Perkraustymo logistika į Vokietiją su pažangia įranga: kas užkoduota smulkmenose

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtmetis ir ką tik suskaičiavau – laikas bėga nors kojas nešioju daugiau negu galva kartais. Žmonės dažnai mano, kad perkraustymas yra tiesiog dėžių įkėlimas į sunkvežimį ir važiavimas tiesiai, bet tai yra per daug idealizuota vaizdis. Ypač kai kalbame apie perkraustymo logistiką į Vokietiją su pažangia įranga, kur tikslumas ir technologijos susiduria su senoviškais vokiškais keliais ir biurokratiniais barjerais. Čia ne tik apie techniką, bet ir apie tai, kaip išsiveržti, kai technika stringa o klientas laukia priešais namus Miunchene. Dalinuosi ilgamete patirtimi be jokių „gražių“ filtrų.

DUK

Apie tą techniką (ir kur ji stringa)

Ar tikrai reikalinga ta pažangi įranga paprastam namams?

Sakyčiau, kad ne visada, bet kai reikia, tai praverčia kaip neregėta. Turime šiuolaikinius keltuvus su džipais, kuriais galima užlipti į trečią aukštą, jei lifte nebetelpa sofa. Vakar pavyko išgelbėti situaciją, kur klientas buvo įvertinęs laiką per mažai, o mūsų hidraulinės rankenos padėjo padaryti visą darbą per pusvalandį greičiau. Be šio dalyko būtume nuvaryę baldus per pusę dienos. Taigi, tai investicija, kuris atsiperka, nors ir kainuoja.

Kas nutinka, jei that keltuvas sugenda?

O, jis sugenda labai dažnai, tiesiog tai yra technika. Buvo atvejis prieš Berlyną, kai keltuvo hydrotrauka pradėjo barškėti ir nustjojo veikti. Teko iškviesti techniką iš netoliese esančios remonto dirbtuvės, ir mes praradome apie keturias valandas. Gerai, kad klientas buvo suprantantis, nes kitaip būtų bauda. Verta turėti rezervinį planą, bet dažniausiai mes tiesiog dirbame rankomis ir keltuvais, kai pagrindinis įrenginys lieka stovėti kieme.

Kiek tūrio turi jūsų sunkvežimiai?

Mūsų parkas labai įvairus – nuo 20 iki 40 kubinių metrų automobilių (velkamuos ir visureigius sunkvežimius). Jei rengiame didelę perkraustymo logistiką į Vokietiją su pažangia įranga, stengiamės siųsti mažesnes, bet labiau manevringas mašinas, kadangi vokiški miestai statyti siaurais gatvėmis. Didelis sunkvežimis tiesiog nepriartės prie namo if gatvėje stovi šiukšliadėžės (ir jos pastoviiai stovi).

Ar įranga apsaugo baldus nuo pažeidimų?

Taip, turime specialias užtrauktukines dėžes „pėdsakams“ ir „drabužiams“, o ant baldų dedame popieriaus ir putų apklijas. Tačiau technika nepadės, jei vairuotojas yra nuobodus arba išsekęs. Pamiršau paminėti (o čia svarbu), kad kai kurios senos vokiškos grindys yra jautrios įbrėžimams, todėl ten reikia ypatingos dangos, kurią ne visada suvedame... šiaip iš karto. Įrangą taikome atidžiai, bet technika yra tik įrankis.

Ką daryti, jei klientas neturi dėžių?

Mes jas pristatome. Tai yra standartinė paslauga – atvežame krepšius, dėžes, lipdukas. Tiesa, kai kurie klientai bando taupyti ir renka dėžes iš parduotuvių, bet jos netvirtos. Tada mūsų įranga, skirta fiksavimui, tampa labai reikalinga, nes kitu atveju viskas iškris prieš Frankfurtą. Turime ir specialias dėžes vynui ar paveikslams, kurios yra labai brangios, bet sutaupo nervingas.

Ar naudojate kokius nors specialius sistemoms?

Na, turime GPS stebėjimą, kuris rodo kur mašina yra realiu laiku. Taip pat naudojame specialias programėles maršrutų planavimui, kad išvengtume didelių sunkvežimių draudžiamų zonų, ypač žaliųjų zonų miestuose. Technologiškai viskas atrodo super, bet kartais programėlė klaidingai nukreipia į tiltą, kurio aukštis yra 3,5 metrai, o mūsų mašina – 4 metrai. Tada reikia žmogaus proto.

Kaip elgiamės su piemenų (pianinų) pervežimu?

Mus tai labai neramina. Piemenai yra jautrūs (ir sunkūs!). Turime specialias juostas ir keltuvus, bet svarbiausia yra kampų apsauga. Vieną kartą teko nešti pianiną spiralinių laiptų į penktą aukštą be lifto – tai buvo košmara. Naudojome ne įrangą, o tik raumenis ir kantrybę. Technika čia padeda tik iki pat durų, toliau – fizinės pajėgos.

Keliai, vokiečiai ir biurokratija

Ar dažnai stabdo kelių policija Vokietijoje?

Vėžiau, ne taip dažnai kaip anksčiau, bet taip nutinka. Daugiausia dėl dokumentų kontrolės arba sunkio. Vokietijoje labai griežtai žiūri į darbo laiko apskaitą (tachografą). Jei vairuotojas viršija laiką, baudos yra milžiniškos. Esu matęs, kai mašina stovėjo tris dienas, nes nebuvo galima judėti iki šventadienio. Tai sukuria didelį chaosą grafike.

Ar sunku su CMR važtaraščiais?

CMR važtaraštis yra pagrindas. Be jo negali važiuoti. Problemos atsiranda, kai klientas paskubėjęs užmiršti nurodyti kieno yra krovinys arba klaidingai parašo vertę. Tuomet sienos (muilo) tiesiog sustoja. Mums teko vieną kartą praleisti naktį pasienio punkte dėl to, kad viena prekė buvo parašyta kaip „dovana“, ir muitininkai norėjo viską išardyti. Būkite tikslūs su tais CMR.

Ar reikia specialių leidimų miestuose?

Na, vokiški miestai yra sudėtingi. Miunchene, Hamburge arba Frankfurte daugelyje vietų negalima stovėti be „Erlaubnis“ – leidimo. Mūsų logistika susideda ne tik iš vairavimo, bet ir iš tų leidimų išgavimo prieš kelionę. Kartais reikia užsakyti vietą „No Parking“ zonei, kas kainuoja pinigus, bet išauga greitis. Nedaug kas su tuo susiduria, kol nepradeda vairuoti didelio sunkvežimio.

Kokios yra didžiausios problemos su klientais Vokietijoje?

Vokiečiai yra labai preciziški, bet kartais ir per daug griežti. Jei sutartume 8:00 ryto, jie laukia 7:55. Jei vėluojame penkias minutes, jau skambina. Reikia ne tik technikos, bet ir disciplinos. Dar kartais būna, kad klientas pasako „galima rūsyne stovėti“, o ten yra tik 1,8 metro aukšcio, o mūsų mašina 2,5. Tuoka prasideda diskusijos.

Ar dažnai tenka važiuoti į atokias vietas?

Taip, dažnai važiuojame į Bavarijos kaimus, kur gatvės yra tokios siauros, kad du automobiliai vos praeina vienas kito. Ten mūsų pažangi įranga, tokia kaip galinės ašies valdymas, yra kritiškai svarbi. Be to sunkvežimis tiesiog užstrigtų. Reikia gerai žinoti maršrutą, nes navigacija nesako, jog ta vieta yra „pėsčiųjų zona“ (ir ten negalima net važiuoti su dviračiu).

Kaip sužinoti, ar galima vežti pavojingas kargas?

Tai sudėtinga sritis. Jei klientas turi daug dažų arba benzininės žoliapjovės (su kuru), tai jau yra pavojingas kargas (ADR). Reikia specialios įrangos – ugnies gesintuvų, rūbų. Kai kurios firmos apie tai tyliai ir vėliau kyla problema sienoje. Mes visada klausiam, kad nebūtų nemalonumų.

Ar yra skirtumas tarp Rytų ir Vakarų Vokietijos kelių?

Kokybiškai ne, bet vietomis Vakarų Vokietijoje daugiau statybų ir eismo duobių (ir darbų). Rytuose keliai gali būti šiek tiek blogesni, bet mažiau eismo. Techniškai mūsų įranga veikia visur vienodai, tačiau Heseno žemėje yra daugiau mokesčių keliuose, reikia tiksliai skaičiuoti biudžetą, nes kaina gali šokti dėl to.

Kainos ir paslaidžiojimas (realios kalbos)

Užkrapo kaina su įranga ar be?

Įranga įeina į kainą, jei jos reikia. Tačiau kai klientas sako „pakraustyk viską į mašiną, o aš nieko nedarysiu“, tai darbo valandų kiekis mažėja. Klientai dažnai nuo to pradeda – kiek kainuoja valanda? Atsakymas: priklauso nuo to, kiek „smėlio“ įdėsite į mūsų „sanktas“ (komunikaciją). Geriau sutarti fiksuotą sumą, kad nebūtų neskundų pabaigoje.

Ar brangu naudoti jūsų technologijas?

Brangu, kaip ir viskas kokybiška. Mobilus keltuvas (su džipu) kainuoja apie porą šimtų eurų tik už pristatymą į vietą, nekalbant apie darbą. Jeigu perkraustymo logistika į Vokietiją su pažangia įranga yra jūsų prioritetas, tuomet reikia susitaikyti su tuo, kad tai ne „pirkti duoną“ kaina. Užtikriname, kad baldai neatsiluos, bet tai kainuoja.

Ką daryti, jei klientui nepatinka kaina pabaigoje?

Mes visada darome preliminarią apskaitą. Bet kai paaiškėja, kad dėžių yra dvigubai daugiau nei sakė, ar reikia demontuoti spinį, kaina natūraliai didėja. Vieni klientai supranta, kiti pradeda skųstis. Tada tiesiog rodome sutartį (jei tokia yra). Be raštinės biznis nebeveikia... (nors kartais ir susitariam žodžiu, bet rizikuojam).

Ar galima sutaupyti, nešdamis daiktus pats?

Žinoma, mes vadiname tai „kliento dalyvavimu“. Jei jūs nešite dėžes, mes nešame sunkius baldus – taip sutaupykite. Bet būkite atsargūs su nugaromis. Dažnai matau, kaip žmonės perneša per daug svorio vienu metu, o paskui skundžiasi. Mūsų įranga nėra skirta jūsų nugarai išgelbėti, jei patys ją keliate neteisingai.

Ar imate užstatą arba avansą?

Įprastai taip. Jei važiuojame toli (Vokietija visgi ne Latvija), reikia užtikrinimo. Yra buvę atvejų, kai mes atvažiavome, o klientas nusprendė nebevažiuoti ir pasakė „aš atšaukiau“. Už ką mums laikyti vairuotoją ir mašiną? Todėl imam nedidelį avansą. Tai tiesiog verslo logika, o ne piktas noras.

Ar yra kažkokių paslėptų mokesčių?

Nieko neturėtų būti paslėpta, tačiau yra tokių dalykų kaip „vývoz“ (išvežimas šiukšlių) jei reikia išmesti baldus į vokišką konteinerį. Tai kainuoja, nes ten mokesčiai už kvadratinį metrą nerealūs. Ir dar mokesčiai už kelių naudojimą „Maut“ – tai ne paslėpta bet kartais klientai pamiršta, kad toks dalykas egzistuoja.

Ar derinate kainą?

Esu šioje srityje 23 metus, moku derėtis. Jei darbas paprastas ir kelyje (t.y. grįžtame tuščia), kainą galime nuleisti. Bet jei reikalingos visos technologijos ir vairuotojas turi likti Vokietijoje per naktį, tada derėtis sunkiau. Verslas turi būti pelningas (kad galėtume mokėti už tą patį degalą).

Rizikos, draudimas ir keisti dalykai

Ar apsidraudžiate nuo visko?

Mes turime „Krojinių draudimą“, bet jis apsaugo tik prieš mūsų klaidas. Jei vairuotojas užkerta į tiltą, tai mokame. Jei klientas pats supakuoja daiktą kažkaip blogai ir jis susideda viduje mes neatsakome. Kartais žmonės mano, kad draudimas yra stebuklas, kuris išspręs visus jų sukaltytus uždavinius. Ne, tai ne taip veikia.

Kas daryti, jei namuose Vokietijoje nenori priimti daiktų?

Tai buvo keistas atvejis prieš metus. Klientas padovanojo savo senei baldus, o kai atvažiavome, senelė atidarė durys ir pasakė „aš to nenoriu“. Teko suskambinti į centralę ir išsiaiškinti, kur dėti sofą. Galiausiai palikome sandėlyje ( už papildomą mokestį). Būtinai turėkite atsarginį kontaktą asmeniui, kuris priima.

Ar dažnai dingsta daiktai?

Labai retai. Mes turime sąrašus (inventoriaus). Tačiau vieną kartą dingo viena dėžė su knygomis. Vėliau pasirodė, kad ją vairuotojas padėjo ne toje mašinoje (jei važiavo du sunkvežimiai). Techniškai nebuvo dingimas, tik dokumentacijos sumišimas. Viskas rastas, bet emocijų buvo.

Ar pavojinga važiuoti su technika per sniegą?

Žiemos Vokietijoje gali būti siaubingos, ypač kalnuotuose rajonuose. Mūsų įranga yra sunki, ir jei kelyje yra ledas, mašina gali tapti nekontroliuojama praslydėjimo. Stengiamės nevažiuoti, kai oras prastas, bet klientai visada spaudžia „reikia būti rytoj“. Tada reikia rizikuoti arba tartis su draudiku... (kurių mes vokiškai vadinam draudžiasiais).

Ar kada nors pamiršote vairuotojo pilietybės pažymėjimą?

Buvo panašu. Kartas nuo karto (ypač su naujais vairuotojais) pasitaiko, kad dokumentai yra, bet jų galiojimas baigiasi. Vokietijoje tai gali baigtis bauda 500 eurų. Dabar naudojame sistemas, kurios primena, kada reikia atnaujinti dokumentus. Rankinis darbas turi trūkumų.

Kaip elgiatės su gėrimais mašinoje?

Griežtas draudimas. Vieną kartą radome tuščias butelius po krovinių – vairuotojas gėrė po darbo (ne vairuodamas). Mes jį atleidžiome iš karto. Perkraustymo logistika į Vokietiją su pažangia įranga neleidžia tokios rizikos. Būkit užtikrinti, kad mūsų vairuotojai yra „sausi“.

Ar dirbate su „blogomis“ įmonėmis?

Yra konkurentų, kurie siūlo kainas, per kurias neįmanoma uždirbti. Jie naudoja seną techniką, kur tikriausiai išmes bet kada. Žmonės pasirenka juos dėl kainos ir vėliau skundžiasi. Aš neduodu pavardžių, bet patarčiau žiūrėti ne į kainą, o į įrangos amžių ir atsiliepimus (nepirktus).

Kas daryti, jei automobilis sugenda Vokietijoje?

Turime partnierių servisų tinklą. Paskutinis kartas buvo prieš Štutgartą – pradėjo rūkyti variklis. Technikas atvyko per valandą. Jei neturėtume šios sistemos, klientas lauktų dienomis. Techninė pagalba užsienyje yra brangi be draudimo, bet su kompanija tai ne problema.

Ar reikia mokėti už vairuotojo maistą ir nakvynę?

Jei važiuojame trumpai – ne. Jei reikia išbūti 2-3 dienas (dėl krovinio sudėtingumo), tai taip, klientas turi padengti išlaidas (arba mes įskaičiuojame į sutartį). Vokietijoje viešbučiai brangūs, ir norint sutaupyti, mes kartais naudojame lovimą kabinoje, bet klientai dažnai pareikalauja normalios viešbučio.

Ar tikrai „pažangi įranga“ padeda uždirbti daugiau?

Ne visada. Ji padeda dirbti greičiau ir saugiau, bet pats įrangos pirkimas ir priežiūra kainuoja milžiniškus pinigus. Tai yra ilgalaikė investicija. Mes investuojame tam, kad klientų baldai nenukristų, o ne kad būtų kažkoks stilingas vaizdas „Instagramui“. Realumas yra kitoks.

Išvada

Galiausiai, noriu pasakyti, kad perkraustymo logistika į Vokietiją su pažangia įranga nėra stebuklas, kuris pats išsprendžia problemas. Tai tik įrankis rankose patyrusių žmonių, kurie moka susitvarkyti su chaizu vokiškuose miestuose ir dokumentų kalnais. Rinkitės ne tas firmas, kurios rodo gražias nuotraukas, o tas, kurios turi realų patirtį ir pasakyta iš karto, ką darys, jei kas tai nueis ne taip kaip planuota. Sėkmės kelyje ir tiek.