Perkraustymo kainos ir kainodara vežant daiktus į Vokietiją: kas vyksta tikrovėje?

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus, ir kai matau žodį „Vokietija“, akys iš karto pradeda ieškoti kalendoriaus. Žmonėms visada labiausiai rūpi pinigai, tai natūralu. Sakyčiau taip, perkraustymo kainos ir kainodara vežant daiktus į Vokietiją nėra kažkas pastovaus, tai gyvas organizmas, kuris kinta priklausomai nuo sezono, degalų kainos ir net nuo to, kaip vairuotojui sekasi ryte paimti kavą. Viena diena gali būti ramu, kita – vėl tas neramus klientas, kuris negali pareikšti, ar reikia dėžių. Aš čia ne dėl to, kad nusiskundžiau, o kad suprastumė – idealios formulės nėra. Žemiau išdėstysiu tai, ką dažniausiai girdžiu telefonu, ir stengsiuosi nekalbėti kaip knygoje, o kaip būna tiesiogiai tarp savo ir tavo.

Pagrindai dĚl to kaip susiformuoja kaina

Kaip tiksliai susiskaičiuojate tį perveĹşimo darbą?

Tai dažniausiai klausia tie, kurie dar nėra matę, kiek vietos užima „mažas“ butas. Viskas prasideda nuo tūrio, turiu omenyje kubinius metrus. Jei tu sako, kad turi tik spintą ir du sofas, man nuo to daug naudos. Reikia matyti, ar reikia 3,5 tonų arba 7,5 tonų mašinos. Be to, į kainą įeina ne tik vairuotojo darbas, bet ir jo grįžimas tuščia atgal, nors kai kurie klientai mąsto, kad mes ten kažką parduodame. Degalai taip pat nebecia pigėja, tai tai taip pat įskaičiuojama. Paprasčiau sakant, imame tūrį, keliam atstumą, pridedame mokesčius už krovinių iškrovimą ir gauname skaičių.

Ar kainodara skiriasi priklausomai nuo to kur Vokietijoje važiuojame?

Žinoma, ne visi maršrutai vienodi. Važiuoti į Berlyną ar Miuncheną – tai dvi skirtingos istorijos, bent jau dėl to, kad Vokietijoje keliai nemokami (autobanai), bet... ne visada. Jei tenka važiuoti pro miestus, kur ribojamos išmetamosios medžiagos, tenka mokėti už vairuotojo darbo laiką, stovėjimą ir naktines užkardas. Pavyzdžiui, jei reikia važiuoti į gylį, į Bavarijos kaimelius, kur neprivažiuoja didelė mašina, tenka naudoti mažesnę transporto priemonę, o tai brangiau. Taigi, toliau į vakarus ar pietus – brangiau, ne šiaip sau.

Kas daro įtaką galutinei sumai už transportą?

Be tūrio ir atstumo, didelę įtaką turi pats krovimo darbas. Kartais atvykstate, o jums nėra nei vienos dėžės, visas daiktai pilname maišai. Tada vairuotojas turi tiesiog „semti“ rankomis, o tai užtrunka tris kartus ilgiau. Taip pat svarbu, ar yra liftas, ar ne. Penktame auke be lifto su „švediška“ siena – tai tikras košmaras, už kurį reikia mokėti papildomai. Dar yra tokiems dalykai kaip draudimas, DR1 deklaracijos (kai daiktai ne nauji), ir galų gale, mano nuomone, paties vairuotojo patirtis, ir tai, ar jis sugebės susidėlioti viską į mašiną taip, kas nenukris.

Kiek mažiausiai gali kainuoti toks kelias į Vokietiją?

Sakyčiau, kad maždaug nuo 500 eurų galima pradėti galvoje apie kažką labai mažo, pavyzdžiui, kai vežate kelis dėžutes arba vieną lovą. Bet tai labai sąlyginė suma, nes čia nėra įskaičiuotas krovimas abi pusės, tik kelionė viena kryptimi. Jei kalbame apie pilną 1-2 kambarių buto perkraustymą, perkraustymo kainos ir kainodara vežant daiktus į Vokietiją šiuo atveją prasideda nuo 800-1000 eurų. Žinoma, gali rasti ir pigiau, jei sutiksi su „blogu“ vairuotoju (apie tai žemiau), bet rizikuoti savo baldais tik delto neverta.

Ar galima sutaupyti jeigu aš pats padedu dėĹşti?

Galima, ir dažnai taip daroma. Tada mokate tik už transportą (mašinos nuoma su vairuotoju). Tačiau čia yra savas „avinas“. Vairuotojas yra atsakingas už tai, kad krovinys nenukristų kelyje, jei jis užfiksuoja. Jei tu pats dėlioji, o vėliau pasirodo, kad dėžės buvo blogai užklijuotos ar suslydo, vairuotojas gali būti piktas (neteisingas linksnis, turi būti piktas – užrašas), o draudimas negali veikti. Bet jei esi tikras savo jėgose ir turi pagalbininkų, tai tikrai tai gali sumažinti sąskaitą gana žymiai.

Kas daryti jei darbas neatitinka to kas buvo kalbama

Pas mane buvo situacija kai vairuotojas nepiršo padėti, kas daryti?

Čia dažnas dalykas, ypač jei pasirašei sutartį tik už transportą, o maniau, kad įeis ir krovimas. Aš pats kartą girdėjau, kaip vienas mano pažįstamas sulindo į pečius, kai pamatė, kad reikia nešti šaldytuvą penktu aukšte be lifto, ir tiesiog pasakė „ne“, nors buvo kalbama, kad jis padės. Tokiu atveju reikia skambinti tiesiai dispečeriui (man) ir spręsti. Arba mokame papildomai už „paprastus rankas“, arba ieškome kitos galimybės. Negali priversti žmogaus dirbti fiziškai, jei jis siūlo tik vairavimą, nors moraliai tai atrodo strange.

Ką daryti jei atvyksta per maža mašyna?

O tai klasika. Buvo atvejis, klientas sako: „aš turiu tik du kėdes ir stalą“. Atvyksta 3,5 tonų sunkvežimis, o ten dar šešios biuro spintos, du pianinai ir velosipėdas. Žinoma, tenka skambinti ir keisti mašiną į didesnę, o tai kainuoja. Jei tu iš anksto nepateikai tikro sąrašo, ir tikrai reikia stengtis jį pateikti kuo tiksliau, nes vairuotojas turi kitus užsakymus. Geriau vienąkart paprašyti vairuotojo atvykti žiūrėti, nei vėliau gaišti laiką tiek tau, tiek mums.

Ar turiu teisę reikalauti nuolaidos jei vėluojate?

Jei mes vėluojame be jokios priežasties – tiesiog pamiršome arba užmigome – tai žinoma, reikia kalbėti. Bet dažniausiai vėlavimai būna dėl eismo įvykių, užkardų arba dėl to, kad prieš tai buvo sunkesnis krovinys. Vokietijoje policija gali sustabdyti mašiną ir tikrinti viską po mikroskopu valandas. Tokiu atveju mes negalime padaryti nieko. Tačiau jei sutartyje rašoma, kad atvyksta 8:00, o jis suvažiuoja 14:00 be žodžio – tai jau piktnaudžiavimas, tuomet galima kalbėti apie kompensaciją bent jau dėl to, kad privalai laukti.

Kas nutinka jei kažkas pasidaro trukdymo metu?

Turiu omenyje laužymą. Jei dėll mūsų kaltės (vairuotojas užkrito į vartus) – mes atsakome. Jei dėl tavo – dėžės plyšo nuo blogo pakavimo – tavo reikalas. Sakyčiau, 90 proc. trukdymų atsitinka ne kelyje, o įlipimo/išlipimo metu, kai nešama daiktų per laiptus arba sukasi kampuose. Todėl labai svarbu, kad vairuotojas pasakytų, ką jis neįvežia dideliu kampu. Ir dar, nereikia dėti į dėžes sunkių akmenų, pavyzdžiui, knygų, be to, yra tokia taisyklė, kad knygas reikia dėti į mažesnes dėžes.

Ar tikrai reikia mokėti už draudimą ar tai tik papildomas uždarbis?

Kai kurie sako, kad tai uždarbis, bet leisk pasakysiu – be draudimo važiuoti į Vokietiją be proto. Ypatingai, jei perveži brangius daiktus. Vokietijos keliuose vyksta daug nelaimingų atsitikimų, ir jei sunkvežimis suksis, o turiu omenyje rimtą avariją, be draudimo liksi be nieko. Tas „Uždaroji“ draudimo dalis (bent 10-20 tūkst. eurų) apsaugo tiek tave, tiek mus. Nemanau, kad verta rizikuoti dėl 50 eurų, nors aišku, kiekvienas stengiasi sutaupyti galvoje, kad „su manim nieko nebus“.

Nemalonūs dalykai ir rizikos

Girdėjau istorijas kad daiktai dingsta ar tai melas?

Deja, ne melas. Būna, važinėja nelegalios kompanijos, kurios tik ima užstatą ir dingia. Kartais tai nėra vagystė, tiesiog patys klientai perka pas pigius brokerius internetu, kurie paima pinigus ir niekur nevažiuoja. O kai būna tiesioginis vagystės atvejis – tai, žinoma, blogiausia. Vokietijoje stovėjimo aikštelėse nusikrauto daiktų netyčia neliksta, jei mašina neužrakinta arba stovi „pavojingoje“ zonoje. Todėl visada patikrink, ar turi sutartį, ar įmonė egzistuoja ir ne tik „Facebook“ puslapyje.

Kas jei vairuotojas atrodo įtartai ar gerti?

Žinoma, tai yra didelė problema. Aš asmeniškai iškart atleidžiu tokius žmones, bet kai kurie savininkai nedrįsta. Jei jums atrodo, kad vairuotojas neblaivus ar elgiasi agresyviai, nedelskite – skambinkite policijai arba mums, iš kelią. Toks atsakymas gali atrodyti griežtas, bet saugumas svarbiau už perkraustymo kainas ir kainodarą vežant daiktus į Vokietiją. Geriau praleisti dieną ieškant kito vairuotojo, nei gyventi su baime, kad jis nukris į eismo įvykį su tavo daiktais.

Ar galiu veĹşti maistą ar gyvūnus?

Maistas – tai gana sudėtingas klausimas. Jei tai yra dėžės su konservais, tai problema maža. Bet jei šaldytuvas pilnas mėsos ar uogienės vasarą... tai gali baigtis blogai, ypač jei mašina sugestų kelyje, ir šaldytuvas neveiks kelias dienas. Ką dėl gyvūnų – taip, galima, bet jie privalo būti narveliuose arba transportuojami specialiomis tarnybomis. Nėra legalu vežti šunį be dokumentų tiesiog bagažinėje su baldais, nors kai kas taip daro. Aš asmeniškai nebūčiau patartinas dėl to, nes gyvūnui tai didelis stresas.

Kas vyksta su baldais jeigu pradėjus lieti?

Tokiomis dienomis mes stengiamės nevykdyti krovimo darbų, jei nėra uždara erdvė. Bet jei jau važiavome ir ant kelio pradėjo lieti – daiktai dažniausiai uždengiami plevele (tarpu). Tačiau jeigu tu pats užsiėmi pakavimu, o dėžės yra iš kartono, kuris drėgmei tikrai netinka – gali būti bėdų. Rekomenduoju naudoti plastikines dėžes arba stiprią pleistę. Ką dėl baldų – jei jie neaptraukti, o tiesiog laikomi lietuje, vienodi mūsų, vienodi tavo, o tai blogai.

Kodėl kai kurios firmos daro mokesčius už „įkrovą“ ir „iškrovą“ atskirai?

Tai dėl to, kad vairuotojui darbas ant vienos vietos gali užtrukti 4 valandas, o ant kitos – 1 valandą. Jei jis uždirba tik fiksuotą sumą, jam nėra motyvacijoje dirbti lėčiau arba greičiau. Atskiras mokesčias leidžia apskaičiuoti, kiek tikrai reikia žmogaus valandų. Dažnai žmonės galvoja, kad jei jie moka „nuo A iki I“, tai vairuotojas turi dirbti 10 valandas iš eilės be pertraukos. Taip neveikia, yra darbo laiko apribojimai, ir mes turime gerbti juos.

Techniniai reikalai ir dokumentai

Kokius dokumentus reikia turėti kroviniui išvykstant iš Lietuvos?

Nereikia jokios magijos, jei daiktai nėra nauji (pardavimui). Tiesiog turi būti pasirašyta krovininė sutartis (CMR arba savo forma) ir sąrašas (inventoriaus sąrašas), ką veži. Jei perveži daugiau kaip 1000 kg (arba vertė didesnė nei 3000 eurų, dabar jau galvojau pasikeitė, reikėtų patikrinti naujausius ES reikalavimus), gali reikėti TIR arba Ex1 dokumentų, bet tai daugiau įmonių reikalas. Paprastam žmogui pakanka sąrašio, kad jei sustos muitinė, galėtų įrodyti, kad tai jo asmeniniai daiktai, o ne prekyba.

Ar sunku nueiti pro vokiškąją muitinę?

Įprastai, jei tu esi gyventojas ir perveži savus daiktus (perkeliate gyvenamąją vietą), tai nėra jokių mokesčių. Vokietai yra labai tvarkingi tose srityse, jei turi viską užpildyta teisingai. Jei bandysi įvežti naujus kompiuterius be kvitų ir sakyti, kad tai „dovana“ – gali būti nemalonumų. Taigi, būk sąžiningas. Aš patariau visada susirašyti, ką turi, ypač brangius daiktus (elektronika, juvelyriniai dirbiniai), kad nekiltų įtarimų.

Kas yra tas „CMR“ ir ar jis būtinas?

CMR – tai tarptautinės vežimo sutarties forma. Ji patvirtina, jog davėte krovinį, jo būklę ir kad jis priimtas vežti. Be jos, kaip bebūtų keista, yra labai sunku ginčytis teisme, jei kas nutinka. Taip pat, CMR yra būtinas draudimo išmokoms gauti. Taigi, jo tikrai reikia, net jei tavo kaimynas sako, kad „jis važiavo be to ir viskas gerai“. Geriau turėti ir nereikėti, nei reikėti ir neturėti.

Ar reikia specialių leidimų vežiant pavojingus daiktus (pvz. dažai, benziną)?

O, štai čia tikrai pavojinga zona. Negali tiesiog padėti benzino kanistro į vagoną. Yra griežtos taisyklės (ADR), kas ir kaip galima vežti. Pavyzdžiui, pavojingi skysčiai turi būti specialiose tarose, o vairuotojas turi turėti leidimus. Dažniausiai tokie dalykai tiesiog atiduodami klientui su pranešimu „mes to nevežame“. Nėra verta rizikuoti dėl 5 eurų vertės dažų, jei dėl to gali buti bauda arba sulaikymas.

Kaip sužinoti ar įmonė yra patikima?

Pagalvok, ne visada interneto apžvalgos tiesa. Paklausk draugų, pažįstamų. Patikrink, ar jie turi realų adresą, ne tik „virtualų“ biurą. Jei įmonė egzistuoja jau 10 metų – tai geras ženklas, kad jie ne apgavikai. Dar žiūrėk, ar jie turi savo mašinas su savo logotipais, ar nuomoja. O, ir svarbiausia – ar suteikia sutartį su parašais.

Asmeniniai patarimai ir praktika

Kada geriausia planuoti tokį kelionę?

Žinoma, ne vasarą ir ne šventiniu laikotarpiu. Birželio–rugpjūčio mėnesiai yra „karšti“, kainos šokinėja aukštyn, nes visi nori važiuoti tuo pačiu metu. Rugsėjis arba spalis – tai geriausias laikas, ir pigiau, ir ramiau, ir mašinos laisvesnės. Jei gali, laukti iki rudenio. O jeigu ne, tai bent stenkis neimti paskutinių dienų savaitgaliais, nes tada brangiausia.

Ar verta pirkti dėžes ar jas galima gauti nemokamai?

Dėžių kaina nėra tokia didelė, palyginti su paties daiktų verte. Aš asmeniškai patariu nukaupti naujas, vienodo dydžio dėžes. Tai labai palengvina vairuotojo gyvenimą – dėžes pastatomos viena ant kitos kaip lego. Jei renki iš parduotuvių (daržovių dėžės), jos yra skirtingo dydžio, dažnai šlamštos, ir jose yra didelė tikimybė, kad something nusirugs. Tiesa, perkraustymo kainos ir kainodara vežant daiktus į Vokietiją taip pat priklauso ir nuo to, kaip greitai galima užkrauti, o su gera dėžių sistema eina daug greičiau.

Kaip elgtis su baldų surinkimu ir išrinkimu?

Dauguma vairuotojų gali atsukti kojas, paimti dureles, kad pro durias praeitų, bet pilnas baldų surinkimas – tai jau ne jų darbas. Tam reikia specialių įrankių ir žinių. Jei turi brangų švedišką komplektą, geriau padaryti tai su meistru prieš tai arba susitarti dėl meistro išvykimo kartu. Nerašau, kad vairuotojas negali nieko, bet jis ne baldų gamintojas.

Kas daryti jei lietu su vairuotoju dėl pinigų pats gatvėje?

Niekada nesiderk ant gatvės. Jei jis reikalauja daugiau negu buvo kalbama, pasakyk aiškiai „ne“ ir skambink į biurą. Jei jis pradeda grasinti arba neleidžia išlipti daiktams (tai kartais būna, kai reikalauja papildomo mokesčio „prieš duris“), skambink policijai (110 Vokietijoje). Tai baisu, bet pasitaiko. Nereikia leisti save užgnybti, turi taisykles ir sutartį, kas viršija jas – yra nelegalu.

Ar galiu su savimi sėdėti kabinje su vairuotoju?

Teoriškai – ne, jeigu tai yra sunkvežimis (virš 3,5t). Vokietijoje tai yra griežtai draudžiama dėl techninių reikalavimų (taksiometrų nėra, draudimas neįtraukia keleivių). Esu girdėjęs, kad kai kurie „vydžiai“ taip daro, už papildomą kainą, bet aš to nerekomenduoju. Jei sustos policija, gausi didelę baudą, o mašina gali būti sustabdyta. Geriau važiuoti traukiniu arba lėktuvu.

Viskas apskritai ir apibendrinamai

Kas yra tos „paslėptos išlaidos“ apie kurias niekas nesako?

Pagrindinė paslėpta išlaida – tai laukimas. Jeigu sutarta kad vairuotojas atvyksta 9:00, o tu pasirodai 10:30 daugiau negalima nieko padaryti, jis pradeda skaičiuoti laukimo valandas (dažniausiai 50 eur/val). Be to, dar vienas dalykas – didelių daiktų pernešimas per langą arba su kranu, kai neįeina pro laiptus. Tai taip pat nėra įtraukta į standartinę kainą. Reikia visada klausti „o kas jeigu...“

Kodėl kai kurios firmos taip pigios?

Turiu omenyje tas firmas, kurios siūlo 300 eurų už pilną perkraustymą. Tai arba sukčiavimas (pasiims užstatą ir dingsi), arba jie veža 5 klientus vienu metu vienoje mašinoje, ir tavo daiktai gali nuvažiuoti į kitą miestą (pav., į Miuncheną vietoje Berlyno). Taip pat pigios firmos dažnai neturi draudimo. Sakyčiau taip, jei kainos atrodo per gražios, būk budrus. Geriau padaryti kiek brangiau, bet ramiai.

Kaip turėčiau pasiruošti pati geriausiai?

Surašyk viską sąraše. Uždėk etiketes ant kiekvienos dėžės (kur eina, ką turi). Išsiųsk nuotraukas didelių daiktų iš anksto. Nustatyk aiškų laiką. Jei viską padarysi tvarkingai, vairuotojas bus laimingas, o kainos nedeš. Dar pagalvok apie tai, kad gali reikėti pavadėto priešais vairuotoją, jeigu tenka nešti daug.

Kas tas „Muitinės deklaracija“ ir ar aš ją turiu reikalauti?

Jei perveži naujus daiktus ar didelę vertės daiktus, reikia deklaruoti. Bet dažniausiai perkraustant būstą, mums reikia tik „DR1“ formos, kuri patvirtina, kad daiktai nenaudoti prekybai. Tai reikia padaryti Lietuvoje išvykstant. Ne kiekvienas firmas tai pasiūlo, bet tai apsaugo nuo problemų Vokietijoje jei kyla klausimų.

Ar verta duoti arbatpinigių vairuotojui?

Tai nėra privaloma, bet jei vairuotojas dirbo gerai, padėjo su sunkiais daiktais, nebuvo piktas – 20-50 eurų arba šiek tiek kavos pinigų (gerai, gal ne kavos, o šiek tiek daugiau) visuomet padarys stebuklą. Jis prisimena tave ir kitą kartą dirbs dvigubai geriau. Žmogiškasis faktorius daro didelę įtaką, nors nerašomas sutartyje.

Galų gale kuo gi pasitiki?

Pasitikėk savo jausmais, ne kaina. Jei kalbant telefonu su dispečeriu jis atsako tiesiai, aiškiai, be priedų ir nesiūlo stebuklų – tikriausiai geri. Jei jie žada saulę ir mėnulį be jokios garantijos – venk. Perkraustymo kainos ir kainodara vežant daiktus į Vokietiją nėra paslaptis, tiesiog reikia suprasti, ką už tu pinigus nusipirki: saugų ir patikimą vežimą, ar tik „kelionę“ su nespėjančiu vairuotoju.

Išvada

Na, štai ir visas tas chaosas, padengtas viena forma. Kaip matai, nėra vieno fiksuoto skaičiaus, kuris patiktų visiems. Viskas priklauso nuo to, kiek turi daiktų, kur jie yra ir ką tiksliai nori gauti. Svarbiausia – nebijok klausti ir reikalauti aiškumo, nes pinigai tavieši, o ramybė – brangiausia. Tikiuosi, kad šis šiūpinys padės išvengti bent didžiausių košmarų kelyje, ir kad tavo baldai Vokietijoje atvyks gyvi ir sveiki, o ne kaip dėžės su skudurais. Sėkmės kelyje ir saugios važiavimo!