Perkraustymo logistika iš Vokietijos – naudingos rekomendacijos ir patarimai

Sveiki, dirbu jau virš dvidešimties metų šioje srityje ir Vokietija yra mūsų kasdienybė. Žmonės galvoja, kad perkraustymas iš Vokietijos – tai tik pakrovėm ir važiuojam, bet realybė beveik visada kita. Ypatingai kai kalbame apie senus namus Miunchene arba siaurus gatvės Berlyne, kur sunkvežimiui net privažiuoti sunku. Štai paprasti, bet gyvenimiški dalykai, kuriuos reikia žinoti, kad nenukristum iš skonio (ir neprarastum pinigų). Perkraustymo logistika iš Vokietijos turi savo niuansų, kuriuos stengsiuosi papasakoti be jokių uždažinėjimų, kaip yra iš tikrųjų, su visomis tais smulkmenomis, kurios kelia nervus.

Kainos ir piniginiai klausimai

Kiek vidutiniškai kainuoja perkraustymas iš Vokietijos į Lietuvą?

Visada sakau klientams, kad be matavimų tikslios kainos nesakysiu nė vienas normalus brokeris. Paprastai kaina svyruoja nuo 50 iki 80 eurų už kubinį metrą, jei tai dalinis krovinys, o jei imate visą sunkvežimį – tai fiksuota suma, bet čia jau kitas lygis. Vokietijoje darbai brangiau nei Lietuvoje, todėl jei reikia vyrų įkrovai, tai valandinis tarifas ten gali būti 15-20 eurų vienam darbuotojui. Geriausia padaryti, kad atsiųstum nuotraukas ar vaizdo įrašą, tada aš galiu pasakyti kainą be klaidingų lūkesčių.

Ar reikia mokėti už įkrovą ir iškrovą atskirai?

Dažniausiai taip, jeigu sutartyje nenurodyta „prie durų“. Yra tokia paslėpta vieta, kur daugelis suklysta – manydamas, kad vairuotojas bus ir krovėjas. Vairuotojas vairuoja, o krovėjai kelia. Jeigu jums reikia, kad mes išneštume sofą iš ketvirto aukšto be lifto, tai tas darbas bus apmokėtas atskirai pagal valandas. Geriau iš karto pasakykite, kad reikia „rankų“, tada mes įskaičiuosime tai į bendrą perkraustymo logistiką iš Vokietijos kainą ir bus aišku.

Kas daryti, jei vairuotojas vietoje pareikalauja daugiau pinigų?

Tai yra klasikinė situacija, su kuria susidūręs ne kartą. Jei vairuotojas sako, kad laiptai per siauri ar reikia ilgos juostos, ko nebuvo sutarto, ir prašo papildomai – skambinkite man iš karto. Nesiderėkite su jais gatvėje. Yra blogos įmonės, kurios siunčia vairuotojus su instrukcija „išgauti“ kiek įmanoma daugiau. Turėtumėte susitarti dėl fiksuotos kainos iš anksto, raštu. Jei niekas nepasikeitė, pinigų papildomai mokėti nereikia.

Ar galima susitarti dėl fiksuotos kainos, o ne už valandas?

Visada rekomenduoju fiksuotą kainą, jei tik įmanoma. Už valandas dirba tik tada, kai būna neaišku, kiek daugiau bus tos knygos ar baldų. Kai žinome apytikslį tūrį (pvz., 20 kubinių metrų), galime pasakyti: tiek ir tiek. Valandinis darbas Vokietijoje gali sukelti stresą, nes krovėjai gaišta laiką arba dirba lėtai, o jums laikas eina. Fiksuota kaina – tai ramybė jums ir atsakomybė mums.

Kaip tiksliai skaičiuojamas tūris – kubiniais metrais ar svoriu?

Perkraustyme beveik visada skaičiuojame kubiniais metrais (m3), nes svoris čia ne toks svarbus, nebent jums pervežti švino luitus. Baldus suskaičiuojame paprasčiausiai – dauginame aukštį, plotį ir ilgį. Aš dažnai sakau klientams: užeikite į virtuvę, pažiūrėkite į šaldytuvą ir įsivaizduokite, kiek tokių šaldytuvų sudėtumėte į mašiną. Tai lengviau suprasti negu abstraktūs skaičiai. O svoris svarbus tik tada, kai vežate techniką arba labai sunkius rūsius.

Ar brangiau perkraustyti iš didmiesčio (Berlyno, Miuncheno) nei iš kaimo?

Miunchenas arba Hamburgas tikrai brangesni dėl to, kad ten sunku gauti leidimą stovėti centriniame mieste, o vietos stovėjimui kainuoja milžiniškus pinigus. Taip pat, jei gyvenate kaimo vietovėje, kur reikia važiuoti 20 km nuo greitkelio, kaina taip pat gali šokti, nes grįžti tuščia mašina nėra pelninga. Perkraustymo logistika iš Vokietijos priklauso nuo geografijos – ar esate prie autostrados, ar kažkur giliuose miškuose.

Dokumentai, pasiruošimas ir Vokietijos specifika

Kokius dokumentų reikia tur�ti išsivežti daiktus iš Vokietijos?

Pagrindinis dalykas – tai krovinio deklaracija (CMR), kurią turi vairuotojas, ir jūsų asmens dokumentas. Jei perkraustote ne daiktus, o techniką ar prekes, reikės EX1 dokumento (eksporto deklaracija), tai padarome mes, pervežėjai. Bet jei tai tik asmeniniai daiktai, tada užtenka paprasto sąrašo, kurį vairuotojas pateiks muitinei. Būtinai pasidarykite nuotraukas brangiems daiktams prieš įkrovą.

Kas su tais vokiškais "Abmeldung" dokumentais?

„Abmeldung“ – tai išsiregistravimas iš gyvenamosios vietos Vokietijoje. Vokiečiai labai mėgsta tvarką, todėl kai išsikeliate, turite tai padaryti. Mums, pervežėjams, šis dokumentas ne visada būtinas, jei vežate į Lietuvą, bet jei kils klausimų muitinėje (pavyzdžiui, ar nevežate parduodamų daiktų), tai geriau turėti. Tai parodo, kad išvykstate legaliai ir daiktai ne iš vagystės.

Ar reikia detalaus daiktų sąrašo (inventoriaus)?

Be abejo. Be sąrašo niekur nevažiuosime. Jis nereikia būti iš tikrųjų toks detalus kaip inventoriaus knyga, pakanka grupuoti: „5 dėžių su virtuvės reikmenimis“, „1 sofa“, „1 stalas“. Bet jei turite brangų paveikslą ar tūkstantinę gitarą, būtinai įrašykite atskirai ir nurodykite vertę. Tada draudimas veiks taip, kaip turi. (Nebent tu nori rizikuoti, tada galima ir nebraižyti).

Ką daryti su elektros įranga arba dideliais šaldytuvais?

Didelė technika – tai nuobodus dalykas. Reikia atjungti šaldytuvą bent 12 valandų prieš kelionę, kad išgaruotų vanduo iš kompresoriaus. Jeigu ne, gali nutekėti ant kitų daiktų. Taip pat, jei turite vokišką elektros instaliaciją (kitokie kištukai), tai čia ne mūsų problema, jums reikės Lietuvoje perjungti arba naudoti adapterius. Aš visada primenu apie šaldytuvą, nes žmonės dažnai pamiršta ir tada kyla pyktis, kai atidaro mašiną.

Ar galiu vežti alkoholį iš Vokietijos į Lietuvą?

Čia yra pilnas chaosas. Jei tai asmeninis perkraustymas, tu gali vežti „sąžiningą kiekį“, kas apibrėžta kaip kiekis, kuris nėra skirtas prekybai. Paprastai tai keli šimtai litrų alaus, keletas dešimčių vyno, bet jei bandysi vežti dešimt kartonų „Jägermeister“, tai muitininkai klausinsi, ar tu atidarote barą. Geriau nesikrauti per daug, nes baudos didelės, o nervų prarasi daugiau negu taupyta prie parduotuvės.

Kaip su automobiliais – ar juos įskaičiuoja į tūrį?

Automobiliai tai atskira istorija. Jeigu turite mašiną, kurią reikia nuvežti, ji dažnai neįleidžiama į bendrą krovinių mašiną dėl taršos arba techninių reikalavimų (nėra uždegimo). Mes dažnai vežame automobilius su vilkiku (autovežiu). Jei mašina maža, pvz., „Smart“ arba senas „Trabant“, galima įkišti į dėžę, bet tai retai. Už mašiną mokama atskirai, pagal maršrutą.

Vokietijos ypatumai: namai, kaimynai ir taisyklės

Kas tas "Hausmeister" ir kodėl jis trukdo?

O čia tas žmogus, kuris prižiūri namą Vokietijoje, ir dažnai jis turi daugiau galios nei meras. Jis gali uždraudžti vairuotojui stovėti kieme, jeigu mašina purva, arba reikalauti, kad būtų padengti grindys liftuose. Vieną kartą turėjome tokią situaciją, kad Hausmeisteris neleido išvežti pianino, nes, jo nuomone, per daug triukšmo. Reikia su juo kalbėti pagarbiai, o dar geriau – pasidaryti „Trinkgeld“ (nedidelį pinigą) iš anksto, tuomet bus ramu.

Ką daryti, jei neina įvežti sofos per laiptus?

Tada reikia ieškoti kelių pro langą arba išmontuoti sofos dalis. Aš nėra meistras, bet stebiuosi, kaip vokiečiai dažnai susirenka ir viską apskaičiuoja. Jei sofa per didelė, o aukštas – ketvirtas be lifto, tai mums reikės iškviesti kėlimo kraną. Tai kainuoja papildomai, bet dažnai tai vienintelis būdas. Neapsimoka griebti ir stumti jėga – sužaloguosite ir sofos, ir laiptų turėklus.

Ar reikia leidimo stovėti sunkvežimiui mieste?

Vokiškuose miestuose tai būtina beveik visada. Jeigu stovėjimo zona mokama arba „Anwohnerparken“ (tik gyventojams), be mėlynos kortelės jūsų mašina bus nuvaryta. Mes paprastai susirandame vietą arba užsakome leidimą iš savivaldybės (iš anksto, tai trunka kelias dienas), o kartais tiesiog stovime ant „Gelb“ (geltonos juostos) su įjungtomis švyturėliais ir laukiame. Jei policija užkliūna, gali būti bauda, todėl reikia žinoti taisykles.

Ar vairuotojai padeda susirinkti daiktus iš buto?

Taip, jei tai sutarta. Mūsų vairuotojai yra fiziškai stiprūs vyrai, jie gali nešti dėžes, baldus, netgi pianinus (jei yra specialistas). Bet jie ne šeimininkai – jie nenuvalo jūsų grindų neišnešus sofos. Jei norite, kad viskas būtų padaryta „po raktą“, tada reikia brangesnio paslaugos paketo. Perkraustymo logistika iš Vokietijos yra apie tai, kad mes atvežame ir iškrauname, o ne apie tai, kad mes atliekame jūsų namų ruošą pardavimui.

Kodėl vokiečiai taip griežti dėl tvarkos kieme?

Vokietija – tai tvarkos šalis. Jeigu vairuotojas užmes prie buto klijų juostą arba paliks šiukšlių, gausite skundą iš kaimynų, o Hausmeisteris gali paskambinti policijai. Aš visada įspėju savo vairuotojus: palikite vietą tokia, kokia ją radote, arba net švaresnia. Mes net dažnai pasiimame visą pakuotės šiukšlių (dėžės, plėvelės) ir vežame juos atgal į Lietuvą arba išmetame Vokietijos šiukšliadėžėse, kad klientas neturėtų galvos su šiuo dalyku.

Ar galiu atvežti daiktus iš „Pfand“ automatų?

Tai juokingas, bet realus klausimas. Žmonės renka butelius ir nori juos vežti į Lietuvą, kad gauti grąžą. Problema ta, kad Lietuvoje „Pfand“ sistema kita (jei ir veikia), o tas butelis Vokietijoje kainuoja 25 centus. Neapsimoka vežti kelių šimtų butelių, kad už juos gautum 10 eurų. Geras vairuotojas gali pasakyti, kad tai šiukšlės, ir neįsileisti. Geriau juos panaudoti Vokietijoje ir nusipirkti alaus už pinigus.

Rizikos, draudimas ir problemų sprendimas

Ką daryti, jei buvo daužta kelionės metu?

Pirmiausia – nedarykite panikos. Reikia užfiksuoti žalą vietoje. Parašykite į CMR konosamentą (tą popierių, kurį pasirašote), kad „sofos nugarėlės plyšys“. Jei pasirašote, kad viskas gerai, o vėliau namie pastebite, kad laužta – draudimas nieko neatmokės. Aš turiu vieną atvejų, kai klientas nepasakė apie skilusį indą, o vėliau reikalavo atlyginimo. Negavė nieko, nes nebuvo įrodymų.

Ar draudimas apima viską, ką aš vežu?

Yra standartinis draudimas, kuris dažnai yra labai mažas, pvz., 10 eurų už kilogramą. Jei vežate brangų kompiuterį, kuris sveria 2 kg, o jis kainuoja 2000 eurų, ir jis dingsta – gausite tik 20 eurų. Būtinai pasakykite apie brangius daiktus iš anksto ir apsibrėžkite jų vertą. Ypatingai tai svarbu tais atvejais, kai perkraustymo logistika iš Vokietijos apima meno kūrinius ar vintage kolekcijas.

Kas nutinka, jei įmonė ar vairuotojas dingsta?

Tai blogiausias scenarijus, bet, žinia, ir tokių įmonių yra. Jei pasirinkote „vėžlio“ kainą (per pigu), gali būti, kad jie jūsų daiktus parduos rinkoje. Todėl tikrinkite įmonės kodą, ar ji tikrai egzistuoja Vokietijoje ar Lietuvoje. Jei vairuotojas nebeatsiliepia į telefonus ir GPS rodo, kad mašina stovi vietoje jau 2 dienas – skambinkite į policiją. Mums, didelėms firmoms, tai būtų reputacijos galas.

Ar saugu duoti užstatą (avansą) prieš kelionę?

Įprasta prašyti 10-30 proc. avanso, kad įmonė užfiksuotų datas ir nupirktų kuro. Jei jie prašo 100 proc. iš anksto – bėkite. Niekada neduokite visų pinigų, kol daiktai nėra pas jūsų namuose. Yra atvejų, kai žmonės pervėlė pinigus į sąskaitą užsienyje, o įmonės nebebuvo. Avansas – tai normalu, pilnas mokėjimas iš anksto – ne.

Kaip patikrinti, ar pervežėjas ne sukčių?

Pažiūrėkite į jų svetainę – ar ji atrodo kaip sukurta prieš 10 minučių? Ar jie turi realų adresą? Ar vairuotojas turi uniformą su logotipu? Sukčiai dažnai važiuoja su nuomotomis mašinomis be jokių ženklų. Užduokite klausimą apie dokumentus – jei jie vengia atsakyti apie EX1 ar CMR, tai blogas ženklas.

Ar reikia dėžių, ar įmonė duoda?

Mes galime duoti dėžes, bet jos kainuoja. Jei norite sutaupyti, eikite į „Rewe“ arba „Edeka“ (tai vokiškos parduotuvės) ir paprašykite dėžių, jose dažnai būna vaisiai arba duona, jos tvirtos. Taip pat „Obi“ ar „Bauhaus“ parduoda dėžes pigiai. Mūsų dėžės yra naujos, tvirtos, bet jos pridedamos prie sąskaitos. Galite pasirinkti – mums visiškai nesvarbu, tik svarbu, kad daiktai būtų supakuoti.

Ką daryti su šiukšlėmis – jas vežti atgal?

Ne, nevežkite šiukšlių iš Vokietijos į Lietuvą, tai beprotiška. Viską, ką nereikia, išmeskite ten. Vokietijoje yra geras atliekų skyrimas – stiklas, popierius, kompostas. Jei paliksite maišus su šiukšlėmis kieme, Hausmeisteris suras jus per 5 minutes. Mes galime padėti išmesti dėžes po iškrovos, jei sutarta, bet paprastai kiekvienas tvarko savo šiukšles patys.

O jeigu aš vėluoju į susitikimą su vairuotoju?

Vokietijoje laikas – tai pinigai. Jei vairuotojas laukia jūsų valandą, jis gali parašyti laukimo laiką į sąskaitą. Geriau būkite vietą 15 minučių anksčiau. Jei įvyko avarija arba rimtas dalykas – skambinkite iš karto. Negerai, kai vairuotojas stovi gatvėje, darbas stovi, o jis negali nieko daryti, nes klientas dar geria kavę. Bus šaltai, kai reikės mokėti sąskaitą.

Ar galima veži augalus per sieną?

Galima, bet yra rizika, kad augalų ligos arba kenkėjai nebus įleisti į Lietuvą. Muitinė gali apžiūrėti augalus. Jei turite retus orchidėjus, gali būti problema su dokumentais (fitosanitarinis sertifikatas). Paprastus namų augalus vežame be problemų, jei jie ne dirvožemyje (geriau nuplauti šaknis, kad nevežtumės vokiško žemės).

Kodėl kainos skiriasi tarp įmonių?

Kai kurios įmonės vežia krovinius „iš rankos į ranką“, tai yra, jie surinka daiktą iš jūsų, atvežė į sandėlį, tada surinko kitą mašiną. Tai ilgiau, bet pigiau. Mes siūlome tiesioginį važiavimą – mašina ateina pas jus ir važiuoja tiesiai į Lietuvą. Tai greičiau ir saugiau, bet brangiau. Žinokite, ką norite – greitį ar kainą. Kartais pigiau būna nusipirkti bilietą lėktuvu ir vežti lagaminį (juokuoju, bet kartais taip ir būna).

Išvada

Tiesiog noriu pasakyti – neraudėkite prieš išvykstant. Geriausia perkraustymo logistika iš Vokietijos užtikrinama tada, kai viskas suplanuota iš anksto. Pasirūpinkite dėžėmis, pasikalbėkite su kaimynais, kad netrukdytų, ir pasirinkite patikimą pervežėją, o ne tą, kuris siūlo magiškas kainas. Ir viskas gerai pasibaigs – jūsų sofa liks visa, o opos liks tik gero atminimui apie Vokietiją.