Perkraustymo logistika iš Vokietijos į Lietuvą – kaip tikrai vyksta?

Sveiki, esu logistas, kuris šioje srityje prisirašo jau virš dvidešimties metų ir, gi, girdėjau viską. Pradėjau dar tada, kai kompiuteriai buvo dideli kaip spintos, o telefonai – knygų dydžio. Nors dabar technologijos pasuko į priekį, pati perkraustymo logistika iš Vokietijos į Lietuvą kartais vis dar veikia pagal „gyvenimo mokyklos“ principus, o ne idealias instrukcijas. Dažnai klientai mano, kad tai yra tiesiog „privažiavo ir išvežė“, tačiau realybėje užkulisiuose vyksta daugybiau neaiškumų, dėl kurių aš kartais net pats galvos susiuvinėju. Štai paprastas, be jokio „siurblio“ žodžių, žvilgsnis į tai, kas vyksta iš tiesų, kai nusprendžiate grįžti namo ar persikelti į kitą šalį.

Kainos ir biurokratija (arba kodėl visada brangiau nei tikėjotės)

Kiek apytiksliai gali kainuoti toks perkraustymas?

Žinoma, kiekvienas klausia kainos iš karto, bet čia kaip su mašinomis – be specifikacijos nieko nebusakysi. Paprastai perkraustymo logistika iš Vokietijos į Lietuvą kainuoja nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų, priklausomai nuo tūrio, ar tai dalinis krovinys, ar pilna mašina. Jei turite tik kelias dėžes ir sofą, tai bus pigiau, jei visą namų ūkį su pianinu – brangiau. Be to, į kainą įeina degalai, keliai (ypač Vokietijos greitkeliai), darbo užmokestis ir mokesčiai. Tad nedžiukite, jei pasakysiu „nuo...“, nes tiksliai paskaičiuoti galiu tik tada, kai pamatysiu, ką reikia vežti.

Kodėl kainos skiriasi tarp skirtingų firmų?

Čia yra tas dalykas, kuris klientus dažniausiai erzina. Vienos firmos sako, kad atveš už 500 eurų, kitos reikalauja 1500. Skirtimas slepiasi ne tik tame, kas vairuotojas valgo, bet ir draudime, mašinų būklėje bei, tiesiogiai sakant, atsakomybėje. Pigių pervežėjų perkraustymo logistika iš Vokietijos į Lietuvą dažnai remiasi tuo, kad jie veža „kaip įmanoma“, be jokio garantinio aptarnavimo. Aš galiu pasakyti vieną – jei kaina atrodo per gera būti tiesa, ji tikriausiai tokia ir yra, o jūsų daiktai gali nukeliauti į nežinomą kryptį.

Ar reikia mokėti užsakymo mokestį (depozitą)?

Daugelis klauso, ar reikia padėti pinigų iš anksto. Mano praktika rodo, kad normalios firmos dažnai ima mažą užstatą, kad užfiksuotų datą ir nebeimtų kitų užsakymų į tą patį laiką. Tai nėra būtina visiems, bet tai padeda išvengti situacijos, kai vairuotojas pasako „aš neužsimanau važiuoti už tokį pinigą“ ir dingsta. Tačiau saugokitės tų, kurie prašo sumokėti 100 proc. iš anksto – tai dažniausiai apgaulė. Geriausia yra sutikti dėl 30-50 proc. avanso, o likutį sumokėti tik tada, kai daiktai jau pas jūsų namuose (arba prieš išvežant iš Vokietijos).

Kas daryti, jei pasiūlymo kaina pakito paskutinę minutę?

Tai, deja, ne retas reiškys, ypač jei klientas pats netiksliai aprašė, ką turi. Pavyzdžiui, sako „tik kelios dėžės“, o iš tiesų išsivysto, kad ten yra dar ir sunkus šaldytuvas, kurio neįmanoma nešti vienam žmogui. Tokiu atveju perkraustymo logistika iš Vokietijos į Lietuvą gali brangti, nes reikia skubinti pagalbos arba keisti mašiną. Jei keičia kainą be jokios priežasties po to, kai jums jau padėjo daiktus į mašiną (tokios „grynųjų pagrobimo“ istorijos), tai tiesiog šlamštas.

Ar galima apmokėti kortele ar reikia grynųjų?

Vokiškai firmos mėgsta SEMA pavedimus ar sąskaitas-faktūras, tačiau mažesnės lietuviškos kompanijos vis dar dažnai prašo grynųjų vairuotojui. Aš asmeniškai rekomenduoju vieną – viską fiksuokite raštu. Jei mokate grynaisiais, imkite kvitą. Geriausia yra pervesti pinigus į sąskaitą, tada yra įrodymas, kad sumokėjote. Perkraustymo logistika iš Vokietijos į Lietuvą turi būti skaidri, o pinigų klausimai – aiškūs, kad vėliau nebereikėtų ieškoti liudininkų teisme.

Laikas ir organizavimas (arba kodėl vairuotojai visada vėluoja)

Kiek laiko užtrunka visas procesas?

Tai kaip su laisvės regimuoju – ką toliau, tai ilgiau. Vidutiniškai, jei tai dalinis krovinys, kai reikia surinkti keletą klientų, tai užtrunka nuo savaitės iki trijų savaičių. Jei užsakote pilną mašiną (nuo 20 kubinių), tai galima nuvežti ir per 2-3 dienas. Perkraustymo logistika iš Vokietijos į Lietuvą nėra tikslus mokslas, nes priklauso nuo to, kiek kitų užsakymų turi vairuotojas ar kiek laiko praleis pasienyje (nors dabar jis daugiau formalumas, bet visgi).

Ar galima nurodyti tikslią atvykimo datą?

Galima, bet... (tikrai ne visada įvyks). Jei jums reikia, kad daiktai būtų tam tikrą dieną ryte, geriau užsisakykite ekskursiją su pilna mašina. Jei tai dalinis krovinys, tada vairuotojas skambins ir pasakys „esu prie Rygos“ arba „užstrigau ties Berlynu“, ir datos gali pasislinkti diena į priekį ar atgal. Reikia būti lankstum, nes keliuose viskas įvyksta – avarijos, policijos patikros, techniniai gedimai.

Kaip vyksta surinkimas (konsolidacija) keliuose miestuose?

Tai yra tas svarbiausias dalykas dėl laiko. Vairuotojas važinėja po Miuncheną, po Frankurtą, po Berlyną, surenka po truputį nuo kiekvieno. Tai vadinama konsolidacija. Perkraustymo logistika iš Vokietijos į Lietuvą dažniausiai remiasi būtent šiuo principu, kadangi nėra tiek daug žmonių, kurie užpildytų visą sunkvežimį vieni. Taigi, jei gyvente mažame miestelyje giliau šalyje, reikės kantrybės, kol jis aplanks visus kitus punktus prieš pasiektą jūsų.

Ar reikia būti namuose, kai atvažiuoja vairuotojas?

Būtina. Arba turi būti kas nors, ką pasitikite, kas gali parodyti, ką reikia krauti. Aš buvau matęs situaciją, kai vairuotojas atvyko, o namuose nėra nieko, jis laukia po kiemu valandas, o paskui reikalauja atlyginimo už laiką (stovėjimo moestį). Geriau susitarti iš anksto, kad vairuotojas paskambins prieš valandą ar dvi. Taip pat reikia pasirūpinti, kad būtų kur pastatyti sunkvežimį – Vokietijos miestuose su tai dažnai būna problemų.

Kas nutinka, jei vairuotojas užstrigo sienoje?

Nors ES erdvėje sienos formalios, bet vis tiek gali būti patikrų. Ypač jei vairuotojas yra iš trečiosios šalies (pavyzdžiui, Ukrainos ar Baltarusijos), dokumentų patikros gali užtrukti. Kartais pasitaiko ir techninių problemų – mašina sugeda. Tada perkraustymo logistika iš Vokietijos į Lietuvą tampa košmaru, mes turime siųsti kitą automobilį arba perkrauti daiktus. Tai retas atvejis, bet jis įvyksta, ir apie tai reikia žinoti iš anksto.

Daiktų pakavimas ir saugumas (kaip neprarasti vaiko suvenyrų)

Ar turiu pats surinkti dėžes?

Galite, bet tikrai verta pagalvoti, ar verta taip taupyti. Profesionalios perkraustymo firmos turi savo dėžes, kurios stipresnės ir pritaikytos krauname. Jei pakuosite patys senosiomis „Lidl“ dėžėmis, jose gali sugriūti indai, kai vairuotojas staigiai stabdys. Perkraustymo logistika iš Vokietijos į Lietuvą įtraukia nemažai vibracijos, tad dėžės turi būti tvirtos ir gerai užklijuotos.

Ar jie uždengia baldus plėvele?

Taip, tai standartas. Turime omenyje ne tik paprastą plėvelę, bet ir „stira“ putas, kartais kartoną. Aš nepamiršiu vieno kliento, kuris atsisakė dengiimo, norėdamas sutaupyti 50 eurų, o atvykęs rado atnaujintą (ir ne pačių geriausių rankų) minkštą sofą su drėgnės dėme. Užtikrintai sakau – nedarykite taip. Baldų apsauga yra būtina, nes kelyje viskas nutinka.

Kaip vežti brangius daiktus (tapyba, juvelyrus)?

Tai jūsų atsakomybė. Geriausia juos vežti su savimi Asmeniniame automobilyje arba specialiai tai užtikrinti draudime. Jei įdedat į dėžę auksinius žiedus ir pasakote „ten tik seni drabužiai“, o jie dingsta, draudimas neišmokės nieko. Perkraustymo logistika iš Vokietijos į Lietuvą neapima dingusių brangmenų, jei jos nebuvo deklaruotos kaip tos. Būkite sąžiningi, bet ir atsargūs.

Ar galima vežti maisto produktus ar alkoholį?

Vaisius, duonus, maistą – ne, nes tai gali sugesti arba pritraukti pelėsius ir vabzdžius (o muitinė labai nemėgsta biologinių atliekų). Alkoholį galima, bet ribotą kiekį ir tik jei tai ne verslo tikslais. Vieną kartą mums teko išmesti visą krovinį sūrių, nes jie pradėjo „kvepėti“ dar prieš Berlyną. Tarkime tiesiog, kad perkraustymo logistika iš Vokietijos į Lietuvą yra skirta daiktams, o ne šaldytuvui.

Ką daryti su technika – televizoriais, kompiuteriais?

Gerai juos įpakuoti į originalią dėžę, jei liko. Jei ne – tinka daug putų ir storo kartono. Svarbu užfiksuoti, kad jie veikia prieš pakavimą (nufotografuoti ekrana). Ypač su televizoriais, kurie yra labai jautrūs smūgiams. Vairuotojai dažnai neturi laiko tikrinti, ar jūsų „Philips“ įjungiasi, todėl jūsų interesas yra užtikrinti, kad tai padaryta.

Rizikos ir problemos (kai kas nors ne pagal planą)

Kas daryti, jei kažkas sulūžo pervežimo metu?

Pirmiausia – nerašykite priimo akto „viskas gerai“, jei nėra. Atidžiai patikrinkite dėžes, ypač išorinius. Jei matote įdubimą – ji turi būti užrašyta. Tada parašykite pretenziją (protokolą) per 7 dienas. Be šio dokumento draudimo kompanija tikrai nieko neismokės. Aš galiu pasakyti, kad dažniausiai problema būna ta, kad žmonės rimtai pradeda tikrinti daiktus po savaitės, kai jau vairuotojas toli.

Ar dažnai dingsta daiktai?

Sąžiningai? Su geromis firmomis – praktiškai niekada. Su „mėsėdžiais“ – kartais. Ypač jei daiktai neįmerkiami. Aš girdėjau istoriją, kaip dingo dviračio raktai, o vairuotojas teigė, kad jų nematė. Perkraustymo logistika iš Vokietijos į Lietuvą turi būti kontroliuojama, bet jei pasitikite kiekvienu sutiktu vairuotoju, rizikuojate. Užrakinkite kietuosius korus jei galite.

Kas nutinka, jei aš negaliu priimti siuntos Lietuvoje nustatytu laiku?

Reikia skambinti dispečeriui. Jei jūsų nebus, mašina gali važiuoti toliau į kitą miestą arba grįžti atgal, o tada pridės ant jūsų sąskaitos grįžimo moestį. Tai nėra malonu. Kartais galima palikti daiktus artimiausiame sandėliuke (tai vadinamasis „terminalas“), bet tai taip pat kainuoja papildomai pinigų už saugojimą.

O jei man nepatinka vairuotojo elgesys?

Būna ir tokių. Vokiški vairuotojai dažnai griežti ir nepakantūs, jei viskas nėra paruošta. Jei jis elgiasi agresyviai ar reikalauja pinigų, kurių nėra sutartyje – skambinkite savo vadovui iš karto. Nekelkite konflikto tiesioginėje kelio atkarpoje. Aš kaip logistas sakau – geriau išspręsti telefonu, nei peštis prieš namus su dėžėmis rankose.

Ar ypač pavojinga žiemą?

Žiema yra atskira tema. Vokietijoje ir Lenkijoje gali būti didelių pavojų, sniego, šlavimo mašinų eilių. Nors perkraustymo logistika iš Vokietijos į Lietuvą vyksta ištisus metus, sausio mėnesį gali būti delsos. Be to, šaltis gali pakenkti tam tikriems daiktams (pvz., muzikos instrumentams), jei mašina nėra šiltas garažas. Klauskite apie šią detalę, jei vežate kažką labai jautraus šalčiui.

Vokietijos ir Lietuvos specifika (paplūdimio rankšluosčiai ir muitinė)

Ar sustoja muitinės patikrai?

Esant ES, dažniausiai ne. Bet jei mašina atrodo įtartai (pavyzdžiui, pilna „uždarų“ dėžių be etikečių) arba jei vairuotojas yra iš trečiosios šalies, gali sustoti. Tokiu atveju jie gprašyti atidaryti. Jei radysite naujus daiktus su etiketėmis, gali būti problema, jei tai atrodo kaip prekyba. Bet paprastam perkraustymui nereikia jokių specialių deklaracijų, tik turtų sąrašas.

Kokius dokumentus reikia turėti?

Būtinas turtų sąrašas (inventorius) su apytikre verte (nereikia tikslios įkainos, bet „televizorius 100 eurų“ reikia). Taip pat asmens dokumentas (pasas ar ID kortelė), jei patys važiuojate su mašina. Jei mašina važiuoja be jūsų, reikia pavedimo (pilietės), kad vairuotojas turi teisę vežti jūsų daiktus.

Ar galima vežti automobilį (nenaudojamas) su tais pačiais daiktais?

Taip, tai dažna praktika. Automobilis užkabinamas po sunkvežimiu (toma) arba vežamas priekaboje. Čia svarbu, kad automobilis neleistų tepalų ir būtų paruoštas pervežimui (akumuliatorius atjungtas ir t.t.). Perkraustymo logistika iš Vokietijos į Lietuvą dažnai apima ir automobilių gabenimą, nes daugelis lietuvių turi po du ir daugiau „varyklų“.

Kaip elgtis su Vokietijos šiukšlinėmis (papildomais daiktais)?

Dažnai norime atsikratyti senų daiktų prieš išvykdami. Vokiškos tvarkos (Wertstoffhof) yra griežtos – negalita tiesiog numesti prie konteinerio, jei daiktas didelis. Reikia nuvykti į specialią aikštelę, kartais už tai reikia sumokėti (ypač, jei tai statybinės atliekos). Neprokškinkite daiktų miške, Vokietijoje baudos neįsivaizduojamos, o vietos gyventojai greitai paskambina policijai.

Ar yra kokių nors specifinių taisyklių dėl parkavimo Vokietijoje?

Taip, jei gyvenate miesto centre, reikia gauti leidimą stovėjimui (Halteverbot). Be šios lapelio, gausite baudą, o mašina gali būti tempta. Vokiečiai labai mėgsta tvarką. (Galbūt ne visada, bet kai kalba eina apie jų kiemus – tikrai). Geriau šią problemą patikėti vairuotojui, jis žino, kur ir kaip galima statyti sunkvežimį.

Išvada

Galiausiai, noriu pasakyti, kad visa ši istorija nėra tokia baisi, kaip atrodo iš šono. Svarbiausia yra pasirinkti ne pigiausią, o patikimą partnerį ir tiksliai susitarti dėl sąlygų. Perkraustymo logistika iš Vokietijos į Lietuvą gali būti sklandi, jei nepamiršite, kad tai tiesiog žmonių darbas, o ne robotų. Niekas nepasakys, kad visada viskas vyksta idealiai, tačiau su gera nuomone ir kantrybe jūsų baldai greičiausiai atsiras naujuose namuose sausi ir sveiki. Sekmės kelyje ir atsargumo vairuotojams!