Perkraustymo logika ir patarimai iš Lietuvos į Vokietiją: kas tikrai svarbu?

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus ir per tą laiką mačiau viską – nuo idealiai organizuotų kelionių iki visiško chaoso ant A1 autostrados. Žmonėms dažnai atrodo, kad tarptautinis pervežimas yra tik tai, kai įmeti daiktus į mašiną ir važiuoji, bet realybėje yra daugiau niuansų. Norėdami sutaupyti pinigų ir nervų, verta pasinaudoti praktine patirtimi. Šiame straipsnyje dalinuosi tuo, ką žinau apie perkraustymo logiką ir patarimus iš Lietuvos į Vokietiją, nieko nedažydamas ir sakydamas tiesą taip, kaip ji yra. Kartais tai būna vargu, kartai sklandžiai, bet visada reikia žinoti, į ką įsitrauki.

Kainos ir pinigai: kodėl ne taip paprasta susitarti?

Kiek vidutiniškai kainuoja perkraustymas į Vokietiją?

Viskas labai priklauso nuo tų kubinių metrų kiekio, kuriuos turite. Jei tu vezini tik kelias dėžes ir du lagaminus, gali užeiti ir už 400–600 eurų, bet jei tai pilnas namas su pianinu, skaičiai šokteli iki kelių tūkstančių. Darželių kaina svyruoja priklausomai nuo degalų, kas šiais laikais yra labai neprognozuojama. Verta paskaityti, kad dažnai į kainą įeina ne tik važiavimas, bet ir įkėlimo darbai, todėl nedžiūkite į galutinę sumą ir galvokite, kad tai perbrangu.

Ar kaina keičiasi jei gyvenu toliau nuo pagrindinių kelių?

Žinoma, keičiasi, ir nenuostabu. Jei reikia važiuoti gilyn į kaimą, kur nėra asfalto arba labai siauros gatvės, didelijas sunkvežimis tiesiog neprasvažiuos. Tada tenka imti mažesnę mašiną, o toks dvigubas darbas visada kainuoja brangiau. Vairuotojas nenusprendžia nukirsti medį, kad prieitų prie jūsų namo, todėl reikia žiūrėti geografinę padėtį. Vokietijoje kaimai dažniausiai turi geresnius kelius, bet Lietuvoje dar galima pasivaikščioti purvine.

Kodėl vienos firmos brangios, o kitos pigios?

Tai kaip su viskuo – pigu paprastai būna tik laiške. Esu matęs situacijų, kai žmogus sutaupydamas 200 eurų pagaliau neteko viso krovinio, nes įmonė neturėjo jokio draudimo. Geri vairuotojai, kurie dirba legaliai, nevažiuos už du šimtus eurų dienai, jie turi mokėti mokesčius. Geriau pasirašyti sutartį su patikima kompanija, negu vėliau gaudyti vadybininkus kurie nebeatsiliepia. (Na bent jau taip yra su seriuozomis firmomis).

Ar galima kažkaip užsisakyti dalinį krovinį?

Tai tikrai įmanomas variantas ir kartais labai patogu. Jei turi nedaikų, tarkime 5–10 kubų, mes surandame kitą klientą tame pačiame maršrute ir padaliname sąskaitas. Viskas vyksta gerai, jei tik laiko grafikai sutampa. Bet turi būti pasiruošęs, kad gali tekti šiek tiek palaukti, kol surinksime visą mašiną. Tai ta perkraustymo logika ir patarimai iš Lietuvos į Vokietiją dalis, kuri leidžia sutaupyti, bet reikalauja kantrybės.

Ar reikia mokėti užsidarėjimą iš anksto?

Daugelis klauso šito klausimo ir yra natūralu, kad žmonės bijo apgavysčių. Paprastai imamas nedidelis avansas, kad užfiksuotume laiką ir apmokėtume degalus, o likusią dalį sumokate kai tik daiktai atkeliauja į vietą. Jei kas nors reikalauja mokėti 100 proc. iš anksto per neaiškius pavedimus – bėkite toli. Kartais vairuotojai reikalauja grynųjų pristatymo metu, bet tai jau tarp jų ir vadovybės reikalas.

Dokumentai ir vokiečių biurokratija (vargas, bet būtina)

Kokius dokumentų reikia tureti su savimi?

Pagrindinis dalykas yra asmens dokumentas arba pasas. Be to, reikėtų turėti surašytą daiktų inventoriaus sąrašą su apytikslėmis vertėmis. Vokiečiai mėgsta, kai viskas yra parašyta ant popieriaus, net jei ir nesugeba visko perskaityti. Be to, jei vezite brangius daiktus, paimkite pirkimo čekius, jei dar juos turite, tai padės išvengti nesusipratimų pasienyje jei kas nors paklaus.

Kas tas "Umsiedlungsgut" pažymėjimas ir ar jis būtinas?

Tai toks dalykas, kuris leidžia atsikraustyti be mokesčių, jei pats daiktas buvo naudojamas ne mažiau kaip pusę metų. Vokietijoje muitinė gali labai smarkiai "prijaukti", jei nėra šio popieriaus, ypač jeigu daiktai atrodo kaip nauji. Aš asmeniškai visada patariu užpildyti šią formą iš anksto, kadangi vėliau gali tekti mokėti PVM už visą krovinį. Geriau pasirūpinti šiuo perkraustymo logika ir patarimai iš Lietuvos į Vokietiją aspektu iš anksto.

Ar reikia deklaruoti vaistus ar cheminius priemones?

Tikrai būtina, jei turi didesnį kiekį nei sau asmeniniam naudojimui. Vokiečiai labai griežti dėl vaistų, ypač jei tai yra stiprūs receptiniai vaistai, gali būti problemų. Chemijos, kaip dažų ar tirpiklių, irgi reikia deklaruoti, kadangi tai yra pavojingos medžiagos. Kartai žmonės bando suvežti statybines medžiagas bagaže, o tada sustoja pasieniečiai ir viską konfiskuoja.

Ką daryti su mašina jei ją taip pat noriu nuvežti?

Gali ją vežti sunkvežimio priekyje arba furgone, jeigu ten telpa. Jei vaziuoji pats, turi turėti "Ausfuhrkennzeichen" trumpalaikius numerius, kad galima būtų legaliai važiuoti iki Vokietijos. Be to, vėliau tenka ją registruoti Vokietijoje, tai dar atskira istorija su technine apžiūra ir draudimu. Nepamirškite, kad Lietuvoje turite nurašyti mašiną prieš išvykdami.

Ar galima vežti gyvūnus?

Galima, bet tik su pasu. Šunys ir katės turi būti nuo mikrocipų ir turėti galiojančias pasas su vakcinacijomis prieš kelionę. Dar reikia žiūrėti, kad skiepyimas nuo pasiutligės nebūtų per senas, kitaip nepraleis. Kartais žmonės bando paslėpti katiną dėžėje, bet vairuotojai tai iškart girdi, tai geriau nedaryti. Gyvūnams reikia vandens ir sustojimų, tai ne kaip dėžės su knygom.

Kaip reikia supakuoti daiktus (ir kodėl svarbiausia yra dėžės)

Kokių dėžių geriausia naudoti?

Naudokite standartines, tvirtas kibires. Aš nerekomenduoju tų mažųjų iš prekybos centrų, jos viduje yra pernelyg minkštos. Geriausiai tinka taisyklingos formos dėžės, nes jas lengviau įstatyti viena į kitą mašinoje. Jei dėžė bus per daug apkrauta, ji tiesiog sutrupės po kitų svorio, o tada viskas viduje išsibars. Pakavimo juosta taip pat svarbu – ne gaila.

Ar reikia išmontuoti baldus?

Be abejo, reikia. Stalai, spintos, lovos – viskas turi būti išrąžyta į detales. Ne tik kad taip sutaupote vietos (kas svarbu, nes m3 skaičiuojame pinigams), bet ir sumažinate sugadinimo riziką. Vieną kartą matėme, kaip klientas bandė vežti surinktą spintą, ji neišlaikė posūkio ties Varšuvos viaduku, ir viskas sudužo. (Rimtai, geriau išsukti visus varžtus).

Kaip supakuoti indus ir stiklus?

Kiekvienas indas turi būti apvyniotas burbuliukine plėvele atskirai. Tada dedamas į dėžę su tarpais užpildytais, tarkime, senais laikraščiais arba putėmis. Nepadarykite tų klaidų, kai dedate vieną lėkštę ant kitos be nieko – po kelias šimtus kilometrų gausite stiklo miltus. Viršuje užrašykite "Trapi", bet vairuotojai vis vien elgsiasi taip pat, geriau tiesiog užtikrinkite, kad tai nejudėtų.

Ar galima vežti maisto produktus?

Gali, bet tik uždarus ir gerai supakuotus. Žaliavinės mėsos ar pieno produktų geriau nevežti, nes gali sugesti arba sukelti problemų pasienyje su veterinarija. Konservai, makaronai, alyvuogės – viskas tvarkoje. Kartais klientai nori suvežti visą šaldytuvą su maistu, tai neapsimoka, degalai brangiau nei kumpis Vokietijoje. Perkraustymo logika ir patarimai iš Lietuvos į Vokietiją čia paprasti: nusipirkite maisto atvykę.

Ką daryti su augalais?

Augalus vežti galima, bet reikia tikrinti, ar jie nėra saugomos rūšys (tarkime, kai kurios orchidėjos ar retos gėlės). Paprastus namų augalus vežiame be problemų, jei žemė ne branduolinė (juokinga, bet kartais klausia). Žiemą reikia saugoti nuo šalčio, nes furgone gali būti minusai, jei neįjungta šildymo sistema. Geriau juos apvynioti.

Kelionės eiga ir kas vyksta kelyje

Kiek laiko trunka kelionė į Vokietiją?

Paprastai tai trunka nuo 1 iki 2 dienų, priklausomai nuo to, kur tiksliai Vokietijoje esate. Jei važiuojame į Miuncheną, tai ilgiau negu į Berlyną. Dar reikia atsižvelgti į stabdymus poilsio, nes vairuotojas turi laikytis tachografo režimo. Negalima tiesiog nuvažiuoti 1200 km be sustojimo, tai nelegalu ir pavojinga. Kartais eismas A1 autostradoje stovi valandas, tai uždelsia.

Ar vairuotojas padės iškrauti daiktus?

Pagal taisykles, vairuotojas yra atsakingas už transportavimą, ne už nešiojimą aukštyn-žemyn. Tačiau dažniausiai jie padeda, ypač jei pavargo arba jei klientas pats negali. Bet tikėkitės, kad jis nešis tik dėžes į kambarį, o ne montuos lovos ar nešis pianiną trečiajame aukšte be lifto. Už papildomus darbus reikia paprastai sutarti iš anksto arba duoti pinigų (tietai).

Kur naktoti vairuotojams?

Jie naktuoja specialiuose stovėjimo aikštelėse arba viešbučiuose, jei tokia sutartis. Kartais, jei giedra ir saugu, gali pristabdyti ir prieš pat jūsų namą, jei leidžia vietos taisyklės. Bet miestuose, kaip Berlyne, stovėti su sunkvežimiu be leidimo yra gana brangu prasivalymas. Geriau neklausti, ką jie valgė vakarienę, tik svarbu, kad ryte būtų atsibudę.

Kas nutinka jei mašina sugenda kelyje?

Tai blogiausias scenarijus, bet jis įvyksta. Tada mes skambiname techninei pagalbai ir, jei reikia, perkrauname krovinius į kitą mašiną. Klientui tai paprastai nieko nekainuoja laiko atžvilgiu, tik nervų. Esu matęs, kaip sprogę padangos arba užsigestę varikliai, bet profesionalios kompanijos turi draudimą ir rezervines mašinas. Tai ta dalis, kurios niekas nenori išgyventi, bet reikia būti pasiruošusiam.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju?

Techniškai gali, jei yra vietos kabinoje (tarkime, 3 vietos) ir jei draudimas to leidžia. Bet dauguma firmų to nedaro dėl saugumo ir atsakomybės. Jei įvyksta avarija, kas su tavim? Be to, 10 valandų praleisti sunkvežimio kabine su vairuotoju, kuris kalba tik rusiškai ar lietuviškai, gali būti nuobodu. Geriau susitikti paskutinioje stotelėje.

Rizikos, problemos ir nepageidaujami dalykai

Kaip dažnai pasitaiko vagysčių?

Vokietijoje, ypač dideliuose miestuose arba prie sandėlių, vagysčių yra. Tai nebe tas pats Lietuvos kaimas. Todėl reikia, kad mašina būtų užrakinta ir, jei įmanoma, stovėtų saugomoje aikštelėje. Brangius daiktus neįkelkite į mašinos gylį, kad juos būtų lengva ištraukti pro duris. Kartais pavagia net visą furgoną, tai vėlgi draudimo klausimas.

Ar turi būti draudimas?

Be abejo. Legaliai veikianti įmonė turi turėti CMR draudimą, kuris dengia krovinio vertę. Patikrinkite šį numerį prieš pasirašydami sutartį. Jei turi 10 tūkst. vertės daiktų, o draudimas tik 3 tūkst., tai tavo problema, jei kažkas nutinka. Neklauskite "kodėl", tiesiog padarykite savo namų darbą ir patikrinkite dokumentus.

Kas daryti jei atvykęs radau sulūžusį daiktą?

Iš karto susisiekite su vadybininku ir nufotografuokite žalą. Nedėkite nieko iš karto, kol nesudarytas protokolas. Jei dėžė išorėje gerai, o viduje subyrėjo, gali būti, kad blogai supakavote. Bet jei mašina buvo avaruoti ir viskas sudužo, draudimas kompensuos. Esu matęs, kaip žmonės išmeta dėžes prieš patira, kaip blogai, o tada niekas nepasakys.

Kokias įmones geriau vengti?

Tų, kurie siūlo kainas, kurios netenkina net degalų sąnaudų. Taip pat tų, kurie neturi tinkamos svetainės arba kurie atsiliepia į skambutį po savaitės. Jei vadybininkas negali papasakoti, kokia bus mašina arba kur jų būstinė, tai aštau. Yra daug "pussarginių" kurie veža savo furgonais ir tada dingsta su pinigais.

Ar galiu pasitiki firmos atsiliepimais internete?

Dalis atsiliepimų yra užrakta, o dalis yra rašoma pačių firmų. Žiūrėkite, ar atsiliepimai yra detali, o ne tiesiog "Viskas super". Jei žmogus rašo, kad vairuotojas buvo vėluoti, bet padėjo, tai atrodo tikroviau. Negalima pasikliauti vien tik žvaigždutėmis, skaitykite tekstą. Kartai randa ir blogų istorijų apie tai, kaip buvo išnešti baldai.

Ar reikia duoti arbatpinigių vairuotojui?

Tai nėra privaloma, bet jei vairuotojas padėjo nešti sunkias dėžes trečiu aukšte be lifto arba padėmontavo spintą, duoti 10–50 eurų yra gerai priimtina. Tai nėra mokesčis, o padėka už papildomą pastangą. Lietuviškai tariant, "duok į rankas" ir viskas bus greičiau. Vairuotojai taip pat žmonės ir jie vertina gerumą.

Kas daryti jei pavėluoja pristatymas?

Skambinkite ir klauskite. Kartai tai ne jų kaltė – užstrigo eismas, buvo avarija arba buvo problemos su adresu. Jei laukiate jau kelias dienas be žinios, tai jau problema. Dažniausiai vėlavimai yra nedideli, valanda ar dvi. Būkite kantrūs, kelyje daug netikėtumų. Perkraustymo logika ir patarimai iš Lietuvos į Vokietiją neapsieina be kantrybės.

Išvada

Na, trumpai tariant, viskas ne taip sunku kaip atrodo iš pradžių, jeigu pasiruošiate. Sekti šią perkraustymo logika ir patarimai iš Lietuvos į Vokietiją verta tam, kad išvengtumėt brangių klaidų. Rinkitės patikimus žmones, gerai supakuokite daiktus ir nebijokite klausti klausimų. Po dvidešimt metų šioje srityje galiu pasakyti viena – geriau užtrukti planuojant, nei verkti vėliau prie sugriuvusios spintos.