Perkraustymo klausimai ir atsakymai vežant į Vokietiją: kas tikrai verta žinoti

Dirbu jau beveik dvidešimt penkerius metus šioje srityje, o kiekvienas persikraustymas visada kažkuo naujas ir neįtikėtinas. Žmonės dažnai sužiūri internete ir mano, kad viskas vyksta pagal tvarkaraštį, tačiau realybėje – chaosas, prastas oras, užstrigęs vairuotojas arba dingę dėžės. Būtent todėl nusprendžiau surašyti šį straipsnį, kuriame sukaupiau populiariausius perkraustymo klausimus ir atsakymus vežant į Vokietiją, kuriuos kasdien girdžiu iš savo klientų. Čia nėra sauso teorinio vadovo, o grynai praktinis patarimas iš žmogaus, kuris matė visas vėjus. Jei planuojate išvykti gyventi į Vokietiją, ši informacija jums pravers, net jei ir man kartais trūksta žodžių, kai vėl kažką užmirštu pasakyti.

Pagrindiniai dalykai ir dokumentai (ir ką daryti, jei nieko neturi)

Ar tikrai reikalingi visi tie dokumentai, kuriuos prašo?

Žinoma, be dokumentų ten nieko nebus. Vokietija labai mėgsta popierius. Jums reikės asmens dokumento, sutarties būstui arba darbo sutarties, kartais ir registracijos (Anmeldung), bet tai jau atvykus. Dar svarbu yra krovinio deklaracija – paprastas sąrašas, kas keliauja. Jeigu dalykaujate su pervežimo įmone, jie dažniausiai tai padaro už jus, bet visada patikrinkite du kartus. Buvau atvejų, kai sienoje laukdavo valandas, nes vienas lapas buvo pasirašytas ne toje vietoje. Geriau turėti viską per daug, nei trūkti vieno parašo.

Ką daryti, jeigu aš negaliu važiuoti su kroviniu asmeniškai?

Nebėra problemų, jums nėra būtina sėdėti sunkvežimyje šalia vairuotojo. Galite pasirašyti įgaliojimą, kad kitas asmuo galėtų atstovauti jums sienos kelyje arba iškrovimo metu. Svarbiausia, kad vairuotojas turėtų jūsų telefono numerį, kad galėtų paskambinti, jei prireiktų koordinates arba jei jis susipažins su vokiškuoju „šriftu“ tiesioginėje prasme. (Įgaliojimas turi būti aiškus, kitaip gali būti nereikalingų nesusipratimų su muitinės pareigūnais).

Ar turiu būti Vokietijoje, kai atvyksta sunkvežimis?

Rekomenduoju būti, tačiau ne visada tai įmanoma. Jeigu negalite būti ten fiziškai, turite užtikrinti, kad kažkas padėtų praeiti vairuotojui pro vartus arba atidarytų butą. Vokietijoj (taip, rašau su klaida, bet taip kalba dauguma) blokuoja gatves griežčiau nei Lietuvoje, todėl vairuotojas negali tiesiog palikti mašinos ir eiti ieškoti jūsų. O jei nėra kam padėti su iškrovimu, tai gali baigtis papildomais laukimo mokesčiais.

Kada geriausia pradėti planuoti kelionę?

Kuo ankščiau, tuo geriau. Idealus variantas – mėnesis ar du iki išvykimo. Ypač jei reikia rūpintis dokumentais arba leidimais stovėjimui mieste. Tačiau žinau, kad gyvenime dažniau būna taip, kad sprendimas priimamas paskutinę minutę. Tada būna sunkiau surasti laisvą mašiną, ypač vasarą arba švenčių metu. Taip neužsidarykite ankstyvųjų paukščių sąraše, geriau skambinti kuo greičiau.

Pinigai, kainos ir viskas, kas susiję su biudžetu

Kiek vidutiniškai kainuoja vienas kubinis metras?

Tai labai svarbu, bet kainos šokinėja kaip šiltuoju metų laiku. Priklauso nuo to, kur tiksliai važiuojate – į Miuncheną brangiau nei į kaimelį netoli Lietuvos sienos. Vidutiniškai galima sakyti nuo 80 iki 150 eurų už kubą, bet tai įskaitant tik kelią. Užpakalinis kėbulas, dujų (geriau sakant – kuro) papildymai, viskas įeina į šį skaičių. Būtinai klauskite, ar į kainą įeina iškrovimas, nes kartais įmonės rašo „atvežame“, o neįskaičiuoja, kad reikia nuleisti dėžes į žemę.

Ar gali būti paslėptų mokesčių, apie kuriuos niekas nesako?

Atsiprašau, bet pasidalyčiu nuoširdžia patirtimi – dažniausiai būna. Vieni didžiausių yra „mokesčiai už sunkiai pasiekiamas vietas“ (Nebenkosten). Jei sunkvežimis negali užvažiuoti prie namų ir reikia nešti 50 metrų pėsčiomis, tai kainuos. Taip pat, jei reikia įrenginėti lyną dėl baldų nuleidimo pro langą (o Berlyne tai dažnas dalykas, nes liftai maži), tai atskira kaina. Visada klauskite apie galimybių ribą, kad vėliau neišsižiotumėte.

Kada reikia mokėti avansą ir kiek jis turi būti?

Standartinė praktika yra 30-50 proc. avansas užsakymui patvirtinti. Be to, niekas neišvažiuos, nes kuras dega. Tačiau nepamirškite, kad avansas neužtikrina, kad įmonė nebankrutuos. Dėl to geriau rinktis ilgiau rinkosje esančias firmas. Likusią sumą paprastai reikia sumokėti grynaisiais arba pavedimu prieš iškraunant krovinį. Knygose tai vadinama „mokėjimu prieš įteikimą“, o realiai – tiesiog užtikrinimu, kad vairuotojas nenuvažiuos su jūsų sofą į saulėlydį.

Ar pinigai gali būti grąžinami, jeigu aš atšaukiu perkraustymą?

Viskas priklauso nuo to, kiek laiko liko iki išvykimo. Jeigu atšaukiate savaitę prieš, avansas gali likti įmonėje, nes jie jau atsisakė kitų užsakymų. Jeigu pranešate anksti, turiu viltį, kad grąžins mažiausiai dalį. Rašyti šioje vietoje aiškią taisyklę yra beprasmis, nes kiekviena firma turi savo nuomonę. Vienintelis patarimas – visada skaitykite detales nuostatas prieš pasirašydami sutartį, o ne tada, kai mašina jau stovi kieme.

Dažniausi perkraustymo klausimai ir atsakymai vežant į Vokietiją apie dalykus

Ar galiu vežti alkoholį ir maisto produktus?

Tai vienas populiariausių klausimų. Taip, galite, bet tik asmeniniam naudojimui. Nėra nustatyta tikslios normos, jeigu tai atrodo kaip normalus kiekis šeimai, kuri persikrausto. Bet jeigu vežiate dvidešimt degtinių butelių, tai gali būti įvertinta kaip prekyba ir reikės mokėti muito mokestį. Maisto produktai geriau uždaryti, kad neišsibarstytų, ypač medus ar miltai. Kartais muitinė užkabina mėsą, jeigu nėra tinkamų veterinarinių pažymų, tačiau privatūs perkraustymai dažnai praleidžiami be problemų.

Kaip elgtis su technika – ar ją reikia ypatingai supakuoti?

Būtina. Televizorių, kompiuterius, didelius monitorius reikia įdėti į originalią arba specialią pakuotę. Vairuotojai nėra atsakingi už tai, jeigu jūs įdėjete plonąkštį televizorių į dėžę su knygomis. Buvo atvejis, kai klientas padėjo dušo kabiną ant sėdynės, o vairuotojas staigiai stabdė... Na, jūsų turbūt nereikia piešti vaizdo. Technika yra jautri, o keliai Vokietijoje, nors ir geri, turi savo gumulų.

Ar leidžiama vežti dviračius ir nenaudojamus automobilius?

Dviračiai be problemų, dažniausiai juos pakabiname ant sienos kėbule arba supakuojame į dėžes. Automobiliai – tai sudėtingesnė istorija. Jeigu automobilis nevažiuoja, reikia specialios technikos pakrovimui (vilkiko su kranu arba rampa). Be to, reikės Vokietijoje jį užregistruoti (nežinau, ar tikrai tik taip vadinasi, bet greičiausiai reikės vietinės numerių lentos ir draudimo). Nepatarčiau vežti šrotą, ten rinkos taip pat griežtos.

Ar turiu išmontuoti baldus?

Didelę dalį – taip. Spintos, lovos, darbo staliukai netelpa į duris, ypač jeigu jie vokiški ir dideli. Mūsų komanda tai daro kasdien, bet jeigu ryžtatės daryti patys, žymykite detales raštu. Pasitaikė situacijų, kai klientas išmontavo spintą, o surinkti nebebuvo kada (arba pasidarė vėlu), tad spinta atvyko kaip keletas lentų. Geriau palikkite mums, mes turime savo elektrinius atsuktuvus ir nešimtą metų patirties.

Ar saugu vežti augalus?

Vokietijai svarbu fitosanitarinė kontrolė, bet jeigu augalai nėra reti ir dirvožemis ne užkrėtas, paprastai praleidžiami. Žiemos metu rimtai pagalvokite – augalai gali užšalti kėbule, jeigu temperatūra nukrenta žemiau nulio. Vasarą dažniau problema yra karštis ir vandens trūkumas. Gera mintis yra sudrėkinti dirvą prieš kelionę, bet ne per daug, kad netektų valyti kilimų paskui.

Muitinė ir biurokracija (nudžiūve, bet būtina)

Ką reiškia „Transfer of Residence“ procedūra ir ar ją reikia daryti?

Tai yra labai svarbu dėl mokesčių atleidimo. Jeigu gyvenate ne ES šalyje (pvz., Norvegijoje, Šveicarijoje ar JK) ir atkeliaujate gyventi į Vokietiją, galite atsisakyti muito mokestio. Bet jeigu tiesiog persikeliate iš Lietuvos į Vokietiją (ES viduje), tai jūsų daiktai tiesiog keliauja laisvai, be muitinės kontrolės. Tiesa, visada reikia įrodyti, kad daiktai buvo naudojami ir kad jums atėjo gyventi bent metus.

Kokius dokumentus reikia muitininkui, kad jis neapmokestintų daiktų?

Jei ateinate iš ne ES šalies, reikės užpildyti specialią formą (paprastai tai 0350 forma, pavardės gali keistis priklausomai nuo posto). Reikia sąrašo su vertėm (apie tai žemiau), taip pat sutarties būstui Vokietijoje ir pažymos, kad jūsų ankstesnė gyvenamoji vieta buvo užsienyje. Be šių lapų, muitinė gali įvertinti jūsų seną sofą pagal dabartines naujos kainas, o tai gali būti skaudu.

Ar turiu nurodyti kiekvieno daikto vertę?

Taip, būtina. Nereikia rašyti „baldai“ ir „drabužiai“, reikia detalaus sąrašo, pavyzdžiui, „sofa, 3 vietos, naudota, pirktas 2015 m., vertė 150 EUR“. Vokietijos pareigūnai yra labai atsargūs dėl vertybių. Jeigu pamatys brangų paveikslą be vertės, gali sustabdyti visą procesą. Vertė turi būti reali, rinkos (tarkime, jeigu parduotum „eBay“), o ne kaina, kurią sumokėte parduotuvėje prieš dešimt metų.

Kelionės ir laiko klausimai (kada jau galima skambinti dėl dėžių)

Kiek trunka kelionė iš Lietuvos iki Vokietijos?

Priklauso nuo to, kur tiksliai einate. Iki Berlyno ar Hamburgo gali užtrukti vieną dieną (apie 12-14 valandų važiavimo), o į Miuncheną ar pietus – jau dvi dienas su poilsio pertraukomis. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, ar tai yra dalinis krovimas (kai kelyje sustojame pas kitus klientus), ar pilna mašina tik jums. Dalinis krovimas gali užtrukti ilgiau, reikia surinkti kitus krovinius.

Ar galiu sekti savo krovinį realiu laiku?

Dauguma šiuolaikinių firmų turi GPS sekimą, tačiau ne visada duomenys atnaujinami kas minutę. Kartais vairuotojas važiuoja pro miškus ir signalas dingsta. Geriausia tiesiog turėti vairuotojo numerį ir skambinti jam, jei jau nerimstate (bet per dažnai nesiskambinkite, jis vairuoja!). Anksčiau būdavo kitaip – neturėjome telefonų, dabar viskas paprasčiau, tačiau technika visada sugeba suktis į netikėtas puses.

Kas nutinka, jeigu mašina sugenda kelyje?

Tai baisiausias scenažius. Tačiau mūsų įmonės turi pagalbos tarnybą. Jeigu sugenda sunkvežimis, mes stengiamės perduoti krovinią kitai mašinai arba iškviesti techninę pagalbą. Gali būti vėlavimas, todėl visada turkite mažiausiai kelias dienas drabužių ir higienos reikmenų su savimi lagamine. Vienas kartą vairuotojas užstrigo dėl variklio gedimo Poznanėje ir teko laukti dvi dienas, tai klientas nebuvo laimingas.

Ar galima važiuoti savo automobiliu ir sekti sunkvežimį?

Techniškai – taip, bet praktiškai – ne. Vairuotojui reikia važiuoti savo grafiku, jis turi poilsių režimą, kurio negali laužyti. Jums būtų sunku sekti jį 130 km/h greičiu, o jeigu jis sustoja poilsiui, jums tenka laukti. Be to, sunkvežimis dažnai važiuoja kitokiais maršrutais (pvz., apvyniojami miestai), kurių jūsų automobilis nemėgsta. Geriau susitikti tiesiog paskirties vietoje.

Gyvenimas Vokietijoje ir smulkmenos, kurios nervinga

Ar reikia rūpintis leidimu stovėti sunkvežimiui mieste?

Absoliučiai taip. Tai viena svarbiausių dalykų. Vokietijos miestuose (ypač centriniuose rajonuose) reikia specialaus leidimo stovėjimui (Halteverbot ar Sondernutzungserlaubnis). Be jo, gausite baudą, o mašina gali būti nuvaryta aikštelėn. Geriau tai padaryti iš anksto prie savo rajono (Ordnungsamt) pareigūnų, arba mums paprašyti pagalbos, jeigu mes priimame tai į savo paslaugas.

Kaip su tais „Pfand“ buteliais – ar juos verta vežti?

Čia smulkmena, bet verta paminėti. Jeigu turite daug plastikinių butelių su užstatu (Pfand), juos tikrai verta vežti ir parduoti Vokietijoje. Ten grąžinama 25 centų ar daugiau už butelį. Tai gali padengti pusę benzino išlaidų! Tik nepilkite jų į dėžę su drabužiais, nes jeigu sprogsta – bėda. Supakuokite atskirai maišeliu.

Ar tikrai Vokietijoje negalima nieko daryti sekmadieniais?

Beveik taip. Sekmadienį viskas uždaryta, o stiprus triukšmas draudžiamas. Jeigu užsakovas bandys iškrauti baldus sekmadienį ryte su daužymo, kaimynai iškviels policiją labai greitai. Vokiečiai yra labai disciplinuoti ramybės (Ruhezeit) klausimu. Geriau numatyti iškrovimą darbo dieną arba šeštadienį ryte (iki 13 val.), ir viskas bus gerai.

Kaip elgtis su šiukšlėmis po iškrovimo?

Dėžės, popierius, plėvelės – viskas turi būti išvežta. Mes paprastai pasiimame savo pakuotę (jeigu tai mūsų dėžės), bet jeigu pakavote patys, tuomet turite rasti vietą konteineriui (Wertstoffhof). Vokietijoje griežta rūšiavimo sistema, todėl negalima mesti visko į vieną krūvą. Pas mane buvo klientas, kuris užpylė visus rūpintojo popierius į miško krūvą ir gavo didelę baudą.

Problemos ir pavojai (realus pasaulis)

Kas nutinka, jeigu kažkas sulūžo kelyje?

Mes turime draudimą, bet jis padengia tik tam tikrą sumą (paprastai pagal CMR konvenciją). Jeigu sulūža brangus porcelianas, o jis buvo blogai supakuotas, draudimo kompanija gali atmokėti nedidelę sumą arba visai atmesti. Svarbiausia yra tai, kad pranešimas apie žalą turi būti padarytas nedelsiant (protokolas), o ne po savaitės, kai jau išsitepėte kavą.

Ar yra rizika, kad įmonė pavogs mano daiktus?

Sąžiningai sakant, esu girdėjęs istorijų, bet retai. Daugiau bėdų būna su tai, kad dėžės tiesiog dingsta (užmirštos kitame sandėlyje) arba sumaišomos. Rinkitės firmas su reputacija, kurios turi realų adresą, ne tik „mobilųjį“ telefoną. Jeigu kaina atrodo per pigu, tai gali būti „krapštojėliai“, kurie tiesiog paima avansą ir dingta.

Kaip elgtis, jeigu vairuotojas neparodo į ką nori?

Kartais būna, kad vairuotojas pavargęs arba tiesiog blogai nusiteikęs. Jeigu jums atrodo, kad jis elgiasi neprofesionaliai, nedelsiant skambinkite mūsų dispečeriui (jeigu naudojatės firma). Nedarykite scenos tiesiog gatvėje, tai tik prailgins procesą. Mes galime pasikalbėti su vairuotoju ir paaiškinti jam situaciją. Dažniausiai jie tiesiog nori greitai baigti darbą ir nueiti miegoti.

Kodėl kainos skiriasi tarp įmonių taip stipriai?

Vienos kainos apima viską: dėžes, pakavimą, draudimą, iškrovą su nešikais. Kitos – tik vietą kėbule. Ten pat priskaičiuokite degalus, mokesčius už tiltus (kai kur Vokietijoje moka sunkieji, nors dauguma nebe), vairuotojo dienpinigius. Jeigu mataite kainą, kuri yra 30 proc. žemesnė nei rinkos vidurkis, tikriausiai kažką trūksta. Nenusimaskite pigumo, vėliau brangiau išeis išspręsti problemas.

Pabaiga (paskutiniai perkraustymo klausimai ir atsakymai vežant į Vokietiją)

Ar verta rinktis dalinį krovinius (shared load)?

Jei turite mažai daiktų (iki 15 m³), tai geriausias pasirinkimas kainos požiūriu. Tačiau jums reikės lanksčumo, nes mes negalime pasakyti tikslaus valandos, kada atvyksime – reikės surinkti kitus klientus. Jeigu jums svarbus laikas (pvz., turiu išsikrauti prieš rytojų darbą), geriau užsisakyti pilną mašiną (Exklusivtransport). Nėra vieno teisingo atsakymo, tik jūsų prioritetai.

Kokias klaidas daro dažniausiai?

Pagrindinė klaida – nežymėti dėžių. Kai atvykstate į naują butą ir turite 50 vienodų dėžių, o nerandate arbatinuko, tai nervuojantis. Kitas dalykas – palikti svarbius dokumentus (pasus, sutartis) dėžėse, kurios važiuoja sunkvežimiu. Visada turkite dokumentus su savimi keleivinėje mašinoje. Ir, žinoma, nepalikite skysčių atviruose induose – tais atvejais visada kažkas nuteka.

Išvada

Visa ši istorija su persikraustymu iš Lietuvos į Vokietiją gali atrodyti bauginanti, tačiau su tinkama pagalba viskas vyksta gerai. Svarbiausia yra ne tik kaina, bet ir tai, kaip jausitės bendraujant su logistika. Tikiuosi, kad šie perkraustymo klausimai ir atsakymai vežant į Vokietiją padėjo jums suprasti, ką tikėtis ir kaip išvengti didžiausių spąstų. Visada klauskite, jeigu kažką nesuprantate, ir nebijokite reikalauti aiškumo, nes jūsų ramybės vertė yra didesnė nei bet kokia sutaupyta suma.