Perkraustymo logika ir mikroautobusų panaudojimas iš Vokietijos

Sveiki, draugai. Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų, pamatęs viską – nuo prarastų konteinerų jūrose iki to, kaip vairuotojai bando susitvarkyti su pianinu ant trečiojo aukšto be keltuvo. Vokietija yra mums antra namie, bet dažnai žmonės, kurie nori parsivežti daiktus ar netgi atvežti automobilį, visai nesupranta, kaip veikia ši sistema. Perkraustymo logika ir mikroautobusų panaudojimas iš Vokietijos pasirodo esąs daug sudėtingesnis nei paprastas "nuvažiuok ir parvežk". Čia ne tik apie kuro sąnaudas, tai visiškas logistikos šokas, kurį reikia suprasti, kad nepamestum ne tik pinigų, bet ir nervų.

Kas ten su šiais vokiškais „burokėliais“ (techninė pusė)

Ar vertas tiems Mercedes Sprinter ar geriau VW Transporter?

Sakysiu tiesiog – jei norite, kad perkraustymo logika ir mikroautobusų panaudojimas iš Vokietijos nebaigtųsi pirmąją naktį pusiaukelėje, imkite Mercedes. Taip, VW Transporter yra gražus, jis važinėja mieste puikiai, bet kai įkrauni 1.5 tonos baldų ir bandai važiuoti autostrada į kalną 140 km/h, variklis tiesiog nujunkia. Sprinter, net ir senas, su to pačiais varikliais (OM612 ar panašiais), jaučiasi kur tvirtesnias. Bent jau man taip atrodo po tų metų vairo, nors, žinoma, gali būti ir prastų pavyzdžių.

Ką daryti, jei mikroautobusas sugriežtėja ties Kaunu?

Būna taip, kad parduodant sako – „važiuojait kaip laikrodis“, o realiai pavarų dėžė velka jau nuo Berlyno. Vokietijoje techninės apžiūros reikalavimai griežti, bet ne visi tai laikosi. Jei sugedo kelyje – skambink greitajai pagalbai, bet žinok, kad tai kainuos brangiai. Geriau iš anksto pasidomėk, ar yra garantijos. Aš vieną kartą nusipirkau Fiat Ducato, kuris numirė ties Magdeburgu, ir teko skubėti ieškoti naudotos dėžės, tai ne džiaugsmas.

Ar reikia galvojti apie temperatūrą kelyje?

Žinoma, ypač jei vežate brangų elektroniką ar baldus, kurie nemėgsta drėgmės. Vokiški mikroautobusai dažnai turi gerą izoliaciją, bet jei ten -15 laipsnių šaltą žiemą, o tu įdaręs drėgnus daiktus, rytą viskas bus padengta šerkšnu. Reikia įvertinti, ar reikalingas šilumos vežimas. Kartais net nereikia jokios specialios perkraustymo logika ir mikroautobusų panaudojimas iš Vokietijos sistemos, tiesiog pakanka įdėti keletą sausintuvų viduje, kad nebūtų problema.

Kiek iš tikrųjų talpina šie automobiliai?

Gamybiniai duomenys viena, o realybė kita. Parašys 10 kubinių, bet jei turi ilgas lentas ar sofas, kuris neina per duris (net jei jos šonines), tenka veržtis. Reikia matuoti ne tik tūrį, bet ir ilgį bei plotį. Aš mačiau, kaip žmonės bandė įpilti į vidų viską ką įsivaizduoja, o paskui užstrigdavo ties pirmu posūkiu, nes krovinys buvo per aukštas.

Kodėl kai kurie vairuotojai nemėgsta vokiškų sunkvežimių?

Nes jie griežtai laikosi greičio. Vokiškas sunkvežimis su ribotuiku 90 km/h nevažiuos greičiau, nors Lietuvoje visi lenkia. Tai sukelia stresą. Nors kalbame apie mikroautobusus, kurie gali važiuoti kaip lengvieji, ten taip pat reikia galvos. Jei tu tuoj įsiduodi greitį, muitinėje gali būti nemalonių pokalbių apie tai, kodėl automobilis taip „šoka“.

Ar verta rizikuoti su padangomis?

Vokietijoje žiema yra žiema, čia ne jokia kaladė. Jei veži krovinį lapkritį ir turi vasarines padangas – tu beprotis. Ne tik kad gausi baudą (o ten jos didelės), bet ir pavojinga. Perkraustymo logika ir mikroautobusų panaudojimas iš Vokietijos reikalauja saugumo, o ne tik pinigų taupymo. Nupirkau kartą "Universal" padangas pigiai, o jos ant šlapio kelio tiesiog neilaikė, važiavau kaip ant ledinukų, niekada daugiau.

Dokumentai, muitinė ir kitos galvos skausmas

Kas daryti su T1 dokumentais, jei veži dalykus iš kito šalies piliečio?

Čia dažna problema. Jei nuperkai daiktus Vokietijoje iš fizikinio asmens ir nori vežti į Lietuvą, tau reikia eksporto deklaracijos. Be šito dokumento Lietuvos muitinė gali laikyti, kad tu nelegaliaigabenai prekes. Aš vieną kartą teko laukt tris dienas pasienyje, kol klientas susirado vokišką pardavėją, kad šis padarytų tą eksportą. Bėda, bet tai reikalavimas.

Ar visada reikia mokėti PVM ir PVM?

Jei perveži savo asmeninius daiktus po persikraustymo (pvz., gyvenai Vokietijoje ir grįžti), tai mokesčių nereikia, jei turi dokumentus, kad ten gyvenai mažiausiai 12 mėnesių. Bet jei tu esi įmonė ir veži prekes Pirkimo-Pardavimo sutartimi – taip, moki Lietuvoje PVM (arba atiduodi mokesčius akcizu, jei tai alkoholis/degalai). Čia nėra aišku, geriausia pasikonsultuoti su buhalteriu, aš su tiek daug skaičių susitvarkyti nebegaliu.

Kas nutinka, jei pamiršau vairuotojo pažymėjimą?

Nebūk naivus. Be vairuotojo pažymėjimo (C kategorija arba B, priklausomai nuo svorio) neišvažiuosi. Vokietijos policija tai tikrina labai griežtai, ypač kai mato užrašą „Gewerbe“ (verslinis). Jei sako, kad tai ne verslinis pervežimas, o savo reikalai – gali būti, kad praeis, bet jei turi logotipą ant automobilio... tai bus didelė bauda.

Kaip elgtis su draudimu, jei tai komercinis reisas?

Daug kas sako: „Aš turi „Kasko“, man viskas uždrausta“. Ne, drauge. Jei tu uždirbi pinigus iš to pervežimo, turi būti komercinis draudimas. Įvykus avarijai su uždirbtu krovininiu, paprastas draudimas ne sumokės. Ypač svarbu, kalbant apie perkraustymo logika ir mikroautobusų panaudojimas iš Vokietijos, kur rizikos didelės dėl didelio nuvažiuoto atstumo.

Ar galima veži „pavogtus“ ar nelegalius daiktus?

Žinoma, kad negalima, bet... ką aš galiu žinoti? Kartais atvažiuoja klientas sako: „nusipirkau viską pigiai iš sandėlio“. O aš matau, kad tai be jokių sąskaitų. Aš tiesiog pasakau – „be dokumentų nevežu“. Negi aš norėsiu sėdėti už grotų Lenkijoje? Čia jau ne mano kompetencija spręsti, ar ten kas pavogta, bet mano reputacija brangi.

Kiek laiko užtrunka muitinės procedūra Kybartuose?

Kai viskas tvarkinga – 30 minučių. Kai trūksta dokumento arba sistemose užstringa – gali eiti ir valanda. Būna, kad eilės didelės, ypač šeštadieniais. Geriau važiuoti darbo dienomis naktį, tuomet eilių mažiau. Nors, tiesą sakant, pastaruoju metu viskas tapo skaitmeniška, „EMCS“ sistemos veikia geriau, bet vis tiek būna nukrypimų (panašiai kaip ir su tuo vėju).

Kainos ir pinigai (kiek viskas kainuoja realiai)

Kodėl kainos skiriasi priklausomai nuo miesto?

Ne tik dėl atstumo. Vokietija didelė. Jei reikia važiuoti į Miuncheną (pietūs), tai keliais šimtais km daugiau nei į Hamburgą (šiaurė). Be to, kai kurie miestai turi „Umweltzone“ (ekologinę zoną) – jei turi seną mikroautobusą, ten tiesiog negali važiuoti, reikia važiuoti apipils, tai laikas ir kuras. O laikas – tai pinigai.

Ar apsimoka kreiptis į turgų (pvz., Hamburgo vežėjų turgus)?

Kartais taip, kartais ne. Yra specialūs portalai, kur siūlo krovininius mikroautobusus, bet ten daugiau šlamšto. Tiesa, jei turi mažą krovinį (1-2 europaletės), gali rasti kažką, kas važiuoja tuščias atgal (tuščias važiavimas – tai didelė perkraustymo logika ir mikroautobusų panaudojimas iš Vokietijos dalis, leidžianti taupyti). Tiesiog reikia tiksliai nurodyti, ką reikia vežti.

Kiek paprastai kainuoja valanda vairuotojo darbas?

Vokiškas standartas – nuo 15 iki 25 Eur/val + maitinimas ir nakvyne. Jei tu įmonė ir samdi vairuotoją iš Lietuvos, jis gali imti mažiau, bet turi sumokėti dienpinigius. Neapsimoka taupyti ant vairuotojo, jei jis pavargęs ir sugriauna tavo brangų sofą.

Ar galima sutaupyti ant kuro?

Vokietijoje kuras brangesnis nei Lietuvoje. Daugelis vairuotojų užsipildo paskutiniame degalinėje prieš pat sieną (Lenkijoje arba Čekijoje), kur pigiau. Bet reikia žiūrėti, kad užtektų iki pat sandėlio Vokietijoje. Nesivaziuok su tuščiu baku link vidinio Vokietijos, ten degalines kaip akys išdegę.

Kas daryti, jei klientas nenori mokėti už pristatymą „pirmame aukšte“?

Tai klasika. Sutarta „iki durų“ („bis zur Haustür“), o klientas nori, kad nuneštų į butą trečiam aukšte be lifto. Reikia aiškiai susitarti iš anksto. Aš turiu taisyklę – jei nėra lifto, kiekvienas aukštas papildomai. Niekas nemėgsta neigiamų staigmenų paskutinę minute.

Ar brangu yra sandėliavimas Vokietijoje?

Gana brangu. Jei pavėlai atvyksti pasimti daiktus, gali tekti mokėti po 50-100 Eur per dieną už vietą sandėlyje. Vokiečiai tiksliai laikosi terminų. Geriau susiderėti dėl 2-3 valandų laisvės pakrovimui, kad nebeiškiltų problema.

Realios situacijos ir nepatogios tiesos

Kas nutinka, jei sugenda daiktas kelyje?

Jei tai tavo klaida (blogai užsegta), tu atsakingas. Jei vairuotojo – jo. Bet įrodinėti tai sunku. Turiu vieną atvejį – vežėm brangų stiklinį stalą. Vairuotojas staigiai stabdė (kaiškas iššoko), stalas nulūžo. Draudimas nemokėjo, nes buvo „blogai užfiksuotas“ kablyje. Gynėmės kaip galėjome, bet nuostolis liko mūsų.

Ar dažnai apgaudinėja klientai?

Būna. Vienas klientas sumokėjo avansą, o pasirodo, jo iš viso nebebuvo mieste. Telefono neatsiliepė. Teko važiuoti tuščiomis atgal – nuostolis. Dabar visuomet imame pilną išankstinį apmokėjimą arba bent jau 50 proc., jei nesužinoju žmogaus asmeniškai.

Kodėl vokiečai taip griežtai laikosi tvarkos sandėliuose?

Jie turi savo procedūras. Negali tiesiog „užlipti“ ir „nueiti“. Reikia pranešti apie atvykimą 24h iš anksto, gauti numerį, laukti eilėje. Jei bandysi „prasibrauti“, tiesiog neišduos prekių. Jų perkraustymo logika ir mikroautobusų panaudojimas iš Vokietijos (pačių vokiečių) remiasi biurokratija, o ne ne „galva šaltai“.

Ar saugu palikti krovinį mikroautobuse naktį parkavus aikštelėje?

Absoliučiai ne. Ypač jei tai netoli Lenkijos sienos arba didmiesčių (Berlynas, Kelnas). Vagysčių lygis didelis. Jei turi brangų krovinį, reikia rasti saugų parkavimą su vaizdo stebėjimu arba niekada nedaryti pertraukų tamose vietose. Aš kartą pametau du ratus ties viena degaline, tiesiog nusprendžia, kad jiems labiau reikia.

Kaip elgtis, jei vairuotojas išgėrė vakare?

Tai atleidimo pagrindas. Aš niekada nep toleruoju alkoholio vairuojant. Jei sužinojau, kad vairuotojas „pasiėmė alaus“ nakčiai, jis nebevažiuoja rytoj. Rizikuoti gyvybėmis ir brangiu kroviniu dėl 3 eurų alaus – kvailystė. Geriau prarasti dieną ir rasti kitą, nei gailėtis visą gyvenimą.

Ar verta veži „šrotą“ iš Vokietijos?

Daug kas veža dalims. Tai geras verslas, jei žinai, ką perki. Bet yra daug sukčių, kurie parduoda „naujas“ dalis, o jos iš tiesų dėžėje sulūžusios. Reikia turėj akį. Be to, vokiečai dabar labai griežtai reglamentuoja šiukšlių ivežimą, tai gali būti problemos su dokumentais, jei tai bus atrodyti kaip pavojingi atliekos.

Kas daryti, jei pamiršai vokišką adresą?

Situacija beveik juokinga, bet nutinka. Važiuoji su GPS, o jis rodo „Miškas“. Geriausia tuomet susisiekti su siuntėju, o ne bandyti „spėlioti“. Vokietijos kaimai gali būti labai panašūs, vienas gatvės pavadinimas kartojasi dešimtį kartų skirtinguose miestuose.

Ar sunku rasti vietą dideliame mieste, jei ilgas mikroautobusas?

Labai sunku. Miuncheno ar Frankfurto centras ne skirti dideliems krovininiams. Reikia iš anksto susiplanuoti, kur galima statyti, kad neužtruktum baudų. Vokiečių policija greitai atvyksta ir užrašo, jei blokuoji eismą arba stovi uždraustoje vietoje.

Pabaigos mintys

Viso šito chaoso centre svarbiausia yra suprasti, kad perkraustymo logika ir mikroautobusų panaudojimas iš Vokietijos nėra tikslus mokslas, tai labai daug patirties, intuicijos ir kartais tiesiog sėkmės. Nėra vieno visiems tinkamo sprendimo, kiekvienas krovinys unikalus. Svarbiausia – nebijoti klausti, pasidomėti iš anksto ir tikėti savo partneriais (ir vairuotojais), o ne tik tuo, kas parašyta popieriuose. Sėkmės kelyje ir stenkitės nepasiklysti tarp tų vokiškų kelių ženklų.