlio sekmadienį, tenka mokėti papildomai už budėjimą arba iškvietimą. Tačiau jeigu jums svarbiau perkraustymo logistika iš Vokietijos su klientų palankumu ir patogumas, o ne kaina, mes susitvarkome. Vienas kartas teko vežti Kalėdų Eve – nekas, bet klientas sumokėjo viską, ką paprašėme, nes jo situacija buvo be išeities.

Ar reikia mokėti depozitą ar avansą?

Įprastai taip, maždaug 10–20 procentų. Tai užtikrina, kad mes nevažiuosime tuščiomis, o jūs nenuvažiuosite su kitu. Kartais atsitinka, kad žmonės susigundyja pigesniu pasiūlymu ir dingsta. Avansas užfiksuoja mums vietą grafike. Be to, reikia užsakyti dyzelį, o ne? Taigi, tai ne pasitikėjimo trūkumas, o verslo logika.

Kaip sumokėti – grynaisiais ar kortele?

Geriausia banko pavedimu, kad būtų likus įrodymų. Vokiečiai mėgsta dokumentus. Jeigu mokate kortele vairuotojui, gali būti problemų, nes ne visos mūsų mašinos turi terminalus. Pinigai grynaisiais – geriau ne, pavojinga vežti didelias sumas. Yra buvę atvejų, kai pasidarė painiavos su grąža, o tada viską reikia aiškintis su vadovais.

Bagažas, dėžės ir tai, kaip susidėlioti chaosą

Ar jūs pakuodate daiktus ar turiu daryti pats?

Darykite kaip jums patogiau. Jeigu norite sutaupyti, pakuokite patys. Jeigu neturite laiko, mes atvežiame dėžes, visą įrą ir padarome tai už jus. Tiesa, kai pakuoja patys klientai, kartais tenka matyti tokias dėžes, kad tiesiog akiškai. Viena kartą buvo vožtuvuotas vynas į dėžę su knygomis... Gerai, kad neproplėšė. Profesionalus pakavimas – tai dalis perkraustymo logistikos iš Vokietijos su klientų palankumu, kai mes prisiimame atsakomybę už kiekvieną lėkštę.

Ką daryti su baldais, kurie neina per duris?

Išmontuojame. Turiu savo įrankių komplektą, su kuriuo išmontuoju bet ką. Vėliau surenkame atgal. Kartais tai užtrunka ilgiau nei numatyta, ypač jeigu baldai seni ir sriegiai sušuvę. Vienas kartas teke praryti pusę dienos su sena vokiška spinta, kuri tikrai nebuvo projektuota išvežimai. Bet mes pasidarbome ir išėjo.

Ar galima vežti augalus?

Galima, bet tai riskas. Žiema gali būti šalta, o vasarą – per karšta furgone. Jeigu turite brangų palmę, geriau vežti keleivinėje mašinoje su jumis. Mūsų furgonuose oras nevisada toks pat kaip bute. Esu matęs, kaip užšąla kaktusai – nemalonus vaizdas klientui.

O kaip su technika – šaldytuvais, skalbyklėmis?

Šaldytuvus reikia išjungti bent parą prieš kelionę, kad išdžiūtų. Vėliau nebegalima įjungti iš karto – reikia palaukti valandą-dvi, kad susirinktų aliejus. Skalbyklę reikia užfiksuoti, kad nesuktų būgno. Čia nėra chemija, tiesiog fizinės taisyklės. Jeigu neatsižvelgsite, gali tekti mokėti už remontą.

Ar saugu vežti brangius daiktus, paveikslus?

Esu patyręs ir su paveikslais, ir su instrumentais. Brangiausius daiktus reikia ne tik uždėti į dėžę, bet ir apvynioti oro burbuliukais ir uždėti į specialią dėžę. Žinoma, mes turime draudimą, bet kai dingsta šeimos relicvija, pinigai nesugrąžina emocijų. Todėl elkiames ypatingai atsargiai. Perkraustymo logistika iš Vokietijos su klientų palankumu reiškia rūpintis ne tik sofa, bet ir smulkmenomis.

Ar turite dėžių? Kiek tai kainuoja?

Turime, ir daug. Dėžės nėra brangios, bet jas reikia gražinti (arba palikti). Kartais klientai sako, kad nereikia, o paskui pradeda dėti daiktus į maišus, o tai tiesiog nepatogu krauti. Tvirtos dėžės tai pusė sėkmės.

Kas nutinka su padangomis ar statybine atliekomis?

Statybines atliekas reikia vežti į specialias vietas, mes to nedarome, nes neturime licencijų. Padangas galima, jeigu jos nešvarios arba sunaikintos – ten yra kitokios taisyklės. Vokietijoje su šiukšlėmis griežta, geriau jų nenešti iš ten, o išmesti čia, jeigu įmanoma.

Vokietijos specifika – kelių, taisyklių ir vokiečių galvos

Ar sunku važiuoti Vokietijoje su sunkvežimiu?

Nebėra, prieš 20 metų buvo blogiau. Dabar yra GPS, o keliai, tiesą sakant, geri. Problema yra miestuose – ten siauri gatvės, o vokiečiai nėra labai kantrūs, jeigu jūs blokuojate eismą. Ir tų "Umweltzone" žaliųjų zonų gausa – be kortelės ten neįvažiuosi. Tikrai reikia tikrinti, kurį miestą aplenkti.

Kaip su parkavimu prie namų?

Tai dažniausia problema. Jeigu gyvenate centre, tenka stovėti už miesto ir vežti rankomis. Arba reikia iš anksto paprašyti gatvės uždarymo leidimo – tai kainuoja, bet sutaupo nervų. Vieną kartą teko krauti daiktus per 50 metrų, nes policija netrukdė stovėti artiau. Tokios yra perkraustymo logistika iš Vokietijos su klientų palankumo realijos – kartas nuo karto reikia bėgioti.

Ar vokiečiai dažnai tikrina dokumentus kelyje?

Retai, bet tikrina. Ypač jeigu mašina atrodo pasenusi arba vairuotojas elgiasi įtartinai. Reikia turėti visus dokumentus ant grotų – CMR, draudimą, vairuotojo kortelę. Jeigu trūksta vieno lapo, baudos didelės. Geriau būti pasiruošusiam.

O tas "Pfand" – ar verta vežti butelius?

Jei turite šimtus butelių, tai gal ir verta, bet dažniausiai tai neapsimoka. Laikas kainuoja brangiau nei tie 25 centai už butelį. Geriau juos parduoti kaimynui arba palikti pats sandėlyje, jei ten leidžia. Aš asmeniškai niekada nesupratau žmonių, kurie vežia kelis maišus tuščių butelių per visą Europą.

Ar reikia kalbėti vokiškai?

Padeda, bet ne būtina. Dauguma vokiečių kalba angliškai, o jauniausi net ir su rusų kalba susidoros. Bet su senyvo amžiaus žmonėmis ar pareigūnais vokiškai praverčia. Aš moku tris žodžius ir tai dažnai užtenka nusiraminti, kad mes ne vagys.

Kur geriausia susitikti – prie namų ar dideliame mieste?

Jei gyvenate kažkur toli, geriau susitikti prie artimiausio "Autohof" (automobilių stovėjimo aikštelės) arba degalinės. Ten lengviau įsivažiuoti dideliam furgonui. Prie namų reikia tikrinti tiltų aukštį ir posūkius. Kartais GPS veda per takus, kur net "Golf" nepraeis.

Kas jeigu aš negaliu būti ten iškraunant?

Nėra problemų. Galiu vežti ir į kitą adresą, arba palikti sandėlyje. Bet geriau, kad kas nors būtų, kas gali parodyti, kur dėti ką. Nenorėčiau dėti jūsų lovos virtuvėje be jūsų žinios.

Dokumentai, muitinė ir biurokratinis siaubas

Ar reikia deklaracijos, kai vežate daiktus į Lietuvą?

Jei tai asmeniniai daiktai ir jūs gyvenote Vokietijoje ilgiau nei metus, tai dažniausiai ne. Muitinė dažnai praleidžia be sustojimo, jeigu mašina atrodo kaip perkraustymas. Bet jeigu tai įranga verslui arba naujos prekės, tai čia jau kita istorija – reikia TIR deklaracijos arba importo mokesčių.

Ar galima veži mašiną su vilkiku?

Galima, bet tai brangiau. Reikia užregistruoti priekabą, padaryti techninę apžiūrą. Jeigu mašina nevažiuoja, ją galima tempti ant platformos, bet tai tada užima vietos kitiems daiktams. Sunkiai suvedu šiuos dalykus (kaip ten tiksliai su tais dokumentais? reikėtų patikrinti paskutinį reguliaravimą), bet dažniausiai tvarkomes per draudimo bendroves.

Kaip su alkoholiu ir tabaku? Yra ribojimai?

Yra, bet jeigu tai ne verslui, o sau, tai paprastai leidžiama vežti "reasonable amount". Kelių dėžių vyno paprastai niekas nebeklauso. Bet jeigu turite šimtą degtinių butelių, gali kilti klausimų. Geriau nelaikyti tai vienoje vietoje, išbarstyti tarp drabužių.

Kas jeigu aš ne ES pilietis?

Tada viskas sudėtingiau. Reikia vizų, leidimų gyventi. Muitinė gali tikrinti griežčiau. Yra buvę atvejų, kai žmonėms neleido išvažiuoti, kol nepateikė dokumentų. Geriau viską pasitikrinti iš anksto su advokatu, o ne su vairuotoju.

Ar reikia vertimo dokumentų?

Jei tai pirkimo-skyrimo sutartys ar techniniai pasai, geriau turėti vertimą. Muitininkai lietuviškai nesikalba, o vokiškai gali neįvertinti. Žinoma, paprasti pasai be vertimo praeis, bet techninės dokumentacijos – geriau saugoti.

Ką daryti, jeigu prarandu daiktą kelyje?

Tai retas atvejis, bet įvyksta. Mes turime sąrašą, todėl žinome, ką pakrovėme. Jeigu trūksta, ieškome. Kartais nukrenta užeigos vietoje arba perbraižymą. Jeigu neberandame, tada draudimas. Bet gerai, kad toks dalykas nutinka tik kartą per tūkstantį kartų.

Problemos, nesklandumai ir "kas jeigu"

Kas jeigu vairuotojas susirgs arba sugenda mašina?

Tai blogiausias scenarijus. Tada mes skambinam kolegoms, ieškome kitos mašinos. Tai gali užtrukti 4-6 valandas. Klientams tai nepatinka, bet mes negalime važiuoti su sugedusiu ratu. Esu matęs, kaip dėl to vėluoja vestuvės, bet ką darysi – technika yra technika.

Ar dažnai gadinate daiktus?

Stengiamės ne. Per metus gali nutikti vienas ar du smulkūs įbrėžimai. Didelių avarijų nebūna, nes važiuojame lėtai. Jeigu nutiko žala, mes ją atsilyginame. Bet turiu pasakyti – dažniausiai klientai patys pažeidžia daiktus pakuoje (neužfiksuoja šaldytuvo) ir kaltina mus.

Kaip elgtis, jeigu paskirties vietoje nebeįeina furgonas?

Tai klasika. Klientas sako "maža gatvė, bet praeina", o ten yra žemės bulviai. Tada tenka nešti rankomis 200 metrų. Už tai imamas papildomas mokestis už nešimą. Perkraustymo logistika iš Vokietijos su klientų palankumu čia pasirodo esanti toli, kai reikia nešti pianiną per sniegą. Bet mes darome.

Ar vežiate poilsio dienomis (sekmadieniais)?

Galima, bet vokiškai įstatymai draudžia vairuotojams dirbti sekmadienį be išimties. Jeigu tai ypatingas atvejis, reikia gauti leidimą. Dažniausiai planuojame taip, kad sekmadienį ilsimes, o pirmadienį pradedame dirbti. Nekantraujimas kainuoja brangiai.

Ar galima užsakyti ekspresinį pervežimą?

Galima, bet tai kaip taksis – kainuoja tris kartus brangiau. Reikia atsisakyti kitų klientų, važiuoti be sustojjimų. Jeigu jums reikia būti kitą dieną Rygoje ar Vilniuje, mes tai padarysime. Bet tikrai nerekomenduoju, jeigu norite sutaupyti.

Kaip su padangomis žiemą? Vokiškų taisyklių?

Vokietijoje žiemą privalomos žieminės padangos. Jeigu eina sniegas, o mes vasariškomis, gausite baudą ir neleis važiuoti toliau. Todėl stengiamės turėti dviejų rūšių ratus, bet kartais oras pasikeičia staiga ir tenka sukti galvą.

Ar verta rūpintis draudimu?

Privaloma. Mes turime krovimo ir transportavimo draudimą, bet jis dengia tik tą momentą, kai daiktai pas mus. Jeigu jūs patys sudaužyte stiklą pakuoje, draudimas nepadės. Kartais klientai sako, kad jų namų draudimas apima ir perkraustymą – patikrinkite, dažnai tai nėra tiesa.

Ką daryti, jeigu randu daiktą, kurio ne mano?

Atiduodame. Kartais permainant dėžes lieka svetimi daiktai. Mes juos laikome sandėlyje ir laukome, kad kas nors skambintų. Vieną kartą radau auksinius žiedus tarp kojinių – vėliau teko važiuoti atgal į Frankfurtą juos gražinti, nes vairuotojai nepastebėjo.

Galite parduoti mane kitai firmai? (Juokauju).

Negalime, mes ne vergų prekeiviai. Bet jeigu jums reikia tik krovinio, o ne pilnos paslaugos, galime nukreipti į partnerius. Nors geriau dirbti su mumis – žinote, ką gaunate.

O kas su maistu? Galima vežti šaldytą mėsą?

Galima, bet tik jeigu turite šaldiklį su sausu ledu arba šaldomą furgoną. Paprastame furgone po 10 valandų mėsą reikėtų išmesti. Geriau suvalgykite prieš išvykstant arba vežkite džiovintus produktus.

Ar keičiate valiutą?

Ne, mes ne keitykla. Vokiškai eurus priimame, bet jeigu norite sumokėti litais (o jų nebėra), tai nebegalime. Tik eurai.

Paskutinį kartą – kiek laiko tai užtruks?

Standartiškai pakrovimas 1-2 valandos, važiavimas priklauso nuo to, kur gyvenate (Hamburgas arba Miunchenas – didelis skirtumas), iškrovimas 1-2 valandos. Taigi, jeigu planuojate išvykti ryte, tikėkitės, kad pabaigsite vakare. O jeigu kas nors nueis ne taip – tai rytoj. Taip gyvename.

Išvada

Galiausiai, perkraustymo logistika iš Vokietijos su klientų palankumu nėra tik apie tą, kad vežame dėžes iš taško A į tašką B. Tai apie tai, kad išsiaiškiname, kur yra tos mažos gatvelės, kaip susitarti su griežta namų valdyba ir kaip neprarasti jūsų šeimos albumo kelyje. Aš jau pamiršau, kiek kartų teko spręsti problemas, kurios nebuvo užrašytos sutartyje, bet mes visada išsimesdavome. Svarbiausia – būkite sąžiningi dėl savo daiktų kiekio, o mes pasirūpinsime likusiu chaosu. Gerai kelionės!